[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[Aš]

Jei jau turistai čia vyksta, matyt, žino ko ir tikrai ne į terminalą pasižiūrėti.

Net jei turistai neskrenda čia tam, kad pasižiūrėtų į oro uosto terminalą, jo eksterjeras/interjeras gali būti svarbus pirmojo įspūdžio atžvilgiu. Gali būti trys variantai:

1. terminalas sudaro neigiamą įspūdį (apie miestą/šalį, iš pirmo žvilgsnio)
2. įspūdis neutralus, bet tolimesnį įspūdį turistas susidarys mieste, kas mus visiškai patenkina
3. terminalas kelia pasigėrėjimą, t.t.

Pirmas atvejis Vilniaus oro uosto terminalui netinka, terminalas nėra toks prastas, šis punktas galėtų tikti nebent Kauno oro uosto dabartiniam terminalui. Antras punktas paremtas neperdėtu lėšų taupymu ir jų investavimu ten, kur pirmiausiai to reikia - į funkcionalumą. Tai, mano nuomone, būtų VNO atvejis. Trečias punktas - jau prabanga, kurios joks Lietuvos oro uostas negali sau leisti, o pinigus turėtume naudot racionaliai, mes - ne naftos valstybė ir t.t..

Todėl viskas man čia atrodo logiška ir nematau reikalo kritikuoti šitą terminalą. Beje, turiu pridėt, kad terminalo gyvai matęs nesu.

[balietis]

Man, kaip paprastam vartotojui, tai išvaizda yra paskutinėje vietoje. Kur kas svarbiau yra vidus, aptarnavimo greitis, ir kokias paslaugas galiu ten gauti. Erdvios ir patogios laukimo salės yra žymiai svarbiau už išorinių sienų spalvą. Mano supratimu, pastačius terminalą rimčiausia problema bus susisiekimo gerinimas, nes dabar jis yra juokingas. Per paskutinį mėnesį skraidžiau pirmyn-atgal 4 kartus, kartais su persėdimais.
Va kas man pirmiausiai ateina į galvą dėl oro uostų:
1) Ciuriche bagažo laukti reikėjo kažkur pusę minutės, nors iki bagažo atėjau greičiau už beveik visus savo bendrakeleivius. Kaip tik spėjau į traukinį į Ženevą, nors maniau kad nespėsiu, netikėjau, kad taip greitai gali viskas vykti, o traukiniai atvažiuoja į oro uostą
2) Stockholme iš lėktuvo į terminalą veža autobusu (užknisa), o į tranzitą tada tenka lipti laiptais, kas nėra patogu su mažu vaiku. Užtat kūdikių pervystimo stalai nepalyginamai geresni už Kopenhagos. Ir šiaip atstumai mažesni (pliusas).
3) Ženevoje bagažo reikia laukti panašiai kaip Vilniuje. Oro uostas turi tik vieną pakilimo/nusileidimo taką. Saugumo patikrinimas galėtų būti greitesnis. Vilniaus oro uostas dabar bus panašus, bet trūksta geležinkelio stoties.
4)Ciuriche į terminalą reikia važiuoti požeminiu traukinuku, bet ten nenuobodu, ant tunelio sienų ekranai rodo paveiksliukus, o per garsiakalbį mūkia karvės. Man tas oro uostas išvis labai patinka, bet apie jo išorę nieko negaliu pasakyti, nes lėktuvo iliuminatorius mažas, daug nepamatysi. Ten, beje, irgi reikia blaškytis per 3-4 aukštus, bet tai labai netrukdo, nes visur yra elevatoriai.

[Linas]

Manau, kad į oro uostų terminalų išvaizdą dėmesį kreipia nebent architektūros specialistai arba pižonai. Na, gal dar žiniasklaida mėgsta paverkti - vaje vaje, kas pas mus skiris, pralaimėsim konkurenciją su kitais ir pan. Nei turistai, nei biznieriai, nei kitais reikalais skrendantys į tai nekreipia dėmesio. Svarbu, kad būtų patogu. Kaip mes greitai išponėjom, atrodo, neseniai džiaugėmės kad ir PAZ'ikais važiuodami, pokario metais ir vėliau žmonės ir į ekskursijas nedengtais sunkvežimiais važinėjo ir buvo gerai, bile kad važiuot.

[c2h5oh]

Man, kaip paprastam vartotojui, tai išvaizda yra paskutinėje vietoje. Kur kas svarbiau yra vidus, aptarnavimo greitis, ir kokias paslaugas galiu ten gauti. Erdvios ir patogios laukimo salės yra žymiai svarbiau už išorinių sienų spalvą. Mano supratimu, pastačius terminalą rimčiausia problema bus susisiekimo gerinimas, nes dabar jis yra juokingas.

Pritariu kiekvienam žodžiui.

Terminalo grožį pamiršiu akimirksniu, jei:
1) tame terminale pasiklysiu
2) dėl idiotiško išplanavimo turėsiu beprasmiškai nueiti 5 km terminalo viduje
3) mano bagažas bus pamestas/jo reikės laukti valandą
4) nebus kur atsisėsti
ir pan.

[c2h5oh]

Palaukit, tuomet aš nevisai suprantu, kodėl kritikuojami "akropoliai", chruščiovkės, commieblokai, alytnamiai ir t.t. ir pan.? Tai oranžinės sienos neįtinka, tai balkonai, tai bokšteliai...

Oro uosto terminalą lyginčiau su gamyklos pastatu. Puiku, jeigu jis dar ir gražus. Bet vertinant jį grožio kriterijai tikrai ne pirmoj vietoj...

[ACC]

Funkcionalumas svarbu, bet pagal tokia logiką kam kreipti dėmesį tarkim į stadiono, arenos, prekybos centro ir kitų visuomeninių ar komercinių pastatų išvaizdą? Oro uostui bendras estetinis vaizdas yra toks pats svarbus kaip ir funkcionalumas. Čia aš kalbu daugiau abstrakčiai, kažko tikėtis iš Vilniaus oro uosto turbūt buvo neverta nes jis ten sulipdytas iš kelių dalių, bet man atrodo buvo galima sugalvoti kažką labiau vykusio.

[Shaolinas]

Pagalvokit patys, kai atskrendat kiek matote to oro uosto? Gerai oro uostus galima apziureti ir pasigrozeti/pasibaiseti galima vaziuojant autobusu nuo lektuvo iki terminalo - jei islipi per rankove nieka nepamatysi.
Oro uosto isvaizda man labiau rupi is miesto puses - bet VNO tai jau sunku ka nors pakeist.
O stadionu, arenu ar prekybcentriu isvaizda svarbi, nes tai yra masyvus objektai meste (Lietuvoje jie visi dar ir miesto centre susigrude)

[Sula]

3) Ženevoje bagažo reikia laukti panašiai kaip Vilniuje. Oro uostas turi tik vieną pakilimo/nusileidimo taką. Saugumo patikrinimas galėtų būti greitesnis. Vilniaus oro uostas dabar bus panašus, bet trūksta geležinkelio stoties.

Beje, Vilniuje ją įrengti būtų itin patogu - geležinkelis visai šalia ir dar patogiai įgilintas. Tačiau... labai jau menkos LG galimybės.

[Metropolis]

Šengeno pabaigtuvės

Kadangi informacijos labai daug ir tam tinkamos temos (Šengenas/pasienis etc) neradau, įdėsiu čia.

Info iš www.kelias.net(Evaldas Gelumbauskas):

Oro uostai – pasirengę

Lietuvos oro uostuose, kaip ir kituose pasienio objektuose, parengiamieji darbai pagal Šengeno priemonės programą turėjo būti baigti iki spalio. Tai pripažino ir pasirengimą teigiamai įvertino ES ekspertai, kurie rugsėjo 7 d. atliko paskutinę patikrą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Pasak R. Čiupailos, po ekspertų patikrinimo Vilniaus ir Liublianos oro uostai gavo geriausius įvertinimus.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius patikino, kad kliūčių Lietuvai įstoti į Šengeno erdvę dėl tinkamo oro uostų parengimo nebus. Pasak ministro, Palangos ir Vilniaus oro uostų terminalų rekonstrukcijos bus baigtos laiku. Tris mėnesius ilgiau nei reikia užsitęs terminalo statybos Kauno oro uoste, tačiau čia Šengeno reikalavimai bus įgyvendinti laikinomis priemonėmis. „Briuselio pareigūnai tikrinimui buvo pasirinkę Vilniaus oro uostą ir kai kuriuos pasienio punktus. Jau gavome raštiškas išvadas, kad Lietuva yra pasiruošusi įgyvendinti Šengeno reikalavimus. Aišku, tai yra šioks toks avansas ir įpusėtus darbus reikia baigti laiku“, – sako A. Butkevičius.

Vykdant Šengeno programos sutarties sąlygas, visų šalies tarptautinių oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – keleivių terminaluose turės būti griežtai atskirti ES vidiniais ir išoriniais maršrutais skrendančių keleivių srautai. Šengeno erdvės pilietis galės visiškai laisvai keliauti Šengeno oro erdve, o kitiems galios griežti pasienio kontrolės reikalavimai.
Oro erdvė bus atidaryta šiek tiek vėliau nei sausumos – kitų metų kovo 29 d. Pasak R. Čiupailos, tai susiję su sezoniniu oro linijų tvarkaraščiu. „Kadangi tvarkaraščiai keičiami būtent kovo mėnesį, todėl nusprendėme tuo metu keisti ir kitas keliavimo oro linijomis taisykles“, – paaiškina viceministras.

Problemų liko

R.Čiupaila tikina, kad liko dar keli nerimą keliantys projektai. Probleminiais objektais viceministras įvardino uosto užkardos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei tarptautinės pasieniečių mokyklos Medininkuose statybas. „Įvertinus išmokėtų lėšų procentą ir likusį laiką, kyla abejonių, ar suspės rangovai laiku baigti visus darbus iki programos pabaigos. Mokyklai skirta per 64 mln. Lt, šiandien prie šio objekto kiaurą parą dirba apie 300 žmonių. Uosto užkardai skirta 7,5 mln. Lt, tačiau rangovas nespėja baigti darbų, kadangi per vėlai buvo gautas statybos leidimas. Nors rangovai ir stengiasi dirbti kuo sparčiau, matome, kad iki sutartos datos užkardos pabaigti įrengti nepavyks“, – konstatuoja R. Čiupaila.

V. Novikovas teigė, kad VSAT šiuo metu turi kelias dešimtis sutarčių, kurios vis dar įgyvendinamos, kadangi rangovai pasinaudojo galimybe darbus nukelti į pačią pabaigą. Pasak V. Novikovo, belieka viltis, kad visas Šengeno programai įgyvendinti skirtas lėšas pavyks panaudoti laiku ir jų neteks grąžinti ES.

Statomoje uosto užkardoje dauguma inžinerinių darbų padaryta, pastatyti visi 3 pastato aukštai, tačiau baigtas įrengti tik pirmasis. Pasak V. Novikovo, šis objektas turėtų būti visiškai baigtas spalio pradžioje. „Nemanau, kad dėl to kils didelių problemų, kadangi nepanaudotų lėšų likutis bus labai nedidelis. Be to, juk galutinis mokėjimų terminas – paskutinė šių metų gruodžio diena. Esu tikras, kad per kelias savaites pavyks baigti visus darbus“, – teigia VSAT vado pavaduotojas.

V. Novikovas pripažino, kad VSAT nesitikėjo, jog uosto užkardos darbai taip užsitęs. „Rangovas paprasčiausiai nejaučia atsakomybės, nors jis privalo laikytis sutartinių įsipareigojimų. Konkursas Klaipėdoje buvo skelbtas kartu ir projektuoti, ir statyti užkardą. Manau, kad nėra normalu, jeigu 9 mėnesius ir stato, ir projektuoja, – rangovams priekaištų negaili pareigūnas. – Manėme, kad darbų tempas bus kur kas spartesnis, rangovas ir pats žadėjo dirbti dviem pamainomis, mesti visas jėgas. Tačiau dabar matome, kad yra daugiau pažadų nei rezultatų. Iš viso, jeigu neturėjo jėgų įvykdyti tokį projektą, nereikėjo dalyvauti konkurse“.

Kitas probleminis projektas – daug diskusijų sukėlusio tarptautinio pasieniečių mokymo centro Medininkuose statyba. Pasak R. Čiupailos, mokykla jau pastatyta ir įrengta, tačiau projekte buvo numatytas dar ir sporto centras, kurio įrengimo darbai vėluoja. „Tiesioginio ryšio tarp sporto centro ir Lietuvos pasirengimo užtikrinti tinkamą išorinės ES sienos kontrolę nėra, iš bėdos pasieniečiai gali ir miške sportuoti, tačiau sutarties vertė labai didelė, siekia apie 67,4 mln.Lt., o mokėjimų prašymų gauta tik pusei šios sumos. Tinkamas lėšų panaudojimo klausimas labai rimtas, galintis turėti ilgalaikių, nelabai malonių pasekmių“, – dėsto viceministras.

Informacinė sistema jau veikia

Lietuva dar rugsėjo 1 d. prisijungė prie Šengeno informacinės sistemos. Pasak valdininkų, teisėsaugos institucijos, turinčios teisę vykdyti duomenų paiešką ir perkelti duomenis į Šengeno informacinę sistemą, sėkmingai atlieka šį darbą. Tad šiuo metu, Lietuvos pasienyje atvykstančių asmenų duomenys tikrinami ne tik šalies registruose, bet ir Šengeno informacinėje sistemoje. Nuo 2008 m. sausio 1 d. tokia patikra bus vykdoma tik tuose Lietuvos pasienio kontrolės punktuose, kurie yra prie išorinės ES sienos, taip pat tarptautiniuose oro uostuose. Šengeno erdvės piliečių duomenų patikra tarptautiniuose oro uostuose bus panaikinta 2008 m. kovo pabaigoje.

R. Čiupaila papasakojo, kad prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos buvo pavesta Vidaus reikalų ministerijai. „Parengėme specialią programą reikiamai infrastruktūrai parengti, Vyriausybė skyrė 4,9 mln. Lt. Už šias lėšas buvo įsigyta šiuolaikiška kompiuterinė įranga, atitinkanti Šengeno informacinės sistemos standartus, bei pertvarkytos nacionalinės duomenų bazės, apmokyti policijos ir pasienio pareigūnai, kurie dirbs su Šengeno informacine sistema. Lietuvos informatikos specialistai, gavę iš Portugalijos specialią programinę įrangą „SISone4All“ pritaikė ją Lietuvos standartams. Vasaros pabaigoje buvo atlikti visi parengiamieji darbai, sistema buvo kelis kartus išbandyta, ekspertų vertinimu, šiuo metu ji veikia nepriekaištingai“, – teigia R. Čiupaila.

Briuselis abejojo naujokėmis

Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys akcentavo, kad vienu metu Briuselyje buvo kalbama apie tai, jog šalyse naujokėse naujosios kartos Šengeno informacinės sitemos (SIS II) nepavyks įdiegti laiku, todėl valstybėms, pretenduojančioms tapti Šengeno erdvės narėmis, dar bent metus teks likti prie nuleistų užkardų.

Pasak ministro, naujosioms ES narėms teko imtis skubių sprendimų – ieškoti alternatyvos ir ją apginti ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje. Vieninga naujųjų Šengeno erdvės narių pozicija bei Portugalijos pasiūlyta alternatyva naujosios kartos Šengeno informacinei sistemai – „SISone4All“, lėmė, kad 2006 m. gruodžio pradžioje ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje buvo įvertinta, kad nacionalinės Šengeno informacinės sistemos projektavimo ir įdiegimo darbai vyksta pagal numatytą grafiką, todėl atidėti Šengeno erdvės plėtrą būtų neteisinga.

Pasak vidaus reikalų viceminstro, tai, kad Lietuva sėkmingai įvykdė visus įsipareigojimus, susijusius su Šengeno informacine sistema, patvirtino ir rugsėjo antroje pusėje Lietuvoje apsilankę Europos Tarybos ekspertai. Jie vertino Lietuvos pasirengimą dirbti su Šengeno informacine sistema, taikyti Šengeno teisyną, susijusį su informacine sistema. „Savo išvadas jie pateiks Europos Tarybai, kuri iki šių metų pabaigos priims sprendimą dėl kontrolės prie vidinių ES sienų panaikinimo. Dar nežinome galutinio jų vertinimo, tačiau preliminariai gautas patvirtinimas, kad mūsų pasirengimas dirbti su SIS įvertintas puikiai“, – sako R. Čiupaila.

Kitose šalyse – problemos

VRM Tarptautinių ryšių ir ES departamento direktorius Olegas Skinderskis patikino, kad ne visoms šalims vienodai gerai sekasi įgyvendinti Šengeno erdvės reikalavimus. Pasak direktoriaus, po 2006 m. įvykusio EK ekspertų vertinimo paaiškėjo, kad tik Vengrija įvykdė visus reikalavimus, o kitoms šalims, taip pat ir Lietuvai, dar reikėjo stipriai pasitempti. „Daugiausia rūpesčių tuo metu kėlė oro uostai. Jie neatitiko Šengeno teisyno reikalavimų Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Bendrais bruožais blogiausiai tada buvo įvertintas Slovakijos pasirengimas – ypač sausumos sienų ir duomenų apsaugos srityje. Tačiau netrukus jai ėmėsi padėti Slovėnija ir šiuo metu jos pažanga akivaizdi“, – dėsto O. Skinderskis.

Komentuodamas artimiausių Lietuvos kaimynių darbą, O. Skinderskis pastebėjo, kad Lenkijai, skirtingai nei Lietuvai, nereikėjo statyti naujų pasienio kontrolės punktų, bet ji turi nemažai rūpesčių dėl bendros policijos ir kitų teisėsaugos institucijų informacinės sistemos sukūrimo. „Iki šiol vaivadijos turėjo savo atskiras informacines sistemas, tad lenkams buvo gana problemiška jas suderinti, standartizuoti ir išmokti naudotis. Tai pastebėjo ir ES ekspertai, atlikę SIS bandymų tikrinimus. Pasak mūsų ministerijos atstovės, dalyvavusios ES ekspertų patikrinimuose, Lenkijoje ne tik kilo problemų dėl techninių informacinės sistemos veikimo principų, bet atsiskleidė ir visiškas vietinių pareigūnų nesugebėjimas darbuotis su šia sistema“, – kaimynų problemas dėsto pareigūnas.

Ar ir Šengene išliks eilės?

Akivaizdu, kad Lietuvos kaimynių – Lenkijos ir Latvijos problemos įgyvendinant Šengeno teisyno reikalavimus gali tapti ir mūsų šalies problemomis. Jei šioms šalims nepavyktų įstoti į Šengeno erdvę drauge su Lietuva, stipriai sumažėtų narystės teikiama nauda ir mūsų šaliai. Kelias dešimtis kilometrų siekiančios sunkvežimių eilės prie Latvijos ir Rusijos sienos jau tapo įprastu reiškiniu. Vangiai vykstantis Latvijos pasienio kontrolės punktų modernizavimas bei pritaikymas Šengeno reikalavimams tik didina abejones. Latvijos valdžios atstovai vis dažniau užsimena apie papildomos finansinės ES paramos poreikį, tačiau nuo tų kalbų eilės pasienyje nemažėja.

Nemenkų problemų vežėjai patiria ir Lietuvos–Lenkijos pasienyje. Šengeno sutartis turėtų iš esmės pakeisti asmenų bei prekių judėjimą per Lietuvos–Lenkijos sieną, kuri taps vidine Šengeno erdvės siena.

VSAT Lazdijų rinktinės štabo viršininkas K. Gudaitis teigia, kad vykdant Šengeno sienų kodekso reikalavimus bus pašalintos visos kliūtys sklandžiam eismo srautui – išmontuotos stoginės, panaikinti įrenginiai, ribojantys automobilių judėjimo greitį ir t. t., o pasienio ruožuose bus vykdomas tik nesistemingas asmenų ir transporto priemonių dokumentų patikrinimas, tačiau tai neturės įtakos nei legvojo, nei krovininio transporto priemonių vykimui per vidaus sieną.

Tačiau net ir tada, kai tarp Šengeno erdvės valstybių pasienio kontrolės punktų nebeliks, niekas nedraus atlikti muitinės patikrinimus. Būtent Lenkijos muitininkų patikrinimuose naudojamas rentgeno aparatas Budzisko–Kalvarijų poste yra tapęs savotišku vežėjų kančių simboliu. Lietuvos pareigūnai iš Lenkijos gauna nerimą keliančių signalų: manoma, kad ir Šengeno erdvėje Polesės vaivadijos muitininkai nesiruošia atsisakyti „nesistemingos“ rentgeno kontrolės. Tuomet liks ir sunkvežimių eilės.

Formaliai Šengeno sienų kodeksas leidžia vykdyti nesistemingus tikrinimus kiekvienoje šalyje, jei tos priemonės nėra skirtos sienų kontrolei. Vis dar neaišku, koks bus Lenkijos valdininkų požiūris į muitininkų patikrinimus. Dabar jie teigia, jog jokių ES teisinių normų nepažeidžia. Ar pasikeis jų pozicija dėl rentgeno įstojus į Šengeno erdvę, jei formaliai jie bus teisūs? Atsakymus į šiuos visiems rūpimus kausimus žino tik patys Lenkijos pareigūnai ir valdininkai. O Lietuvos vežėjams belieka laukti Šengeno ir tikėti jo išganinga pagalba. Tačiau, net ir patekę į judėjimo laisvę garantuojančią erdvę, jie gali susidurti su pareigūnų savivale.
Lapkričio pradžioje Briuselyje, ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje bus svarstomas galutinis sprendimas dėl naujųjų Šengeno narių priėmimo. Pasak Lietuvos pareigūnų, tikėtina, kad bus priimtas pozityvus sprendimas – panaikinti asmenų ir transporto kontrolę prie ES valstybių narių vidaus sienų ir nustatyta konkreti šios kontrolės panaikinimo data. Jau numatyta, kad tai bus 2008ųjų sausio 1 d., tačiau mūsų šalies pareigūnai puse lūpų užsimena, kad gali būti padaryta ir kalėdinė dovana naujokėms ir į Šengeno erdvę jos pateks dar prieš šias Kalėdas.

[pauliaK]

Vilniaus oro uoste – naujas trijų aukštų terminalas

Nieko naujo, bet yra video su vaizdeliais iš terminalo vidaus .

[Darius_]

Tarp kitko, vidaus apdaila net labai nebloga.

[Rimas_OK]

Tekstas:
http://i77.photobucket.com/albums/j6...Orouostas2.jpg

[Sula]

Man idomu, kiek tas Ivanauskas dar bus VNO direktoriumi?

Viską daro patirtis (man įdomu, ar Lietuvoje yra kitoms įmonėms vadovaujantys virš 20 metų, ar Ivanauskas vis gi galėtų pretenduoti į Guiness'o rekordų knygą)
Reikia žinoti kieno čemodaną iš lėktuvo panešti

[c2h5oh]

Na man, tiesa pasakius, darosi kraupu, kai tokioje taip matomoje ir srategiskai svarbioje vietoje kaip didziausio ir svarbiausio miesto tarptautinis oro uostas, gali vykti tokie dalykai. Negana skandalu, kilusiu del giminaiciu ir draugu idarbinomo, bei visiskos ir akivaizdzios nekompetencijos ir etikos nesilaikymo, toks zmogus VIS DAR dirba sitame darbe!!! Tai kazkokia nesamone, kuria tiesiog sunku patiketi! Tas supuves tarybinis poziuris bus ta priezastis, kodel (skirtingai, nei kabama straipsnyje apie naujuju ES nariu galimybes prisivyti V.Europa), kodel Lietuva, ko gero, niekada (ar bent jau per artimiausius 20 metu) neprisivys savo Vakarieciu pusbroliu...

Alioooo, straipsnis juk iš "Respublikos" !!!! Jame nėra jokios informacijos ar faktų - tėra tik autoriaus ir vieno pašnekovo emocijos

O Vilniaus oro uosto direktorius - tai tipiškas kolūkio pirmininko tipažas.

[Sula]

Šiandieną "Būste" apie naują oro uosto terminalą pateikta projektuotojo nuomonė. Kaip aš ir sakiau, nuo projekto Ivanauskas gerokai nutolo. Nekalbu apie klientams nematomus dalykus, bet nebus ir to, kas suderinta.

[Edd]

Kažkoks kolūkio pirmininkas tas Ivanauskas. Man irgi įdomu kodėl visi piktinasi, o jis toliau sau laimingai vadovauja.

[TheNewYork_er]

Siandien aptikau FlyLaL'o terminalo tinklapi
http://www.passengersterminal.lt/
Na, panasu, kad jie labai ambicingi: uz metu tureti terminala....

[ACC]

Kažkoks kolūkio pirmininkas tas Ivanauskas. Man irgi įdomu kodėl visi piktinasi, o jis toliau sau laimingai vadovauja.

Tai juk 'ilgametis vadovas', 'patikimas draugas', 'žmogus sukaupęs neįkainojamą patirtį'... O dėl to raudono pliušo ir paauksuotų 'kandeliabrų' - na leido žmogus pasireikšt savo architektūrinei minčiai, ne iš blogos valios juk... Be to juk 'keleiviai nežiūri į oro uostą - jie atskrenda ir išskrenda, o prezidentams ir ministrams - labai patiko'. O dėl tų draugų, giminių ir pažįstamų... Nieko nepadarysi, dabar tokie laikai, visi taip daro.

:-)

[Marcius_O]

Siandien aptikau FlyLaL'o terminalo tinklapi
http://www.passengersterminal.lt/
Na, panasu, kad jie labai ambicingi: uz metu tureti terminala....

Ar cia dar viena terminala statys?

[Perfect]

Sena istorija. Žiūrėkit archyve