[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[praetor]

Seip ar taip, kiek suprantu gincijames apie konkurencija skirtingose srityse. Tranzito/hub'o poziuriu - taip, RIX ir VNO konkuruoja. Bet man kaip keleiviui tai jie nera lygiaverciai konkurentai.

Man tai apskritai geriau lietuviui padėt nei latvį penėt.

[Al1]

Man tai apskritai geriau lietuviui padėt nei latvį penėt.

Dar galima prideti - "bet koki uzsienieti"...

[Kazimieras]

Sveiki, radau video kažkieno kylant iš EYVI ir ten matosi, kad yra statomas išvažiavimas iš kilimo-nusileidimo tako. Šiemet manau tikrai užbaiks tą išvažiavimą.
http://www.videogaga.lt/video?id=oyfjymwbuziqlpgvzs
"kylam ir skrendam i turkija "

[Tomas]

Pritarčiau a_p. Atstumas nuo Kauno ar Vilniaus iki Rygos (~250km) jau yra pakankamai didelis, kad taptu problematišku ir brangiu.

[c2h5oh]

Tai tik parodo tai ka as visa sita laika ir rasau: kad tiek RIX tiek VNO tiek KUN keleivio poziuriu tarpusavyje nera lygiaverciai konkurentai. Gerai, atstumas tarp KUN ir VNO dar pusiau su beda, t.y. daug problemu nesudaro. Bet neziurint i tai kiekvienas is ju savo regione yra savotiskas monopolistas, nes alternatyvos del savo atstumo tampa labai nepatrauklios.

Tai pagal šitokį apibrėžimą visi oro uostai yra monopolistai, (išskyrus tuos, kurie yra keliasdešimt km atstumu vienas nuo kito).

[x21]

Bet is RIX iki Amerikos arciau... o is Helsinki dar arciau...

[a_p]

Tai pagal šitokį apibrėžimą visi oro uostai yra monopolistai, (išskyrus tuos, kurie yra keliasdešimt km atstumu vienas nuo kito).

Jei kalbam apie vietinius keleivius, tai taip ir yra. Todel pries privatizuojant reikia gerai pagalvot kokiom salygom tai daryti ir ar apskritai verta.

Kaip ir su viesuoju transportu netyciom gali nutikti taip, kad aerouosta kontroliuojantis monopolininkas atnesa daugiau nuostoliu nei kad nevisai efektyvus jo valdymas.

Taip beje visai neprivalo nutikti, net ir valdiskos akcines bendroves gali pasisamdyti normalu managementa ir jam suformuluot atitinkamus reikalavimus.

[TukasLT]

as nemanau, kad oro uostai gali buti monopolistai ar ne, tai priklauso nuo oro liniju kompaniju, ar jie nores skristi i ta oro uosta, ar ten yra daug keleiviu, kiek gyventoju gyvena aplink ta oro uosta ir taip toliau, zinoma labai svarbu kokia rinkliavu politika taiko ir oro uostas, tai labai svarbus faktorius, bet tikrai nemanau, kad pagrindinis.

[starlight]

Visoje ES tarptautiniai oro uostai yra valstybiniai. Tai valstybes saugumo garantas, o ne vien tik biznis. Juk net siemet Londone atidarytas naujas Heathrow terminalas nera privatus.

Be to ,turint omeny tuo, kuo uzsiima flyLAL grupe, tai kaip ir rinkos koncentracija kvepia. Patys skraidina, patys aptarnauja lektuvus, patys ir terminala turi.



Butent. Lietuva benepirmoji ES perleido su tarptautinio oro uosto veikla susijusia veikla (terminala) i privacias rankas. Gal ir butu nieko, bet zinant lietuvisko verslo ypatybes, kas galetu paneigti (anot vieno izymaus politiko (V.L.)), kad tai nera schema, kaip riebu kasni - oro uosta perimti i savo rankas.
O siaip tokia schema - lygiagrecios, analgiskos, dubliuojacios valstybines imones veikla privacios imones isteigimas salia valstybines ar netgi bendros dukterines imones ikurimas - buvo ne karta isbandyta nepriklausomybes pradzioje, kai daug valstybiniu imoniu taip buvo suzlugdyta ar pigiai privatizuota.

Tai va žinant flyLAL nenuostabu, kad dėl jų įėjima į Vilniaus oro uosto teritoriją buvo net pakeisti įstatymai... negerai kvepiantis reikalas..

[praetor]

Kas čia tau negerai kvepia? Ir kurie čia įstatymai pakeisti?

[fow]

Įteisino...

Privatus kapitalas galės dalyvauti modernizuojant transporto infrastruktūrą






Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Aviacijos įstatymo pakeitimų projektams, kuriais nustatoma, kokia transporto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė bei kokie statiniai ar įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti ne tik valstybei, savivaldybėms, bet ir fiziniams ar juridiniams asmenims. Taip siekiama sudaryti galimybę privačiam kapitalui dalyvauti modernizuojant transporto infrastruktūrą ir gerinti verslo sąlygas.



Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siekiama nustatyti, kad viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, jei to kitaip nenumato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai.



Aviacijos įstatymo pakeitimo projekte patikslinama, kokie statiniai, įrenginiai ir įranga yra apibrėžiami aerodromo sąvokoje, kas sudaro oro uostų specifinės paskirties statinius bei įrenginius. Taip pat siekiama nustatyti, kad tarptautinio oro uosto infrastruktūra gali priklausyti tik valstybei, o specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai – keleivių ir krovinių terminalai, orlaivių techninio aptarnavimo angarai ir kiti objektai, būtini tarptautinio oro uosto veiklai užtikrinti, nuosavybės teise gali priklausyti ne tik valstybei, savivaldybėms, bet ir fiziniams ar juridiniams asmenims.

www.transp.lt

[starlight]

“FlyLAL” plėsis Vilniaus oro uosto teritorijoje

“FlyLAL” laimėjo ilgai trukusį mūšį su stagnaciniu Vilniaus oro uostu dėl galimybės plėsti oro uostą savo lėšomis (ir savo naudai, aišku). Turbūt, jau visos institucijos sutiko, jog Vilniaus oro uoste “FlyLAL” turėtų galimybę pasistatyti savo keleivių aptarnavimo terminalą. Liko tik pakeisti įstatymus, kurie, paprastai tariant, draudžia privačiam kapitalui vystyti savo objektus strategiškai svarbiuose valstybiniuose objektuose.

“FlyLAL” siekdama leidimo statyti savo terminalą vykdė ir aktyvų propagandinį viešųjų ryšių karą - už veiksmus ir rezultatus galima pasveikinti šios kompanijos lobistus.

Nors pati situacija primena vienos verslo organizacijos valstybinį palaikymą, šiam projektui pritariu. Tikiuosi, “FlyLAL” įgyvendins pažadus ir planus taip greitai, kaip yra suplanavusi - plėtros Vilniaus oro uostui reikia verkiant, todėl, kuo greičiau - tuo geriau.

Analogiško veiklos modelio praktika yra naudojama ir užsienyje - garsųjį naująjį “Heatrow” oro ousto terminalą taip pat naudoja vienintelė “British Airways”. Be jokios abejonės, sutartyse turi būti įtvirtinamos sąlygos, jog dėl naudojimosi valstybiniais objektais naudos gautų ne tik vienas privatus vienetas, bet ir pakanakma papildoma vertė būtu sukuriama ir kitiems (keleiviams, oro uostui, jo infrastruktūrai, kitiems rinkos dalyviams ir t.t.).

Be jokios abejonės, greičiausiai šis “FlyLAL” suteiktas leidimas statyti savo terminalą Vilniaus oro uoste neišspręs konflikto tarp Vilniaus oro uosto ir “FlyLAL” kompanijos, o pats terminalas, bus nuolatinis šių dviejų pusių sąlyčio taškas.

Ką šis naujas terminalas pakeis bendrame oro uosto ir avialinijų bendravimo modelyje? Pagrindinės skrydžio oro uoste dalys yra šios - nusileidimas, orlaivio aptarnavimas, keleivių aptarnavimas. Iš šių dalių susideda ir pagrindiniai mokesčiai. Tūpdamas lėktuvas moka lėktuvo nusileidimo mokestį (paprastai skaičiuojamas už toną), moka keleivio mokesčius (už kiekvieną lėktuve esantį keleivį), bei moka lėktuvo aptarnavimo mokesčius lėktuvą aptarnaujančiai kompanijai (degalų užpildymo, trapo ar “rankovės” aptarnavimo mokestis, lėktuvo tempimo, valymo ir kt. darbai).

Šiuo metu tūpimo ir keleivio mokesčiai yra mokami oro uostui. “FlyLAL” valdant nuosavą terminalą oro uoste, keleivio mokesčių greičiausiai jiems mokėti nebereiks (arba reiks labai mažą jo dalį) - kitos kompanijos, aptarnaujamos “FlyLAL” terminale mokes ne oro uostui, o “FlyLAL”. “FlyLAL” grupei priklauso kompanija “Baltic Ground Services”, todėl lėktuvo aptarnavimo mokesčiai taip pat tik perdedami iš vienos kišenės į kitą. Tiesa, BGS, mano žiniomis, daugiau klientų Vilniaus oro uoste neturi - kitų kompanijų (”Aurela”, “airBaltic” ir kt.) aptarnauja “Litcargus”.

Be abejo, pats veiklos modelis bus sudėtingesnis - terminalą greičiausiai valdys antrinė “FlyLAL” grupei priklausanti bendrovė ir t.t.

Beje, “FlyLAL Group” jau spėjo ir sukurti interneto svetainę, kurioje išsamiai pristatomas naujasis keleivių aptarnavimo terminalas.

Tikiuosi, jog tai bus ne vienintelis oro uosto plėtros žingsnis. Susisiekimo ministerija žada, jog “Lietuvos geležinkeliai” dar šiemet atidarys traukinių maršrutą “Vilniaus centrinė stotis - Vilniaus oro uostas”. Svarbiausia, jog projektas nebūtų paleistas atmestinai - kad iš karto būtų tinkamai sureguliuotas tvarkaraštis ir įrengta tinkama infrastruktūra įrengiant stotelę oro uoste.

http://simonas.bartkus.lt/blog/2008/...-teritorijoje/

[Al1]

“FlyLAL” plėsis Vilniaus oro uosto teritorijoje

“FlyLAL” laimėjo ilgai trukusį mūšį su stagnaciniu Vilniaus oro uostu dėl galimybės plėsti oro uostą savo lėšomis (ir savo naudai, aišku). Turbūt, jau visos institucijos sutiko, jog Vilniaus oro uoste “FlyLAL” turėtų galimybę pasistatyti savo keleivių aptarnavimo terminalą. Liko tik pakeisti įstatymus, kurie, paprastai tariant, draudžia privačiam kapitalui vystyti savo objektus strategiškai svarbiuose valstybiniuose objektuose.

“FlyLAL” siekdama leidimo statyti savo terminalą vykdė ir aktyvų propagandinį viešųjų ryšių karą - už veiksmus ir rezultatus galima pasveikinti šios kompanijos lobistus.

Nors pati situacija primena vienos verslo organizacijos valstybinį palaikymą, šiam projektui pritariu. Tikiuosi, “FlyLAL” įgyvendins pažadus ir planus taip greitai, kaip yra suplanavusi - plėtros Vilniaus oro uostui reikia verkiant, todėl, kuo greičiau - tuo geriau.

Analogiško veiklos modelio praktika yra naudojama ir užsienyje - garsųjį naująjį “Heatrow” oro ousto terminalą taip pat naudoja vienintelė “British Airways”. Be jokios abejonės, sutartyse turi būti įtvirtinamos sąlygos, jog dėl naudojimosi valstybiniais objektais naudos gautų ne tik vienas privatus vienetas, bet ir pakanakma papildoma vertė būtu sukuriama ir kitiems (keleiviams, oro uostui, jo infrastruktūrai, kitiems rinkos dalyviams ir t.t.).

Be jokios abejonės, greičiausiai šis “FlyLAL” suteiktas leidimas statyti savo terminalą Vilniaus oro uoste neišspręs konflikto tarp Vilniaus oro uosto ir “FlyLAL” kompanijos, o pats terminalas, bus nuolatinis šių dviejų pusių sąlyčio taškas.

Ką šis naujas terminalas pakeis bendrame oro uosto ir avialinijų bendravimo modelyje? Pagrindinės skrydžio oro uoste dalys yra šios - nusileidimas, orlaivio aptarnavimas, keleivių aptarnavimas. Iš šių dalių susideda ir pagrindiniai mokesčiai. Tūpdamas lėktuvas moka lėktuvo nusileidimo mokestį (paprastai skaičiuojamas už toną), moka keleivio mokesčius (už kiekvieną lėktuve esantį keleivį), bei moka lėktuvo aptarnavimo mokesčius lėktuvą aptarnaujančiai kompanijai (degalų užpildymo, trapo ar “rankovės” aptarnavimo mokestis, lėktuvo tempimo, valymo ir kt. darbai).

Šiuo metu tūpimo ir keleivio mokesčiai yra mokami oro uostui. “FlyLAL” valdant nuosavą terminalą oro uoste, keleivio mokesčių greičiausiai jiems mokėti nebereiks (arba reiks labai mažą jo dalį) - kitos kompanijos, aptarnaujamos “FlyLAL” terminale mokes ne oro uostui, o “FlyLAL”. “FlyLAL” grupei priklauso kompanija “Baltic Ground Services”, todėl lėktuvo aptarnavimo mokesčiai taip pat tik perdedami iš vienos kišenės į kitą. Tiesa, BGS, mano žiniomis, daugiau klientų Vilniaus oro uoste neturi - kitų kompanijų (”Aurela”, “airBaltic” ir kt.) aptarnauja “Litcargus”.

Be abejo, pats veiklos modelis bus sudėtingesnis - terminalą greičiausiai valdys antrinė “FlyLAL” grupei priklausanti bendrovė ir t.t.

Beje, “FlyLAL Group” jau spėjo ir sukurti interneto svetainę, kurioje išsamiai pristatomas naujasis keleivių aptarnavimo terminalas.

Tikiuosi, jog tai bus ne vienintelis oro uosto plėtros žingsnis. Susisiekimo ministerija žada, jog “Lietuvos geležinkeliai” dar šiemet atidarys traukinių maršrutą “Vilniaus centrinė stotis - Vilniaus oro uostas”. Svarbiausia, jog projektas nebūtų paleistas atmestinai - kad iš karto būtų tinkamai sureguliuotas tvarkaraštis ir įrengta tinkama infrastruktūra įrengiant stotelę oro uoste.

http://simonas.bartkus.lt/blog/2008/...-teritorijoje/

Tegul neraso nesamoniu. Mokesciai oro uostui kaip buvo mokami, taip ir liks mokami tokiau. Pakilimo takai tai oro uostui priklauso ir niekas FlyLAL neleis statyti nuosavu, dispecerine ir skrydziu kontrole taip pat priklauso valstybiniams oro uosotui.
Taip pat ir keleiviu kontroles niekas neatiduos privatininkui. Nes tai valstybes funkcija, o ne privacios firmos.
FlyLAL gales nusigriebti tik uz terminalo paslaugas mokamu rinkliavu dali.

[x21]

...Mokesciai oro uostui kaip buvo mokami, taip ir liks mokami tokiau...

TVOU ims rinkliavas uz tupimus, orlaivio saugojima ir sauguma. VĮ "Oro navigacija" ims uz oro uosto navigacija ir oro navigacija.
FlyLAL, jei tures savo terminala, nemokes tik uz keleiviu aptarnavima.

[smb]

O ar aš kitaip parašiau? Gi parašiau, jog keleivio aptarnavimo mokesčiai atiteks terminalo savininkams.

Be abejo, už tūpimą, parkingą ir kt., toliau bus mokami mokesčiai TVOU.

[x21]

O ar aš kitaip parašiau?

o taves cia isviso nebuvo...

[Jay-M]

o taves cia isviso nebuvo...

Jei ką, tai ta citata yra iš smb blogo

[alm]

Panašu, kad Flylal galutinai pradėjo žiemos sezono prekybą, taigi galima apibendrinti.

Žiemos sezonu iš Vilniaus bus 2 naujos kryptys: Flylal skraidys į Budapeštą ir Madridą.

Naikinamų reisų gerokai daugiau. Flylal žiemos sezonu nebeskraidys į Barseloną, Briuselį, Milaną, Rygą, Stokholmą ir Tbilisį. Skrydžiai į Londono Stanstedo oro uostą panašu panaikinti jau dabar. Į Dubliną irgi nustota skraidyt.
Airbaltic nebeskraidys į Barseloną, Dubliną, Diuseldorfą, Paryžių ir Romą.

Smarkiai mažės reisų į Taliną. Flylal ir Estonian Air skraidys tik po kartą per dieną (pastarieji tik darbo dienomis).

[gruobuonis]

Panašu, kad Flylal galutinai pradėjo žiemos sezono prekybą, taigi galima apibendrinti.

Žiemos sezonu iš Vilniaus bus 2 naujos kryptys: Flylal skraidys į Budapeštą ir Madridą.

Naikinamų reisų gerokai daugiau. Flylal žiemos sezonu nebeskraidys į Barseloną, Briuselį, Milaną, Rygą, Stokholmą ir Tbilisį. Skrydžiai į Londono Stanstedo oro uostą panašu panaikinti jau dabar. Į Dubliną irgi nustota skraidyt.
Airbaltic nebeskraidys į Barseloną, Dubliną, Diuseldorfą, Paryžių ir Romą.

Smarkiai mažės reisų į Taliną. Flylal ir Estonian Air skraidys tik po kartą per dieną (pastarieji tik darbo dienomis).

Bet ar jau galutinis? Kiek atsimenu ankstesniuse pranešimuose, FlyLAL savo tvarkaraštį turi pristatyti rugsėjo gale...

[alm]

Bet ar jau galutinis? Kiek atsimenu ankstesniuse pranešimuose, FlyLAL savo tvarkaraštį turi pristatyti rugsėjo gale...

Nu ne tai kad tikrai, bet http://www.flylal.com/lt/bottom/news?id=1294890 4 pastraipoj nuo apačios yra miestų į kuriuos skraidys sąrašas. Į visus juos bilietai jau parduodami.