[PLQ] Palangos oro uostas

[Metropolis]

Palangos oro uostas miršta

2007.09.15. ELTA:

Nors šiemet į Palangos oro uostą infrastruktūros gerinimą investuojama beveik 40 mln. litų, nuo spalio pabaigos iš jo bus įmanoma nuskristi tik į Danijos sostinę
Kopenhagą.
Klaipėdos verslininkai dėl tokios situacijos pradėjo mušti pavojaus varpus, nes nesant tiesioginių reisų itin krenta regiono patrauklumas. Grėsmę, kad Palanga iš viso liks be reguliariųjų reisų, didina ir tai, kad vienintelė jame dar dirbsianti kompanija SAS dėl pastaruoju metu įvykusių incidentų su jos lėktuvais patirs
milžiniškų nuostolių ir dėl to gali pakeisti savo planus, rašo
"Vakarų ekspresas".
Sužinoję, kad nuo spalio pabaigos kompanija "flyLAL" atsisako reisų iš Palangos į Amsterdamą bei Hamburgą, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai inicijavo diskusiją apie šio oro uosto perspektyvas.
Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai R. Vilčinskas informavo, kad šiemet į oro uosto infrastruktūros plėtrą bus investuota 37 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir nuosavų lėšų. 23,2 mln. litų iš šios sumos skiriama kilimo ir tūpimo takui praplatinti ir prailginti bei naujiems signaliniams žiburiams
įrengti. Jau baigiamas pastatyti ir 11,3 mln. litų vertės ne Šengeno šalių piliečiams aptarnauti skirtas terminalas. Senasis terminalas bus pradėtas rekonstruoti kitąmet.
Tačiau nors infrastruktūra gerėja, Palangos oro uostas pastaraisiais metais smarkiai "nukraujavo" - bankrutavo keletas į jį skrydžius organizavusių bendrovių. Padėtį sunkina ir "flyLAL" sprendimai atsisakyti reisų į Oslą, Dubliną, Londoną. Dabar ši lietuviško kapitalo įmonė atsisakys ir skrydžių į Hamburgą bei
Amsterdamą.
Anot oro uosto atstovo, pernai vasarą per savaitę Palangoje buvo aptarnaujami 49lėktuvų reisai, o šiemet - jau tik 27. "flyLAL" nutraukus skrydžius į Amsterdamą bei Hamburgą, Palangoje liks tik aviakompanija SAS, skraidinsianti į Kopenhagą.
Kai kurių turizmo bendrovių atstovų teigimu, tokia situacija yra itin gąsdinanti vien dėl to, kad dėl neseniai Vilniuje įvykusios SAS lėktuvo avarijos ši kompanija patirs milžiniškų nuostolių ir gali pakeisti savo planus bei palikti Palangą.
Oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai sako, kad nuo ateinančių metų gali būti atidaryti reisai iš Palangos į Vilnių bei Oslą. Taip pat dabar deramasi su keletu Vokietijos avialinijų dėl naujų reisų į pietinę šios šalies dalį.
Pasak R. Vilčinsko, norint pritraukti naujas avialinijas, reikia ir pajūrio savivaldybių paramos. Ji visų pirma galėtų pasireikšti viešinant naujus reisus. Anot jo, taip pat reikėtų atidaryti ir autobuso maršrutą nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius R. Zulcas tvirtina, kad nebūtų sudėtinga pasinaudojant pajūrio savivaldybių bendradarbiavimo sutartimi QUATTRO skirti tikslinę paramą skrydžiams iš Palangos oro uosto populiarinti. Tačiau jis stebėjosi, kodėl anksčiau nė karto oro uosto vadovybė nepristatė savivaldybėms savo problemų.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė R. Savickienė informavo, kad mažėjant reisų Palangos oro uoste, mažėja ir turistų uostamiestyje, ypač vokiečių. Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad per trejus metus nebuvo sulaukusi jokių Palangos oro uosto vadovybės klausimų dėl turistų srautų, nematė, kad oro uostas pristatytų save užsienyje vykstančiose turizmo parodose.

[Fanas]

Mirštantis oro uostas giriasi rekonstrukcija (1)

Palangos oro uosto, kuriame spalį beliks tik vienas reisas į Kopenhagą, vadovas vakar išplatintame pranešime spaudai džiaugiasi, jog jau po mėnesio bus baigta lėktuvų tako rekonstrukcija.

Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo 22,3 mln. litų vertės projekto metu oro uosto lėktuvų nusileidimo takas iš abiejų pusių paplatintas po 2,5 m ir pailgintas iki 2,3 km.

"Visiškai išspręsta buvusi miško medžių problema pietiniame tako gale - pušų viršūnės anksčiau siekė lėktuvų kilimo ir leidimosi plokštumą", - pranešime cituojamas Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.

Pasak jo, dabar saugesnis lėktuvų takas uostui leis priimti ir didelės klasės orlaivius. Skrydžių saugumui didinti oro uoste sumontuoti nauji aukšto intensyvumo signaliniai žiburiai.

L. Kvietkauskas tikisi, kad tako rekonstrukcija padės padidinti ir keleivių srautą.

Palangos oro uostas taip pat jau paskelbė keleivių terminalo plėtros projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimo konkursą. Rekonstruojant senąjį keleivių terminalą rytinėje pusėje bus pastatytas priestatas, o fasadas turės būti priderintas prie naujai pastatyto keleivių terminalo ne Šengeno erdvės keleiviams. Konkurso sąlygose oro uostas pageidauja, kad rekonstrukcijos projektas turi būti parengtas taip, kad atliekant statybos darbus ne Šengeno erdvės terminalas ir pagrindinė salė galėtų pilnai funkcionuoti. Taip pat pageidaujama, kad rekonstrukcija apsieitų be prabangių medžiagų ir technologijų.

www.ve.lt

[Romas]

Dar vienas nelinksmas straipsnis.

Latvių ir lietuvių oro mūšyje nukentėjo Palanga
Vida Bortelienė, "Lietuvos žinios"
2007 rugsėjo mėn. 24 d. 10:54

Baltijos šalių rinkoje skrydžių kaina konkuruojanti su Lietuvos nacionaline aviakompanija "flyLAL- Lihuanina Airlines" Latvijos nacionalinė oro bendrovė "airBaltic" be jokio pasipriešinimo šiemet okupavo Vakarų Lietuvos regioną. Ar tai tik sutapimas, kad "flyLAL" tyliai nutraukia tarptautinius skrydžius iš Palangos oro uosto tuo metu, kai Latvijos "airBaltic" pradeda skrydžius į Hamburgą ir Kopenhagą iš Liepojos, esančios vos už 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos?

Ar Baltijos valstybėse tebesitęsia Europos aviacijoje prieš kurį laiką kilęs rinkos perdalijimo procesas, kiek anksčiau iš Palangos oro uosto išstūmęs skrydžius organizuoti mėginančias naujas bendroves?

Liepoja prieš Palangą
Nuo šių metų gegužės mėnesio "airBaltic" lėktuvu "Fokker 50" pradėjo reguliarius skrydžius maršrutu Ryga-Liepoja-Ryga, nuo birželio 9-osios skraido iš Liepojos į Hamburgą ir Kopenhagą. Šie reisai nenutrūks ir žiemą. Reguliarių reisų čia nebūta nuo 1993 metų.

Komentuodamas tokius "airBaltic" žingsnius gegužės mėnesį kompanijos prezidentas Bertoltas Flickas teigė: "Vietinius skrydžius papildę du tarptautiniai maršrutai įrodo, kad Liepoja tampa svarbiu oro uostu. Bet mes čia turime dar didesnio masto užmojų. Dėl pigių "airBaltic" tarifų Liepoja taps rimtu konkurentu tokiems regiono oro uostams kaip Palanga. Be to, "airBaltic" reisai yra be galo svarbus veiksnys plėtojant turizmą Kuržemėje ir Lietuvos šiaurės vakarų regione."

Toks pranešimas Palangos oro uoste turėjo sukelti mažų mažiausiai žemės drebėjimą. Tačiau pavojaus varpais niekas neskubėjo skambinti ir tuomet, kai apie planus nuo spalio 28 dienos pasitraukti iš Palangos paskelbė "flyLAL".

Valstybė Palangos oro uostui, neskaičiuojant ankstesnių investicijų į saugumo ir navigacinius patobulinimus, šiemet kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai skyrė 37 mln. litų. Bet, kaip neseniai prisipažino Palangos oro uosto rinkodaros specialistas Ramūnas Vilčinskas, Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų pakviestas apibūdinti kritinės situacijos, niekas rimtai nesidomėjo, kas vyksta už nugaros - Liepojoje.

Jokios grėsmės Palangos oro uostui, kuriame reguliarių skrydžių skaičius nuo 49 pernai sumažėjo iki 27 šiemet, ilgai neįžvelgė ir jo savininkė Susisiekimo ministerija.
(...)
Pernai Palangos oro uostu naudojosi 120 tūkst. keleivių. Šiemet jų bus jau mažiau, nes Neringos kurortą pamėgę užsienio turistai vasarą atvykdavo į Lietuvą iš Liepojos išsinuomotais automobiliais.

(...)

Nacionalinis interesas
Mažo Liepojos oro uosto savininkė miesto savivaldybė be galo ilgai laukė vyriausybės paramos, tačiau jo neapleido ir, pasak latvių, kovojo už oro uosto perspektyvą kaip galėjo.

"Savivaldybė saugojo oro uostą, o šiemet paprasčiausiai sutapo miesto ir oro bendrovės interesai. Nuo 2002 metų savivaldybė kasmet skirdavo vidutiniškai po 50 tūkst. latų (apie 250 tūkst. litų) tako priežiūrai, šiek tiek lėšų tvarkyti teritorijai, kad neapželtų žole ir medžiais", - LŽ aiškino Liepojos savivaldybės atstovas Aigaras Štalas.

Jis patvirtino, kad sulaukęs "airBaltic" Liepojos meras Uldis Seskas išsiuntė šūsnį laiškų verslininkams kviesdamas juos į Rygą ir iš Rygos 210 kilometrų atstumą skraidyti lėktuvu. Ir jau pirmąją savaitę reisas, trunkantis 40 minučių, sulaukė 200 keleivių.

"Buvo keletas susitikimų su "airBaltic" atstovais ir jie pageidavo savivaldybės paramos. Džiaugiamės jų aktyvumu. Miestas suinteresuotas tokius reisus reklamuoti, nes nori, kad oro uostas dirbtų pelningai. Iš tikrųjų nuo miesto mažai kas priklauso, tik nuo valstybės ir didelių oro kompanijų", - įsitikinęs A.Štalas.

Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=14492930

Susisiekimo ministeris kitoje šalyje jau būtų atsistatydinęs.

Teko klausyti vieno Susisiekimo ministerijos atstovo kalbas apie investicijas į infrastruktūrą. Paklaustas apie Palangos oro uostą jis kažką pasakė apie dideles investicijas į taką ir pasidžiaugė 2006-ųjų keleivių skaičiumi (lygino su 2005 metais).
Apie 2007-ųjų problemas Palangoje ministerija turbūt pradės galvoti gavusi 2007-ųjų statistikos metraštį. t.y., įpusėjus 2008-iesiems

[c2h5oh]

Savivaldybė saugojo oro uostą, o šiemet paprasčiausiai sutapo miesto ir oro bendrovės interesai. Nuo 2002 metų savivaldybė kasmet skirdavo vidutiniškai po 50 tūkst. latų (apie 250 tūkst. litų) tako priežiūrai, šiek tiek lėšų tvarkyti teritorijai, kad neapželtų žole ir medžiais", - LŽ aiškino Liepojos savivaldybės atstovas Aigaras Štalas.

Šiuo atveju gerokai didesnę įtaką turi ne oro uosto valdžia (jos apsileidimas ar ne), o oro linijų veikla. "Airbaltic'as (su SAS pagalba) triukšmingai plečia skrydžių geografiją, LALas - ne (prieš galvojant apie plėtrą jiem bardaką iškuopt reikia).

Žodžiu, dabartinio latvių pranašumo esminė priežastis - ne kažkoks apkiautėlis oro uosto direktoriūkštis, o tai, kad nuo 1995 m. dalis airbaltic akcijų (berods 47%) priklauso SASui. Lietuvoje gi apie "Lietuvos avialinijų' privatizavimą kažkas kalbėta 1996-97 metais (prisimenat tokią ministrę Laimutę Andrikienę?), bet nugalėjo šūkis "neparduosim Marso ufonautams". Rezultatą matome dabar.

[x21]

Nuo Liepojos (85k gyventoju) iki Klaipedos (190k gyv.) 100 km, toks pat atstumas iki Ventspilio (45k gyv.). Liepoja yra pajurio viduri ir vien del to turi daugiau sansu tureti didesni keleiviu srauta.

[Metropolis]

Palangos oro uoste baigiami statybų darbai

BNS. 2007.10.05

Po dviejų savaičių planuojama baigti įrengti naująjį Palangos oro uosto keleivių terminalą. Jau beveik baigta ir orlaivių
kilimo bei leidimosi takų rekonstrukcija.
Naujojo terminalo statybos oro uoste pradėtos šių metų kovą. Jas planuota baigti iki spalio 1 d., kada Lietuva taps Šengeno nare. Tačiau Telšių bendrovė "Sąmanėlė" nespėjo laiku baigti darbų, rašo "Klaipėda".
Naujajame terminale, kurio statybos kainavo 11,3 mln. litų, jau baigiama montuoti aptarnavimo, bagažo tvarkymo, stebėjimo ir patikros įranga. Čia bus pastatyti modernūs dokumentų tikrinimo ir tyrimo prietaisai, detektoriai, sprogstamųjų medžiagų aptikimo prietaisai. Visa technika kainavo 3,6 mln.
litų.
Naujo terminalo, kuriame bus priimami keleiviai iš ne Šengeno šalių, statyboms ir įrangos įsigijimui lėšos skirtos iš Europos Sąjungos fondų ir šalies biudžeto.

[ValdasJ]

Nuo Liepojos (85k gyventoju) iki Klaipedos (190k gyv.) 100 km, toks pat atstumas iki Ventspilio (45k gyv.). Liepoja yra pajurio viduri ir vien del to turi daugiau sansu tureti didesni keleiviu srauta.

Kažkokie keisti skaičiavimai. Beveik neabejoju, kad 100 km spinduliu aplink Palangos oro uostą yra kurkas daugiau gyventojų nei apie Liepojos. Be to ir pagrindinė gyventojų koncentracija, t.y. Klaipėda yra kurkas arčiau Palangos. Kas yra tas pajūrio vidurys ir kokią įtaką jis turi keleivių srautui tai aš išvis nesupratau.

Žodžiu jokių objektyvių priežasčių Liepojos oro uosto pranašumui nėra.

[URBANISTAS]

kazka girdejau kad su raynearu vedamos derybos.....

[ValdasJ]

Kaiptik apie tai radau straipsnį Delfyje:

„Ryanair" iš savivaldybių nori nemokamos reklamos

Klaipėdos regiono savivaldybės skubinamos finansuoti planuojamų aviakompanijos "Ryanair" pigių skrydžių iš Palangos oro uosto reklamą, rašo "Lietuvos rytas".

Šią savaitę visų septynių regiono savivaldybių vadovai gavo Klaipėdos apskrities viršininko raginimų pasisakyti dėl galimybės skrydžių reklamai per metus skirti per 310 tūkst. litų.

Savivaldybių atsakymas reikalingas iki spalio 9 dienos. Tada ir vyks derybos dėl skrydžių. Derybose bus tariamasi dėl keturių skrydžių per savaitę organizavimo. Svarstomi maršrutai iš Palangos į Londoną, Frankfurtą bei Dubliną.

Viena iš skrydžių bendrovės keliamų sąlygų - skrydžių reklamą turi finansuoti savivaldybės.

[Metropolis]

Palangos oro uostas skrydžių bendrovių nevilioja

BNS. 2007.10.16

Šiais metais į Palangos oro uosto infrastruktūros gerinimą investuojama 40 mln. litų. Tačiau nuo spalio pabaigos iki kitų metų vasario iš šio Vakarų Lietuvos regiono bus įmanoma
nuskristi tik į Danijos sostinę Kopenhagą.
Oro bendrovės ėmė nuogąstauti, kad merdinčio Palangos oro uosto likimas gali ištikti ir Kauno oro uostą, antradienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
"Tam, kad didėtų keleivių srautas, o šie viliotų į oro uostą įvairias oro bendroves, pirmiausia reikią kalbėti apie valstybės požiūrį į aviaciją apskritai, harmoningą jos plėtrą, teisingos ir ilgalaikės strategijos taikymą. To dabar visiškai nėra", - sakė "flyLAL Group" vadovas L. Dovydėnas.
Tiek Kauno, tiek Palangos oro uostų vadovai demonstruoja susižavėjimą pigių skrydžių bendrovėmis, kurios, kaip tikimasi, išgelbės blogėjančią padėtį. Tačiau seniai apskaičiuota, kad papildomo keleivių srauto pigių skrydžių bendrovė, skraidanti iš Kauno, nesukuria.

[balietis]

Kaip tai nesukuria? Aš, pavyzdžiui, skridau į Stockholmą ir atgal tik todėl, kad beveik nieko nekainavo.

[Sula]

Tiek Kauno, tiek Palangos oro uostų vadovai demonstruoja susižavėjimą pigių skrydžių bendrovėmis, kurios, kaip tikimasi, išgelbės blogėjančią padėtį. Tačiau seniai apskaičiuota, kad papildomo keleivių srauto pigių skrydžių bendrovė, skraidanti iš Kauno, nesukuria.

Skaičiavimai gal ir teisingi, bet faktas, kad be Ryanair Kaunas beveik neturėtų keleivinių skrydžių!

[balietis]

Va kas čia turėta omeny (staipsnis iš "Lietuvos ryto"):

Padėtį aviacijos rinkoje gerokai iškraipo Kauno oro uostas bei čia daromos didelės nuolaidos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“. Kaune keleivių skaičius išaugo atėmus dalį keleivių srauto iš oro bendrovių, skraidinančių iš Vilniaus

„flyLAL Group“ vadovą Liną Dovydėną nervina "Ryanair" ir Kauno oro uostas. O, tarkim, Rygos oro uostas ar nenervina? Paprastiems žmonėms tai turėtų būti tik geriau dėl konkurencijos.

[c2h5oh]

BNS. 2007.10.16

Tiek Kauno, tiek Palangos oro uostų vadovai demonstruoja susižavėjimą pigių skrydžių bendrovėmis, kurios, kaip tikimasi, išgelbės blogėjančią padėtį. Tačiau seniai apskaičiuota, kad papildomo keleivių srauto pigių skrydžių bendrovė, skraidanti iš Kauno, nesukuria.

Straipsnelis, berods, ne iš delfio, bet pagal geriausias delfines tradicijas.

"Tačiau seniai apskaičiuota, kad papildomo keleivių srauto pigių skrydžių bendrovė, skraidanti iš Kauno, nesukuria." - kas apskaičiavo, kaip apskaičiavo, kada apskaičiavo, kur tie skaičiavimai?

Ir šitie anoniminiai apskaičiavimai, švelniai tariant, pykstasi su ekonomine logika - skrydžių kainų mažėjimas didina keleivių srautą.

"Tam, kad didėtų keleivių srautas, o šie viliotų į oro uostą įvairias oro bendroves, pirmiausia reikią kalbėti apie valstybės požiūrį į aviaciją apskritai,

Jeigu kalbėtume apie Europos Sąjungą, tai požiūris į aviaciją nuo šiol, kai kilo masinis susirūpinimas klimato kaita, yra šitoks: aviacija - pati nešvariausia transporto rūšis (t.y. vieno keleivio nugabenimui tą patį atstumą išmėtama daugiausiai CO2), aviaciją reikia apmokestinti (atitinkamai pagal taršą), trumpesniems atstumas plėtoti švaresnes transporto rūšis (pvz. greituosius traukinius).

[Sula]

Jeigu kalbėtume apie Europos Sąjungą, tai požiūris į aviaciją nuo šiol, kai kilo masinis susirūpinimas klimato kaita, yra šitoks: aviacija - pati nešvariausia transporto rūšis (t.y. vieno keleivio nugabenimui tą patį atstumą išmėtama daugiausiai CO2), aviaciją reikia apmokestinti (atitinkamai pagal taršą), trumpesniems atstumas plėtoti švaresnes transporto rūšis (pvz. greituosius traukinius).

Aviacija tik sąlyginai nešvariausia. Dabartiniai lėktuvai jau išskiria mažiau CO2 vienam krėslui nei lengvieji automobiliai esant vidutiniam pakrovimui. Aviacijos dalis transporto išskiriamuose teršaluose per 20 metų krito nuo 12% iki 3%!

Taip kad žodis REIKIA smarkiai kertasi su realybe.

[Tomas]

Va kas čia turėta omeny (staipsnis iš "Lietuvos ryto"):
„flyLAL Group“ vadovą Liną Dovydėną nervina "Ryanair" ir Kauno oro uostas. O, tarkim, Rygos oro uostas ar nenervina? Paprastiems žmonėms tai turėtų būti tik geriau dėl konkurencijos.

Geriau maziau nervintusi, o patys pasiulytu skrydziu is KUN

[c2h5oh]

Aviacija tik sąlyginai nešvariausia. Dabartiniai lėktuvai jau išskiria mažiau CO2 vienam krėslui nei lengvieji automobiliai esant vidutiniam pakrovimui. Aviacijos dalis transporto išskiriamuose teršaluose per 20 metų krito nuo 12% iki 3%!

Taip kad žodis REIKIA smarkiai kertasi su realybe.

Tai tik laiko klausimas - kažkur nuo 2010-12 metų Europos Sąjungoje aviacijos išmetami CO2 kiekiai bus apmokestinti.

[Aš]

Palangos oro uostas – nebe kliūtis Šengeno erdvei

Tarptautiniame Palangos oro uoste baigtas statyti Šengeno reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas. Žadama, kad jis pradės veikti po savaitės. Skaičiuojama, jog oro uostas galės aptarnauti iki pusės milijono keleivių, praneša „Panorama“.

Per septynis mėnesius pastatyto terminalo plotas – daugiau kaip 2 tūkst. kv. metrų.

Čia įrengti pasienio kontrolės postai su stebėjimo ir patikros įranga. Taip pat yra dokumentų tikrinimo ir tyrimo prietaisai, detektoriai ir sprogstamųjų medžiagų aptikimo technika.

„Turėjome pritaikyti oro uostą Šengeno reikalavimams, t. y., vienu dabar gali atskristi keleiviai ir iš Šengeno šalių ir iš kitų šalių“, – sakė Tarptautinio Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.

Žadama, kad 15 mln. Lt vertės terminalas bus gerokai patogesnis keleiviams.

„Dabar keleivis, atėjęs į oro uostą, gali užsiregistruoti, atiduoti savo bagažą rankinį ir eiti atsigerti kavos, kaip ir visuose oro uostuose. O po to ateina laikas ir jis pereina kitas procedūras, patikras“, – aiškino L. Kvietkauskas.

Be naujo terminalo, prailgintas ir praplatintas lėktuvų nusileidimo–tūpimo takas. Tikimasi, kad geresnė infrastruktūra padės konkuruoti su atsigaunančiu Liepojos uostu.

Šengeno reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas jau įrengtas ir Vilniaus oro uoste, o Kaune – tik pradėtas statyti.

Pagal Šengeno sutartį, visi trys oro uostai turi būti pertvarkyti iki kitų metų balandžio.

[Varlamas]

Norwegian Air Shuttle pradeda skrydzius Oslas-Palanga-Oslas nuo 2008.02.16

[Fanas]

Merdinčiam oro uostui piešiama šviesi ateitis (4)

Vakar atidarydamas naująjį Palangos oro uosto keleivių terminalą susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tikino, kad su vienu reisu į Kopenhagą liekančio oro uosto perspektyvos yra geros.

Oficialiai atidarytas 15 mln. litų kainavęs terminalas yra skirtas skrydžių iš ne Šengeno šalių aptarnavimui.

"Birželį, kai į šio terminalo pamatus teko mūryti atminimo kapsulę, abejojau, ar statybininkai spės atlikti visus darbus iki numatyto termino.

Ši rekonstrukcija buvo būtina, nes kai kas turėjo planų, kad Palangoje nebeliktų nė vieno reiso ir oro uostas būtų privestas prie bankroto ribos, o vėliau būtų galima pasinaudoti itin patrauklioje vietoje esančia jo daugiau nei 400 hektarų ploto teritorija", - prisipažino ministras, nepanoręs iki galo atskleisti tokių planų autorių.

Anot jo, naujasis terminalas ir modernizuotas nusileidimo bei pakilimo takas pasitarnaus turizmo plėtrai Vakarų Lietuvoje.

"Tokia situacija, kai Palangos oro uosto paslaugomis naudojasi tik viena aviakompanija, tikrai ilgai nesitęs. Bus parengti nauji marketingo, logistikos plėtros planai. Artimiausiu metu bus atidaryti reisai į Vilnių, Oslą.

Neseniai kalbėjomės su pigių skrydžių kompanija "Ryanair", kurios atstovai iš pradžių buvo nusiteikę labai aršiai, kėlė didelius reikalavimus, tačiau po pokalbio jų nuotaikos pasikeitė ir jie pažadėjo netrukus pateikti konkrečius raštiškus pasiūlymus dėl skrydžių iš Palangos", - sakė A. Butkevičius.

Oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas teigė, kad nuo metų pabaigos arba 2008-ųjų pradžios skrydžius į Vilnių vykdys aviakompanija "airBaltic". Į Norvegijos sostinę esą bus galima nuskristi nuo kitų metų vasario.

"Yra ir kitų planų, tačiau jų dar negaliu detalizuoti", - sakė L. Kvietkauskas.

Pasak susisiekimo ministro, kalbantis su pajūrio savivaldybių vadovais bus bandoma pasiekti, jog šios savivaldybės užtikrintų viešąjį susisiekimą su oro uostu - iš Klaipėdos ir Palangos, atsižvelgiant į reisų laiką, turėtų kursuoti autobusai.

Senąją keleivių aptarnavimo salę, kuri skirta Šengeno erdvės keleiviams, Palangos oro uostas numato pradėti rekonstruoti kitąmet.

www.ve.lt