[KUN] Tarptautinis Kauno oro uostas

[daynews]

"Tarptautinis" rodo, kad jame yra pasu kontrole, pasienieciai ir kitos tarnybos. Kokiuose Pociunuose, Kauno DirG orouoste ir pan. tokių tarnybų nėra, tad jie ir nesiskaito tarptautiniais.

[Metropolis]

Yra skirtumas tarp sąvokų oro uostas ir aerodromas. Pirmuoju atveju tai - kilimo tūpimo takas kartu su visa infrastruktūra (skrydžių valdymas, šviesų sistema, radarai, keleivių, krovinių ir orlaivių aptarnavimas, įv. tarnybos - pasienio, muitinės, veterinarijos ir kitos, kuro užpylimas, aviacijos meteorologijos stotis) Oro uostai tvarkomi taip, kad bet kada galėtų nutūpti orlaivis.
Antruoju atveju dažniausiai tebūna takas ir (kartais) viena ar kita (kaip kad skrydžių valdymo ar kuro užpylimo) tarnyba. Lietuvoje šiuo metu oficialiai yra 4 tarptautiniai oro uostai (Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos) bei 26 civiliniai aerodromai, turintys tinkamumo naudoti pažymėjimus. Iš jų - 6 valstybiniai (4 tarptautiniai ir 2 savivaldybių), 13 - aeroklubų ir 7 privatūs.

[c2h5oh]

Man atrodo, kad jRamke tiesiog pasišaipė iš plikbajoriško noro būtinai oro uostų pavadinimuose pabrėžti tą žodį "tarptautinis".

Juk visi 4 oro uostai Lietuvoje yra "tarptautiniai".

[GNU]

Man atrodo, kad jRamke tiesiog pasišaipė iš plikbajoriško noro būtinai oro uostų pavadinimuose pabrėžti tą žodį "tarptautinis".

Juk visi 4 oro uostai Lietuvoje yra "tarptautiniai".

Nenoriu suklysti, bet kiek pamenu, pagal tarptautinę teisę privaloma naudoti oro uosto pavadinime žodį "tarptautinis", jeigu jame aptarnaujami ne tik vidiniai reisai.

[c2h5oh]

Nenoriu suklysti, bet kiek pamenu, pagal tarptautinę teisę privaloma naudoti oro uosto pavadinime žodį "tarptautinis", jeigu jame aptarnaujami ne tik vidiniai reisai.

Greitai permetus akimis sąrašiuką ( http://en.wikipedia.org/wiki/Wikiped...lists:_Europe), neatrodo, kad būtų toks reikalavimas. Pvz, Heathrow, Schiphol, Orly - žodžio "international" jų pavadinimuose nėra.

O patiems aviatoriams juk svarbūs oro uostų kodai (IATA, ICAO), o ne jų pavadinimai?

p.s.: man atrodo, kad "Dariaus ir Girėno" vardą reikėjo suteikti veikiančiam Kauno oro uostui (Karmėlavoje), o ne tam sklandytuvų aerodromui Aleksote.

[jRamke]

Man atrodo, kad jRamke tiesiog pasišaipė iš plikbajoriško noro būtinai oro uostų pavadinimuose pabrėžti tą žodį "tarptautinis".

Juk visi 4 oro uostai Lietuvoje yra "tarptautiniai".

Gerai pastebėjai. Manau, jog humoras - dalykas subtilus. O ar yra toks Kauno netarptautinis oro uostas? Arba Vilniaus paprastasis tarpmiestinis ar koks sporto oro uostas. Ar ne mūsų puikybė/tuštybė čia išlenda?
Gal kas girdėjot apie Berlyno ar Londono tarptautinius?

Dėl Dariaus ir Girėno vardo, tai lakūnai ten ir turėjo nusileisti. Jų laukė minios žmonių... Gal keičiam pavadinimą?

[Aš]

/\ iš esmės, tu teisus, nebūtinas tas žodis pavadinime. Bet, pavyzdžiui, čia taip pat prie nemažos dalies oro uostų pavadinimų yra parašyta „tarptautinis“, tikrai nemanau, kad dėl to, jog kai kurie miestai turi dar ir ne tarptautinius oro uostus.

Tad, bent jau dėl to suklydai:

Ar ne mūsų puikybė/tuštybė čia išlenda?

Gal kas girdėjot apie Berlyno ar Londono tarptautinius?

Apie Londono ne, bet apie Belfasto, Birminghamo, Kardifo, Lydso, Norvicho ir Sothamptono jau žinau

[mmm]

Jūsų dėmesiui įdedu ištrauką iš straipsnio Verslo žiniose.

Turizmas: Ryga moko Vilnių

Agnė Gintautaitė
2007.09.24 07:19
www.vz.lt

"Vilnius gali tik pavydėti, kaip Ryga populiarina turizmą. Žiūrėti į tai ir varvinti seilę", – mano Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. Tokias mintis jai kelia objektyvios priežastys: sėkmingesnė Latvijos, kaip valstybės, rinkodara pasaulyje, geresnis tarptautinis susisiekimas bei politinių ir privačių institucijų bendradarbiavimas vystant turizmo sektorių, pirmadienį rašo "Verslo žinios".
„Kas lemia Rygos sėkmę? – „Verslo žinių“ Turizmo, viešbučių ir restoranų forume retoriškai klausia Richardas Baerugas (Richard Baerug), konferencijų bei renginių biuro „Riga Convention Bureau“ komunikacijos ir rinkodaros direktorius.

Ponas Baerugas pats ir atsako: palanki geografinė padėtis – Ryga yra netoli jūros ir šalies kurorto Jūrmalos, palanki ir miesto istorinė bei politinė padėtis – Ryga yra vienas iš miestų, esančių tarp Rytų ir Vakarų, todėl turistams įdomu pamatyti kultūrinę bei politinę Rytų ir Vakarų sankirtą. Direktorius šiuo atžvilgiu ragina ir Vilnių išnaudoti istorinį bei politinį kontekstą.

„Į Rygą darbo reikalais atvykusius verslininkus galime suvilioti pasilikti dar porai dienų siūlydami atsipūsti pajūryje. Jums irgi reikėtų sostinę perkelti prie jūros“, – pusiau juokais kalba p. Baerugas.

Be to, Rygos oro uosto infrastruktūra geriau išvystyta nei Vilniaus ir lenkia keleivių srautu.
Vidas Paliūnas, kelionių organizatoriaus UAB „Novaturas“ generalinis direktorius, iš praktikos sako žinąs, jog Vilnius įdomus turistams, tačiau pritaria, jog susisiekimo klausimas komplikuoja padėtį.
„Ryga lenkia Vilnių turizmo srityje visų pirma dėl to, kad turi geresnį susisiekimą su pasauliu, daugiau pigių skrydžių į įvairias pasaulio šalis. Mes galime tik pavydėti, kokį didelį dėmesį jų valdžia skiria oro uostui, laivybai“, – antrina p. Šiškauskienė.
Gausinti turistų srautą Vilniuje trukdo ir Kauno oro uosto plėtra bei ten veikianti pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“.

....

Dėl visko kas blogai Vilniuje kaltas Kaunas. Pasakyta oficialiai. Tiesiog šlykštu skaityti. O dar sakoma, kad kauniečiai tik patys išsigalvoja...
Vietoje to kad džiaugtusi į Kauną atskrendančiais turistais kurie po to važiuoja į Vilnių, moterelė dar sugeba burnoti.

[Aš]

/\ ko tu pyksti, juk analogiškai gausinti turistų srautą Kaune trukdo tai, kad daug jų sutraukia Vilnius. Tai gal įveskim Vilniui turistų kvotas. Miestai progresuot turi savo konkurencingumo dėka, o ne dirbtinai žlugdant oponentus (kadangi mes vienoj valstybėj, tai oponentai esam labai sąlyginiai). Čia tik kažkieno kliedesiai bandant pateisinti savo nevykusį darbą (jei jis būtų vykęs, straipsnio pavadinimas būtų atvirkščias, „Vilnius moko Rygą“).

Taip kad neimk į širdį

Beje, kaip Ryga moko Vilnių, taip Liepoja moko Palangą.

Kur du pešasi, Kaunas laimi

Visiems siūlyčiau pažiūrėt į šią temą ne kaip į „Kaunas vs Vilnius“, bet kaip į „Lietuva vs Latvija“, gal tada atsivers nauji genialių minčių horizontai

[mmm]

/\ ko tu pyksti, juk analogiškai gausinti turistų srautą Kaune trukdo tai, kad daug jų sutraukia Vilnius.
...
Visiems siūlyčiau pažiūrėt į šią temą ne kaip į „Kaunas vs Vilnius“, bet kaip į „Lietuva vs Latvija“, gal tada atsivers nauji genialių minčių horizontai

Šiaip nepykstu tik mane labai glumina, šios ponios pasisakymas. Asociacija, kuriai ji atstovauja nėra valstybinė institucija, tai komercinių organizacijų sukurta asociacija. Ji kaip niekas kitas turi suprasti, kad kuo daugiau oro uostų šalyje, tuo šalies turizmas labiau klesti. Didžioji dauguma turistų atskridę į Kauną ar Palangą, vis tiek pasiekia Vilnių nes tai sostinė.
Svarbu turistus į šalį o ne į miestą pritraukti.

Aš suprasčiau jai tai būtų parašyta straipsnio komentaruose delfyje, bet dabar oficialiai. Idiotizmas. Ir kas baisiausia, kad ši asociacija yra lobistinė organizacija, taigi dabar turime pagrindą manyti, kad tos pačios eilutės skambės ir susisiekimo ministro ausyse ir tt.

Aš jums galiu tiesiai šviesiai įvardinti Rygos pranašumą - tai ne jūra, ir ne pilys, ir ne architektūra bendrai, tai - Rygoje dirba normalūs, protaujantys, skaičiuojantys žmonės, kurie supranta, kad turizmas jų ekonomikai svarbus. O Lietuvoje, mes tik daug kalbam, daug deklaruojam, po to pešamės, mušamės, stengiamės vienas kitą nukonkuruoti ir iš viso šito šnipštas gaunasi. Populizmas, visiška nekompetencija, ignoravimas visko ir neskaidrūs ryšiai yra didžiausia mūsų numylėtos šalies tragedija. Ir kas blogiausia, pasirodo ne tik valdininkai tokie, bet ir taip daug žadantis verslas...
Ne Vilnius, ne Kaunas ir ne Panevėžys Lietuvą atgaivins, atgaivinti ją galime tiktai visi kartu ir kuo mes vieningesni, tuo daugiau šalis laimės.

[Aš]

Aš jums galiu tiesiai šviesiai įvardinti Rygos pranašumą - tai ne jūra, ir ne pilys, ir ne architektūra bendrai, tai - Rygoje dirba normalūs, protaujantys, skaičiuojantys žmonės, kurie supranta, kad turizmas jų ekonomikai svarbus. O Lietuvoje, mes tik daug kalbam, daug deklaruojam, po to pešamės, mušamės, stengiamės vienas kitą nukonkuruoti ir iš viso šito šnipštas gaunasi.

Ir, jei dėl objektyvių prižasčių nelaimim konkurso, tai vilkinam konkurentų projektus, nepaisydami ne tik jų, bet ir visuotinų interesų (Kauno oro uosto terminalo atvejis)

O taip, dar ilgai su tokiu mąstymu mes vilksimės labai lėtai į priekį, o tuos, kurie velkasi lėtai, greitesni ir apsukresni lenkia. Tad panašiais straipsniais stebėtis nereikėtų

Ne Vilnius, ne Kaunas ir ne Panevėžys Lietuvą atgaivins, atgaivinti ją galime tiktai visi kartu ir kuo mes vieningesni, tuo daugiau šalis laimės.

Teisybė.

[Kema]

Aš jums galiu tiesiai šviesiai įvardinti Rygos pranašumą - tai ne jūra, ir ne pilys, ir ne architektūra bendrai, tai - Rygoje dirba normalūs, protaujantys, skaičiuojantys žmonės, kurie supranta, kad turizmas jų ekonomikai svarbus.

Tu tikrai taip manai?? O daugiau jokiu "esminiu" skirtumu tarp Rygos ir Vilniaus, Lietuvos ir Latvijos nematai? Na jei noresi padiskutuoti, galesiu rytoj paieskoti forume esminius skirtumus ir is to isplaukiancias pasekmes.

[mmm]

Tu tikrai taip manai?? O daugiau jokiu "esminiu" skirtumu tarp Rygos ir Vilniaus, Lietuvos ir Latvijos nematai? Na jei noresi padiskutuoti, galesiu rytoj paieskoti forume esminius skirtumus ir is to isplaukiancias pasekmes.

Tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek ta pati Klaipėda, jau dabar turi galimybes tapti patraukliomis turistų zonomis.
Kitas klausimas ar mes laikome patrauklumu tai kas yra Rygoje ir nera Vilniuje.
Aš manau mes užtektinai turime savo unikalumo ir patrauklumo, ką galėtumėm išskirti, o Rygos kopijavimas nieko gero neduos. Pasaulyje yra daug prastesnių miestų bet juose turizmas klęsti.
Todėl, kad ten žmonės galvoja....

[sauls]

Tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek ta pati Klaipėda, jau dabar turi galimybes tapti patraukliomis turistų zonomis.
Kitas klausimas ar mes laikome patrauklumu tai kas yra Rygoje ir nera Vilniuje.
Aš manau mes užtektinai turime savo unikalumo ir patrauklumo, ką galėtumėm išskirti, o Rygos kopijavimas nieko gero neduos. Pasaulyje yra daug prastesnių miestų bet juose turizmas klęsti.
Todėl, kad ten žmonės galvoja....

Va butent. Jei tuo netikit, uztenka palyginti Lietuvos ir Baltarusijos turistu srautus. Baltarusija taip pat turi ka parodyti, bet budama 3 kartus didesne valstybe sulaukia 10 kartu maziau turistu nei Lietuva (duomenys 3 metu senumo, bet manau ir siais metais statistika Baltarusijos nenaudai). Lygiai taip ir Lietuva atrodo kad ir pries kokia Danija ar kokia Cekija, taigi ne salies ar miesto dydyje esme, o zmoniu, gyvenanciu tose salyse, galvose.

[Linas]

Užklausiau Kauno oro uosto vadybininkų, ar matomi kranai reiškia keleivių terminalo statybas, gavau tokį atsakymą:
Laba diena,
jūsų pastebėjimas teisingas - Kauno oro uoste aktyviai vyksta naujojo keleivių terminalo statybos.
 
Pagarbiai,
Jūratė Baltrušaitytė
 
Vyr. rinkodaros vadybininkė
VĮ "Kauno aerouostas"
Karmėlava, LT-54460, Kauno raj.
 
Tel. 8-37 399 363
Faks. 8-37 399 434
[ http://www.kaunasair.lt ]www.kaunasair.lt
wap.kaunasair.lt
 

[daktaras]

/\ pagaliau

[mmm]

Šiek tiek patikslinu informaciją. teismai nepasibaigė, tačiau teismas nuėmė laikinasias apsaugos priemones bei leido Kaustai tęsti darbus. Ištrauka iš "5 kanalo" žinių:

[TukasLT]

nu va, pagaliau, nors ta darzine gales panaidoti pagal paskirti o ne keleiviams
gal kas turi vizualizaciju, kaip atrodys naujasis terminalas, bandziau ieskoti, bet nieko neradau, lyg butu didziausia paslaptisDD

[Aš]

Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose (Kauno, Palangos, Vilniaus) per ataskaitinį laikotarpį pakilo ir nutūpė 20,2 tūkst. Lietuvos ir užsienio aviakompanijų lėktuvų, tai 11,9% daugiau nei tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu. Oro uostuose pakrauta ir iškrauta 7,8 tūkst. tonų krovinių ir pašto (+21,7% ), atvykusių ir išvykusių keleivių padaugėjo 25,9%. Tam daugiausia įtakos turėjo Kauno oro uosto aptarnautų keleivių skaičiaus augimas, kuris lyginant su praėjusiais metais išaugo 2 kartus ir sudaro 194,7 tūkst. kel. Gabenant krovinius ir toliau pirmauja Kauno oro uostas, pasiekęs 19% augimą (4,5 tūkst. t). Palangos oro uoste gabentų krovinių skaičius padidėjo 2,4 karto, tačiau bendram augimui tai didelės įtakos neturėjo.

Kauno oro uostas užima 57,7% Lietuvos krovinių (gabenamų oru) rinkos.

Kauno oro uosto keleivių rinka Lietuvoje padidėjo nuo 11,7% praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu iki 19,5% šiais metais. Kaunas ir toliau skaičiuoja savo keleivių augimo tempus ne procentais, o kartais. Jei tokius tempus išlaikysim ir toliau, tai turėtume įvykdyt prognozę - 500 000 keleivių per metus (243 000 * 2,1 = 510 300).

Džiugu, kad Vilnius vejasi Taliną (atsilikimas sumažėjo nuo 86 500 praėjusių metų atitinamą laikotarpį iki 48 800 šiais metais, beveik per pusę). Bet gaila, kad Ryga ir toliau sparčiai tolsta (pusmečio atsilikimas padidėjo nuo 475 300 iki 658 100).

Daugiausia keleivių atvyko ir išvyko į Jungtinę Karalystę (16,3% ), Daniją (11,3% ), Vokietiją (12,6% ) ir Airiją (8,7% ) .

Lietuvos tarptautiniai oro uostai 2007 m. I pusm. dirbo pelningai.

Lietuvos aviakompanijos per 2007 m. I pusmetį vežė 4,0 tūkst. t krovinių ir pašto, tai 1,7 karto daugiau nei per 2006 m. I pusm., o keleivių buvo vežta 337,3 tūkst. – tai 10,2% daugiau negu per 2006 m. I pusm.

VĮ „Oro navigacija“ per 2007 m. I pusmetį suteikė oro navigacijos paslaugų 74,15 tūkst. skrydžius vykdančių orlaivių, tai 17,5% orlaivių daugiau negu per tą patį 2006 m. laikotarpį. Iš jų 71,6% orlaivių skrido tranzitu. Tranzitinių skrydžių skaičius padidėjo 20,1%. Ataskaitinį laikotarpį VĮ „Oro navigacija“ dirbo pelningai.

Daugiau skanios statistikos čia.

[GNU]

Kitaip tariant perkopėm milijono keleivių ribą
Tačiau žiūrint iš kitos pusės Lietuvoje vienam gyventojui tenka 0,29 skrydžio,
Latvijoj - 0,55,
Estijoj - 0,59.
Tad nuo kaimynų atsiliekam beveik dvigubai