[KUN] Tarptautinis Kauno oro uostas

[NAVY]

Ne apie statistiką jau reikia galvoti, o apie terminalo išplėtimą arba naują terminalą. Nes panašu, kad Ryanair prognozės virsta realybe ir visai tikėtina, kad per metus keleivių skaičius išaugs iki 1 mln. Kaip žinia dabartinio terminalo pajėgumas yra 800 k.

Truputi graudu ziureti,kai nepraejus 2metams po naujo terminalo ivedimo,atvyke keleiviai jau per puse perono nusidriekia i eile prie pasu kotroles,o paskui dar valanda laukia kad susimoketi uz automobiliu stovejimo aikstele.

[Ametistas]

Truputi graudu ziureti,kai nepraejus 2metams po naujo terminalo ivedimo,atvyke keleiviai jau per puse perono nusidriekia i eile prie pasu kotroles,o paskui dar valanda laukia kad susimoketi uz automobiliu stovejimo aikstele.

Sprendžiant iš to, kad skrydžių skaičius padvigubėjimo, o kryptys yra bandomosios, tai nereikia ir iš oro uosto reikalauti - juk ir jie neskuba investuoti. Nors visgi vasarą parkomatų padaugės.

[Wycka]

„airBaltic“ Kaune mini metų veiklos sukaktį

Didžiausia Baltijos šalyse oro bendrovė „airBaltic“, lygiai prieš vienerius metus pradėjusi skrydžius iš Vidurio Lietuvos oro uosto, per šį laikotarpį nuskraidino 25 511 keleivių ir atliko 1184 skrydžius.
Preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį oro bendrovė Kauno oro uoste aptarnavo daugiausiai keleivių per šiuos metus — 2063. Gegužę „airBaltic“ iš šio oro uosto atliko 114 reisų — taip pat daugiau nei ankstesniais mėnesiais.
„airBaltic“ viceprezidento ir generalinio direktoriaus Lietuvoje Tado Vizgirdos teigimu, keleivių skaičiaus augimą lėmė šiltėjantis metų laikotarpis, kai gyventojai dažniau dairosi patrauklių krypčių savo atostogoms. „Kauno oro uostas, esantis Lietuvos viduryje, yra strategiškai patogus viso centrinio šalies regiono keliautojams. Jie lengvai gali pasiekti Rytų ir Vakarų Europos šalis. Skrydžiai iš Rygos į Kauną patogūs ir turistams iš užsienio, ypač aktualūs įvairių švenčių ir festivalių, kuriais pasižymi Laikinoji sostinė, metu“, — teigia „airBaltic“ vadovas.
„Praėjo pirmieji darbo kartu su oro bendrove „airBaltic“ metai. Jie buvo išskirtiniai savo iššūkiais. Nuoširdžiai džiaugiuosi, jog tiesioginiai skrydžiai iš Kauno į Rygą, iš esmės svarbūs tolimesniems skrydžiams daugiau nei 80 krypčių, rado savo keleivį. Jie turėjo teigiamos įtakos Vidurio Lietuvos pasiekiamumui bei sudarė plačias galimybes Kauno regiono žmonėms patogiai keliauti įvairiais maršrutais. Esu tikras, kad taip pat sėkmingai dirbsime kartu ir ateinančiais metais“, — kalbėjo VĮ „Kauno aerouostas“ generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Kauno oro uostas — trečiasis Lietuvos oro uostas, iš kurio skraido oro bendrovės lėktuvai. Nuo pat pradžių „airBaltic“ iš Kauno pasiūlė kasdienius reisus, šiuo metu oro bendrovė tarp Kauno ir Rygos skraido 12 kartų per savaitę. Skrydžiai vykdomi lėktuvu „Fokker 50“, o skrydis trunka 50 minučių. Bilietai skrydžiams iš Kauno ir Palangos oro uostų į vieną pusę kainuoja tik nuo 71 lito, įskaitant oro uosto ir transakcijos mokesčius.

[Al1]

Neaplenks. Ne visada pigesnis skrydžio bilietas yra pagrindinis motyvas pasirinkti skrydį. Kelione (skrydis + kitos išlaidos) gali būti pasipildyti papildomomis išlaidomis keliaujant į (iš ar tarp) oro uostą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nepatogiu laiku ir kt.
Jei Kauno oro uostas taps lietuvos piliečių kelionių vartais emigracijai (o panašu, kad dabar nemaža dalis tokių keleivių ir yra), tai po kurio laiko keleivių srautai smarkiai kris...

[Meier]

Neaplenks. Ne visada pigesnis skrydžio bilietas yra pagrindinis motyvas pasirinkti skrydį. Kelione (skrydis + kitos išlaidos) gali būti pasipildyti papildomomis išlaidomis keliaujant į (iš ar tarp) oro uostą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nepatogiu laiku ir kt.
Jei Kauno oro uostas taps lietuvos piliečių kelionių vartais emigracijai (o panašu, kad dabar nemaža dalis tokių keleivių ir yra), tai po kurio laiko keleivių srautai smarkiai kris...

Patogumas dalykas sąlyginis. Kadangi techniškai pakankamai logiškai atrodo projektas nutiesti atšaką geležinkelio iki KUN (ten kilometras - du), tuomet, modernizavus geležinkelius, kelionė iš Vilniaus traukinių stoties iki KUN tetruks valandą. O tai yra normali kelionės trukmė Londone, Vienoje, kituose miestuose. Priprasime ir mes. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog ne vien vilniečiai skraido lėktuvais ir KUN yra patogesnis visai likusiai Lietuvai, taip pat ir Šiaurės rytų Lenkijai. Tad manau mąstant strategiškai nebūtų labai sunku ar brangu paversti KUN pagrindiniu šalies oro uostu. Tik kad su tuo mąstymu...

[Wycka]

Jei Kauno oro uostas taps lietuvos piliečių kelionių vartais emigracijai (o panašu, kad dabar nemaža dalis tokių keleivių ir yra), tai po kurio laiko keleivių srautai smarkiai kris...

Bet juk ir emigrantai bent retkarčiais grįžta į savo gimtinę, o ir jų likę namuose giminaičiai kartais aplanko išvykusiuosius. Prisiminiau, kad mano močiutės pusseserės tėvai emigravo į JAV keli metai iki karo. Dabar tai pusseserei >80 metų, bet sugebėjo iš Pensilvanijos (su persėdimu Londone) atskristi į Kauną (nes tarpukariu Kaunas buvo Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas, todėl nenuostabu kad dauguma dar nenutautėjusių tarpukario ir pokario emigrantų save sieja būtent su šiuo miestu arba jo apylinkėmis). Ji yr jau garbaus amžiaus, ir nelabai gali sau leisti tokių kelionių ne dėl pinigų, o dėl sveikatos. Lyg tarp kitko pasvajojo, o kad jeigu būtų tiesioginis skrydis Filadelfija - Kaunas Va čia ir pagalvojau, kad vien Čikagoje gyvena per 10.000 'senųjų' emigrantų, antra tiek išvykusiųjų po 1990m. Nėra protinga neišnaudoti tokio ekonominio potencialo.

[Al1]

Patogumas dalykas sąlyginis. Kadangi techniškai pakankamai logiškai atrodo projektas nutiesti atšaką geležinkelio iki KUN (ten kilometras - du), tuomet, modernizavus geležinkelius, kelionė iš Vilniaus traukinių stoties iki KUN tetruks valandą. O tai yra normali kelionės trukmė Londone, Vienoje, kituose miestuose. Priprasime ir mes. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog ne vien vilniečiai skraido lėktuvais ir KUN yra patogesnis visai likusiai Lietuvai, taip pat ir Šiaurės rytų Lenkijai. Tad manau mąstant strategiškai nebūtų labai sunku ar brangu paversti KUN pagrindiniu šalies oro uostu. Tik kad su tuo mąstymu...

Su geležinkeliu nėra taip paprasta. Tereikia pažvelgti į žemėlapį. Iš Vilniaus norint paleisti traukinį į oro uostą reikia ne kelių kilometrų linijos, o kelių dešimčių kilometrų linijos nuo Pravieniškių, kaip artimiausios stoties nuo Vilniaus pusės. Ja leidžiant traukinius į Kauną, maršrutas eitų "ratais". Specialiai maršrutas Vilnius - Kauno oro uostas vargu ar pasiteisintų. Taigi, investicijos į tokios linijos tiesimą būtų neproporcingas laukiamiam ekonominiam efektui. Krovinių gabenimui toks maršrutas taip pat nereikalingas. Krovinių gabenimui į oro uostą galima nutiesti liniją daug tiesesne trasa nuo Palemono, per LEZ'ą (mėlyna linija). Galimas dar vienas variantas maždaug nuo Neveronių, jei traukinys važiuotų link Karmėlavos, o po to, pakeitęs judėjimo kryptį, ta pačia linija grįžtų ir Palemone pasuktų į Kauną (raudona linija). Ji pagal atstumą tik šiek tiek trumpesnė nei nuo Pravieniškių. O kelionės trukmė - gal kokios 5 min. ir susitaupys.




Taip, sunku ir brangu KUN paversti pagrindiniu oro uostu. Ir ar to reikia? Sostinė yra sostinė. Latvija ir Estija turi po vieną tarptautinį oro uostą ir nesiparina (Liepoja, Ventspilis). O juk Ryga ir Talinas yra dar labiau valstybių pakraščiuose nei Vilnius.
Lenkų mentalitetas kitas ir į Litwą jie nevažiuos skristi į Vakarus.
Beje, visus 12 Lenkijos tarptautinių oro uostų valdo viena valstybinė bendrovė.

Bet juk ir emigrantai bent retkarčiais grįžta į savo gimtinę, o ir jų likę namuose giminaičiai kartais aplanko išvykusiuosius. Prisiminiau, kad mano močiutės pusseserės tėvai emigravo į JAV keli metai iki karo. Dabar tai pusseserei >80 metų, bet sugebėjo iš Pensilvanijos (su persėdimu Londone) atskristi į Kauną (nes tarpukariu Kaunas buvo Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas, todėl nenuostabu kad dauguma dar nenutautėjusių tarpukario ir pokario emigrantų save sieja būtent su šiuo miestu arba jo apylinkėmis). Ji yr jau garbaus amžiaus, ir nelabai gali sau leisti tokių kelionių ne dėl pinigų, o dėl sveikatos. Lyg tarp kitko pasvajojo, o kad jeigu būtų tiesioginis skrydis Filadelfija - Kaunas Va čia ir pagalvojau, kad vien Čikagoje gyvena per 10.000 'senųjų' emigrantų, antra tiek išvykusiųjų po 1990m. Nėra protinga neišnaudoti tokio ekonominio potencialo.

Gal vienas skrydis per savaitę ir pasiteisintų. Ne daugiau.

[Palergonijus]

Lenkai vaziavo ir vaziuoja i Kauna skristi i vakarus, nuolat stovi lenkiskos masinos aiksteleje. Jau gelezinkelio atkarpa yra detaliajame plane numatyta nuo 26 tako puses ir ten tikrai tik pora km. VNO kolkas yra palaikomas dirbtinai pagrinde valdininkai skraido, jei EU apkarpys biski lesas del taupymo teks valdininkams skraidyt is Kauno. Visgi 1000Lt iki Briuselio nebe juokas. O paprasti vilnieciai, tie kuriu valstybe neremia senai skraido is Kauno ir nesuka galvos del tu 100Km visgi 72k keleiviu per menesi vien is Kauno KOU nesurinktu. O uz atlanto vienintele viltis jei Ryanair atidarys skrydzius is savo baziu ir ne kitaip.

[Al1]

Valdininkams bilietus parduoda turizmo agentūros, kurios laimi įstaigų konkursus.
Valdininkai savo įpročių nekeičia ir nekeis. Arba kelionės iki Kauno lėšas (kuras (juk VT valdininkai tikrai nesinaudos) plius parkavimas; Vilniuje juos paveža arba taksi važiuoja) ir atgal taip suskaičiuos, kad galiausiai brangiau gausis nei brangesniu skrydžiu iš (į) Vilnių.
Be to iš Vilniaus ar iš Kauno į Briuselį kaina skiriasi apie +/- 100 Lt.

Bialystoke bus pastatytas oro uostas vidaus skrydžiams. Taip kad į Varšuva bus galima nuskristi, o iš jos ir toliau.

[Palergonijus]

Is Vilniaus ar Kauno kaina skiriasi +- 800Lt i Kauna atvaziuot pimyn atgal ~60Lt jei draugai neatveza Briuselyje taipogi panasiai be to skrydis tesioginis, laiko susitaupo. O Lenkai is Kauno ne del skrydzio i Varsuva vaziuoja o del skrydzio i vakaru europa ypac UK. Taigi jei pradeta bus taupyti biudzeto pinigus tikrai VNO apmirs jei neprisitrauks pigiu avialiniju.

[Al1]

Nėra tokių kainų. Kur jos? Pirma, valdininkai neperka bilietų paskutinių minučių pasiūlymų metu, neperka ir prieš kelis mėnėsius, akcijų negaudo. Antra, konkursą laimėjusios kompanijos paprastai suteikia nemažas nuolaidas, kartais iki penktadalio kainos. Gal ir daugiau, jei perkami bilietai ne vieno valdininko skrydžiui, o delegacijai.

[praetor]

Lenkai vaziavo ir vaziuoja i Kauna skristi i vakarus, nuolat stovi lenkiskos masinos aiksteleje. Jau gelezinkelio atkarpa yra detaliajame plane numatyta nuo 26 tako puses ir ten tikrai tik pora km. VNO kolkas yra palaikomas dirbtinai pagrinde valdininkai skraido, jei EU apkarpys biski lesas del taupymo teks valdininkams skraidyt is Kauno. Visgi 1000Lt iki Briuselio nebe juokas. O paprasti vilnieciai, tie kuriu valstybe neremia senai skraido is Kauno ir nesuka galvos del tu 100Km visgi 72k keleiviu per menesi vien is Kauno KOU nesurinktu. O uz atlanto vienintele viltis jei Ryanair atidarys skrydzius is savo baziu ir ne kitaip.

Pritariu, kad lenkai važiuos, jei čia bus gera kaina. Taip pat kaip ir lietuviai Rygon nusigauna, jei kaina tinkama. Taip kad oro uostas tikrai bus geras ir lenkam. Dėl Al1 minties apie oro uostą Balstogėj, tai kaip gerai žinom asfaltas ir vienas hub'inis skrydis dar nieko nereiškia
Kažkaip kyšo "kaunietiškos" ausys dėl pastarosios minties. Tačiau, manau, VNO palaikomas dėl to, kad jame ir aplink jį jau yra suformuota infrastruktūra ir be paties oro uosto terminalo veikia daug kitų įmonių. Be to, ir be valdininkų ten yra kam skraidyt, patikėk Kiekvienas žiūri kas konkrečioj situacijoj geriau t.y. kur pigiau išeina. Beje, kol skraidė Airbaltic'as iš Vilniaus Amsterdaman jokiu būdu neimdavau jokio Charleroi, Weeze, Bremen (nors pastarąjį, beje teko išbandyt). Kodėl? Todėl, kad nusigavimas iki tų oro uostų suryja daug laiko, nervų ir kainuoja pakankamai nemažai. Kai vykau į Brėmena, tai DB traukinys užsidegė, laimei atkabino greit vagoną reikiamą ir nušvilpė, kitas traukinys palaukė ir galiausiai atvykom dar laiku.

[NAVY]

Del gelezinkelio,tai jau yra detalus planas(kaip minejo cia kaskas),del kainu tai kai pav.Gatwick kaina (Ryanair vienas brangiausiu marsrutu) skiriasi 500lt ,tai net verslas pradeda mastyti.(musu imone jau bando Ryanair)

[NAVY]

.....be kita ko, sutinku ,kad Vilnius dirbtinai palaikomas (15mln.siemet),kas tikrai sukuria nelygias konkurencines salygas.Jeigu jau galime sau leisti remti "gyvybiskai svarbius marsrutus",tai palikime aviakompanijoms spresti is kur juos vykdyti (visgi mes turime ne viena oro uosta)

[daktaras]

/\ 15 milijonų? susikiša tegu žinot kur tą oro uostą su tokiais pinigais

[Edd]

Vėl bobučių lygio paistalai? Gal NAVY dabar ir įvardink kada ir kam buvo skirti tie pinigai? Kiek žinau, jie niekam nebuvo paskirti, paskutiniu metu svarstoma juos išleisti reklamai. O dabar pagalvokit apie tai, kad ryanair KUN beveik jokių mokesčių nemoka ir čia vėl reklamai pažadėtos įvairių institucijų lėšos. Tai kas čia pas mus dirbtinai palaikomas ir iš kurios pusės nelygios konkurencinės sąlygos, ir ką daktaras turėtų kažkur susikišti?

[daktaras]

/\ tai pasakyk iš ko tas vno gyvena, jeigu kas mėnesį vis daugiau jo pelno (nors kokio ten pelno) nusiima ryanair?

[Aidzius]

Lenkai vaziavo ir vaziuoja i Kauna skristi i vakarus, nuolat stovi lenkiskos masinos aiksteleje. Jau gelezinkelio atkarpa yra detaliajame plane numatyta nuo 26 tako puses ir ten tikrai tik pora km. VNO kolkas yra palaikomas dirbtinai pagrinde valdininkai skraido, jei EU apkarpys biski lesas del taupymo teks valdininkams skraidyt is Kauno. Visgi 1000Lt iki Briuselio nebe juokas. O paprasti vilnieciai, tie kuriu valstybe neremia senai skraido is Kauno ir nesuka galvos del tu 100Km visgi 72k keleiviu per menesi vien is Kauno KOU nesurinktu. O uz atlanto vienintele viltis jei Ryanair atidarys skrydzius is savo baziu ir ne kitaip.

Praejusia vasara teko skrist i Frankfurta, tai buvo dalis lenku keleiviu, bet dauguma lektuve sudare rusiskai kalbantys. Prie chek-in'o pastebejau kad pasai tikrai ne lietuviski. Idomu is kur cia tokie kiekiai ju, ir butent Frankfurto kryptim.

[NAVY]

Vėl bobučių lygio paistalai? Gal NAVY dabar ir įvardink kada ir kam buvo skirti tie pinigai? Kiek žinau, jie niekam nebuvo paskirti, paskutiniu metu svarstoma juos išleisti reklamai. O dabar pagalvokit apie tai, kad ryanair KUN beveik jokių mokesčių nemoka ir čia vėl reklamai pažadėtos įvairių institucijų lėšos. Tai kas čia pas mus dirbtinai palaikomas ir iš kurios pusės nelygios konkurencinės sąlygos, ir ką daktaras turėtų kažkur susikišti?

Nepusk burbulu...nesugebejo kompanijoms padalinti,tai dabar uz ta 15mln.tipo Vilniu reklamuos uzsieni

[zanaz]

Ir vėl... pašlo pakatylos gavno po trubam...