Kelionių lėktuvais apžvalgos

[tomoxas]

Ką turi mintyje, kad Qatar mastas mažesnis?
Ir ką reiškia atskiros sėdimo vietos A330?

Atsakysiu į antra klausima. A330 ekonominės klasės konfiguracija yra 2-4-2, kas yra gana populiaru tarp keliaujančių dviese, kadangi tai leidžia dviem žmonėm sedėti kartu ir turėti daugiau privatumo. Šiuo atvėju Emirates B777 ekonominės klasės konfiguracija yra 3-4-3, kas aišku leidžia oro linijoms sutalpinti daugiau žmonių, tačiau tai reiškia kad keliaujant dviese visada kažkas sedės šalia jūsų.

Jei nežinote kaip atrodo 2-4-2 konfiguracija tai galima paprastai paaiškinti. 2 kėdės -> Praėjimas -> 4 kėdės -> Praėjimas -> 2 kėdės.
3-4-3 Konfiguracija: 3 kėdės -> Praėjimas -> 4 kėdės -> Praėjimas -> 3 kėdės.

[Gator]

O 3 4 3 tilptų į airbus 330?
Ar čia iš alttuizmo tik 2 4 2 deda, ar netelpa?
Būtų įspūdinga jei atsisako po 2 kėdžių per eilę iš geros širdies.

[DArnas]

Tai ir nėra įspūdinga, nes A330 salonas maždaug 60 cm siauresnis už B777.

[tomoxas]

O 3 4 3 tilptų į airbus 330?
Ar čia iš alttuizmo tik 2 4 2 deda, ar netelpa?
Būtų įspūdinga jei atsisako po 2 kėdžių per eilę iš geros širdies.

Na atsakymas į antrą klausima būtų, taip ir taip. Apie A330 3-4-3 konfiguracija nesu girdejas, tačiau kai kurie ULCC (Air Asia X) naudoja 3-3-3 konfiguracija, čia turbūt ir yra limitas A330 serijai. Taigi, 3-4-3 nevisai telpa, tačiau didžioji dalis oro liniju apart kelių naudoja 2-4-2 konfiguracija ką iš dalies galima vaidnti altruizmu. Neperseniausiai US Senatas, FAA (Federal Aviation Administration) liepė nustatyti minimalius reikalavimus lėktuvo kėdėm, kas teoriškai turėtų užkirsti oro linijom sakykim 'savivaliauti' ir toliau mažinti kėdės dydį. Bus įdomu sužinoti ką jie nuspręs.

[Ciurlionis]

Ką turi mintyje, kad Qatar mastas mažesnis?
Ir ką reiškia atskiros sėdimo vietos A330?

tomoxas atsakė į pirmą klausimą. O dėl masto, tai Emirates lėktuvai yra orientuoti į maksimalią utilizaciją - daug žmonių oro uoste, daug žmonių prie vartų, daug žmonių lėktuve.

Tas pats a380 turi 3-5-3 konfigūraciją, o tai reiškia 11!!!! žmonių eilėje.

[Aleksio]

Neperseniausiai US Senatas, FAA (Federal Aviation Administration) liepė nustatyti minimalius reikalavimus lėktuvo kėdėm, kas teoriškai turėtų užkirsti oro linijom sakykim 'savivaliauti' ir toliau mažinti kėdės dydį.

Aviakompanijos gali didinti keleivių skaičių lėktuve, bet tas skaičius negali viršyti max leidžiamo (B738 tas skaičius yra 189).

[DArnas]

Na ką, metas atgaivinti temą. Šiam tikslui – simboliškas pasirinkimas.

PALANGA – VILNIUS

Iškart atsiprašau už prastesnę kai kurių nuotraukų kokybę. Mainais pasistengsiu daugiau ką papasakoti.

Apie oro transporto jungtį tarp Vilniaus ir Palangos bent ką nors yra pasisakęs turbūt kiekvienas lietuviškos aviacijos entuziastas. Vieniems toks reisas maloniai asocijuojasi su sovietiniais laikais, kai Lietuvoje egzistavo ištisas vidinių skrydžių tinklas, kitiems tai – veikiau beprasmė idėja, kurios vėl įgyvendinti neverta. Elementarią tokio maršruto rentabilumo apžvalgą jau daugiau nei prieš dešimtį metų parašė aviacijos ekspertas Simonas Bartkus (http://simonas.bartkus.lt/blog/2008/...langa-vilnius/). Šiandien mūsų valiuta kita, skaičiukai irgi kiek skiriasi, tačiau pagrindinė mintis lieka ta pati – šis maršrutas gali būti konkurencingas tik „komplekte“ su kitais lietuviškos aviacijos laimėjimais: nacionaline aviakompanija su jungiamųjų skrydžių centru Vilniuje, gerai išvystytu Palangos oro uosto pasiekiamumu, valstybės dotacijomis ar pan. Kitu atveju, maršrutas yra pasmerktas nesėkmei. Tačiau ar tikrai?

Į šį klausimą atsakyti bando „Avia Solutions Group“ priklausantis kelionių organizatorius „Kidy Tour“. Šis, kartu su seserine bendrove „Avion Express“, šią vasarą Vilniaus – Palangos oro jungtį pabandė atgaivinti pasitelkdamas ne reguliariuosius, o užsakomuosius reisus. Skrydžių laikas tinkamas ne tik tvarkaraščio prasme (lėktuvas į Palangą kyla penktadienio vakarą, o Vilniuje leidžiasi sekmadienį), bet ir apskritai laikmečio prasme: Covid krizė, nors ir gerokai įšaldžiusi viso pasaulio aviacijos sektorių, paskatino paeksperimentuoti ir surasti naujų nišų technikos, įgulų ir kito personalo įdarbinimui. Kokie tat pirmieji šios avantiūros rezultatai?

Iš pirmo žvilgsnio, jie visai neblogi. Abiem kryptimis 180-ties vietų Airbus A320 buvo praktiškai pilnas, jau vyksta prekyba bilietais kitam savaitgaliui. Kita vertus, dalį vietų užpildė žurnalistai, ASG darbuotojai, o ir kitos aplinkybės susiklojo kiek idealizuotai, pavyzdžiui, lėktuvas abi naktis irgi praleido Palangoje – taip išvengta nepelningos rotacijos priešingomis kryptimis (penktadienio vakarą į Vilnių, o sekmadienį – iš Vilniaus). Žiniasklaidoje daugiausiai nuskambėjo teigiami atsiliepimai apie skrydį. Pažvelkime ir mes į šią patirtį iš arčiau. Taigi...

Karštą sekmadienio popietę atvykstame į Palangos oro uostą. Iš Palangos centro kursuoja miesto viešasis transportas. Bilieto kaina – €1, autobuso važiavimo dažnis taip pat leidžia pasirinkti padorų atvykimo laiką – apie 1 val. iki skrydžio.




Oro uostas pakankamai ankštas. Mažos erdvės įspūdį dar labiau sustiprina vis dar privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas. Kadangi užsiregistruoti internetu galimybės nėra, ieškome registracijos stalų.




Na, žodis „ieškome“ gal čia ir nelabai tinka. Palangos oro uoste – viso labo 6 registracijos stalai, o kelią link jų aiškiai rodo ne tik rodyklės, bet ir užsilenkusi laukiančių keleivių eilė.




Sulaukus savo eilės – netikėtumas. Pasirodo, registracijos procesas vyksta rankiniu būdu. Ant aptarnaujančių agenčių stalų guli atspausdintas keleivių sąrašas ir lėktuvo sėdėjimo vietų žemėlapis, visas jau pribraukytas „kryžiukais – nuliukais“. Pakalbintos merginos patikino, kad tai – joks ne kompiuterinių sistemų gedimas, viskas vyksta pagal planą. Atitinkamos ir laipinimo kortelės, ant jų – nei pavardžių, nei kitų įprastų numerėlių. Nenuostabu, kad toks egzotiškas keleivių registravimo būdas vėliau sukėlė nepatogumų ir lėktuvo įgulai: orlaivio durys gal 10-15 minučių nebuvo uždaromos dėl, kiek supratau, vis nesutampančio keleivių skaičiaus.




Prieš tai dar patenkame į laukiamąją salę.




Vėliau – į peroną.




Ir – į lėktuvą.




Šiandien mus skraidina nežymėtas 17-os metų amžiaus LY-NVV, anksčiau spėjęs prisiskraidyti tolimojoje Naujojoje Zelandijoje.




Netrukus atsiduriame lėktuvo salone.





Pats salonas atrodo ganėtinai šviežias. Čia – šiais laikais paplitę ploni krėslai.




Kita vertus, apie ne pirmą orlaivio jaunystę išduoda gerokai padėvėtos kitos konstrukcijos. Užtenka pakelti galvą.




Na, ir keletas skrydžio akimirkų.








Skrydis truko 35 minutes.




Vilniuje pamalonino atvykimas per galeriją – lėktuvas sustojo prie A15 (buvusių A11) vartų, todėl daug vaikštinėti, kaip įprasta VNO, irgi neteko.

15.20 pajudėjęs iš Palangos centro, 18.20 apytuštėmis sekmadieninio Vilniaus gatvėmis pasiekiau namus. Bent jau mane kelionėje labiausiai išvargino PLQ patirtis: karštis, eilės ir kiek užsivėlinęs išvykimas. Matant, kaip primityviai galima suorganizuoti skrydžio registraciją (jokių elektroninių sistemų), norom nenorom peršasi mintis, kad tokiam maršrutui registracija galėtų apskritai būti nereikalinga. Kodėl gi nepakaktų iškart praeiti saugumo patikrą, lėktuve sėstis bet kur, o galbūt net ir bagažą atsinešti tiesiai iki lėktuvo bagažinės? Be abejo, tokie pamąstymai iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi šventvagystė, besikėsinanti į procesų organizuotumą ir vientisumą. Kartais susidaro įspūdis, kad šiais laikais panašia šventvagyste tapo mūsų pasirinkimuose nesurasti ekonominės naudos. Galima pasirinkti skrydį, jei jis kainuoja pigiau. Galima pasirinkti skrydį, jei jis trunka trumpiau. Tačiau negalima pasirinkti skrydžio, jei taip tiesiog norisi. Kartą Andrius Užkalnis minėjo, kad dažniausias jo atsakymas į klausimus „kodėl?“ yra tiesiog „nes aš taip norėjau“. Norėtųsi ir man palinkėti, kad Lietuvoje daugėtų gerų dalykų, kurie vyksta ne tik todėl, kad taip ar kitaip apsimoka, o ir todėl, kad taip norisi. Ir aš šįkart panorėjau iš Palangos į Vilnių parskristi.

[Gator]

Kodėl sakai užsakomuosius, jei jierjie vyks kiekvieną penktadienį ir sekmadienį?

[Nitro]

Matyt todėl, kad juos vykdo kelionių agentūra užsakydama skrydį iš užsakomųjų skrydžių bendrovės?

[DArnas]

Kodėl sakai užsakomuosius, jei jierjie vyks kiekvieną penktadienį ir sekmadienį?

Užsakomasis skrydis todėl, kad turo operatorius (šiuo atveju „Kidy Tour“) prekiauja bilietais, o skrydžio paslaugą užsako / perka iš aviakompanijos („Avion Express“).

[DArnas]

Kitaip tariant, tvarkaraščio pastovumas toli gražu nereiškia užsakomojo skrydžio. Vasaromis (tik ne šiemet kol kas) eilę metų kildavo Antalijos ir kiti reisai tuo pačiu metu tais pačiais skrydžio numeriais, bet vis dėlto tai yra užsakomieji skrydžiai.

[Gator]

Smalsūs klausimai bendrai, gal kas žinote:

Dėl ko pvz Ryanair prašo suvesti paso duomenis darant check in, o sas at Lufthansa ne?

Atrodo, kad Ryanair nori taupyti laiką visur, bet papildomai tikrina pasą prie kaupinimo vartų (papildomas laikas deginamas). Dėl ko?

Visad maniau, kad iš tikrinimas prie vartų priklauso nuo oro bendrovės, bet pvz Vokietijoj Ryanair netikrino Id prie kaupinimo vartų.
Nuo jo priklauso ir tikrinimas prie vartų?

Kaip vyksta laipiojimas? Pvz būna suleidžia žmones į gardą,bet jie dar kelios į lėktuvą.
Aptvaro žmogus (Ryanair) pavėlavęs pagal gate closing time 15 min ir 15 min iki skrydžio.Tačiau suleisti žmonės dar garde ir tikrai gali spėti įleisti tuos veluojančius be problemų laiko klausimu, bet neleidžia, nes tipo pavėlavo į gate closing time. At sistema neleidžia, at tiesiog negeras žmogus iš principo neleidžia? Netikiu, kad sistema, nes eilutė visą ėjo jau po gate closing time. Nebent žmogus eilutei suėjus rankiniu būdu paspaudžia gate closed it negali atstatyti bei įleist...

Kodėl vienuose uostuose jei atskendi turi eiti iš naujo per departures patikrą, o kituose (Kopenhaga, Frankfurtas) - srautai bendri ir atskridęs iškart gali maišytis su išskrendančiais?

[Lunar]

Ryanair turbūt tiesiog prašo suvesti paso duomenis visų ir nevargsta skirstyti. Lufthansa ir kiti prašo, jei ten kur skrendi, reikia.
Dėl žmonių įleidimo manau kai gate closed manau tiesiog procedūra - pavėlavai ir niekas jau nežais.

Dėl atvykimo tai realiai tik šengeno skrydžiuose dažniausiai paleidžia tiesiai į išvykimą. Tam pačiam frankfurte jei atskrisi iš trečių šalių paleis į tarpinę zoną ir turėsi saugomo patikrą praeiti, jei norėsi į išvykimą. Tas pats daugumoj oro uostų, kartais europinius šengeno skrydžius trečios šalys paleidžia be patikros. Dar dėl ko pvz vilniuje paleižia tiesiai prie bagažo tai kad oro uoste praktiškai nėra jungiamųjų skrydžių ir nėra jokios didelės prasmės paleisti į išvykimą (bet kartais paleižia, pataruoju metu BT man taip Vilniuje)

[TIME]

Ryanair tai tiesiog papildomas budas pasipinigauti - blogai suvesti duomenys ar pamesta/pavogta ID kortele reiskia, kas nebusi ileistas i lektuva, be jokiu isligu (net laikinas policijos suteiktas pazymejimas netinka). Kitos avialinijos labiau lankscios tuo atzvilgiu, bet labai ir nuo oro uosto priklauso.

[Arunasx]

Po žinios apie per skrydį apvogtą Ž. Grigaitį prabilo ir kita lietuvė: negalėjo patikėti, kas lėktuve vyko visiems matant https://www.lrytas.lt/bendraukime/is...-akiu-35813669

Prieš šventes savo nuoskauda apie pavogtus daiktus pasidalino Žilvinas Grigaitis. Po skrydžio į Singapūrą jis pasigedo savo telefono, kreditinės kortelės, žiedų (vienas jų – vestuvinis), prabangaus laikrodžio bei unikalios sagės, kuri buvo sukurta iš anapilin iškeliavusios Žilvino mamos žiedo. Apie ilgapirščius, tykančius prabangių daiktų ir pinigų lėktuvuose, „Bendraukime“ papasakojo ir skaitytoja Rasa. Po skrydžio į Honkongą moteris liko priblokšta, kai savo kuprinėje vietoje voko su keliais tūkstančiais eurų rado netikėtą siurprizą - Indonezijos rupijų.
Pasirodo, kol mes skridome (10 valandų naktinis skrydis), kol miegojome visiškoje tamsoje, kažkas mūsų kuprinėje, kuri buvo bagažinėje virš mūsų, surado voką, kuriame buvo pasai ir kitas vokas su eurais, išėmė iš voko eurus (virš kelių tūkstančių) ir įdėjo į tą patį mūsų voką Indonezijos rupijas.