Labai įdomu, kaip funkcionuos parkingas, kai vietoje Esimo kontrolės ir ex CAA (pastatas po dešine) iškils atvykimo terminalas. Nes dabartinė parkingo siste. yra grynai orientuota į atvykimą.
Mano pirma mintis buvo, kad griaus AirInn viešbutį, kad įkišt tą transporo mazgą. Bet iš kitos pusės, manau, jog išėjimas vis tiek bus per esamą seną pastatą, vizulkėse buvo parodytas srautas, kuris eis atgal į T1.
Gal ir gali būti, kaip sprendimo variantas, bet tada galvoju, autobusai, taksai atveža į išvykimą ir važiuoja į atvykimą. Manau ateityje reiks kažką daryti su srautais.
Viena iš PROTO INDUSTRIJA dalių apie VNO/LTOU. Nuskambėjo man naujas pastebėjimas, kad LCC neima rankovių pirmiausia pirmiausia dėl to, kad yra trumpesnis laikas nuo nusileidimo iki kito pakilimo sustojant lauke dėl greitesnio keleivių out/in (2 durys o ne 1), keleiviai greičiau juda ypač jei oras blogas. Plius važiuoti mažiau,...
Naujas linkas, https://youtu.be/p_VI7BvMYYk?t=166
Toks klausimas, mačiau VNO planas iki 2050metų aptarnauti 13mln žmonių per metus, bet ar tai realistiška, kai yra 1 pakilimo takas?
Tarkim paprastai paskaičiuokim, jei 1 pakilimo takas per 1h aptarnauja 10 skydžių(kas 6min po vieną skrydį), taip vykstą 24h per parą, 365 dienas per metus. Jei kiekvienam lėktuve vidutiniškai po 150 kelevių ir tai vyksta, tai 10 * 24 * 150 * 365 = 13 140 000.
Pagal šį scenarijų viskas būtų labai intesyvu ir praktiškai turėtų atitikti minučių tikslumu, ar tai nėra tiesiog ambicingi, bet apie nieką ir gerai skambantys, bet neįmanomi tikslai?
Gal ir gali būti, kaip sprendimo variantas, bet tada galvoju, autobudai, taksai atveža į išvykimą ir važiuoja į atvykimą. Manau ateityje reiks kažką daryti su srautais.
Kadangi planuose yra išvykimą ir atvykima sujungti centrine plaza ir taip turėti vos ne vientisa pastatą tai gal tas viešojo transporto stotelė galėtų būti šalia senojo pastato kas būtų vidurį abiejų terminalų, atstumai dideli nebus prasieiti į vieną ar kitą pusę
Toks klausimas, mačiau VNO planas iki 2050metų aptarnauti 13mln žmonių per metus, bet ar tai realistiška, kai yra 1 pakilimo takas?
Tarkim paprastai paskaičiuokim, jei 1 pakilimo takas per 1h aptarnauja 10 skydžių(kas 6min po vieną skrydį), taip vykstą 24h per parą, 365 dienas per metus. Jei kiekvienam lėktuve vidutiniškai po 150 kelevių ir tai vyksta, tai 10 * 24 * 150 * 365 = 13 140 000.
Pagal šį scenarijų viskas būtų labai intesyvu ir praktiškai turėtų atitikti minučių tikslumu, ar tai nėra tiesiog ambicingi, bet apie nieką ir gerai skambantys, bet neįmanomi tikslai?
Nesivarginant skaičiavimais galima pažiūrėti į single-runway Gatwick, kuris 2023 Total Passengers >40mln
Viena iš dalių apie VNO/LTOU. Nuskambėjo man naujas pastebėjimas, kad LCC neima rankovių pirmiausia pirmiausia dėl to, kad yra trumpesnis laikas nuo nusileidimo iki kito pakilimo sustojant lauke dėl greitesnio keleivių out/in (2 durys o ne 1), keleiviai greičiau juda ypač jei oras blogas. Plius važiuoti mažiau,... https://youtu.be/Ve2ubtJT3jA?t=165
Toks klausimas, mačiau VNO planas iki 2050metų aptarnauti 13mln žmonių per metus, bet ar tai realistiška, kai yra 1 pakilimo takas?
Tarkim paprastai paskaičiuokim, jei 1 pakilimo takas per 1h aptarnauja 10 skydžių(kas 6min po vieną skrydį), taip vykstą 24h per parą, 365 dienas per metus. Jei kiekvienam lėktuve vidutiniškai po 150 kelevių ir tai vyksta, tai 10 * 24 * 150 * 365 = 13 140 000.
Pagal šį scenarijų viskas būtų labai intesyvu ir praktiškai turėtų atitikti minučių tikslumu, ar tai nėra tiesiog ambicingi, bet apie nieką ir gerai skambantys, bet neįmanomi tikslai?
17 mln. planavo 2050m., bet lėktuvų utilizaciją reikia aukštesnę skaičiuoti, nebelieka mažiukų lėktuvų.
Jeigu kažkada SAAB 340 iš VNO skraidydavo ir būdavo gerai, Fokker 50 su 46 vietomis. Tai dabar matome kardinalų pokytį:
SAS CRJ 900 keičia 186 vietų a320, LOT vietoje ERJ atsiunčia B737, Finnair vis dažniau vietoje ATR siųs A320. Ryanair keičia savo lėktuvus naujais ilgesniais Maxais, Wizz į a321, kas yra virš 200 virtų lėktuvai. Tai manau vidurkį drąsiai galima skaičiuoti 190-200 žmonių skrydžiui 2050 m.
Viena iš PROTO INDUSTRIJA dalių apie VNO/LTOU. Nuskambėjo man naujas pastebėjimas, kad LCC neima rankovių pirmiausia pirmiausia dėl to, kad yra trumpesnis laikas nuo nusileidimo iki kito pakilimo sustojant lauke dėl greitesnio keleivių out/in (2 durys o ne 1), keleiviai greičiau juda ypač jei oras blogas. Plius važiuoti mažiau,...
Naujas linkas, https://youtu.be/p_VI7BvMYYk?t=166
Romos pagrindinis oro uostas pasakė - visi parkuojatės prie rankovių, diskusija baigta.
BCN tiek Ryan’as tiek Wizz’as iš/į VNO boardinasi per rankovę. Tik pas mus yra 3čio pasaulio požiūris.
Aš manau, kad čia ne požiūrio klausimas, o kai kurių oro uosto godumo Suprantu BCN, kuris yra ganėtinai suspaustas ir ten pasivaikščiojimams vietos mažoka. O bet tačiau, ALC ir AGP buvo pavyzdys, kur Ryanair išsimušė teisę laipinti keleivius nuo žemės, nors teko su AENA po teismus duotis. LCC ypač svarbus turnaround laikas prailgėja apie 30proc naudojant jetbridge vs tarmac boarding'ą.
Laikas suvokti, kad LCC spaudžia € iš bet ko, kur tik įmanoma. Neveltui Ryanair zondavo gal padaryti pusiau stovimas vietas, gal su 1 pilotu ir t.t.
Kur juos tikrai palaikau, kad kokie nors vieno oro uosto France dispečeriai negalėtų įtakoti tarptautinių skrydžių, kai šalis nėra nei pradinis nei galutinis skrydžio taškas.
Toks klausimas, mačiau VNO planas iki 2050metų aptarnauti 13mln žmonių per metus, bet ar tai realistiška, kai yra 1 pakilimo takas?
Tarkim paprastai paskaičiuokim, jei 1 pakilimo takas per 1h aptarnauja 10 skydžių(kas 6min po vieną skrydį)
Apkrautuose aerouostuose tarpas tarp lėktuvų 2 min. Ir mažiau. Svarbu keleivių būtų.
Apkrautuose aerouostuose tarpas tarp lėktuvų 2 min. Ir mažiau. Svarbu keleivių būtų.
Lisabonos, Stanstedo, Gatwicko oro uostai virš 30 mln. keleivių aptarnauja su vienu taku, Mumbajaus net 50 mln., tai čia mažiausia problema takų trūkumas.
Comment