Karaliaus Vilhelmo kanalas

[Romas]

Nuo Kliošių (Pjaulių) tilto iki tilto per Drevernos upę kanalas eina palei kelią Priekulė - Dreverna

Kavinė - viešbutis "Strykis" yra šalia tos vietos, kur nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo atsišakoja Drevernos upė


Vaizdas nuo tilto atgal


Kanalo ir Drevernos upės santaka


Drevernos upė

[Romas]

Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą, esantis kažkada buvusiame kelyje Svencelė - Jokšai

Žemėlapis iš www.maps.lt

2006 metais su aukštesne mašina pavyko tą tiltą įveikti

Foto 2006.07


2010 metai

Kadangi labai karšta ir pradeda spausti laikas, nusprendžiu sutrumpinti savo kelią ir važiuoti nuo Svencelės į rytus ir taip patekti į Klaipedos- Šilutės plentą. Žemėlapis neaiškiai, tačiau suteikia vilties,kad aš sėkmingai jį pasieksiu. O ir neištirti keliai mane traukia.(...)

Artėju prie tiltuko.


Rizikuoti nenorėjau ir teko apsigręžus sukti dešinėn ir grįžti pro Dreverną.

[Romas]

Jokšų tiltas per Karalus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą
Foto 2018.07

Vaizdas į šiaurę, Klaipėdos link




Vaizdas į pietus, Lankupių link




Tilto danga iš vakarinio kranto


Tiltas iš rytinio kranto
Vaizdas į šiaurę, Klaipėdos link


Vaizdas į pietus, Lankupių link


Jokšų tilto danga iš rytinio kranto


Šiaip labiau nei apgailėtina, kad turtingas Klaipėdos rajonas šiuo atveju nesirūpina vietos susisiekimu.
Aplink besikuriantys gyventojai galėtų numesti per konstrukcijas pora lentų, kad būtų galima tiltu pereiti kanalą

[Romas]

lrytas.lt 2018.08.19
Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo

Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. Į paveldo apsaugos teritoriją pateko vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas sklypas, kuriame įmonė numato plėtrą.

Anot uosto direkcijos, papildomų apribojimų ir reikalavimų, susijusių su kultūros vertybės apsauga, nustatymas uosto teritorijos ribose riboja uosto ir jo naudotojų galimybes plėsti krovos ir jai būtinos infrastruktūros plėtrą. Uostas teismui nurodė, kad teritorija dar 2000 metais buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga. (...)

Sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją priėmusios Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis BNS teigė, kad toks sprendimas priimtas siekiant išsaugoti galimybę ateityje naudotis Karaliaus Vilhelmo kanalu.
„Mes neabejojame, kad ūkinis gyvenimas kelia įvairiausių reikalavimų, bet svarbiausias dalykas yra tas, kad vykdant įvairius projektus nebūtų panaikinta kanalo jungtis su Malkų įlanka ir Kuršių mariomis, kad kanalas nebūtų padarytas uždaras. Jungtis turi išlikti“, - BNS sakė R.Pakalnis

https://www.lrytas.lt/bustas/archite...analo-7300500/

[OpenStreetMap]

Tokio apsileidimo vien pinigų trūkumu paaiškinti negalima, ypač Klaipėdos rajone

Gal paradoksaliai problema tame, kad šis tiltas įrašytas į KVR'ą? Kodas 25967.

[Tylus]

Uostas teisme laimėjo ginčą dėl Vilhelmo kanalo

Paveldosaugininkų sprendimas išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu yra neteisėtas, nutarė teismas.

Vilnias apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį patenkino Klaipėdos uosto direkcijos skundą, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad nei skundžiamame akte, nei posėdžio garso įraše nėra motyvuota, kodėl ir kuo remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000-aisiais nepatekusi teritorija jai priskirta 2017 spalio 3 dienos aktu, kokios vertingosios savybės šioje dalyje buvo nustatytos, kaip buvo nustatyta apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir parinktas jos dydis“, – BNS teigė S. Jacinevičienė-Baltaduonė.

Uostas teismo prašė panaikinti pernai spalį Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto dalį, kuria Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija išplečiama giliau į uostą. Į šią teritoriją pateko vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas sklypas, kuriame įmonė numato plėtrą.

Uosto direkcijos teigimu, papildomų apribojimų ir reikalavimų, susijusių su kultūros vertybės apsauga, nustatymas uosto teritorijos ribose riboja uosto ir jo naudotojų galimybes plėsti krovos ir jai būtinos infrastruktūros plėtrą. Minėta teritorija dar 2000 metais buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga.

Sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją priėmusios Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis BNS rugpjūčio viduryje teigė, kad toks sprendimas priimtas siekiant išsaugoti galimybę ateityje naudotis Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Teismas įpareigojo paveldosaugininkus iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso duomenų tikslinimo.

VAAT sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Daugiau kaip 25 kilometrų ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas nuo Minijos upės iki Klaipėdos atidarytas 1873 metais, jį iškasė prancūzų karo belaisviai. Kanalas iškastas siekiant išvengti audrų Kuršių mariose, kai Nemunu į Klaipėdą buvo plukdoma mediena. Kanalu laivai nustojo plaukioti sovietmečiu.

[Missoni]

Karaliaus Vilhelmo kanalas ties Stariške ( Starrischken )



www.delcampe.net

[Romas]

"Vakarų ekspresas" / Delfi 2019.10.06
Karaliaus Vilhelmo kanalas – vienintelis toks Lietuvoje

Prieš 146 metus 1873 m. rugsėjo 17 d. po 10 metų kasimo darbų buvo iškilmingai atidarytas karaliaus Vilhelmo kanalas.
Kanalo atidarymo iškilmėse dalyvavo įvairaus rango kviestinių svečių (...)

Karaliaus Vilhelmo kanalas – vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos. Šis vandens kelias lėmė greitesnį, kokybiškesnį bei patogesnį laivų, o taip pat ir sielių keliavimą į Klaipėdos ir kitus Europos uostus. (...)

Nuo idėjos iki kanalo kasybos pradžios praėjo daugiau nei 200 metų. Kanalą kasė vietiniai gyventojai už tam tikrą mokestį, o galutiniame darbų etape kasė ir prancūzų karo belaisviai.
Kanalo ilgis 25-27 km., plotis 28-30 m., gylis siekė iki 1,7 m. Krantai sutvirtinti pylimais abipus naujojo vandens kelio. Jais eidavo vilkėjai, traukę laivus ir sielius arba arklių kinkinė.
1864 m. vandens lygiui reguliuoti Lankupiuose pastatytas šliuzas. Jo galuose pastatyti dveji po 11 m. pločio vartai, kurie buvo suveriami iš abiejų pusių rankine-elektrine transmisija.
Šalia šliuzo įrengtas vandens matuoklis, žymintis vandens pokyčius.

1902–1904 m. pastatyta 10 lengvų metalinių tiltų, sujungusių kanalo krantus. Tiltai turėjo plyšį baidoko stiebams praleisti, skylė buvo uždaroma dangtimi. (...)

O nuo 1966 m. jis tapo Klaipėdos trečiosios vandenvietės dalimi, iš kanalo buvo tiekiamas geriamasis vanduo pietinei miesto daliai.

Šiandien atkurtos Lietuvos laikotarpiu Vilhelmo kanalo veikla išsiskaido į kelias kryptis – vandenvietės ir turizmo. Per atidarytus Drevernos ir Lankupių šliuzus, galima sukti ratą iš Kuršių marių per Drevernos upę, Karaliaus Vilhelmo kanalą, Minijos upę į Krokų įlanką, Uostadvarį, netgi Kniaupo įlanką ir vėl grįžti Kuršių mariomis. (...)

Tai vienas unikaliausių hidrogeologinių paminklų Lietuvoje turintis gilią ir sudėtingą istoriją, prasidedančią nuo Prūsijos karalystės laikotarpio ir besitęsiantis iki šių dienų.

https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=82433489

[Arunasx]

Tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcijai – atviras kelias
https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=82739857

Bendrovė TEC Infrastructure baigė rengti Jokšų tilto per Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalą kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų techninį projektą bei gavo leidimą jo statyboms.

[Romas]

Tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcijai – atviras kelias
https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=82739857

Ačiū už gerą naujieną

Jokšų tiltą gerai būtų šiek tiek aptvarkyti




Automobiliu per tiltą niekur nenuvažiuosi.
Senasis kelias nuo Jokšų link Svencelės dabar yra tokios būklės


Tačiau žiediniam maršrutui dviračiu nuo Drevernos tas tiltas labai tiks

[laimutis]

Klaipėda. Karaliaus Vilhelmo kanalas. XX a. 4 deš.

ebay.de

[bato_usai]

Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybės dabar stengiasi atgaivinti kanalą – tvarko pakrantes, šliuzų įrenginius, vaizdingą vandens trasą ketina pritaikyti turistų reikmėms, neatsisakytų pagerbti ir laivakelio kasėjų atminimo.

Vilhelmo kanalas XX amžiaus pradžioje.

[bato_usai]

Vėl kelia III vandenvietės iškraustymo klausimą
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/1...tymo-klausima/

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas laivybą kanalu vadino nacionaliniu klausimu. Anot jo, kanalas idealiai tinka laivybai, jame gali prasilenkti laivai. Kad ji čia galėtų vykti, direkcijos vadovo nuomone, reikėtų demontuoti Drevernos šliuzą ir atstatyti buvusią vagą, taip pat svarstytina galimybė išbraukti Lankupių šliuzą iš kultūros paveldo objektų sąrašo ir jį rekonstruoti bei reikėtų sutvarkyti keletą prastos būklės tiltų.

„Neįtikėtina, kad kanalas yra tiesiog užaklintas ties Klaipėdos uostu. Tai istorinė neteisybė, o apie kanalo atvėrimą kalbame jau dvidešimt metų”, – sakė jis.

„Atvėrus kanalą, būtų kažkas tokio labai didingo turizmo mastu, Klaipėda ir rajonas galėtų konkuruoti su Neringa. Koks ten grožis, gamta. Be to, klaipėdiečiams reikėtų galvoti apie vandens paėmimą iš gręžinių, o ne iš paviršiaus”, – kalbėjo Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Jis priminė, kad prieš trejus metus atliktoje studijoje buvo įvardinta, kad naujos vandenvietės įrengimas ir senosios iškėlimas galėtų atsieiti apie 60 mln. eurų. Tačiau esą „Klaipėdos vandeniui” reikėtų iš naujo įvertinti, ar tikrai yra toks vandens poreikis, kaip buvo įvardijama tada.

Pasak A. Latako, dar viena tokio projekto nauda būtų tai, kad uostas galėtų pilnavertiškai panaudoti Kairių zonoje esančią rezervinę teritoriją.

„Nesutiktume tik dėl to, kad reikėtų atverti kanalą į Malkų įlanką, nes ji ir taip yra smarkiai užkišta. Apart krovos ir remonto nereikėtų ten nieko daugiau planuoti. Geriausias sprendimas būtų sujungti kanalą su pramoginiu uosteliu, kuris atsirastų išvysčius pietinę uosto dalį”, – sakė A. Latakas.

[acetonas]

Restauruos Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą

Pagal Kultūros ministro įsakymu patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 m. programą, Jokšų tilto restauravimui 2023 m. skirta 68 tūkst., 2024 m. – 50 tūkst. eurų.

Numatyta, kad, tvarkant Jokšų tiltą, nepažeidžiant konstrukcijų, bus demontuotos tilto perdangos, restauruoti ir ištiesinti perdangų metaliniai elementai, restauruoti metaliniai turėklai, atraminiai guoliai, atramos iš plytų ir akmens mūras. Taip pat bus įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi laivų stiebams praleisti, tiltas bus nudažytas. Rajono savivaldybės biudžeto lėšomis bus vykdomi ir tilto kapitalinio remonto darbai. Bus įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos viduje, kratinių atramų mazgai bei gelžbetoniniai sparnai, mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, sutvarkytos tilto prieigos

Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...kanala-1065017

[Arunasx]

Drevernos upės senvagėje planuojamas naujas šliuzo reguliatorius https://www.vz.lt/transportas-logist...-reguliatorius

Planuojama, kad naujas įrenginys užtikrins laivybos potencialo išnaudojimą šiame regione, atvers naujų vandens maršrutų ir taip paskatins turizmą.
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ir Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė suprojektuoti ir pastatyti naują šliuzą-reguliatorių Drevernos upės senvagėje. Direkcija nurodo, kad jis užtikrins laivybos potencialo išnaudojimą šiame regione. Drevernos upė įvardijama kaip svarbi jungiamoji grandis maršrute Dreverna-Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios-Dreverna.
Anot direkcijos, siekiama, kad vandens kelių daugėtų, o laivybos entuziastai ir keleiviai galėtų rinktis įvairius maršrutus. Sukūrus infrastruktūrą būtų atveriamos galimybės naujoms šakoms Kuršių mariose. Susisiekimą tarp Kuršių marių ir Karaliaus Vilhelmo kanalo riboja esamas Drevernos šliuzas, kuriuo gali praplaukti tik laivai, kurių plotis ne didesnis kaip 3,3 metrai.„Esamą Drevernos šliuzą likviduoti ir taip atverti laisvą praplaukimą galimybių nėra, o rekonstruoti jį pernelyg brangu, todėl priimtas sprendimas statyti naują, platesnį reguliatorių Drevernos senvagėje. Net neabejoju, kad tokio šliuzo pastatymas sukurs didesnes galimybes vystyti turizmą, atsiras daugiau įvairių maršrutų“, – išplatintame pranešime spaudai cituojamas Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono meras.
Šiuo metu VVKD rengia poveikio aplinkai vertinimo atrankos, projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto dokumentaciją. Planuojamas ne mažiau kaip 6 metrų pločio naujas šliuzas-reguliatorius. Pagal sutartį su paslaugos teikėju numatyta šiuos dokumentus parengti per pirmąjį šių metų pusmetį. Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigojo suformuoti sklypą naujo šliuzo-reguliatoriaus statybai ir pagal parengtą dokumentaciją organizuoti statybą. Senvagėje VVKD atliks reikalingus valymo darbus. Tikimasi, kad savivaldybė suras lėšų šliuzo reguliatoriaus statybai, kurį būtų galima pradėti statyti iš karto, kai tik bus parengta techninė dokumentacija ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.Anot direkcijos, kitais metais šliuzas reguliatorius jau galėtų būti pastatytas ir laivybos sąlygos ruože Karaliaus Vilhelmo kanalas – Kuršių marios būtų ženkliai pagerintos.Pasak Aurelijaus Rimo, VVKD laivybos direktoriaus, atliekami veiksmai, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas butų atvertas į Kuršių marias ties Dreverna, tačiau prieš tai direkcijos laukia dar sudėtingesnis iššūkis – Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas į Kuršių marias Klaipėdoje, į planuojamą pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įrengti mariną.
„Šiam tikslui pasiekti pirmiausiai reikia išspręsti Klaipėdos miesto trečiajai vandenvietei priskirtų apsaugos zonų naudojimo kitoms veikloms klausimus ir įrengti apie kilometro ilgio kanalą, sujungsiantį Karaliaus Vilhelmo kanalą su mariomis“, – teigė A. Rimas.

[Briedis]

Prasidėjo istorinio Jokšų tilto rekonstrukcija
https://klaipedos-r.lt/prasidejo-ist...ekonstrukcija/

Pradėta unikalaus kultūros paveldo objekto – Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Šiuo metu jau demontuotos tilto perdangos ir ruošiamasi pagrindiniams rekonstrukcijos darbams.





Sutvarkius tiltą, bus atkurtas susisiekimas su Svencelės kaimu, juo galės naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai, bus išsaugotos architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės. Tilto rekonstrukcija atvers daugiau galimybių kultūriniam pažintiniam ir vandens turizmui, jis taps ne tik patraukliu, bet ir veikiančiu objektu.

Darbus atlieka UAB „Transjuda“, juos planuojama baigti 2026 metų pabaigoje.

Biškį gaila, kad restauruotu šimtamečiu senuku, technikos paminklu, leis ir transporto eismą. Nors intensyvaus lengvųjų automobilių srauto tikėtis neverta, bet sunkioji ūkio technika neabejotinai darys neigiamą įtaką tilto ilgaamžiškumui ir techninei būklei.

[Romas]

Ačiū už naujieną.
Nuo pirmos užuominos apie Jokšų tilto rekontrukciją praėjo 5 metai.

[vytgri]

Kažin, ar turėdami tokį unikalų objektą kaip Vilhelmo kanalas, kada nors išnaudosime jį kaip olandai? Dviračių takas, restoranėliai, įlankos laiveliams laikyti ir t.t. Ech...

[Fulgur]

Kažin, ar turėdami tokį unikalų objektą kaip Vilhelmo kanalas, kada nors išnaudosime jį kaip olandai? Dviračių takas, restoranėliai, įlankos laiveliams laikyti ir t.t. Ech...

Reikia iškelti III-ąją vandenvietę, kad panaikinti sanitarines apsaugos zonas.