Pastebėjom. Atrodo graudžiai. Gal čia paveldosauga tik tokį dizainą leido?
Čia net ne dizaine esmė, o kad nėra žodžių "oro uostas". Nėra jokios prasmės rašyti vien tik miesto pavadinimą, nes žmonės dažniausiai žino, kokiame mieste jie yra .
Vien dėl to, gal ir ne. Bet ne iš vieno svečio girdėjau nusistebėjimą (pozityvia prasme) oro uosto terminalu.
Kas stabdytų tokį projektą - tai, kad didžioji dalis veiklos laikotarpio susijusi su okupacijomis.
Okupacija technikos istorijai yra labai šalutinė.
Didesnis blogis, kad viskas, kas vertinga yra LAM Kaune. Nebent VNO įkūrus kokią keičiamą ekspoziciją.
Antras variantas - RIX pavyzdžiu egzotikos kaupimas Daug ką dar būtų galima gauti už metalo kainą.
Okupacija technikos istorijai yra labai šalutinė.
Didesnis blogis, kad viskas, kas vertinga yra LAM Kaune. Nebent VNO įkūrus kokią keičiamą ekspoziciją.
Antras variantas - RIX pavyzdžiu egzotikos kaupimas Daug ką dar būtų galima gauti už metalo kainą.
Kodėl blogis? Lietuvos aviacijos istorija prasidėjo Kaune.
O dėl eksponatų - nieko nebegausi, viskas arba metalo lauže arba Rusijoje.
Kodėl blogis? Lietuvos aviacijos istorija prasidėjo Kaune.
Ne taip išsireiškiau. LAM, įskaitant jo vietą, gėris. Tikras paveldo objektas ir puiku, kad turi ekspoziciją, ir ne paveiksliukus, o realių orlaivių parką. Vieta labai tinkama, istorinė, kartu tinkama skristi, ir, aš tikiuosi, nepavers gudrusis Kauno meras dangoraižiais. Nes sparną rėžia labai stipriai ir labai arti.
"Blogis" ta prasme, kad toli nuo VNO. Ir negali sakyti, kad LAM yra VNO tąsa. Tik tiek.
Po išpuolių Briuselyje trijuose Lietuvos oro uostuose sustiprintas patruliavimas ir įvestos papildomos saugumo priemonės, pranešė Civilinės aviacijos administracijos vadovas.
Kaip spaudos konferencijoje informavo „Wizzair“ komunikacijos vadovas Gaboras Vasarhelyius, nuo šių metų spalio 31 d. bendrovė pasiūlys skrydžius į Barį (Italija) ir Reikjaviką (Islandija).
Po to, kai visų oro uostų valdymas buvo perleistas vienai kompanijai, dabar ruošiamasi jį perleisti privačiam valdytojui. Viskas būtų kaip ir neblogai, tačiau mano supratimu yra klaida suplakti visus oro uostus į vieną. Vilniaus oro uostas turėtų funkcionuoti rinkos sąlygomis, tačiau savarankiškai. O Kauno ir Palangos oro uostus, jeigu reikia, galėtų subsidijuoti valstybė taip padidinant jų konkurencingumą. Dabar gi gausis taip, kad subsidijuoti turės VNO, nes koncesijose sąlygos įpareigos juos laikyti veikiančius, o tai reiškia ne ką kitą kaip tik subsidijas VNO plėtros sąskaita. Konkurencija su Ryga ir taip nėra lengva, o dabar dar ir nelygiomis sąlygomis konkuruos, nes skirtingai nuo Rygos, VNO turės balastą. Beto neaišku kaip bus su investicijomis į oro uostą, Rygoje tai didžia dalimi yra daroma iš ES ir pan. pinigų, o jeigu Vilniuje tai bus daroma iš privatininkų - tai žinoma tos investicijos vėlgi guls ant oro uosto kaštų -> brangins paslaugas -> stabdys plėtrą.
Lietuvos oro uostų finansai:
Kiek nustebino Palanga, kuri pasirodo veikia netgi pelningai, įdomu ar tai reiškia kur kas didesnius mokesčius joje.
Ministerija nusprende nerengti projektu ES lesu panaudojimui bet surengti konkursa ir atiduoti oro uostus privaciai uzsienio kompanijai ir tai vienas kvailiausiu kada nors padarytu valdininku sprendimu. Mazdaug tokio pat kvailumo lygio kaip usnuoimoti Vilniaus silumos tinklus pridengiant neva reikalingomis investicijomis.
Ministerija nusprende nerengti projektu ES lesu panaudojimui bet surengti konkursa ir atiduoti oro uostus privaciai uzsienio kompanijai ir tai vienas kvailiausiu kada nors padarytu valdininku sprendimu. Mazdaug tokio pat kvailumo lygio kaip usnuoimoti Vilniaus silumos tinklus pridengiant neva reikalingomis investicijomis.
Įdomu, kuo visa tai baigsis...
Labai jau jautri ir strateginė veikla.
Beje, aukščiau lentelėje - klaida, KUN minusas neuždėtas.
Skandinavijos skrydžių bendrovė SAS vasaros sezonu keleiviams, skrendantiems iš Vilniaus į Stokholmą, sudarys dar geresnes galimybes pasiekti Švedijos sostinę.
Nuo š. m. kovo 29 d. SAS, siekdama pagerinti susisiekimą tarp šių miestų, didina tiesioginių reisų Vilnius–Stokholmas skaičių iki 15 kartų per savaitę, be to, keičia lėktuvo tipą. Nuo šios savaitės SAS keleivius į Stokholmą skraidins 90 vietų lėktuvais „CRJ9“. Dėl to per savaitę Švedijos sostinę galės pasiekti 1 350 žmonių, skrendančių iš Vilniaus oro uosto.
„Pokyčius paskatino didėjantis keleivių srautas, ypač tai, kad daugėja keliaujančiųjų šia kryptimi verslo reikalais, – pažymėjo SAS vadovė Baltijos šalims ir Rusijai Rūta Jucienė. – Stokholmas pripažintas didžiausiu Švedijos ekonomikos ir kultūros traukos centru, tačiau į šį miestą skrendama ne tik dėl to. Per Stokholmą patogu susisiekti su tolimesniais oro uostais: Los Andželo, Honkongo, Niujorko. Tad Švedijos sostinė gali tapti tarpine tolimos kelionės stotele.“
Nuo kovo pabaigos į Stokholmą bus skraidoma kiekvienos darbo dienos rytais: iš Vilniaus lėktuvas kils 7 val. ir leisis didžiausiame Skandinavijos mieste 7 val. 20 min., skrydžiai vyks 4 kartus per savaitę vidurdieniais ir 6 kartus vakarais. Iki šiol SAS iš Vilniaus į Stokholmą galėdavo nuskraidinti 500 keleivių per savaitę, o pradėjus rengti skrydžius lėktuvais „CRJ9“, Švediją galės pasiekti net 1 350 keleivių per savaitę.
„Žmonių, keliaujančių iš Lietuvos sostinės į Stokholmą, nuolat daugėja. Matome, kad jau vien per pirmuosius šių metų mėnesius keleivių srautas tapo 70 proc. didesnis nei praėjusiais metais tokiu pačiu metu. Maršruto Vilnius–Stokholmas potencialas vis dar neišnaudotas. Tad sveikiname SAS sprendimą pradžiuginti mūsų keleivius didesniais lėktuvais ir dažnesniais skrydžiais į šį Skandinavijos miestą“, – sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Nuo kovo 29 d. SAS lėktuvai iš Lietuvos į Kopenhagą, Oslą ir Stokholmą kils 49 kartus per savaitę. Iki vasaros sezono pradžios iš mūsų šalies į Skandinavijos sostines būdavo surengiami 44 savaitiniai skrydžiai. Daugiausia – 17 skrydžių bus atliekama maršrutu Vilnius–Kopenhaga, 15 kartų skrendama iš Vilniaus į Stokholmą, iš Palangos į Kopenhagą – 13 kartų per savaitę, o iš Vilniaus į Oslą suorganizuojami 4 savaitiniai skrydžiai. SAS lėktuvai maršrutu Palanga–Kopenhaga skraido jau daugiau nei 10 metų, skrydžiai atliekami 2 kartus per dieną.
Ministerija nusprende nerengti projektu ES lesu panaudojimui bet surengti konkursa ir atiduoti oro uostus privaciai uzsienio kompanijai ir tai vienas kvailiausiu kada nors padarytu valdininku sprendimu. Mazdaug tokio pat kvailumo lygio kaip usnuoimoti Vilniaus silumos tinklus pridengiant neva reikalingomis investicijomis.
Niekuo. O jei rimtai, tai standartiniu - "privatininkas yra geresnis savininkas nei valstybė". Ir antras motyvas - "investicinių lėšų trūkumas" (tikriausiai Lietuvai niekas nebeskolina).
Niekuo. O jei rimtai, tai standartiniu - "privatininkas yra geresnis savininkas nei valstybė". Ir antras motyvas - "investicinių lėšų trūkumas" (tikriausiai Lietuvai niekas nebeskolina).
Turėsime antrą Klaipėdos uostą kiek krypčių keleiviams, užtat kokie terminalai
„Wizz Air”, skelbia dienos akciją bilietams: tik šiandien, balandžio 12 d., užsakant kompanijos skrydžio bilietus internetu, antrąjį keleiviai gali įsigyti už pusę kainos
„Wizz Air”, skelbia dienos akciją bilietams: tik šiandien, balandžio 12 d., užsakant kompanijos skrydžio bilietus internetu, antrąjį keleiviai gali įsigyti už pusę kainos
Nors ir ne į temą, bet kažkoks kosmosas Wizz Air kainos pastaruoju metu. Kad ir dabar, su šita akcija kiek žiūrėjau, kainos gaunasi didesnės, nei Ryanair tom pačiom kryptim be jokių akcijų. Ir šiaip, normalesnėm kryptim jau be kokių 100 eurų niekaip nesuskraidysi, kai dar visai neseniai už pusę šios sumos pilna bilietų būdavo...
Comment