[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[Recoiler]

Vis dėlto, "Wizzair" gana neatsakingai elgiasi.

Daug ten pas juos nesusipratimų, online registracija skrydžiui galima tik likus savaitei iki jo, tai tarkim jei varai, kur į Italiją paatostogauti 7-8 dienom tai dar turi rūpintis, kur ten tau bilietą atsispausdinti. Geri 5 metai atgal, kai jie dar Kaune skraidė, nemažai, kas tą neatsakingumą patyrė, bet, kad vat pasirodo per tiek laiko taip ir nepasikeitė kompanijos kultūra...

P. S. beje visai nesena Wizz istorija Rygoje irgi nė iš tolo atsakingumu nežiba

[DSaulius]

Paskaicius atsiliepimus paciam baugu pasidare... Pats i Eidhovena 24 diena skrendu tai nerimaut pradejau...

[pauliaK]

Na asmeniškai mano patirtis su Wizz yra teigiama, neturėjau jokių bėdų su jais, na gal kiek nepatiko, kad neturi normalios lietuviškos pagalbos linijos, reikia skambinti į Angliją, kas nepigiai kainuoja, o ten šneki su lietuviškai šnekančia moteriške, kuri galbūt toje pačioje Lietuvoje sėdi. Na bet nesvarbu... Tarkime su laiku pasitaisys.

Kaip bebūtų, sekant Stokholmo įvykius neesu labai patenkintas Wizz veiksmais, kurie tikrai per daug lengvabūdiški. Turiu omenyje tai, jog informuoti žmones, kurie turi skristi reisu, kuris bus atšaukiamas reikėtų pačius pirmuosius ir jau jie turėtų toliau žinią skleisti, lygiagrečiai stabdomai bilietų prekybai, o ne žmogus turi spėlioti kas su juo bus ir net paskambinęs pasiteirauti negauti teisingo atsakymo (keista kaip net pačios įmonės viduje žmonės atsakingi už klientų aptarnavimą gali būti nesupažindinti su tokiais pakeitimais). Lygiai taip pat keista ir labai nesolidu išleidus panašu labai nemažą sumą pinigų reklamai ir savęs pristatymui, griauti viską taip aplaidžiai bendraujant su pirmaisiais klientais, kuriems pritraukti tos lėšos ir buvo skirtos. Tas pats ir su administracinio mokesčio negrąžinimu, kompanija iš to tikrai nepralobs, tuo tarpu žmogaus gavusio tais keliolika litų mažiau, nei kad sumokėjo, akyse tokia kompanija atrodys labai nekaip.

Beje, dėl online check in'o, geras pastebėjimas ir man labai tinkantis pavyzdys. Kaip tik traukiau į Italiją savaitei pasibastyti, tai visa laimė, kad kelionė buvo šiek tiek trumpesnė nei kalendorinė savaitė, tai sulaukęs skrydžio išvakarių galėjau pasidaryti check in'ą ir atgaliniam skrydžiui, taip išvengiant tikrai niekam nereikalingo papildomo galvos skausmo kelionės metu.

Pabaigai, linkiu sėkmės Wizz Lietuvoje, tikiuosi, kad tokių nesusipratimų nebe pasitaikys, nors tam tikri dalykai akivaizdžiai rodo, kad įmonės viduje tikrai nėra viskas gerai, ypač turint galvoje, kad praktiškai visi nepasitenkinimą sukėlę įvykiai nesiremia į kažkokias papildomas išlaidas bendrovei, užtektų tik atitinkamų savalaikių veiksmų, tam kad minėtos problemos nepasikartotų.

[Wycka]

„Vilnius Air“?

Inicijuos darbo grupę dėl bazinio oro vežėjo steigimo

Ketvirtadienį Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su Thorstein Gudnason, vienu iš įmonės „Lithuanian Express“, steigėjų. Susitikimo metu sutarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė kartu su kompanijos atstovais kitą savaitę inicijuos darbo grupę dėl verslo plano baziniam oro vežėjui steigti sudarymo ir sutarties parengimo, skelbia Vilniaus m. savivaldybė.Pagal T. Gudnason pateiktą planą, suformavus pakankamą įstatinį kapitalą ir gavus reikiamus leidimus, oro vežėjas reguliarius skrydžius galėtų pradėti jau kitų metų kovą.
Meras apie savivaldybės planus aktyviai dirbti, kad Vilniuje atsirastų bazinis oro vežėjas, jau anksčiau informavo Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuris palankiai vertina idėją turėti bazines oro linijas sostinėje. A.Zuokas projektą pristatys Ūkio ir Finansų ministerijoms bei pagal galimybes Lietuvos investuotojams.
T.Gudnason yra vienas iš šiuo metu rinkoje sėkmingai veikiančių oro bendrovių – „Iceland Express“ – įkūrėjų. „Lithuanian Express“ pavadinimą užregistravo Islandijos verslininkų iniciatyvinė grupė, ketinanti Lietuvoje pakartoti „Iceland Express“ sėkmę.

[Malačius]

Eligijus Masiulis

Dziugios naujienos is Vilniaus oro uosto - keleiviu geguze padaugejo net trecdaliu

iš twitter.com

[Al1]

Yra ko džiaugtis... Emigruoja lietuviai...

[pauliaK]

/\
Žmogaus akivaizdžiai susipažinusio su situacija išvados

[Kestas11]

/\
Žmogaus akivaizdžiai susipažinusio su situacija išvados

tipo netiesa, kad žmonės išvyksta, o tik dalis grįžta

[SarunasLT]

Atsiradus Wizz ir Ryan VNO, padidėjo ir atvykstamasis turizmas, čia ne tik litofcai išvyksta, tačiau ir užsieniečiai atvyksta praleisti savaitgalio ar pan. Ir viskas pigių skrydžių dėka.

[pauliaK]

tipo netiesa, kad žmonės išvyksta, o tik dalis grįžta

Niekam nėra paslaptis, kad migracijos saldo Lietuvoje yra neigiamas. Tačiau teigti, kad oro uostas aptarnauja gerokai daugiau keleivių tik todėl, kad žmonės emigruoja yra mažų mažiausiai labai nerimta.

Straipsnis panašia tema, su gera grafine iliustracija:
http://iq.lt/svarbus-straipsnis/emig...-oro-uostuose/

Jeigu lėktuvais iš Lietuvos emigravusių žmonių skaičius atspindi bendras emigrantų nuotaikas, tuomet galima teigti, kad pernai iš Lietuvos išvyko daugiausia žmonių. Reguliariaisiais lėktuvų reisais išskrido 20,2 tūkst. daugiau žmonių nei atskrido. O per septynerius narystės ES metus iš Lietuvos išskrido beveik 98 tūkstančiais daugiau žmonių, nei atskrido.

Jeigu 20,2 tūkst. padalinsime į 12 mėnesių gausime, kad vidutiniškai 1 683 žmogus išskrenda iš Lietuvos ir negrįžta per mėnesį. Tuo tarpu pernai Lietuvoje per metus buvo aptarnauta 2 286 119 keleivių (Vilnius - 1 373 859, Kaunas - 809 732, Palanga - 102 528), t.y. vidutiniškai 190 510 keleivių per mėnesį.

Dabar galim pabandyt apskaičiuoti negrįžusių procentą nuo visos sumos, kad būtų dar aiškiau. Naudosim vidutinius mėnesio skaičius, galbūt taip šiek tiek lengviau bus įsivaizduoti mastą.

Žinom, kad tokių yra maždaug 1 683 per mėnesį, juos atimame iš bendro keleivių skaičiaus, aptarnauto per mėnesį Lietuvoje (190 510 - 1 683 = 188 827). Gautas skaičius reiškia keleivius, kurie išskrido, o po to sugrįžo, todėl skaičių daliname iš dviejų ir gauname tikslų žmonių skaičių skridusį į abi puses (188 827 / 2 = 94 413,5).

Dabar labai paprasta suskaičiuoti kad negrįžusių procentas nuo visos sumos yra: 1,78% (1 683 / 94 413,5 * 100). Reiškia, kad likusiems maždaug 98,2% keleivių susisiekimas oro transportu yra galimybė patogiai ir greitai keliauti dėl įvairių priežasčių, o tik maža dalis šį susisiekimo būdą renkasi tam, kad išvykti ir negrįžti, todėl bumbėti dėl augančio keleivių skaičiaus argumentuojant, kad tai vyksta dėka iš šalies išvykstančių gali tik situacijoje nesigaudantis žmogus ir toks teiginys turi maždaug 1,78% tiesos .

[Al1]

Taip išeina, kad emigruodami žmonės naudojasi praktiškai (98,2 proc.) vien tik antžeminiu transportu? Nesąmonė. Kas pasakys kiek tame keleivių sraute yra emigrantų, kurie atskrenda į Lietuvą ir vėl išskrenda susitvarkę čia reikalus ar aplankę artimuosius?.. Tiesiog Vakarų Europoje krizė atslūgsta, net ir emigrantai atsikvepia ir ima mažiau taupyti kelionių Tėvynėn sąskaita.

[ACC]

Tai žinoma, kad emigrantai prisideda prie keleivių skaičiaus augimo. Pvz. Vilnius-Korkas, čia juk kryptis išimtinai emigrantams. Kaip ir iš kokių Švedijos oro uostų kryptys į Iraną ar Siriją. Bendras lietuvių gyvenančių užsienyje skaičius kasmet vis didėja, didėja ir tomis kryptimis skraidančiųjų. Iš kitos pusės keleivių srautai auga ne tik dėl emigracijos, pigūs skrydžiai patys stimuliuoja rinką, auga verslo srautai ir pan.

[Gytaz]

Zuokas pokalbiui apie Vilniaus oro linijas kvietėsi "airBaltic" ir "Snoro" atstovus

Bazines oro linijas prieš rinkimus Vilniui pažadėjęs meras Artūras Zuokas ketvirtadienį susitiko su latvių bendrovės "airBaltic" direktoriumi Bertoltu Flicku ir "Snoro" atstovais.

Gegužės gale apie atnaujintas derybas su islandų kapitalo oro bendrove "Lithuanian Express" žiniasklaidai pranešęs politikas dar rinkimų į savivaldybės tarybą metu buvo įvardinęs kelis prioritetus: tai pastatų gausinimas dešiniajame Neries krante, vidutinio atlyginimo 2020-iais padidinimas iki 6.400 Lt bei bazinio oro vežėjo įsteigimas.

Apie mero pokalbį su "airBaltic" ir banko "Snoras" atstovais pranešusi Vilniaus savivaldybė teigia, kad "airBaltic" ketina parengti siūlymus dėl Vilniaus oro linijų bendrovės veiklos (pavyzdžiui, ar yra poreikis verslo klasės skrydžiams, turistinėms kelionėms ir kt.) bei skrydžių krypčių.

Bankas kol kas neatskleidžia, ar jis projekte dalyvautų kaip investuotojas, ar kaip kreditorius.

"Snoras" susidomėjęs šiuo projektu ir svarsto galimybę jame dalyvauti. Manome, kad tokio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai, siekiant turėti gerą susisiekimą oro transportu su kitomis šalimis" – VZ.LT atsiųstame banko pranešime cituojamas Modestas Keliauskas, "Snoro" Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius.

"airBaltic" vadovas p. Flickas Lietuvoje yra įsteigęs skrydžių UAB "Baltijas aviacijas sistemas" (BAS), tačiau iki šiol neaišku, kada ši bendrovė galėtų pradėti skrydžius.

Kęstutis Auryla, Civilinės aviacijos administracijos direktorius, VZ.LT patvirtino, kad BAS dar yra nepateikusi daugybės dokumentų, tad vykdyti skrydžių ji negalinti.

Vilniaus oro uostas šiemet gegužę aptarnavo 175.500 keleivių - tai, anot oro uosto, yra antras geriausias gegužės mėnesio rezultatas oro uosto istorijoje. Gegužės rezultatas 31% viršija pernai gegužę aptarnautų keleivių skaičių.

Nei sostinės meras, nei jo patarėja Rasa Razgaitė telefonu ketvirtadienį popiet buvo nepasiekiami.

[pauliaK]

Taip išeina, kad emigruodami žmonės naudojasi praktiškai (98,2 proc.) vien tik antžeminiu transportu?

Nereiškia. 1,78% yra skaičius, parodantis kiek keleivių išskridę iš Lietuvos į ją negrįžta metų bėgyje. Taip, kad nors ir visas 100% emigrantų gali palikti šalį išimtinai lėktuvais, tačiau vistiek tilpti į mano minėtą 1,78% keleivių dalį, kurie atgal negrįžta.

Tarkime jei oficialiai statistikos departamentas skelbiama, kad per 2010-uosius šalį paliko 83,2 tūkst. gyventojų, tai tokiu atveju lėktuvais šalį palikusiųjų dalis būtų - 24,28%, o likusieji teoriškai antžeminiu transportu.

Kaip bebūtų, reikia nepamiršti, kad pernai dėl privalomojo soc. draudimo įmokų didelė jau anksčiau išvažiavusių žmonių dalis tik 2010-aisias deklaravo išvykimą, taip gerokai iškreipdami statistiką, dėl ko "tikrų" skaičių sugaudyti dabar nelabai yra kaip.

Nesąmonė. Kas pasakys kiek tame keleivių sraute yra emigrantų, kurie atskrenda į Lietuvą ir vėl išskrenda susitvarkę čia reikalus ar aplankę artimuosius?.. Tiesiog Vakarų Europoje krizė atslūgsta, net ir emigrantai atsikvepia ir ima mažiau taupyti kelionių Tėvynėn sąskaita.

Taip, tokių žmonių yra daug, bet jeigu toks žmogus atvyksta tarkime iš Jungtinės karalystės į Lietuvą ir po to vėl išvysta iš jos lėktuvu tai jis yra mano apskaičiuotos procentinės dalies didžiojoje dalyje, t.y. jis gerina Lietuvą aplankiusių žmonių oro transportu statistiką, tačiau tikrai negali būti priskiriamas išvykstantiems iš šalies, jis jai jau priklausė kažkada anksčiau, kai pirmą k. išvyko. O aiškinti kuo skiriasi apsilankymas šalyje nuo išvykimo iš jos, manau, tikrai niekam nereikia.

[Al1]

Kai bus odilialūs skaičiai, kiek atskrenda į šalį keleivių ir kiek išskrenda, tada bus aiškiau. O pasakymas kad keleivių srautas auga neatskleidžia judėjimo krypties.

[Berliner]

Kai bus odilialūs skaičiai, kiek atskrenda į šalį keleivių ir kiek išskrenda, tada bus aiškiau. O pasakymas kad keleivių srautas auga neatskleidžia judėjimo krypties.

Nereikia čia jokių duomenų. Judėjimas yra į abi puses daugmaž vienodas. Jei būtų kažkokios didelės disproporcijos, mūsų rinkoje nebūtų tiek daug užsienio vežėjų, niekas čia nesteigtų bazių ir nesvajotų apie nacionalinių oro linijų steigimą.

[Al1]

Daug vežėjų? Nacionalinės linijos susijusios su dotacijomis, todėl ir domimasi chaliava.

[Recoiler]

Daug vežėjų? Nacionalinės linijos susijusios su dotacijomis, todėl ir domimasi chaliava.

Iš dotacijų gyvas nebusi, arba nerimti verslininkai. Bet kokio rimto investuotojo tikslas yra pelnas...

[Al1]

Todėl jie ir ateina, o ne dėl to, kad keleivių daug, nėra kam skraidinti.

[Berliner]

Daug vežėjų? Nacionalinės linijos susijusios su dotacijomis, todėl ir domimasi chaliava.

Tokiai mažai rinkai turėti tris veikiančius tarptautinius oro uostus ir tikrai nemažai vežėjų, siūlančių tiek tiesioginius, tiek jungiamuosius skrydžius tam tikra prasme yra pasiekimas.

Todėl jie ir ateina, o ne dėl to, kad keleivių daug, nėra kam skraidinti.

Na, tiesios yra šituose žodžiuose. Tie mistiniai BAS ir Lithuanian Express į Lietuvą jau kelis metus taip ir neatėjo, nors proga buvo labai gera, prieš tai, kol veiklos Vilniuje nepradėjo WizzAir ir Ryanair. Kaip dabar matome, vyksta derybos su Vilniaus miesto savivaldybe ir derybų pagrindinis klausimas yra tik vienas: kas ir kiek yra pasiruošęs mokėti už tas nacionalines oro linijas. Jei pinigų valdžia duos pakankamai, norinčiųjų skraidyti atsiras, klausimo nėra.

Vis dėlto aš manau, kad neišgelbėjus "nuosavo" ir pakankamai gerai išsukto FlyLAL'o dabar remti kažkias naujas oro linijas yra veidmainiška. Tai kainuotų labai daug ir duotų labai mažai.

Todėl remiu dabartinę Susisiekimo ministerijos ir oro uosto politiką: padaryti oro uostą kaip įmanoma patrauklesnį, iki minimumo sumažinti rinkliavas ir mokesčius ir aktyviai ieškoti bendrovių, kurios čia skristų nereikalaudamos per didelių išskirtinių sąlygų. Ši strategija duoda puikių rezultatų. Nereikia įsivaizduoti, kad Vilnius - tai Londonas ir čia turi skristi šimtai oro linijų iš visų pasaulio pakampių. Jau ir dabar su vienu persėdimu galime pasiekti bene visą Europą, tad viskas yra gerai.