Kopenhaga minuse, Švedijos oro uostai minuse. Taip kad ne vieni tokie esame.
Tik Kopenhagos oro uostas aptarnauja 30 mln. keleivių, o panašaus dydžio miesto Vilniaus tik 5 mln., truputį skirtingos galimybės augti, turėtumėm po minimum 20% augti, jei norime pavyti vakarus.
Tik Kopenhagos oro uostas aptarnauja 30 mln. keleivių, o panašaus dydžio miesto Vilniaus tik 5 mln., truputį skirtingos galimybės augti, turėtumėm po minimum 20% augti, jei norime pavyti vakarus.
Kopenhaga tikrai nėra panašaus dydžio miestas, lyginant oro uostus geriausia naudoti populiacijos metro duomenis iš wiki, pagal juos populiacijos skirtumas 2.5 karto (2 milijonai vs Vilniaus 800k), be to Kopenhagos oro uostu naudojasi nemažai Malmės gyventojų.
Kažkaip keista. Baltijos tobulasis hyperhubas RIX tik trisdešimt keliais proc. didesnis už užkampyje esantį, niekam nepatrauklų VNO. Hm... Misliju, kad skirtumas turėtų būti matuojamas kartais. Nesueina galai kažkaip.
Kažkaip keista. Baltijos tobulasis hyperhubas RIX tik trisdešimt keliais proc. didesnis už užkampyje esantį, niekam nepatrauklų VNO. Hm... Misliju, kad skirtumas turėtų būti matuojamas kartais. Nesueina galai kažkaip.
Latvijoje gyventojų 50% mažiau nei Lietuvoje, tai VNO kaip tik turėtų būti aukščiau RIX.
Latvijoje gyventojų 50% mažiau nei Lietuvoje, tai VNO kaip tik turėtų būti aukščiau RIX.
O kodėl reikia lyginti gyventojų skaičių? Nepažįstu Šiauliečio ar Mažeikiškio, kuris skrydžiams atvažiuotų į VNO. Visi jie skraido iš/į RIX, nes tiesiog arčiau. Iš Latvijos tai vargu ar kažkas važiuoja iki VNO.
O kodėl reikia lyginti gyventojų skaičių? Nepažįstu Šiauliečio ar Mažeikiškio, kuris skrydžiams atvažiuotų į VNO. Visi jie skraido iš/į RIX, nes tiesiog arčiau. Iš Latvijos tai vargu ar kažkas važiuoja iki VNO.
Kvaila lyginti lietuvius važiuojančius į RIX, ir baltarusius važiuojančius į VNO. Šiaurės Lietuvos gyventojams Ryga yra kur kas patogesnė, tik imk ir važiuok, o tuo tarpu baltarusiams, norintiems išvykti iš Lietuvos, dar reikia papildomos vizos. Jau nekalbu apie tai, kad Baltarusijos gyventojų pajamos ir perkamoji galia yra kur kas mažesnė, tad ir patys žmonės keliauja kur kas mažiau negu lietuviai.
Prailginus VNO taka iki 3100-3500m, pasistacius visiskai nauja terminala is rytines puses, butu galima kainomis nukonkuruoti ir pasiglemzti kazkiek Azijos persedimu is Helsinkio ar panasiai. As manau cia vienintele viltis mums, nes ryga neturi nei vienu vartu tinkamu wide body lektuvams.
Kvaila lyginti lietuvius važiuojančius į RIX, ir baltarusius važiuojančius į VNO. Šiaurės Lietuvos gyventojams Ryga yra kur kas patogesnė, tik imk ir važiuok, o tuo tarpu baltarusiams, norintiems išvykti iš Lietuvos, dar reikia papildomos vizos.
Skrendant į Ispaniją, Italiją, Graikiją, Prancūziją ir kitas Šengeno erdvės šalis papildomos vizos nereikia.
Prailginus VNO taka iki 3100-3500m, pasistacius visiskai nauja terminala is rytines puses, butu galima kainomis nukonkuruoti ir pasiglemzti kazkiek Azijos persedimu is Helsinkio ar panasiai. As manau cia vienintele viltis mums, nes ryga neturi nei vienu vartu tinkamu wide body lektuvams.
Naujo terminalo ir ilgesnio tako deja bet šitam neužteks, reikia turėti vežėją, kuriam Vilnius būtų pagrindinė-namų bazė, tam kad tokio tipo tranzitas galėtų vykti. Vargu ar Suomijos vyriausybė sutiks perkelti Finnair operacijas iš Helsinkio į Vilnių dėl mažesnių oro uosto mokesčių ir gražiau atrodančio terminalo .
Kalbant apie skirtumus tarp VNO ir RIX pagrindinis ir pats didžiausias skirtumas yra tas, kad RIX turi bazinį vežėją, kuris Rygoje vykdo tranzitą ir tai labai stipriai prisideda prie gerokai didesnio bendrai aptarnautų keleivių skaičiaus. Iš 7,8 milijono keleivių 2019-ais Rygoje 2,38 mil. arba 30% viso keleivių srauto buvo tranzitiniai keleiviai, kuriems RIX buvo tiesiog tarpinė stotelė, kai tuo tarpu Vilniuje tranzito praktiškai nėra.
Jei palyginsim tiesioginį RIX srautą, atmetus tranzitą, su VNO tiesioginiu srautu gausim labai panašius skaičius, RIX - 5,421 mil. ir VNO - 5 mil. Sirtumas vos 400 tūkstančių keleivių per metus ir turint galvojd, kad Ryga taip pat yra šiek tiek didesnis miestas už Vilnių ir Latvijoje iš principo tai vieninteliai oro vartai, nes antras pagal dydį oro uostas - Liepojoj turi vieną skrydį per dieną į tą pačią Ryga ir pernai aptarnavo nepilnus 14 tūkstančių keleivių per visus metus .
Neturėdami bazinio namų vežėjo Vilniuje bandyti konkuruoti keleivių skaičiumi su Ryga yra tiesiog nerealu ir bazinis vežėjas garantuoja ne tik gerokai didesnį keleivių skaičių bet ir papildomas kryptis, kurios gali egzistuoti tik dėka tranzitinio srauto, kuomet tiesioginis srautas yra nepakankamas turėti tiesioginį maršrutą, bet tranzitu atskrendantys keleiviai padaro tokį maršrutą komerciškai įmanomu. Rezultate turim ne tik didesnį skaičių keleivių bet ir didesnį skaičių tiesioginių krypčių.
Taip pat naujos aviakompanijos, ypač tos, kurios turi bendradarbiavimo sutartis su airBaltic greičiausiai pirma pradės tiesiogiai skraidyti į RIX, dėl galimybės pasijungti į airBaltic tinklą ir taip jos pačios galės vežti ne tik tiesioginį srautą į Ryga savo nauju maršrutu iš kažkur, bet tuo pačiu reisiu skraidinti ir keleivius, kurių kelionės tikslas yra Talinas ar tas pats Vilnius ar bet kur kitur kur skrenda airBaltic.
Naujo terminalo ir ilgesnio tako deja bet šitam neužteks, reikia turėti vežėją, kuriam Vilnius būtų pagrindinė-namų bazė, tam kad tokio tipo tranzitas galėtų vykti. Vargu ar Suomijos vyriausybė sutiks perkelti Finnair operacijas iš Helsinkio į Vilnių dėl mažesnių oro uosto mokesčių ir gražiau atrodančio terminalo .
Airbus a321 neo xlr gali is Vilniaus pasiekt visa Kanada, Bostona, didziaja dali Azijos (Kinija, Japonija, Indija...). Ne visa Europa gali pasiulyti tokiu long haul low expectations variantu. Problema kad long haul lektuvai uzsipyle kuro ilgam skrydziui yra sunkus, reikalauja ilgo tako. O ilgiem skrydziam scarbu terminalo instaliacijos, tad neturim tokiu skrydziu nes netinka infa, debiliskas dalykas laukti stebuklo kad paskui aceit prisitaikyti. Nesakau kad statom ir laukiam kol kazkas atskris, orlaiviu gamintojai irgi ne is fantazijos naujus modelius kuria, o tariasi su oro linijom ir iesko neuzpildytu ar netenkinamu nisu kad jas patenkinti ir uzsidirbti. Na o VNO niekuo netaps irgi jei bus tik naturalus pasyvus augimas.
keletą kartų šiame forume buvo trumpai paminėta, kad naujausiuose planuose yra išlikęs dar 1985 m. patvirtintas VNO naujas kilimo-tupimo takas (pažymėjau geltonai ir apvedžiau raudonai)
Gal kas žino ar turi kokių naujienų, kaip yra šiandien dienai ir kokia šio tako perspektyva ?
Ar tai realus projektas, kuris bus vykdomas ar tai tik senojo detaliojo plano palikimas, kurio nepanaikina ir jis netaps realybe ?
Comment