[KUN] Tarptautinis Kauno oro uostas

[kaskas]

pvz: Vilniaus Karmelasvos tarptautinis oro uostas?

[daktaras]

/\ visiška nesamonė...

[alm]

Pavadinimas Vilniaus Karmėlavos oro uostas jau buvo svarstytas ateinant Ryanair, tada nugalėjo argumentai, kad geriau vadint Kauno oro uostu. Manau iš naujo pavadinimas galėtų būti svarstomas tik jei būtų rimtai nuspręsta jį daryti pagrindiniu vietoje dabartinio Vilniaus.

Mano nuomone šiuo metu svarbiau išpręst terminalų problemą. Tai, kad į Šengeno šalis skrendant reikia eiti registruotis naujo pastato antrame aukšte, o paskui per lauką eit porą šimtų metrų į seną pastatą, kad iš jo išskrist yra didelė nesamonė. Ryanair keleiviai tam daugiau mažiau tolerantiški, bet tracinėm aviakompanijom ir jų keleiviam turėtų smarkiai nepatikt.
Padaryt vietoj vienos išvykimo salės dvi atskirtas pasieniečių būdelėm (ir atvykimo taip pat, plius laiptus tranzitiniams keleiviams) tikrai nebūtų smarkiai pabranginę terminalo. Bet va sugalvojo ir seną pastatą palikt naudojamą.
Dabar šią problemą galima išspręst tik išplėtus pastatą iš šono. Tik pinigų reik, kurių nelabai yra.

[alm]

Dar apie parkavimą Kauno oro uoste. Atsiimant mašiną iš ilgalaikės stovėjimo aikštelės (jau buvau susimokėjęs automate, ji jau normali, su korteliniu šlagbaumu) priėjo apsauginis ir pradėjo aiškint, kad turiu eit pas jį į būdelę, ten pasirašyt reikės. Būdelėj jie pasirodo turi popierinį mašinų registravimo žurnalą, kur rašo visas mašinas, tik man išskrendant kitas apsauginis turbūt miegojo, nepasikvietė įrašyti.
Bet čia taip būna, tik jei palieki mašiną neasfaltuotoj aptveroj dauboj į kurią yra iš tvarkingos asfaltuotos ilgalaikio stovėjimo aištelės veda žvyruotas įvažiavimas su jau didesniu užrašu "Ilgalaikio stovėjimo aikštelė". Jie pasirodo tą žole apaugusią daubą uždaro nakčiai ir saugo, tuo tarpu asfaltuota sužymėta apšviesta aištelės dalis nesaugoma, ir ten mašinos palikt nerekomenduoja.
Gudrūs žodžiu

Tiesa, kaina užtat daugiau nei dvigubai maženė nei Vilniuje.

[Metropolis]

Manau šiuo metu diskusija dėl pagrindinio oro uosto Lietuvoje yra beprasmė - pagrindinis yra (ir bent 10 artimiausių metų bus) Vilniaus oro uostas. Problema ta, kad neaišku, kokia situacija Lietuvos aviacijos rinkoje klostysis per artimiausius metus, ypač atsižvelgiant į krizę.
Lietuvoje pakanka oro uostų - be dabartinių trijų Vilniuje, Kaune ir Palangoje, taipogi yra Šiaulių (karinis), dar galima prisimint, jog yra buvę sovietinės kariuomenės oro uostai - Pajuostyje (PAnevėžyje), Gaižiūnuose, Kazlų Rūdoje, Kėdainiuose, ir visa krūva mažesnių.
Vadinasi, naujo statyba yra sunkiai tikėtina. Esant optimistinei situacijai reikės galvoti apie Vilniaus arba Kauno didesnę plėtrą (Palangos niekad nebus pagrindinis dėl ne itin geros geografinės padėties, sunkiai plečiamo tako ir kitų priežasčių). Vilniaus oro uost plėtra gali būti ribota dėl esamos situacijos, bet gali ir išlaikyti (ir padidinti) skrydžių tankį (geras pvz. - Gatwick oro uostas).
Pasirinkus pagrindiniu Kauno oro uostą, reiktų l. daug lėšų investuoti, todėl artimiausiu metu jis netaps pagrindiniu.
O pavadinimą (pasirinkus Kauną) galima keisti pvz. į Tarptautinis Lietuvos arba kitą vardą, bet čia tikrai mažesnė problema nei mini Vizgirda - klausimas, ar daugelis skridusių į Bankoką, žino, jog atvyko į "Suvarnabhum'į"? Šis pavadinimas toks, kad gali nusilaužt liežuvį (pasaulyje oro uostams ne pavadinimas svarbus, o teikiamų paslaugų greitis ir kokybė).

[gruobuonis]

Mano nuomone šiuo metu svarbiau išpręst terminalų problemą. Tai, kad į Šengeno šalis skrendant reikia eiti registruotis naujo pastato antrame aukšte, o paskui per lauką eit porą šimtų metrų į seną pastatą, kad iš jo išskrist yra didelė nesamonė. Ryanair keleiviai tam daugiau mažiau tolerantiški, bet tracinėm aviakompanijom ir jų keleiviam turėtų smarkiai nepatikt.
Padaryt vietoj vienos išvykimo salės dvi atskirtas pasieniečių būdelėm (ir atvykimo taip pat, plius laiptus tranzitiniams keleiviams) tikrai nebūtų smarkiai pabranginę terminalo. Bet va sugalvojo ir seną pastatą palikt naudojamą.
Dabar šią problemą galima išspręst tik išplėtus pastatą iš šono. Tik pinigų reik, kurių nelabai yra.

na rugpjucio men buvo skelbtas konkuras. cituoju jo salygas:

is kaunasair.lt:
"II. Architektūrin÷-konstrukcin÷ dalis.
Esamame terminale III a dalį patalpų , skirtu restorano sales ir pagalbinių patalpų nuomai,
esant gamybiniam būtinumui numatyta perprojektuoti į išvykstančių į Šengeno šalis keleivių
aviacinio saugumo patikrinimo zoną, keleivių kaupimo prieš skrydį salę ir kitas patalpas, būtinas
šiai veiklai vykdyti. Tam tikslui reikia suprojektuoti laiptus iš trečio aukšto į antrą (buv. VIP salę),
demontuoti dalį II a. stiklinių pertvarų tarp VIP ir tranzitin÷s sal÷s, suformuojant erdvią keleivių
kaupimo prieš skrydį salę. Vykdant projektą numatyti naujai projektuojamų patalpų prijungimą prie
esamos vaizdo, pra÷jimo kontrol÷s, kompiuterinio, telefoninio tinklo. Numatyti neįgaliųjų
transportavimo galimyb÷s iš III a. Esamas patalpų interjeras nekeičiamas.
III a suprojektuoti 2 darbo vietas darbui su introskopais ir arkomis.
Pirmame aukšte atvykstantiems iš Šengeno šalių numatyti atskirą į÷jimą į bagažo išdavimo
salę iš perono, su pra÷jimo kontrole.
II aukšto išvykimo galerijoje atskirti išvykstančiųjų Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių
srautus."
________________________________

[alm]

Nežinojau, kad ir trečias aukštas yra...

[liutass]

Oro uosto pavadinimas neturi jokios reiksmes. Tada keiskim ir valstybes pavadinima, nes jos vardas pasauliui taip pat nezinomas.

[sirrolaz]

Mano nuomone šiuo metu svarbiau išpręst terminalų problemą.

Buvo paskelbtas toks valymo paslaugų pirkimas. Įdomiausia yra pastaba, iš kurios seka, kad senasis keleivių terminalas gyvena paskutines dienas.

Keleivių terminalas B:
a) Kasdieninė patalpų priežiūra:
- grindų dangos valymas (1623,52 kv.metrai);
- tualetų valymas, dezinfekavimas ir higienos reikmenų keitimas ( 64,52 kv. metrai);
- šiukšliadėžių valymas, maišelių jose keitimas, šiukšlių surinkimas maišeliuose.
b) Periodiniai darbai:
- lėktuvo ANBO IV maketo valymas ( kartą į pusmetį);
- langų valymas - kartą per metus (446 kv. metrai);


1 Atkreipiame dėmesį į tai, kad Keleivių terminalą B numatoma eksploatuoti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nutraukus terminalo eksploatavimą jis nebebus valomas, atitinkamai bus mažinama ir sutartinų valymo paslaugų kaina.

[sauls]

Jeigu būtų išskirtas Kaunas, tai reikia keisti pavadinimą, nes dauguma užsieniečių nežino kur yra Kaunas, tad toks pavadinimas yra nepatrauklus. Pavyzdžiu gali būti Frankfurto Hahn oro uostas, kuris pastatytas prie mažo miestelio Hahn 120 km nuo Frankfurto, tačiau rinkodaros tikslais pavadinime naudoja didelio miesto pavadinimą, taip kurdamas pridėtinę jo vertę...

Na cia tai jau labiau negu nusisnekejo. Kodel tuomet negaletu buti Vilniaus-Kauno oro uostas? Juk yra Minneapolis - St. Paul (dar zinomi "twin cities"), Koeln - Bonn, Stockholm-Skavsta, London-Stansted ir daugelis kitu.

O kad yra smarkiai daugiau uzsienieciu nezinanciu kur Lietuvoje yra Kaunas nei kur Lietuvoje yra Vilnius tai smarkiai abejociau. Daugiau turbut yra zinanciu kur Lietuvoje yra jos sostine Ryga . Manau save gerbiancios kompanijos (tokia turbut save laiko AirBaltic) vadovas neturetu nusisneketi. Ai, bet ciagi AirBaltic, zirga galvas, tai ko noreti...

[alm]

Iš Kauno oro uosto į Vilnių kursuos mikroautobusas

Atrodo, lyg šitą maršrutą aptarnautų pats oro uostas, informacija apie jį yra tik oro uosto puslapyje: http://www.kaunas-airport.lt/index.p...page=ekspresas. Pateikta labai mažai informacijos - neaišku iš kur Vilniuje bus išvykstama, iš autobusų stoties ar kitos kokios vietos.

Kol kas atrodo, jog bus du vežėjai į Vilnių. "Aurakom" veža šiek tiek brangiau.

[Traford]

Kauno oro uostą paslaugų bendrovė išmainė į Vilniaus

Antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services" nutraukia paslaugų teikimą Kauno oro uoste.

„Pradėję teikti antžeminio aptarnavimo paslaugas tikėjomės, kad Kauno oro uostas aktyviai plės veiklą, pritrauks daugiau oro vežėjų ir didės keleivių srautai, - sakė „Baltic Ground Services" direktorius Saulius Batavičius. - Deja, šiuo metu iš Kauno oro uosto reguliariai keleivius skraidina tik viena oro bendrovė. Tikėtina, kad pasikeitus ekonominei situacijai ir mažėjant emigracijai, pigių skrydžių iš Kauno paklausa taip pat sumažės. Tolesnė „Baltic Ground Services" veikla Kauno oro uoste, mūsų manymu, neperspektyvi."

Tuo tarpu Kauno oro uostas įvardija kitas šios bendrovės pasitraukimo priežastis.

„Kadangi turime vieną reguliarų vežėją bendrovę „Ryanair", kurios skrydžius aptranavo „Litcargus", todėl „Baltic Ground Services" teko mažiau užsakomųjų skrydžių. Mano žiniomis, „Baltic Ground Services" priklauso „flyLAL" grupei, o jos veikla susijusi su Vilniaus oro uostu", - portalui paaiškino Kauno oro uostas Arijandas Šliupas.

„Baltic Ground Services" vadovas teigia, kad Vilniaus oro uostas išlieka pagrindiniu šalies oro uostu, jis plečiasi ir turės dar daugiau galimybių didinti skrydžius ir keleivių srautus, kai bus pastatytas privatus keleivių terminalas.

„Atstumas nuo Kauno iki Vilniaus yra nedidelis, todėl ir ateityje didžioji dalis keliautojų skris ne iš Kauno, bet iš Vilniaus oro uosto", - įsitikinęs S.Batavičius.

Be Vilniaus, bendrovė „Baltic Ground Services" dar teikia paslaugas Rygos oro uoste ir turi ketinimų bendradarbiauti su Palangos oro uostu.

Kauno oro uoste „Baltic Ground Services" veiklą vykdė nuo 2006 m. kovo 20 d. Čia buvo teikiamos orlaivių ir keleivių aptarnavimo paslaugos. Veikos nutraukimo procedūras planuojama baigti iki gruodžio 31 d. Visa įranga iš Kauno bus perkelta į Vilnių. Dirbti į Vilnių bus perkelti ir Kaune dirbę „Baltic Ground Services" darbuotojai.

[Hexen]

www.15min.lt

Kauno oro uostą su Vilniaus centru nuo šiandien sujungs specialus autobuso reisas.

„Keleivių apklausos duomenimis, apie 30 proc. Kauno oro uostu besinaudojančių keleivių atvyksta iš sostinės. Vilnių su oro uostu sujungs su skrydžių tvarkaraščiu suderintas specialus ekspreso reisas“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Pasak jo, 18 vietų mikroautobusas važinės 2–3 kartus per dieną, 7 dienas per savaitę. Vilniuje jis važiuos nuo viešbučio „Panorama“ šalia geležinkelio ir autobusų stočių.

A.Šliupo teigimu, artimiausiu metu toks pats reisas oro uostą sujungs su Klaipėda, iš kur sulaukiama ketvirtadalio klientų.

Šiuo metu vežimo paslaugas oro uostui teikia transporto paslaugų įmonė „Ollex“, turinti savo padalinius Vilniuje, Klaipėdoje ir atskirą įmonę Rygoje „Ollex Latvija“.

[liutass]

Ministrų kabinetas pritarė Kauno apskrities teritorijos bendrajam (generaliniam) planui.

Numatoma įtvirtinti ir Karmėlavos oro uostą kaip pagrindinį šalyje

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...nistrai-188712

[alm]

Numatoma įtvirtinti ir Karmėlavos oro uostą kaip pagrindinį šalyje

Nuo vienos tarp kitko pasakytos frazės nieko nebus. Dar nemačiau studijos, ką reikėtų pastatyti (terminalus, peronus), kaip organizuoti transportą (tame tarpe ir greitą su Vilniumi), kada tai galėtų būti realizuota ir kiek kainuotų, kad oro uostas galėtų aptarnauti bent 4-5 mln. keleivių per metus ir į jį norėtų skraidyti tiek aviakompanijos, tiek keleiviai.
(Turėdama du oro uostus po 2 mln. keleivių, aviacinio tranzito šalimi Lietuva netaps.)

[c2h5oh]

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...nistrai-188712

Nematau tiesioginio ryšio tarp "pritarė Kauno apskrities teritorijos bendrajam (generaliniam) planui" ir "Numatoma įtvirtinti ir Karmėlavos oro uostą kaip pagrindinį šalyje".

[praetor]

Man tai kur kas įdomesnė sitaucija su pačia Karmėlava. Jin juk visai arti oro uosto, nepaisant to, jog kilimo-leidimosi tako išilginė ašis neina per patį miestelį. Kokie dabar žmonių vietinių atsiliepimai apie oro uostą ir jo plėtros perspektyvas? Šūmas greit Lietuvoj dėl nieko kyla...

[liutass]

Nematau tiesioginio ryšio tarp "pritarė Kauno apskrities teritorijos bendrajam (generaliniam) planui" ir "Numatoma įtvirtinti ir Karmėlavos oro uostą kaip pagrindinį šalyje".

Ryšio nėra. Be reikalo pirmą citatą įdėjau.

[liutass]

Nuo vienos tarp kitko pasakytos frazės nieko nebus. Dar nemačiau studijos, ką reikėtų pastatyti (terminalus, peronus), kaip organizuoti transportą (tame tarpe ir greitą su Vilniumi), kada tai galėtų būti realizuota ir kiek kainuotų, kad oro uostas galėtų aptarnauti bent 4-5 mln. keleivių per metus ir į jį norėtų skraidyti tiek aviakompanijos, tiek keleiviai.
(Turėdama du oro uostus po 2 mln. keleivių, aviacinio tranzito šalimi Lietuva netaps.)

Vistiek turės būti politinis sprendimas. O po to visi kit techniniai dalykai. Vilniaus oro uosto plėtra yra ribota dėl miesto teritorijos. Todėl svarstomi du variantai: arba statyti naują 9svarstoma ties Elektrėnais), arba plėsti esamus (Vilniaus arba Kauno). Aišku, lems ir ekonominiai svertai, bet dar labiau - politiniai.

[alm]

Vistiek turės būti politinis sprendimas. O po to visi kit techniniai dalykai. Vilniaus oro uosto plėtra yra ribota dėl miesto teritorijos. Todėl svarstomi du variantai: arba statyti naują 9svarstoma ties Elektrėnais), arba plėsti esamus (Vilniaus arba Kauno). Aišku, lems ir ekonominiai svertai, bet dar labiau - politiniai.

Aš manau, kad pirma turi būti bent šiokie tokie skaičiai ir planai, paskui tik gali būti priimamas politinis sprendimas. Nes iš abstraktaus politinio sprendimo gali mažai naudos gautis, tarkim jei Kauno oro uosto plėtra būtų realizuota tik kokiais 2015 metais, kai Ryga jau skraidins savo keliolika mln. keleivių.