Lietuvos upių laivybos istorija

[Missoni]

Prieplauka senamiestyje 1973 m. (iš ok.ru )

[AutoLiet]

Vilkija 1925 m. Aut. M. Gudzevičius.



http://www.epaveldas.lt

[AutoLiet]

Laikraštis "Kauno tiesa" 1955 m. rugpjūčio 9 d.

[Romas]

Šventas Rambyno kalnas / Heilige Berg Rombinus
Vaizdai iki Antrojo pasaulinio karo iš Bildarchiv Ostpreußen

Prie Bitėnų, vaizdas nuo Rambyno į Nemuną / Bei Bittehnen, Blick vom Rombinus auf die Memel

https://www.bildarchiv-ostpreussen.d...1%3Af#!start=1

Nemunas su Rambyno kalnu / Memel mit dem Berg Rombinus

https://www.pinterest.com/pin/409264...22797/?lp=true

[digital]

Vilniuje Nerimi plaukiojo „S. Nėris“, „Kijevas“, „Taškentas“, bet juos supjaustė kaip metalo laužą

Po karo mieste ėmė dominuoti viešasis transportas. Vilnius pagal troleibusų skaičių iškopė į 6 vietą pasaulyje, o pagal maršrutų ilgį tapo 5-as.

[Tylus]

Nauja knyga pasakoja apie Nemuną Lietuvos gyvenime

Trečiadienį istorikas Gediminas Kasparavičius pristatė knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“.

Jau ne vienerius metus į upių temą besigilinantis VDU Lietuvos istorijos doktorantas G. Kasparavičius knygoje, kurią išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, aprašo tarpukario Lietuvos upių transporto svarbą ir kaip tai prisidėjo formuojant modernią šalį.

Šioje knygoje atskleidžiama upių transporto reikšmė XX amžiaus Lietuvoje, parodoma, kaip modernios valstybės formavimąsi nulėmė vandens transporto organizavimas, kurie Lietuvos upių uostai ir prieplaukos praėjusiame amžiuje buvo patys svarbiausi, koks buvo šalies laivynas, kiek viešieji ir asmeniniai interesai prisidėjo prie vandens transporto išplėtojimo tarpukario Lietuvoje, galiausiai – kokia upių laivyba buvo sovietų okupacijos metais, kai ją organizavo valstybinės institucijos.

Šiandien bebaigianti išnykti ir neretai tik atmintyje gyva profesinė upeivių bendruomenė yra vienas įdomiausių šios temos aspektų, deja, sulaukęs nepelnytai mažai tyrinėtojų dėmesio. O juk prie Nemuno įsikūrusių miestelių ir kaimų gyventojai šimtmečiais vertėsi upininkyste, plukdė sėlius. Dar XX a. kapitonų vyriausieji sūnūs dažnai sekdavo tėvo pėdomis ir tapdavo upeiviais – garlaivių tarnautojais, sovietmečiu – vadinamųjų raketų kapitonais. Nemunas šiems žmonėms buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jų gyvenimas virte virė nuo laivybos sezono pradžios iki jo pabaigos, o trumpos atokvėpio akimirkos laukdavo tik žiemą.

Tad knygoje ypač daug vietos skiriama ir upeiviams – žmonėms, be kurių vandens transportas nebūtų buvęs įmanomas. „Žmogų šiurpuliais nukratančiai staugia garo laivų sirenos Kauno prieplaukoje, spjaudo tamsių dūmų kamuolius į žydrą padangę, keleiviai skuba lipti ant denio. Bėgioja sušilę upeiviai. Sparnuotas garlaivis atsipalaiduoja nuo kranto, šnypščia garas, poros trejeto nosinaičių mostagavimas ore, gal viena antra ašara pagal vandenimis išplaukiančių keleivių senas tradicijas, ir garlaivis puškuodamas dingsta Nemuno vingiuose“, – taip 1939 metų balandžio 2 dieną rašė Kaune ėjęs savaitraštis „Diena“. Anuomet žurnalistus viliojo ne tik vaizdai, bet ir galimybė pabendrauti su laivų įgulomis, kurios save laikė niekuo ne prastesnėmis už jūreivius. Jos noriai papasakodavo įvairių mitų ir legendų apie Nemuną, nepagailėdavo paslapčių ir lobių ieškotojams.

Su Istorinėje LR Prezidentūroje dirbančio Gedimino Kasparavičiaus mintimis ir jo atrastais istoriniais faktais jau galėjo susipažinti ir „Kauno pilno kultūros“ skaitytojai. Jo straipsnį apie Nemuną, kaip galimą dviejų jūrų uostą, publikavome 2017 m. Istorikas yra ir žurnalo Kaunui „Į“ bendraautorius.

[AutoLiet]

Isaakas Abramavičius. Alytus. Miesto tiltas su garlaiviu "Vilnius". XX a. 3 deš.



https://www.limis.lt

[marivs]

1926

[Missoni]

Kauno prieplauka prie Vytauto bažnyčios.
Pagal liaudies apsirengimą ir transportą, manau, kad kokie 1920-1930 m.





www.delcampe.net

[Romas]

Boydaks auf der Memel vor Schmalleningken
Baidokai Klaipėdos krašte, Smalininkuose (apie 1925 m.)

https://www.bildarchiv-ostpreussen.d...nfos=1&id=9716

[laimutis]

XX a. 3 deš.

ebay.de

[vakaruvejas]

Balys Buračas
"Kaunas iš kairiojo Nemuno kranto"
Nr.1711

[laimutis]

Kaunas. Nemuno prieplauka, apie 1928 m.

eby.de

[Romas]

Grigorijus Talas

Vilniaus prieplauka 1976 m.

http://www.15min.lt/media-pasakojima...sakojimai-1354

Ačiū ultra laverdi už nuorodą.

[Romas]

Antanas Ingelevičius (1892–1947?)
Nemuno krantinė. Apie 1925 m.

https://www.15min.lt/media-pasakojim...ie-miesta-1738

[Romas]

Anksčiau upinių laivų statyklos veikė ne tik Kaune, bet ir Kriūkuose (dab. Šakių r.) .
Prieš karą baidokų ir baržų statyklą įstegė Lietuvos Baltijos Lloydas. Laivų statykla veikė ir po karo iki kokių 1962 metų.

Straipsnis apie "Lietuvos Baltijos Lloydo" vadovą Viktorą Reklaitį

Diena.lt 2023.10.23
Šeimos misija - kurti Lietuvos laivyną

Viktoro Rėklaičio veiklos laukas buvo Seredžiuje, prie Nemuno įsteigtos „Lietuvos Baltijos Lloydo“ upinių laivų statybos dirbtuvės. Jose pastatyti upiniai vilkikai ir baidokai „Lapė“, „Vilkas“, „Džiugas“, „Ūdra“.

https://m.kauno.diena.lt/naujienos/k...aivyna-1142518

https://www.facebook.com/senosfotogr...57629008716976


https://www.facebook.com/senosfotogr...7725381336976/
FB Lietuva senose fotografijose

[Romas]

Baidoko statyba Kriūkuose, prie Seredžiaus 1937 - 1938 m.
Nežinomas autorius; tikėtina, kad fotografavo Viktoras Rėklaitis (1890–1942)

Statomas baidokas prie Nemuno. Kairėje – surinktas plokščias medinis laivo dugnas. Ant medinių špantų renkami metaliniai bortai, paramstyti kartimis. Konstrukcijos centre – keletas metalinių bimsų ir dvi vertikalios sijos stiebams (?). Pirmajame plane – medinių kuolų ir lentų konstrukcijos stringerių formavimui.
Tikėtina, kad fotografavo Viktoras Rėklaitis (1890–1942) – verslininkas, aktyviai dalyvavęs Lietuvos prekybos laivyno kūrime, vienas iš LJS iniciatorių. Organizavo upinių baidokų statybą AB „Lietuvos Baltijos Lloydas“ dirbtuvėse ties Seredžiumi.

Lietuvos jūrų muziejus. Inv. Nr. LJM LIF 2114/125
https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000007170641

Baidoko statyba Kriūkuose, prie Seredžiaus 1938 - 1939 m.
Viktoras Rėklaitis (1890–1942),
Baidoko statyba Kriūkuose, prie Seredžiaus 1938 - 1939 m.

Ant upės kranto statomas baidokas nufotografuotas iš laivagalio. Ant medinių kilbokų paremtas surinktas medinis plokščias dugnas. Ant jo tvirtinami metaliniai špantai ir bimsai. Pirmajame plane – ant medinių kuolų suformuota konstrukcija bortų stringerių tvirtinimui.
Tikėtina, kad statomas baidokas „Rimgaila“.

Lietuvos jūrų muziejus. Inv. Nr. LJM LIF 2533
https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000017369945

[Romas]

Kriūkų laivų statykla prie Nemuno (Šakių r.)
Nežinomas autorius, XX a. 6 - 7 dešimtmetis. Kadangi paminėta Liaudies ūkio taryba, tai laiko intervalas siaurėja iki 1957 - 1962 metų

Užfiksuota Kriūkų laivų statykla prie Nemuno pokario laikotarpiu. Į laivų statyklos teritoriją galima patekti pro metalinius vartus, kurie yra užverti. Virš vartų iškabintas užrašas „LTSR Žuvies pramonės valdyba. Kriūkų laivų statykla”.
Teritoriją supa medinė tvora, kurios vienoje atkarpoje (greta vartų) išmūryta cementinė sienelė ant jos – užrašas „LTSR Žuvies pramonės valdyba Kriūkų laivų statykla. Garbės lenta” bei iškabintos geriausiai dirbusių darbuotojų nuotraukos. Teritorijoje stovi krovininis sunkvežimis, sukrautos medinės statinės.

Lietuvos jūrų muziejus. Inv. Nr. LJM LIF 2237
https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000014968224

[vakaruvejas]

Greitaeigiai keleiviniai laivai Danės upėje
1986 metai



https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000655172

[nepolitikas]

Greitaeigiai keleiviniai laivai Danės upėje
1986 metai



https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000655172

Rudenį laivai ant povandeninių sparnų Klaipėdoje uosto kranu būdavo pakraunami į baržą ir plukdomi žiemojimui į Kauną. Pavasarį, viskas atbuline tvarka. Nuotraukoje mano tėvo laivas jau baržoje, o kitas laukia savo eilės.