Ne "Smiltynės perkėlos" reikalas farvaterį išgilinti. Su gumine valtimi reisą vykdys?
-
Aš ne apie gilinimą, o apie reguliarų reisą Nida - kairys krantas.Parašė Eimantas Rodyti pranešimąComment
-
Prie ko čia Nida ir apie kokį cirką tada kalba?Comment
-
"Giliją" vaduos "Pašvaistė"
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...aiste-1470155/
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras (KRTIC) vakar pranešė, jog užtikrina, kad įvyks visi vasarą suplanuoti vandens maršruto Dreverna-Juodkrantė-Dreverna reisai.
Anot KRTIC, visi numatyti reisai įvyks, nes tuo atveju, kai "Gilija" negalės išplaukti iš uosto, turistus plukdys "Pašvaistė". Tiesa, joje telpa tik 20 žmonių kartu su dviračiais, kai "Gilijoje" - 50. Be to, "Pašvaistė" į vieną pusę plaukia dvigubai ilgiau nei keltas - ne 20, o 40 min.
KRTIC direktorės Daivos Buivydienės teigimu, koks plauks laivas, bus skelbiama tinklalapyje www.klaipedosrajonas.lt.
http://www.klaipedosrajonas.lt/nauji...ante-dreverna/
Comment
-
"Giliją" vaduos "Pašvaistė"
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras (KRTIC) vakar pranešė, jog užtikrina, kad įvyks visi vasarą suplanuoti vandens maršruto Dreverna-Juodkrantė-Dreverna reisai. Tiesa, plaukti gali tekti mažesnės talpos ir lėtesniu laivu.
Birželio 4-ąją surengtos pirmosios Pamario turizmo sezono atidarymo šventės metu keleivinis keltas "Gilija" turėjo išplaukti į pirmąjį reisą, tačiau negalėjo pajudėti iš prieplaukos dėl kritusio vandens lygio. Keleivius tąkart paėmė pramoginis laivas "Pašvaistė".
Reguliarūs reisai tarp nerijos ir Drevernos yra suplanuoti vykti visą vasarą, iki rugpjūčio 28 d. Birželį ir rugpjūtį jie numatyti penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, o liepą - dar ir ketvirtadieniais. Laivas iš Drevernos išplaukia 9.30 ir 18 val., o iš Juodkrantės - 10.10 ir 18.40 val. Per Jonines reisai vyks visą ilgąjį savaitgalį (24, 25, 26 dienomis).
Anot KRTIC, visi numatyti reisai įvyks, nes tuo atveju, kai "Gilija" negalės išplaukti iš uosto, turistus plukdys "Pašvaistė". Tiesa, joje telpa tik 20 žmonių kartu su dviračiais, kai "Gilijoje" - 50. Be to, "Pašvaistė" į vieną pusę plaukia dvigubai ilgiau nei keltas - ne 20, o 40 min.
KRTIC direktorės Daivos Buivydienės teigimu, koks plauks laivas, bus skelbiama tinklalapyje www.klaipedosrajonas.lt.
"Jame nuo birželio 18 dienos bus galima iš anksto nusipirkti elektroninius bilietus į keltą bet kuriam pagal grafiką numatytam reisui. Jų bus parduodama ne daugiau kaip 20, o kitus bus galima įsigyti vietoje, kad pasikeitus laivui nebūtų parduota daugiau bilietų nei yra vietų. Gaila, kad rajono Savivaldybė vis neišsprendžia uostelio gylio klausimo, tad net toks nedidelės grimzlės - 90 centimetrų - laivas šiek tiek kritus vandens lygiui nebegali išplaukti", - sakė D. Buivydienė.
Gylio problema Drevernos uostelyje niekaip neišsprendžiama nuo 2008-ųjų rugsėjo, kai už 15,5 mln. Lt (4,49 mln. eurų) buvo pastatyta nauja prieplauka. Iš jų 13,9 mln. Lt (4 mln. eurų) skyrė Europos Sąjungos fondai, o 1,6 mln. Lt (463 tūkst. eurų) - Klaipėdos rajono savivaldybė.
Bilietas keltis laivu į vieną pusę kainuoja 3 eurus. Vaikams nuo 7 iki 12 metų ir senjorams bei neįgaliesiems taikoma 50 proc. nuolaida. Vaikai iki 7 metų, gyvūnai ir dviračiai keliami nemokamai.
Klaipėdos rajono savivaldybės organizuotą konkursą plukdyti keleivius minėtuoju maršrutu yra laimėjusi UAB "Hortivita", kuri yra tapusi ir Drevernos uostelio koncesininke. Maršrutui išlaikyti per sezoną 15 tūkst. eurų skiria rajono Savivaldybė.Comment
-
Pirmiausia tegul susitvarko farvaterį, o taip ir neatliks nei vieno reiso tas Gilija. Niekas nesikeičia nuo 2008-ųjų. Nėra ką komentuoti.Parašė Briedis Rodyti pranešimąComment
-
Labai nedidelė kaina, keltas Klaipėda - Juodkrantė kainuoja 10 Eur žmogui.Parašė Briedis Rodyti pranešimą
https://www.google.lt/maps/@55.51621...!7i9964!8i4982Parašė groundzer Rodyti pranešimąPaskutinis taisė Lettered; 2016.06.15, 13:35.Comment
-
O kodėl nebuvo galima padaryt dar vieno reiso per pietus? Nes jeigu aš užsimanyčiau nuplaukt iki Juodkrantės ir parplaukt atgal, tai man 20 min prasieit po miestelį bus per mažai (jau nekalbu apie tai, kad tiesiog nebus laiko kažkur užeit papietaut ir alaus išgert), o 8 valandos bus gerokai per daug kad viską apžiūrėt. O drybsoti prie jūros aš ir šiaip nesu megėjas. Todėl savo pinigus kelionei atgal greičiausiai tektų palikt kitai VT priemonei.Parašė Briedis Rodyti pranešimąComment
-
-
Šeštadienį Drevernoje:
Comment
-
Šiemet Kuršių mariose – susisiekimo naujovė. Laivas „Gilija“ pradėjo kursuoti tarp Drevernos ir Juodkrantės.Laivas keleivius plukdo keturias dienas per savaitę – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Iš Drevernos jis išplaukia 9.30 ir 18 val., iš Juodkrantės – 10.10 ir 18.40 val.Bilietas į vieną pusę kainuoja 3 eurus, o vaikams nuo 7 iki 12 metų, senjorams taikoma 50 proc. nuolaida. Gyvūnus ir dviračius galima vežtis nemokamai.Bilietus galima įsigyti laive, Drevernos mažųjų laivų uosto elinge, J. Gižo etnografinėje sodyboje, internetu (http://www.klaipedosrajonas.lt/katal...ante).Numatoma, jog laivas „Gilija“ tarp Drevernos ir Nidos kursuos iki rugpjūčio 28 dienos.
Skaitykite daugiau
Pirmiausiai tai puiku, kad atsiranda reguliaresnio pobūdžio susisiekimas. Tai prisidės ir prie ekologijos, ir prie dviračių turizmo (numinti Juodkrantė-Nida-Juodkrantė per ~8 val. gali ne tik sportininkai). Aišku, kaina yra per didelė, kad traktuoti kaip "vietinį susisiekimą" tuos 7-8 km, bet normali kaip "pramoga". Dviems į abu galus 12 eur.Comment
-
-
Geros žinios, Šilutė toks neatrastas miestukas, puiki proga susipažint su Lietuva nuobodžiaujantiems Neringos turistams
Comment
-
Pontonai Nidoje neatlaikė stipresnio vėjo
Nidos uostelyje "sumalti" Šventosios uosto pontonai, kuriuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) šiemet buvo išnuomojusi vienam sezonui bendrovei "Neringos komunalininkas".
Manoma, jog taip atsitiko todėl, kad pontonai buvo sumontuoti nepaisant gamintojo rekomendacijų, kurias Uosto direkcija buvo perdavusi "Neringos komunalininkui". Jie pastatyti ne šiaurės-pietų kryptimi, o vakarų.
Pontonus Nidoje sumontavo UAB "Šilutės polderiai".
Šventosios uosto pontonai yra dviejų tipų - bangolaužiniai (monolitiniai, betoniniai) ir segmentiniai (iš lentų). Jie buvo sustatyti dviem eilėmis. Arčiau Nidos uosto vartų turėjo būti statomi bangolaužiniai, bet padaryta priešingai. Todėl papūtus stipresniam rytų krypties vėjui segmentiniai pontonai buvo smarkiai apgadinti.
(...)
Mano manymu, didžiausia klaida - tų dviejų eilių pontonų orientavimas. Matyt, taip daryta todėl, kad būtų patogiau. Kad per vartus ateina banga, kurią reikia "gesinti", nepagalvojo. Tuos monolitinius pontonus reikėjo dėti į pirmą eilę, ir jie būtų atlaikę bangą.
Tai gana specifinė sritis, ko gero, žmonės nelabai suprato, ką daro. Jeigu jie dabar atstatys viską kaip buvo, po pirmo vėjo vėl viskas baigsis taip pat. Vienintelis variantas, kuris galėtų gelbėti - bangolaužinių pontonų eilę dalinti ir abiejose pontonų eilėse po pusę jų padėti arčiau uosto vartų. Segmentinius reikėtų statyti arčiau kranto", - savo nuomonę išsakė Šventosios uosto entuziastas, buriuotojas Kęstutis Oginskas.
(...)
KVJUD vakar iki pietų nebuvo informuota apie sugadintą jos turtą. Tad vakar jos atstovai aiškinosi situaciją, ketino vykti į vietą ir patys apžiūrėti pontonus, kad įsitikintų, kokia jų būklė iš tikrųjų. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, "Neringos komunalininkas" turės grąžinti direkcijai pontonus tokios būklės, kokios jie buvo.
(...)
Comment
-
2016 m. Dreverna
Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2016.11.06, 22:42.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.ltComment
-
Drėverna spalio pradžioj
Comment
-
Kruizinių laivų terminalas, Klaipėda
Comment
-
Rūpesčiai dėl Drevernos laivybos kanalo
Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė naują konkursą dėl vandens kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės eksploatavimo 2017 metais.
Nuvylė svečius
Už ES paramą įrengta Drevernos prieplauka būtų puikus vandens turizmo objekto pavyzdys, jei ne nuolat rūpesčių keliantis laivybos kanalas per Kuršių marias. Pernai šis kanalas aptemdė Pamario turizmo sezono atidarymo šventę Drevernoje. Dėl staiga kritusio vandens lygio į pirmąjį reisą iš Drevernos į Juodkrantę ir atgal neišplaukė prieplaukos operatoriaus specialiai įsigytas keleivinis keltas „Gilija“. Jis turėjo plukdyti išskirtinius Klaipėdos rajono administracijos asmenis, specialiai į šventę pakviestus svečius iš Lenkijos ir Estijos.
Vietoje gražaus Drevernos prieplaukos, naujo maršruto pristatymo sulaukta didžiulės antireklamos žiniasklaidoje. Dėl seklaus laivybos kanalo palyginti graži Drevernos prieplauka negali pritraukti ir didesnių jachtų. Joms trūksta grimzlės, kad galėtų plauktų į Dreverną.
Bet koks didesnis laivelis norintis plaukti į Dreverną susidurdavo su rizika – kabins kyliu dugną ar ne.
Neįgyvendinti siūlymai
Tiek pernai, tiek šiemet yra garantuojama, kad 7,3 kilometrų ilgio vandens kelyje nuo Drevernos iki Juodkrantės, o tiksliau palei Kuršių neriją einančio laivybos kanalo (farvaterio), bus 1,2 metrų gylis.
Bet pernai ne visada tokią garantiją pavyko išlaikyti. Per tą lemtingą sezono atidarymo dieną pernai gylis dėl staiga papūtusio nepalankaus vėjo nukrito maždaug iki vieno metro. Buvo įsitikinta, kad maždaug 50 žmonių plukdančiam specialiai įsigytam keleiviniam laivui „Gilija“ toks gylis per mažas.
Realiai Drevernoje be rizikos gali plaukioti plokščiadugniai iki 20 keleivių plukdantys laiveliai. Dauguma tokių ir stovi šioje prieplaukoje.
Jau pernai diskusijose buvo iškelta siūlymas, kad Drevernos laivybos kanalas turėtų būti pagilintas iki 1,5 metro, o kad Kuršių marių bangos jo neužneštų – prie Drevernos upės žiočių įrengtas nedidelis molas. Tačiau tie darbai nebuvo atlikti.
Kanalą ketina valyti
Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė vėl paskelbė vandens kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės eksploatavimo konkursą. Pagrindinė sąlyga – per navigacijos sezoną, kuris trunka 154 paras nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., išlaikyti 1,2 metrų gylį 25 metrų pločio Drevernos laivybos kanale. Išlaikyti tą gylį daugelyje vietų nėra sudėtinga. Natūralus gylis Kuršių mariose, kur praeina Drevernos uosto laivybos kanalas, yra 1,5-2,5 metrai, o arčiau Kuršių nerijos – net iki 4 metrų. Pavojingiausia vieta yra prie Drevernos upės žiočių.
Drevernos laivybos kanalą eksploatuosianti bendrovė turės statyti ir 13 nuolat šviečiančių navigacinių ženklų. Keliama sąlyga, kad kanalo gylis būtų matuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. O reikalui esant laivybos kanalas būtų valomas. Tam reikalinga specializuota technika.
Pernai Drevernos laivybos kanalą eksploatavo Klaipėdos rajone esanti transporto paslaugų bendrovė „GT Transport“.Comment
-
Puikios naujienos
Kuršių marių krantus sujungs naujas maršrutas
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...rutas-1546477/
Jei labai neužsikels kainų, tai populiarumu tikrai nesiskųs.Turizmo specialistai neabejoja, kad naujas maršrutas sulauks ne tik užsienio keliautojų, bet ir vietos gyventojų dėmesio.
Ant naujojo laivo puikuosis pavadinimas „Kuršių deltos ekspresas“. 4,6 metro pločio ir 18 metrų ilgio laivas turi vos 70 centimetrų grimzlę, todėl Šyša nesunkiai gali nuplaukti iki Atmatos.
„Jame telpa 90 keleivių, yra 60 sėdimų vietų. Bus galima plukdyti apie 30–40 dviračių. Bandomieji reisai vyks gegužę, o nuo birželio vidurio bus vykdomi reguliarūs reisai. Preliminariai svarstome, kad iš Šilutės laivas išplauks apie 8.30 val., o iš Nidos – apie 19 valandą. Bus galima ir iš Nidos apie 11 val. išplaukti į Šilutę, o apie 17 val. grįžti atgal“, – planus dėstė verslininkas.
Anot jo, 1990 metais pagamintas laivas turi aliumininį korpusą, sveria 24 tonas, todėl yra gana greitas – gali pasiekti 40 kilometrų per valandą greitį. Planuojama, kad reguliarių maršrutų metu keleiviai bus plukdomi 20 kilometrų per valandą greičiu, tad kelionė iš Šilutės į Nidą truks vos 1,5–2 valandas.Comment
-
Kuršių neriją nori paversti Venecija
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...ecija-1557326/
Teisinga filosofija. Tų "bumčikų" pernešt neįmanoma.Saulė, bangos, tranki muzika ir draugų kompanija – taip dažnas įsivaizduoja tobulą pasiplaukiojimą laivu Kuršių mariomis ar Baltijos jūra. Tačiau verslininkai Domas Burkauskas, Adomas Patašius ir Linas Starkus vasarą pajūryje įsivaizduoja kitaip.
<...>
D. Burkauskas teigia, kad jie orientuojasi į ramias, be trankios muzikos keliones: „Iškart pasakysime žmonėms, kad jeigu jie nori labai trankiai plaukti su vienu iš mūsų laivų, mes neturime muzikos kolonėlių laive.
Tokia yra mūsų filosofija: nenorime trukdyti ir kitiems ilsėtis. Esame patyrę ne kartą, kai plauki ramiai ir pro šalį praplaukia vakarėlių laivas su trankia muzika, taip sugadindamas tavo poilsį. Tiesiog stengiamės netrukdyti kitiems.“Comment
Comment