[KUN] Tarptautinis Kauno oro uostas

[NAVY]

"Domino kazkaip pati informacija del tu angaru Kaune. Keista, kad nebuvo jokiu viesu spaudos pranesimu ar pasizvalgymu po vidu, bet pasirodo, jau visi ten angarai veikia."
Veikia tik Ryanair ir FL Technics.

[vilnews]

Kaunas prisideda prie kuriamo Skrydžių maršrutų plėtros fondo
http://vz.lt/article/2014/2/24/kauna...#ixzz2uEcAWIG9

[Ciurlionis]

apsispręsti dėl vadinamo „pagalvės" mokesčio, kuris plačiai taikomas Europoje. Šis mokestis skatintų turizmą"

-įdomiai pamąstyta. Svarbu, neskirti paramos fondo pinigų Ryanair, o prisivilioti naujų vežėjų.

[ViR2]

paleist ryan irgi negalima

[Ciurlionis]

paleist ryan irgi negalima

Žinoma ne, nes tai yra pagrindinis vežėjas KUN, bet jis turi monopolį, kuriuo gali manipuliuoti.

Nesant kitam vežėjui, o KUN valdžiai laukiant, kol vežėjai patys ateis, nutinka taip, kaip nutiko metų pradžioje: RYR nutraukia skrydžius į Stokholmą, o VNO su Norwegian, iškart pasiūlo alternatyvą iš VNO i ARN, panšiom kainom. Kaunas praranda apie 20 000 keleivių per metus..

[ViR2]

jei atvirai, tai sunkiai sugalvoju, ka galetu daugiau pritraukt Kaunas. Apart oro logistikos, tai nebent tokius pat low-costus kaip easy jet ar ryan, tai sitoj situacijoj manau galima ir ta pati ryan remti, kad skrydzius plestu

[Ciurlionis]

Tokiu atveju, tikrai būtų geriau Wizz Air, ar apskirtai naujas "low-cost" vežėjas rinkoje, kaip Vueling, Transavia ar Pegasus.

Beto investicija į Ryanair būtų labai trumpalaikė, dėl elemntaraus lėktuvų trūkumo, gal ir padarytų kokį papildomą reisą, bet galimybė, kad jis išliktų pasibaigus finansavimui praktiškai nereali.

Metų pradžioje dėl lėktuvų trūkumo Ryanair nuėmė pakankamai pelningas kryptis iš Kauno, tam, kad perkeltų lėktuvus į RYR prioritetu laikomus oro uostus.

[Ciurlionis]

Naujiena jau ne tokia ir nauja, bet jau paskelbta oficialiai:

Kauno oro uostas šiltuoju sezonu turės dvi naujas kryptis – į Airiją ir Siciliją

[Jopapa]

„Ryanair“ skrydžius koncentruoja Kaune http://vz.lt/article/2014/4/3/ryanai...entruoja-kaune

[VNS]

Domino kazkaip pati informacija del tu angaru Kaune. Keista, kad nebuvo jokiu viesu spaudos pranesimu ar pasizvalgymu po vidu, bet pasirodo, jau visi ten angarai veikia.

Bendras vaizdelis:
Atvaizdas

photo credit Renatas, www.lt-vacc.org

Na o cia Ryanair'o angaro viduje
Atvaizdas

Oficiali Ryanair twitterio paskyra... https://twitter.com/Ryanair/status/422795694101909504

Beje ten twitteryje atsirado nuogastaujanciu, kad prieziura Lietuvoje atliekama, alia tipo prades dabar kristi lektuvai

Turbut nerenge atidarymo ceremonijos su simtavietem palapinem, Krystal sampanu ir krevetem, su kunigo pasventinimu ir ministeriju klerku vaipimusi. Jei net Valinsko nebuvo su stiuardeses uniforma, tai ko ten grustis i ta Kauna!?

[Recoiler]

Turbut nerenge atidarymo ceremonijos su simtavietem palapinem, Krystal sampanu ir krevetem, su kunigo pasventinimu ir ministeriju klerku vaipimusi. Jei net Valinsko nebuvo su stiuardeses uniforma, tai ko ten grustis i ta Kauna!?

Nu tai ten privacios abi kompanijos ir ju reikalas daryti tas visas ceremonijas ar ne. FLTechnics tik reportaza spaudai su nuotraukom isplatino, na o Ryanair del to paprasciausiai net nesivargino...

[Gator]

Nu tai ten privacios abi kompanijos ir ju reikalas daryti tas visas ceremonijas ar ne. FLTechnics tik reportaza spaudai su nuotraukom isplatino, na o Ryanair del to paprasciausiai net nesivargino...

Aš įsivaizduočiau, kad tai ir oro uosto vadovų prerogatyva skelisti tokias naujienas kuo plačiau. Kažkoks rimtesnis žinios paskleidimas galėjo būti.

[Recoiler]

Aš įsivaizduočiau, kad tai ir oro uosto vadovų prerogatyva skelisti tokias naujienas kuo plačiau. Kažkoks rimtesnis žinios paskleidimas galėjo būti.

Tai taip, PR yra butinas gal netgi paskatintu kitas investicijas, bet kad siuo metu neaiskus tas oro uostu valdymas kazkoks. Ale lyg ir VNO direktorius dabar atsakingas ir valdo visus tris oro uostus, bet kad jis kazkoks absoliutus pasyvas net paciame VNO, tai ka cia is KUN benoreti... nors yra l.e.p. ir ant jo turetu krist atsakomybe, bet jis tik l.e.p.

[Jopapa]

„Ryanair“ pradeda skrydžius dviem naujomis kryptimis http://vz.lt/article/2014/4/4/ryanai...omis-kryptimis

[Jopapa]

Straipsnis biski ne i tema,bet,raso jog bus skraidinamos pasto siuntos i Kauno oro uosta Lietuvos paštas aptarnaus milijonus siuntų iš Kinijos.Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas sudarė partnerystės sutartį su Kinijos rinkoje veikiančia tarptautinės logistikos bei transporto bendrove „CLEVY“. Iš sutarties naudos turės ir oro uostai, antžeminio aptarnavimo bendrovės ir net geležinkeliai

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/13/lietu...#ixzz34WYUiHaR

[Ciurlionis]

Šiaip labai džiugios naujienos, įdomu tik kokiu orlaiviu jie operuos.

[Jopapa]

Šiaip labai džiugios naujienos, įdomu tik kokiu orlaiviu jie operuos.

Manau tokį pasirinkimą lemia ir atsirasiantis Lietuvos pašto logistikos centras Kaune.Na,o kokie orlaiviai skris tikrai idomu Bet,kogero bus krovininiai Boeing 747 mano nuomone Kaip bebūtų,tai tikrai atneš Lietuvai naudos.Svarbiausia,kad tai virstu realybe

[Ciurlionis]

Manau tokį pasirinkimą lemia ir atsirasiantis Lietuvos pašto logistikos centras Kaune.Na,o kokie orlaiviai skris tikrai idomu Bet,kogero bus krovininiai Boeing 747 mano nuomone Kaip bebūtų,tai tikrai atneš Lietuvai naudos.Svarbiausia,kad tai virstu realybe

Gaila, kad prarado Jade cargo, būtų smagu, jei bent po vieną tokį lainerį, kasdiena Kaune matytume.

[Gator]

Verslo žinių interviu su G. Almantu, Lietuvos oro uostų vadovu, įkeliu aktualiais KUN temai dalis:

Arijandas Šliupas, susisiekimo viceministras, yra užsiminęs, kad oro uostai dirbs ir turės orientuotis į jiems skirtą sritį. Kokios tai sritys?

Lietuva – maža šalis, tad keturi oro uostai, užsiimantys ta pačia veikla ir teikiantys tas pačias paslaugas, įskaitant Šiaulių oro uostą, – per daug. Atsižvelgiant į dabartinę mūsų valstybės aviacijos strategiją, kuri šiuo metu nėra labai aiški, 4 oro uostai neturi aiškios savo vietos, o tai reiškia, kad visi jie turi rasti sau vietą po saule.

Atstumas tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų aviacijos prasme patenka į ta pačią aprėpties zoną – abu yra toje pačioje keleivių traukos regione. Tad keleivių vežimo atžvilgiu dviejų oro uostų koegzistavimas ekonomiškai nepagrįstas, nebent jie orientuotųsi į skirtingą keleivių segmentą arba kuris nors iš jų turėtų pajėgumo ar operavimo apribojimų, trukdžių.

Todėl kad galėtume optimaliai išnaudoti jų infrastruktūrą, investuotus pinigus, turime aiškiai nustatyti, ką kiekvienas oro uostas veiks, kad nesikirstų tame pačiam segmente ir nesidalytų to paties pyrago. Trijų oro uostų tandemas šį pyragą išplečia skirtingomis veiklų rūšimis, fokusu į skirtingą regioną ir keleivių segmentą.

Vilniaus oro uosto pagrindinis tikslas – užtikrinti Lietuvos pasiekiamumą plačiąja – strategine reikšme, t. y. ekonomine, turistine, pasiekiamumo ir t. t. Čia bus didžiausias keleivių, skrydžių skaičius, čia skraidys didžiosios oro bendrovės. Nieko neprimetame, remiamės logika, kurią diktuoja mūsų klientai – skrydžių bendrovės, nes jos renkasi, kur skraidyti.

Vilnius išliks sostinės oro uostas, su didžiausiu skrydžių skaičiumi, brangiausia infrastruktūra ir paslaugomis oro bendrovėms bei keleiviams. Kaunui šiame segmente nėra prasmės veikti, nes nei oro bendrovės jį renkasi, nei mes dirbtinai galėtume sukurti jų srautą. Kaune dėmesys turi būti nukreiptas į kitą sritį. Kaune yra puiki infrastruktūra pigių skrydžių bendrovėms, ji turi būti panaudojama maksimaliai pagal esamą pajėgumą, tačiau artimiausiu metu neplanuojama jos daugiau plėsti. Kaune daugiausia dėmesio skiriama papildomai su aviacija susijusiai veiklai, t. y. lėktuvų techninei priežiūrai, ir jau matome puikių tokios veiklos pavyzdžių. Bet poreikis daug didesnis. Gauname daug signalų iš dabartinių naudotojų ir iš kitų bendrovių, kad jos norėtų plėsti veiklą Kaune tiek techninės priežiūros, tiek su orlaivių priežiūra susijusių paslaugų ir net gamybos segmentuose. Turime sudaryti sąlygas, sukurti pradinę infrastruktūrą, riedėjimo takus, galimybę išsinuomoti žemės sklypą, pradėti veiklą. Bet tam neturime daug laiko, nes verslas nelauks – pasirinkti kitą oro uostą regione nesunku. Potencialą turi ir Kauno LEZ kaimynystė. Vakarų oro uostai patys sėkmingai investuoja į nekilnojamojo turto projektus oro uostuose bei jų prieigose ir didelę neaviacinių pajamų dalį uždirba iš nekilnojamojo turto veiklos: viešbučių, angarų, logistikos centrų statybos ir operavimo. Mums tokia veikla užsiimti trukdo valstybės įmonės statusas.

Kauno oro uoste pastaraisiais metais mažėja skrydžių. Kodėl?

Derybose su pigių skrydžių bendrovėmis esame girdėję gana pagrįstą argumentą, kad Vilnius jiems yra per pigus tam, kad jie rinktųsi skristi į Kauną. Ekonominės logikos skristi į Kauną jiems nėra, o kai kainos skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų, atsižvelgiant į jų infrastruktūros kaštus, bus akivaizdus, tuomet ir jų pasirinkimas bus kitoks. Tai yra rinkos įrankis, pagrįstas infrastruktūros kaštais ir oro uostų eksploatavimo sąnaudomis.


Koks šiuo metu vieno keleivio mokestis Vilniuje ir Kaune? (į klausimą neatsakė ir žurnalistas neperklausė...? )

Skirtumas tarp oro uosto mokesčių turėtų būti bent 5 EUR už vieną keleivį, kad tai būtų pakankama paskata oro bendrovėms rinktis tarp oro uostų, esančių toje pačioje aprėpties zonoje.

Ar dabar, kalbėdami su skrydžių bendrovėmis, užsimenate, kad kainos keisis?

Derybos su skrydžių bendrovėmis, ypač pigių, vyksta nuolat, nes toks jų verslo modelis: jos nuolat stengiasi pagerinti savo sąlygas. Dabartiniai susitarimai su pigių skrydžių bendrovėmis baigiasi 2016 m. Kitų metų pradžioje pradėsime konsultacijas su oro bendrovėmis dėl naujos oro uostų kainodaros, kuri įsigaliotų nuo 2016 metų. Joms labai aiškiai indikuojama, kad geresnių sąlygų Vilniuje nebus, kainų skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno bus ryškus, motyvuojant naudotis palankesne kaštų struktūra Kauno oro uoste. Bet renkasi skrydžių bendrovė, nepasakysim, kad visos pradėtų skraidyti į Kauną ir Vilniuje nesileistų. Jei jos sutiks mokėti didesnį mokestį, tai skraidys į Vilnių. Bendrai, valstybės lygiu turėtume strategiškai vertinti, kiek Lietuva yra patraukli kaip skrydžių kryptis ir koks jos skrydžių rinkos konkurencingumas, kiek ji patraukli oro bendrovėms ir joms paslaugas teikiančioms įmonėms, pvz., antžeminės priežiūros bendrovėms. Tam tikslui reikėtų įvertinti ne tik esamos teisės bazės sukuriamas veiklos sąlygas oro bendrovėms steigtis ir veikti Lietuvoje, čia registruoti orlaivius, įdarbinti įgulas, kitus specialistus, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, bet reikėtų vertinti ir bendrą skrydžių į Lietuvos oro uostus kaštų dydį ir struktūrą, kurioje oro uostų rinkliavos yra tik viena iš sudedamųjų kaštų pyrago dalių. Tokiom strateginėm kryptim dirba kitos šalys, ir jau gal kiek nepelnytai užmirštos ir nuvertintos Airijos, kaip pažangios ekonomikos ir palankios investicijoms šalies, pavyzdys parodo tokio strateginio mąstymo ir politikos efektą aviacijos ir visos šalies plėtrai.

[Gator]

Jei pritars Vyriausybė, fondas nuo 2015 m. galėtų pradėti veikti minimaliu pajėgumu, ir jis būtų skirtas ne tik Vilniaus, o visų trijų oro uostų pasiekiamumo plėtrai. Naudos iš to turėtų visos oro bendrovės, plečiančios skrydžių geografiją iš Lietuvos oro uostų, o drauge ir keleiviai, regionai, verslas.

Pagaliau suprato, kad ir į Kauno bei Palangos uostus atskridę keleiviai irgi pasiekia Lietuvą?