Šiaip jau paprasčiau kelis Salininkų gyventojus perkelti (pietinė pusė) nei visą oro uostą . Prie pat oro uosto yra kolektyviniai sodai. Anksčiau gal ir nelabai kas ten pastoviai gyvendavo, dabar, aišku, panašiau yra į privačių namų kvartalą.
Butent, ne jokie ten ne privatūs namai, o sodai ir tiek, iš viršaus žiūrint nuotraukas pasimato kad vietos sočiai ir naujam moderniam terminalui ir antram takui, paprasčiausiai nenorą kažką daryti maskuoja visokiais 'nėra vietos' nors tikriausiai sunkiai Europoje oro uostą rastumėte kuris turėtų aplink tiek daug vietos kiek VNO.
Yra daug vietos daryti kitokia kryptimi, 150/330, maždaug. Tik labai skrydžiai būtų per miesto centrą, jame yra 2400 pėdų minimal altitude, tai gali būt per staigūs pakilimai ar nusileidimai. Arba zonos reikalavimus keisti, gal Ryanair neįsipaišys į Seimą ar Europos bokštelį
Skraido bet tikrai ne dėl tako. Tiesiog anksčiau skraidydavo su 767, kuris tiesiai dedaskrisdavo. Nuo rudens liks 1 kart per savaitę, vėliau manau išvis panaikins.
Vilniaus valdantieji tikisi pritraukti „British Airways“
Kitą savaitę Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti rezoliuciją, kuria savivaldybė įsipareigotų skirti trejus metus po 700 tūkst. eurų naujos tradicinės aviakompanijos oro maršruto krypties Vilnius–Londonas rinkodaros priemonėms finansuoti.
Paramą siūloma pradėti skirti nuo kitų metų. Tikimasi, jog parama leis pritraukti naują maršrutą tarp Vilniaus ir vieno iš trijų pagrindinių Londono oro uostų: Hitrou, Getviko arba Sičio.
Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad šis reisas būtų svarbus atsižvelgiant į investuotojų apklausas, kuriose dauguma nurodo susidūrę su nesklandumais skrendant į Lietuvą, o esami skrydžiai į ir iš Lutono bei Stanstedo oro uostus investuotojams „yra nepriimtini ir nepatogūs“. Akcentuojama, kad Vilniuje šiemet numatomi 5 „potencialūs investiciniai projektai“, kuriems būtų svarbi ši skrydžių kryptis, o jais galėtų būti sukurta beveik 3 tūkst. darbo vietų.
Pokalbiai su „British Airways“, „EasyJet“ ir „AirBaltic“ – kol kas nesėkmingi
Europos Sąjunga (ES) draudžia valstybei remti oro uostus arba bendroves. Be papildomo Europos Komisijos (EK) leidimo naujiems skrydžiams galima skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus, tačiau tai – per menka suma. Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę nutarė per trejus metus skirti apie 2,1 mln. eurų skrydžių į vieną pagrindinių Londono oro uostų rinkodarai. Pasak G.Almanto, didžiausia problema – kaip šiuos pinigus atiduoti oro vežėjams.
Pinigus galima perduoti supakuotus lagamine .
Matyt, kad toks skrydis būtų pelningas, tik jei išvis nebūtų nei Wizzair, nei Ryanair arba tos bendrovės skraidytų tik į Kauną. Per mažai keleivių trims bendrovėms.
Pokalbiai su „British Airways“, „EasyJet“ ir „AirBaltic“ – kol kas nesėkmingi
Pinigus galima perduoti supakuotus lagamine .
Matyt, kad toks skrydis būtų pelningas, tik jei išvis nebūtų nei Wizzair, nei Ryanair arba tos bendrovės skraidytų tik į Kauną. Per mažai keleivių trims bendrovėms.
Taip, pigių skrydžių bendrovės susirenka dalį ir verslo keleivių, nes pradėjo skraidyti patogiu laiku (išskrenda anksti ryte, grįžta vėlai vakare), taip pat koks Stansted express patogiai tiesiai į London City atveža. Nemanau, kad dabar keleivių mažiau nei 2006, kada paskutinį kartą BA dar skraidė iš VNO.
Į pokylį prisileidžiama bomžų, o paskui stebimasi, kodėl neateina džentelmenai ir stengiamasi juos privilioti pinigais . Nėra strategijos. Londone Wizzair ir Ryanair juk neskraido nei į Heathrow, nei į tuo labiau Londono oro uostą.
Comment