Kelionių laivais Pakalnės ir Rusnaitės upėmis dar teks palaukti
Dėl Rusnaitės upės žiotyse besikaupiančių nešmenų pramoginiams ir žvejybos įmonių laivams kasmet tampa vis sudėtingiau trumpiausiu keliu išplaukti į Kuršių marias. Todėl dažnai, ypač karštymečiu, kai upė nusenka, jie priversti plaukti aplinkiniu ir žymiai ilgesniu keliu – Atmatos upe. Dėl to ne tik gaištamas laikas, bet ir padidėja degalų sąnaudos, o turistai netenka galimybės pasigrožėti vienu vaizdingiausių Nemuno deltos vandens kelių Pakalnės ir Rusnaitės upėmis.
Sovietmečiu buvo reguliariai gilinamos visos pagrindinės Nemuno deltos upės. Anot Rusnės salos žvejybos verslininkų, kiekvienais metais būdavo pagilinama po vieną upę – vienais metais gilindavo Atmatą, kitais – Pakalnę – Rusnaitę, trečiais – Skirvytę. Todėl laivai be vargo išplaukdavo į Kuršių marias. Tačiau vėliau Pakalnės ir Rusnaitės upės buvo išbrauktos iš vidaus vandens kelių sąrašo…
Pastarąjį kartą Rusnaitės vaga ir žiotys buvo išvalytos 1999 metais, Šilutėje registruotai žuvininkystės įmonių asociacijai "Lampetra“ įgyvendinant iš ES fondų finansuojamą projektą, pagal kurį Pakalnės upėje, prie Nemuno deltos regioninio parko informacijos centro, buvo įrengta žvejų prieplauka.
Tačiau per 12 metų Rusnaitės žiotys vėl užsinešė sąnašomis. Ypač daug smėlio į jas buvo sunešta per šių metų ledonešį. Todėl nuslūgus vandeniui žiotyse susidariusias seklumas gali įveikti tik pačios mažiausios grimzlės valtys.
Naujų upių įtraukimo į vidaus vandens kelių sąrašą procedūra gali užtrukti, nes tai turės būti derinama su Aplinkos ministerija (AM). Pastaroji, anot AM viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės, savo poziciją šiuo klausimu žada pareikšti tik tuomet, kai sulauks argumentuotų motyvų, kodėl Pakalnės ir Rusnaitės upes reikėtų įtraukti į minėtąjį sąrašą, ir išnagrinėjusi galimą poveikį aplinkai, – ar tai neturės neigiamos įtakos upių ekosistemai.
Šiuo metu per Šilutės rajoną vingiuoja šeši vidaus vandenų keliai. Iš jų trys – Nemunas – Atmata, dalis Kuršių Marių (Atmatos žiotys–Klaipėda) ir Minija nuo žiočių iki Lankupių kaimo yra valstybinės reikšmės, likusieji – Skirvytės upė, Šyša nuo žiočių iki Šilutės uosto vartų ir dalis Kuršių marių (37–as navigacijos ženklas–Skirvytės žiotys) – vietinės reikšmės vandens keliai.
Pakalnės ir Rusnaitės upės įtrauktos į Nemuno deltos regioninio parko vandens turizmo kelių tinklą.
Trečiadienį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko svetainėje savivaldybės specialistai susitiko su garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" atstovais. Iki šiol valtininkams ir garažininkams nepavyksta rasti bendros kalbos dėl teritorijos prie Smeltalės upelio sutvarkymo.
Bendrija nori gauti O,5 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų, kurias skirsto Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė, Smeltalės upės vagai išvalyti ir dirbtiniams pylimams likviduoti. Paraiškos pateikimo terminas jai pratęstas iki šių metų lapkričio 1 d.
Jachtos „Lietuva“ įgulos nariai praėjusį savaitgalį pasijuto kaip praėjusio amžiaus pradžioje. Edukaciniame žygyje aplink Rusnės salą autentiškomis lietuvininkų burinėmis valtimis jaunimas susipažino su pamario krašto kultūra, lietuvių laivybos ištakomis.
Comment