/\ Beje, būčiau bet kada už remonto dirbtuves vietoj sovietinių kolektyvinių sodų bakužių, į kurias dabar stebeilyjasi visi užsieniečiai nuo VNO pakilimo tako ...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Collapse
X
-
Parašė Fulgur Rodyti pranešimąJeigu laukus aplink VNO pavers remonto įmonėmis, tai VNO keleiviai čia ne prie ko. Arba jei dvigubai lups nuo Duty free parduotuvių.
Tik aš nesuprantu, kodėl strateginės infrastruktūros nenori valdyti valstybė. Statoil kažkaip Norvegijos valstybė suvaldo.
Be to, jei koncesininkas mesis į Avia remontą, jam keleivių pritraukimas gali neberūpėti. O valstybei turizmas svarbu. Liksime be svertų. Pavyzdys - uostas Klaipėda.
Geležinkelio ir Uosto neatiduoda koncesijai ar privatizuoja, nes tos įmonės pačios uždirba pakankamai, kad galėtų pačios į save investuoti ir dar valstybei dividendus mokėti. Bet pvz jei statytų įšorinį uostą, jau tokių pinigų nei uostas nei valstybė neturi, todėl reiktų kviesti koncesininką, kuris pastatytų ir susigrąžintų investicijas iš pelno.
Aš tai nesuprantu iš kur čia tiek daug žmonių su privataus verslo baime? Komunizmo pasiilgot? Tipo geriau, kad valstybinės, kur neaišku, kas ir kaip vyksta ir kiek ir kur dingsta.
Mano nuomone be kelių ypač strateginių ar socialines paslaugas atliekančių įmonių valstybė nieko neturėtų valdyti, nes ji niekada nesugebės to efektyviai daryti.
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąMano nuomone be kelių ypač strateginių ar socialines paslaugas atliekančių įmonių valstybė nieko neturėtų valdyti, nes ji niekada nesugebės to efektyviai daryti.
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąMano nuomone be kelių ypač strateginių ar socialines paslaugas atliekančių įmonių valstybė nieko neturėtų valdyti, nes ji niekada nesugebės to efektyviai daryti.
Parašė nomad Rodyti pranešimą"Verslas dirba efektyviau", kai vienintelis tikslas yra pelnas. Reiktų pradžioj apsispręsti kokie tam tikros įmonės veiklos tikslai, prieš diskutuojant kokį (jei iš viso) vaidmenį valstybė ten turėtų vaidinti.Paskutinis taisė Sula; 2016.04.19, 11:19.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąAr Statoilas dirba neefektyviai? Arba Omnitelis su Teo? Valdyti ir būti savininkei skirtingi dalykai, šituos dalykus galima nesunkiai atskirti. Lietuvoje irgi jau po truputį praeina ta 90'ųjų mąstysena "verslas dirba efektyviau", kai pamato, kai pvz. savivaldybėse, kur šilumos ūkis grįžta į "neefektyvias" savivaldybės rankas, kažkodėl šilumos kainos sumažėja.
Statoil dirba gal ir efektyviai, nzn jų finansų nenagrinėjau, bet kaip jau sakiau čia įmonė išlaikanti valstybę, todėl čia visai kitoks atvejis.
Su Omnitel ir Teo nesuprantu, čia išvis privačios įmonės. Ir kiek žinau už prastus rezultatus Omnitel vadovas buvo atleistas.
Dėl šilumos ūkių, tai čia mano nuomone socialinės paslaugos/monopolis (nes taip efektyviau), todėl manau jos turėtų būti valstybinės, nors kur sumažėjo aš nežinau, nebent kur prieš rinkimus (be to kuras atpigo). O kad jos buvo privatizuotos neskaidriai tai čia kitas klausimas. Tam reik kitų priežiūros mechanizmų, taip pat ir ir įmonei kuri lieka valstybės nuosavybėje, kad ji nebūtų nustekenta.
Geriausias būdas yra valstybinėse įmonėse kurti nepriklausomas valdybas, samdyti profesionalius vadovus (o ne gimines, pažįstamus ar partinius) ir dalį akcijų parduoti biržoje, tada tokioms įmonėms skaidrumo, viešumo ir priežiūros mechanizmai yra visa kitokie, sukčiauti ten sunko, o jei įmonė nepasiekią užsibrėžtų tikslų valdybą keičia vadovus.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąGal. Tiesioga aviacijoje turime per daug liūdnos patirties. Įtariu, kad jei LAL būtų likęs velstybės nuosavybėje, tai dar iki šiol būtų skraidęs.
Manau jei būtų buvusi parduota įmonei, kuri nusimano ką daro pvz SAS, Lufthansa, KLM ir tt. šiuo metu turėtume puikiai veikiančią įmonę.
Nors vėl aš būčiau daręs kitaip. LAL sujungčiau su Airbaltic ir EstonianAir; 20% akcijų Lietuvai, 20% Latvijai, 20% Estijai ir 40% privačiam investuotojui pvz SAS.
P.S. Aš ne esu vienašališkai Oro uostų koncesijos šalininkas. Manau tai gali likti ir valstybės rankose, nes dabartinė vadovybė atrodo visai kompetentinga. Man tik norėtųsi išgirsti viziją bent 20-30 metų į priekį ką jie norėtų pasiekti ir veiksmų planą kaip tai pasiekti. Ir tada klausimas iš kur oro uostų plėtrai gaus pinigų. Jei pvz vyriausybė įsipareigoja 5-6 metus kasmet skirti po 50mln plėrai (nors greičiausiai tai pažeistų ES reikalavimus), tai OK, kitaip tuoj mūsų oro uostai bus baisiai nutriušę.Paskutinis taisė ArtisLT; 2016.04.19, 11:41.
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąPati LAL privatizacija manau nebuvo klaida, bet kaip ji buvo įvykdyta ir kam ji atiteko tai visai kitas dalykas.
Manau jei būtų buvusi parduota įmonei, kuri nusimano ką daro pvz SAS, Lufthansa, KLM ir tt. šiuo metu turėtume puikiai veikiančią įmonę.
Nors vėl aš būčiau daręs kitaip. LAL sujungčiau su Airbaltic ir EstonianAir; 20% akcijų Lietuvai, 20% Latvijai, 20% Estijai ir 40% privačiam investuotojui pvz SAS.
Kiek žinau, tai skandinavai iki galo nesutiko likti minoriniais Baltijos aviakompanijų dalininkais. Dėl to buvo konfliktinės situacijos tiek su kaimynais, tiek LAL. Nors su LAL turėjo šansą tapti vienvaldžiais, jeigu nebūtų netikėtai neatsisakę pirmosios privatizacijos.
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąPati LAL privatizacija manau nebuvo klaida, bet kaip ji buvo įvykdyta ir kam ji atiteko tai visai kitas dalykas.
Manau jei būtų buvusi parduota įmonei, kuri nusimano ką daro pvz SAS, Lufthansa, KLM ir tt. šiuo metu turėtume puikiai veikiančią įmonę.
Nors vėl aš būčiau daręs kitaip. LAL sujungčiau su Airbaltic ir EstonianAir; 20% akcijų Lietuvai, 20% Latvijai, 20% Estijai ir 40% privačiam investuotojui pvz SAS.
P.S. Aš ne esu vienašališkai Oro uostų koncesijos šalininkas. Manau tai gali likti ir valstybės rankose, nes dabartinė vadovybė atrodo visai kompetentinga. Man tik norėtųsi išgirsti viziją bent 20-30 metų į priekį ką jie norėtų pasiekti ir veiksmų planą kaip tai pasiekti. Ir tada klausimas iš kur oro uostų plėtrai gaus pinigų. Jei pvz vyriausybė įsipareigoja 5-6 metus kasmet skirti po 50mln plėrai (nors greičiausiai tai pažeistų ES reikalavimus), tai OK, kitaip tuoj mūsų oro uostai bus baisiai nutriušę.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąTruputi nesupratau?
Statoil dirba gal ir efektyviai, nzn jų finansų nenagrinėjau, bet kaip jau sakiau čia įmonė išlaikanti valstybę, todėl čia visai kitoks atvejis.
Su Omnitel ir Teo nesuprantu, čia išvis privačios įmonės. Ir kiek žinau už prastus rezultatus Omnitel vadovas buvo atleistas.
Dėl šilumos ūkių, tai čia mano nuomone socialinės paslaugos/monopolis (nes taip efektyviau), todėl manau jos turėtų būti valstybinės, nors kur sumažėjo aš nežinau, nebent kur prieš rinkimus (be to kuras atpigo). O kad jos buvo privatizuotos neskaidriai tai čia kitas klausimas. Tam reik kitų priežiūros mechanizmų, taip pat ir ir įmonei kuri lieka valstybės nuosavybėje, kad ji nebūtų nustekenta.
Geriausias būdas yra valstybinėse įmonėse kurti nepriklausomas valdybas, samdyti profesionalius vadovus (o ne gimines, pažįstamus ar partinius) ir dalį akcijų parduoti biržoje, tada tokioms įmonėms skaidrumo, viešumo ir priežiūros mechanizmai yra visa kitokie, sukčiauti ten sunko, o jei įmonė nepasiekią užsibrėžtų tikslų valdybą keičia vadovus.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąSAS pati yra valstybinė
Kiek žinau, tai skandinavai iki galo nesutiko likti minoriniais Baltijos aviakompanijų dalininkais. Dėl to buvo konfliktinės situacijos tiek su kaimynais, tiek LAL. Nors su LAL turėjo šansą tapti vienvaldžiais, jeigu nebūtų netikėtai neatsisakę pirmosios privatizacijos.
SAS yra dalinai valstybinė ir labiau privati nei valstybinė:
Iš wikipedios apie įkūrimą:
When established, the airline was divided between SAS Danmark (28.6%), SAS Norge (28.6%) and SAS Sverige (42.8%), all owned 50% by private investors and 50% by their governments.
Tai yra toks modelis, kaip aš siūlyčiau visoms trims Baltijos šalims padaryti su Airbaltic
Dabar SAS akcininkai yra:
List of major shareholders
Shareholder Type of shareholder Nationality Ownership
The Swedish Government Government Sweden Sweden 21.4%
The Danish Government Government Denmark Denmark 14.3%
The Norwegian Government Government Norway Norway 14.3%
FAM Foundations Sweden Sweden 7.6%
State of New Jersey Pension Fund Pension fund United States United States 2.1%
Unionen Labour union Sweden Sweden 1.4%
Fjärde AP-fonden (The Fourth AP Fund) Pension fund Sweden Sweden 1.1%
Första AP-fonden (The First AP Fund) Pension fund Sweden Sweden 0.9%
Six Sis AG Financial services Switzerland Switzerland 0.9%
Andra AP-fonden (The Second AP Fund) Pension fund Sweden Sweden 0.8%
Other shareholders 32.8%
Kai per krizę SAS buvo ant bankroto ribos, Skandinavijos valstybės pasakė, kad negelbės valstybės pinigais, turi suktis patys. Ir išsisuko.
Dabar yra gandų, kad SAS bus nupirkta Lufthansos.Paskutinis taisė ArtisLT; 2016.04.19, 12:00.
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąBe 51 manau neitų, nes negali žinoti koks durnumas šaus galvon prieš rinkimus ar šiaip norint įkišti pagalį į ratus kaip latviai darė dėl SGD terminalo dėl finansavimo iš ERPB.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąOmnitel ir Teo priklauso TeliaSonerai, kurios didžiausias akcininkas Švedijos valstybė, taip, kad kaip ir statoilas maitina norvegus, kaip pat ir teo su omniteliu švedus. Kad valdyti turi profesionalai, o ne politikai ar jų draugeliai, manau akivaizdu, bet tam reikia laiko, mums dar toli iki vakariečių supratimo, kas yra efektyvu ir naudinga valstybei, bet situacija keičiasi ir valstybinės įmonės po truputį tampa skaidriomis ir kurinčiomis pridėtinę vertę valstybei.
Wiki: Of the shares, 37% are owned by the Swedish government, 3.2% by the Finnish government, and the rest by institutions, companies, and private investors worldwide.
P.S. Vėl modelis kurį siūlau valstybinėms įmonėms.Paskutinis taisė ArtisLT; 2016.04.19, 12:02.
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąNe visai tiesa.
SAS yra dalinai valstybinė ir labiau privati nei valstybinė:
The Swedish Government Government Sweden Sweden 21.4%
The Danish Government Government Denmark Denmark 14.3%
The Norwegian Government Government Norway Norway 14.3%
po 14.3%-21.4% kiekvienos iš 3 valstybių su kontrolinio paketo valdymu iš privatininko (SAS, Lufthansa ar dar kas nors) pusės. Visa kita yra manau be ateities.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąPas mus manau smarkiai sumažėjo entuziastų už valstybės ar tuo labiau vilniečių pinigus kurti avialinijas, estai panašu, kad turės dar pereiti tą etapą po sekančio bankroto. Tada atsiras šansas sukurti bendrą avia kompaniją su pvz.:
po 14.3%-21.4% kiekvienos iš 3 valstybių su kontrolinio paketo valdymu iš privatininko (SAS, Lufthansa ar dar kas nors) pusės. Visa kita yra manau be ateities.
Ir manau kurti tikrai nereikėtų, o pasidalinti Airbaltic, nes prie jo jau nebeliko ką prijungti nei mums nei Estams.
Comment
-
Parašė ArtisLT Rodyti pranešimąPritariu.
Ir manau kurti tikrai nereikėtų, o pasidalinti Airbaltic, nes prie jo jau nebeliko ką prijungti nei mums nei Estams.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
http://www.vno.lt/lt/informacija-kel.../tvarkarastis/
Puslapio apačioje - vasaros sezono tvarkaraštis.
Comment
-
Vilniaus oro uoste – daugiau nei milijonas keleivių
http://www.15min.lt/pasaulis-kisenej...viu-637-618647
Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas į Stambulą išlydėjo milijoninį keleivį – šiais metais toks aptarnautų keleivių skaičiaus rezultatas pasiektas dviem savaitėmis anksčiau negu pernai. Lyginant pirmųjų ketvirčių rezultatus, per metus keleivių skaičius sostinėje išaugo 17 proc.
2015 m. Vilniaus oro uoste pirmą kartą peržengta trijų milijonų aptarnautų keleivių riba – išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų skaičius pasiekė 3,3 mln. Šiemet laukiama dar didesnio keleivių srauto.
„Praėjusiais metais milijonu keleivių džiaugėmės gegužės viduryje. Tuomet sakėme, kad tai – mūsų veiklos rekordas. Šiemet jį pagerinome dar 14 dienų. Puikūs rezultatai – aktyvaus darbo, siekiant užtikrinti plačias skrydžių iš Vilniaus galimybes, vaisiai“, – sakė Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.
Comment
-
Lietuvai įgyvendinti oro uostų koncesijos projektą padės „InterVistas“
Skaityti daugiau: http://www.ivilnius.lt/naujienos/tra...69643d34313139Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Nepatenkinti aplinkiniai gyventojai Vilniaus oro uostu.... http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...s-priesams.htm
Comment
Comment