[PLQ] Palangos oro uostas

[ttttt]

Nežinau kam to išvis reikia, nekalbant apie Gretas ir t.t. - skrydis 50min (+ nuvažiuot iki oro uosto + laikas VNO oro uoste + PLQ oro uoste + nuvažiuoti iki viešbučio = dar apie 1,5-2 valandos), kaina nuo 45 eurų... Kelionė dviems į abi puses kainuos ~180-250 eurų (maždaug kaip savaitgalis Palangoje) ir laiko prasme nebus kažkokio jaučiamo skirtumo.

[Lettered]

Nežinau kam to išvis reikia.

Pramogai.

[digital]

Būtent, esu kelis kartus skridęs iš Vilniaus ir Kauno į Palangą, visai fun.

[acetonas]

Nežinau kam to išvis reikia, nekalbant apie Gretas ir t.t. - skrydis 50min (+ nuvažiuot iki oro uosto + laikas VNO oro uoste + PLQ oro uoste + nuvažiuoti iki viešbučio = dar apie 1,5-2 valandos), kaina nuo 45 eurų... Kelionė dviems į abi puses kainuos ~180-250 eurų (maždaug kaip savaitgalis Palangoje) ir laiko prasme nebus kažkokio jaučiamo skirtumo.

Važiavimas nuo Palangos oro uosto iki Basanavičiaus gatvės pradžios trunka 10 minučių. Pats PLQ labai mažas, užtenka 5 minučių įsėsti į liektuvą. VNO irgi nėra toks jau didelis, per 30 minučių tikrai įsėsi į liektuvą. Tai kelionė liektuvu trunka iki 2.5 valandos. Automobiliu nuo 3.5 iki 4 valandų.

[Evier]

Kartais skirtingose vietose Lietuvoj temperatūra skiriasi 20 laipsnių, galim ir vidinius skrydžius atidaryt. Big country feeling.

[PoDV]

Gal net labai apsimokėtų Vilnius-Palanga, Kaunas-Palanga, o gal net ir Kaunas-Vilnius, jei lėktuvas funkcionuotų kaip autobusas, traukinys ar keltas. Turiu omeny, pamatai, sėdi ir lėktuve susimoki už kelionę Skrydis 50 min bei max 10-15 min surinkti keleiviams.

[Ignalina]

Gal net labai apsimokėtų Vilnius-Palanga, Kaunas-Palanga, o gal net ir Kaunas-Vilnius, jei lėktuvas funkcionuotų kaip autobusas, traukinys ar keltas. Turiu omeny, pamatai, sėdi ir lėktuve susimoki už kelionę Skrydis 50 min bei max 10-15 min surinkti keleiviams.

O lakūnas, kaip senas geras mikriuko vairuotojas, išėjęs iš kabinos sakys, kad niekur neskris, kol nesurinks pilno lėktuvo?

[PoDV]

O lakūnas, kaip senas geras mikriuko vairuotojas, išėjęs iš kabinos sakys, kad niekur neskris, kol nesurinks pilno lėktuvo?

Tai tam ir būtų saugiklis: nustatyt tikslų laukimo intervalą tarp reisų

[udrius]

Apsiraminkite - vienkartinis projektas arba mokomieji skrydžiai (kaip Liepojos oro uostas Air baltic mokomasis oro uostas). Pagaliau kas iš to kad nuskrisi - o kaip nusigauti iki Palangos? Taxi ? O kur visuomeninis transportas?

[digital]

Jei bus skrydžių, bus ir VT.

[Sula]

Apsiraminkite - vienkartinis projektas arba mokomieji skrydžiai (kaip Liepojos oro uostas Air baltic mokomasis oro uostas). Pagaliau kas iš to kad nuskrisi - o kaip nusigauti iki Palangos? Taxi ? O kur visuomeninis transportas?

Taigi yra autobusai. Retokai, maždaug kas valandą, bet yra.

[Ignalina]

Taigi yra autobusai. Retokai, maždaug kas valandą, bet yra.

Autobusus galima paderinti prie skrydžių, jei tik yra noro.

[Gator]

O lakūnas, kaip senas geras mikriuko vairuotojas, išėjęs iš kabinos sakys, kad niekur neskris, kol nesurinks pilno lėktuvo?

Jis sakė autobusas, traukinys ar keltas. Nei vienam jų nevyksta kaip sakai.

[Tylus]

Neeilinė diena Palangoje – grąžina skrydžius, kokių Lietuvoje nebuvo 14 metų

Penktadienį Lietuvoje po daugiau nei dešimtmečio grįžta vietiniai skrydžiai – aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ įmonės pradeda skraidinti iš Vilniaus į Palangą.

Reisai vyks savaitgaliais, pirmasis lėktuvas iš Vilniaus į Palangą kils penktadieniais 18 valandą, o atgal į Vilnių grįš sekmadienio pavakare. Skrydžius organizuos bendrovė „Kidy Tour“ kartu su orlaivių operatore „Avion Express“.

„Avia Solutions Group“ atstovės Vilmos Vaitiekūnaitės teigimu, skrydžių tarp Palangos ir Vilniaus atnaujinimui įtakos turėjo ir koronaviruso krizė.

„Už šitos krypties atidarymą reikėtų padėkoti pandemijai, nutrauktiems kontraktams ir uždarytoms sienoms, nes be Baltijos šalių, nelabai kur galime skristi. Ta idėja tapo vis rimtesniu ketinimu, kad galime nuskristi į Palangą, nes yra infrastruktūra. Visos kitos kryptys nelabai pasiekiamos ir neaišku, kada jos bus pasiekiamos“, – naujienų agentūrai BNS sakė V.Vaitiekūnaitė.

Reisai vyks vasaros sezono metu, 180 arba 220 vietų „Airbus“ lėktuvais. Pasak V.Vaitiekūnaitės, susidomėjimas šia kryptimi yra, o pirmasis lėktuvas skris beveik pilnas.

Organizatorių teigimu, bilieto kaina į vieną pusę kainuos nuo 45 eurų, skrydis trunka apie 50 minučių.

Lietuvos oro uostų duomenimis, paskutinį kartą lėktuvai iš Vilniaus į Palangą kilo 2006-aisiais, tuomet skraidino dabar jau bankrutavusi skrydžių bendrovė „Flylal“.

[DArnas]

Na ką, metas atgaivinti temą. Šiam tikslui – simboliškas pasirinkimas.

PALANGA – VILNIUS

Iškart atsiprašau už prastesnę kai kurių nuotraukų kokybę. Mainais pasistengsiu daugiau ką papasakoti.

Apie oro transporto jungtį tarp Vilniaus ir Palangos bent ką nors yra pasisakęs turbūt kiekvienas lietuviškos aviacijos entuziastas. Vieniems toks reisas maloniai asocijuojasi su sovietiniais laikais, kai Lietuvoje egzistavo ištisas vidinių skrydžių tinklas, kitiems tai – veikiau beprasmė idėja, kurios vėl įgyvendinti neverta. Elementarią tokio maršruto rentabilumo apžvalgą jau daugiau nei prieš dešimtį metų parašė aviacijos ekspertas Simonas Bartkus (http://simonas.bartkus.lt/blog/2008/...langa-vilnius/). Šiandien mūsų valiuta kita, skaičiukai irgi kiek skiriasi, tačiau pagrindinė mintis lieka ta pati – šis maršrutas gali būti konkurencingas tik „komplekte“ su kitais lietuviškos aviacijos laimėjimais: nacionaline aviakompanija su jungiamųjų skrydžių centru Vilniuje, gerai išvystytu Palangos oro uosto pasiekiamumu, valstybės dotacijomis ar pan. Kitu atveju, maršrutas yra pasmerktas nesėkmei. Tačiau ar tikrai?

Į šį klausimą atsakyti bando „Avia Solutions Group“ priklausantis kelionių organizatorius „Kidy Tour“. Šis, kartu su seserine bendrove „Avion Express“, šią vasarą Vilniaus – Palangos oro jungtį pabandė atgaivinti pasitelkdamas ne reguliariuosius, o užsakomuosius reisus. Skrydžių laikas tinkamas ne tik tvarkaraščio prasme (lėktuvas į Palangą kyla penktadienio vakarą, o Vilniuje leidžiasi sekmadienį), bet ir apskritai laikmečio prasme: Covid krizė, nors ir gerokai įšaldžiusi viso pasaulio aviacijos sektorių, paskatino paeksperimentuoti ir surasti naujų nišų technikos, įgulų ir kito personalo įdarbinimui. Kokie tat pirmieji šios avantiūros rezultatai?

Iš pirmo žvilgsnio, jie visai neblogi. Abiem kryptimis 180-ties vietų Airbus A320 buvo praktiškai pilnas, jau vyksta prekyba bilietais kitam savaitgaliui. Kita vertus, dalį vietų užpildė žurnalistai, ASG darbuotojai, o ir kitos aplinkybės susiklojo kiek idealizuotai, pavyzdžiui, lėktuvas abi naktis irgi praleido Palangoje – taip išvengta nepelningos rotacijos priešingomis kryptimis (penktadienio vakarą į Vilnių, o sekmadienį – iš Vilniaus). Žiniasklaidoje daugiausiai nuskambėjo teigiami atsiliepimai apie skrydį. Pažvelkime ir mes į šią patirtį iš arčiau. Taigi...

Karštą sekmadienio popietę atvykstame į Palangos oro uostą. Iš Palangos centro kursuoja miesto viešasis transportas. Bilieto kaina – €1, autobuso važiavimo dažnis taip pat leidžia pasirinkti padorų atvykimo laiką – apie 1 val. iki skrydžio.




Oro uostas pakankamai ankštas. Mažos erdvės įspūdį dar labiau sustiprina vis dar privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas. Kadangi užsiregistruoti internetu galimybės nėra, ieškome registracijos stalų.




Na, žodis „ieškome“ gal čia ir nelabai tinka. Palangos oro uoste – viso labo 6 registracijos stalai, o kelią link jų aiškiai rodo ne tik rodyklės, bet ir užsilenkusi laukiančių keleivių eilė.




Sulaukus savo eilės – netikėtumas. Pasirodo, registracijos procesas vyksta rankiniu būdu. Ant aptarnaujančių agenčių stalų guli atspausdintas keleivių sąrašas ir lėktuvo sėdėjimo vietų žemėlapis, visas jau pribraukytas „kryžiukais – nuliukais“. Pakalbintos merginos patikino, kad tai – joks ne kompiuterinių sistemų gedimas, viskas vyksta pagal planą. Atitinkamos ir laipinimo kortelės, ant jų – nei pavardžių, nei kitų įprastų numerėlių. Nenuostabu, kad toks egzotiškas keleivių registravimo būdas vėliau sukėlė nepatogumų ir lėktuvo įgulai: orlaivio durys gal 10-15 minučių nebuvo uždaromos dėl, kiek supratau, vis nesutampančio keleivių skaičiaus.




Prieš tai dar patenkame į laukiamąją salę.




Vėliau – į peroną.




Ir – į lėktuvą.




Šiandien mus skraidina nežymėtas 17-os metų amžiaus LY-NVV, anksčiau spėjęs prisiskraidyti tolimojoje Naujojoje Zelandijoje.




Netrukus atsiduriame lėktuvo salone.





Pats salonas atrodo ganėtinai šviežias. Čia – šiais laikais paplitę ploni krėslai.




Kita vertus, apie ne pirmą orlaivio jaunystę išduoda gerokai padėvėtos kitos konstrukcijos. Užtenka pakelti galvą.




Na, ir keletas skrydžio akimirkų.








Skrydis truko 35 minutes.




Vilniuje pamalonino atvykimas per galeriją – lėktuvas sustojo prie A15 (buvusių A11) vartų, todėl daug vaikštinėti, kaip įprasta VNO, irgi neteko.

15.20 pajudėjęs iš Palangos centro, 18.20 apytuštėmis sekmadieninio Vilniaus gatvėmis pasiekiau namus. Bent jau mane kelionėje labiausiai išvargino PLQ patirtis: karštis, eilės ir kiek užsivėlinęs išvykimas. Matant, kaip primityviai galima suorganizuoti skrydžio registraciją (jokių elektroninių sistemų), norom nenorom peršasi mintis, kad tokiam maršrutui registracija galėtų apskritai būti nereikalinga. Kodėl gi nepakaktų iškart praeiti saugumo patikrą, lėktuve sėstis bet kur, o galbūt net ir bagažą atsinešti tiesiai iki lėktuvo bagažinės? Be abejo, tokie pamąstymai iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi šventvagystė, besikėsinanti į procesų organizuotumą ir vientisumą. Kartais susidaro įspūdis, kad šiais laikais panašia šventvagyste tapo mūsų pasirinkimuose nesurasti ekonominės naudos. Galima pasirinkti skrydį, jei jis kainuoja pigiau. Galima pasirinkti skrydį, jei jis trunka trumpiau. Tačiau negalima pasirinkti skrydžio, jei taip tiesiog norisi. Kartą Andrius Užkalnis minėjo, kad dažniausias jo atsakymas į klausimus „kodėl?“ yra tiesiog „nes aš taip norėjau“. Norėtųsi ir man palinkėti, kad Lietuvoje daugėtų gerų dalykų, kurie vyksta ne tik todėl, kad taip ar kitaip apsimoka, o ir todėl, kad taip norisi. Ir aš šįkart panorėjau iš Palangos į Vilnių parskristi.

[Ignalina]

Nutraukti skrydžiai iš Vilniaus į Palangą, nors buvo planuota skraidyti visą vasarą

https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...ra-637-1349956

[acetonas]

Grėsmė netekti Palangos oro uosto: pakilimo tako rekonstrukcijai valdžia pinigų neranda

Palangos meras Šarūnas Vaitkus prašo rasti lėšų Palangos pakilimo tako rekonstrukcijai, kitaip, anot jo, Lietuva artimiausiu metu laikinai netektų vieno oro uosto. Vis dėlto ministerijų atstovai sako, kad šiam projektui pinigų biudžete nėra.


Anot mero, ekspertų vertinimu, jei nebūtų atlikti kapitalinio remonto darbai, takas tarnautų ilgiausiai dar vienerius metus.

Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...eranda-1002102

[Romas]

BNS 2020.12.21
Seimo komitetas siūlo skubinti Palangos oro uosto tako rekonstrukciją

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo skubinti 24 mln. eurų vertės Palangos oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukciją tam skiriant 18 mln. eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano. (...)
Sauliaus Skvernelio "valstiečių" Vyriausybė gruodžio pradžioje nusprendė iš Ateities ekonomikos DNR plano neskirti lėšų Palangos oro uosto tako atnaujinimui.

Pasak Palangos mero Š.Vaitkaus, jeigu takas nebus tvarkomas, jis ilgai nebetarnaus.(...)
Jis pranešė, jog neseniai su viena Skandinavijos oro bendrove kalbėta apie galimybę iš Palangos skraidinti šešiomis naujomis kryptimis.

https://www.15min.lt/m/id/verslas/kv...ja-973-1427708

Nedidelis palyginimas su paskutine stambia VNO 2017 m. pakilimo - tūpimo takų rekonstrukcija, kai 35 dienas Vilniaus oro uostas buvo uždarytas.

Rekonstruojant taką buvo pakeista senoji danga ir sutvirtinta skrydžių juosta, įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, rekonstruota žiburių sistema. Darbus atliko latvių „A.C.B.“ ir lietuvių „Autokaustos“ įmonių konsorciumas, darbų vertė - daugiau kaip 18 mln. eurų

https://www.delfi...75499599&amp=1

Apie Palangos projekto atsiperkamumą turbūt nemandagu klausti.
VNO ir PLQ keleivių srautai 2019 metais skyrėsi 14.8 karto, tačiau rekonstrukcijos kaina - tie patys 18 mln. EUR.

Nors gal bus proveržis, nes Palangos meras kalbėjosi su kažkuo, kas žadėjo atidaryti net 6 kryptis. Super investicijos į PLQ atsipirkimo laikas turėtų sutrumpėti nuo kelių tūkstančių iki poros šimtų metų.

[acetonas]

Tai siūlai uždaryti Palangos oro uostą?

[Romas]

Ne, tik šiek tiek per brangu. Ir net ne šiek tiek.
Beje, numatoma Palangos oro uosto rekonstrukcijos kaina 24 mln.EUR, valstybės "investicijos" - 18 mln. EUR.