[KUN] Tarptautinis Kauno oro uostas

[pauliaK]

Vienodos salygos butu tada kai KUN butu mazesni mokesciai, nes jis yra menkesnio svorio oro uostas nei sostines VNO. Jei mokesciai butu vienodi tai butu VNO protegavimas. Vel daugmaz pacituosiu mineta blog'a, kuri isvadinai paistalais:
Jei tarkim Vokietija gamina MB ir VW automobilius ir ju kainas suvienodina tai automatiskai reiskia ne "sudarytas vienodas salygas", o VW naikinima, kadangi MB yra patrauklesnis produktas, kurio ir savikaina didesne, todel jis turi kainuoti daugiau. Taip ir cia - VNO yra pagrindinis ir sostines oro uostas, todel jis yra patrauklesnis ir automatiskai naturaliai rinkliavos turi buti didesnes nei regioninio KUN oro uosto.
Kvailyste yra kalbeti apie vienodas rinkliavas kai produktai yra skirtingi.

Absoliučiai niekam tikęs pavizdys. Tokius nebent į šiaip linksma cituoti, bet ne normaliai diskuojant. Nežinau kokį ten genijų pacitavai, bet neįsivaizduoju kaip kažkas galėtų tariamai paimti ir suvienodinti dviejų atskirų korporacijų gaminamos produkcijos kainas. Čia vėl ta kažkokia mistinė jėga iš dangaus? Kokioj nors Zimbabvėj gal ir įmanomi tokie dalykai, bėda, kad ten jokiais MB ir VW net nekvepia, matyt dėl to ir nekviapia. Tokiom ir panašiom klejonėm surinkus jas vien iš šios temos jau matyt atskritą temą sukurti forume galima būtų . Juokas juokais, bet čia kaip labai senais laikais kai žmonės ko nors nesuprasdami visokius žaibus ir griaustinius aiškindavo mistinių jėgų pykčiais. Panašu, kad yra iki šiol besivadovaujančių tokia filosofija .

MB ir VW yra du didžiuliai koncernai, kurie parduota už tiek, už kiek gali pardoti, kaip ir bet koks kitas normaliai funkcionuojantis biznis. Ir niekas VW beliepia būti pigesniu. MB net nebūtinai yra patrauklesnis produktas, tai priklausys nuo vartotojų segmento apie kurį kalba, taupiam ir racionaliam pirkėjui pigesnis, analogiškai ar net labiau patikimas, pigesne eksplotacija pasižymintis VW bus patrauklesnis nei MB ir pan. Lygiai taip pat negalima teigti, kad MB yra tiesiog geresnis. Tiesiog pagaminti gerą daiktą dar ne viskas, reikia jog vartotojas žinotų, kad jis geras ir dėl to norėtų už jį sumokėti kaip už gerą. Kartais vartotojas tiesiog žino, kad tam tikrų gamintojų gaminiai yra geri, tarime tas pats MB arba Apple ir pan. tačiau visada reikia turėti galvoje, kiek tai kainuoja, kiek marketingo ir reklamos specialistų dirba užkulsiuose, kad vienas ar kitas brandas būtų laikomas kokybės/prabangos/patogumo etalonu. Būtent reklama ir marketngas yra tikriausiai didžiausią reikšmę eilinio pirkėjo apsisprendimui darantis veiksnys, ypač šiais didelio pasirinkimo laikais. Visa tai laisvai galima prtaikyti miestams, tiems patiems oro uostams ir praktiškai bet kam kitam.

Kauno atveju didžiausia jo bėda yra ne pats miestas, jo gražumas ar baisumas, gerumas ar blogumas, ne kažkokių lankomų objektų trūkumas, ne oro uosto dydis, ne susisiekimas su juo, o paprasčiausias artumas Vilniui ir jo oro uostui. Tų rinkliavų dydis oro uoste, ypač Lietuvoje yra nedidelę reiso kaštų dalį sudaranti dedamoji ir jeigu Kauno oro uosto vadovybė paimtų ir išsiuntinėtų visoms dabar VNO operuojančioms aviakompanijos siūlymą skraidyti visiškai už dyką iš KUN, nemanau, kad atsirastų nors viena, kuri šiuo pasiūlymu pasinaudotų. Šį savo teiginį pagrindžiau savo mini analize prieš porą dienų, šioje pačioje temoje. Analogiškai dėl tų pačių priežasčių naujojo KUN vadovo išsakytą tikslą pritraukti bent vieną tradicinį vežėją su jungtimi į vieną iš pagrindinių Europos hub'ų vertinu kaip misiją neįmanomą.

[Gator]

Absoliučiai niekam tikęs pavizdys. Tokius nebent į šiaip linksma cituoti, bet ne normaliai diskuojant. Nežinau kokį ten genijų pacitavai, bet neįsivaizduoju kaip kažkas galėtų tariamai paimti ir suvienodinti dviejų atskirų korporacijų gaminamos produkcijos kainas. Čia vėl ta kažkokia mistinė jėga iš dangaus? Kokioj nors Zimbabvėj gal ir įmanomi tokie dalykai, bėda, kad ten jokiais MB ir VW net nekvepia, matyt dėl to ir nekviapia. Tokiom ir panašiom klejonėm surinkus jas vien iš šios temos jau matyt atskritą temą sukurti forume galima būtų . Juokas juokais, bet čia kaip labai senais laikais kai žmonės ko nors nesuprasdami visokius žaibus ir griaustinius aiškindavo mistinių jėgų pykčiais. Panašu, kad yra iki šiol besivadovaujančių tokia filosofija .

MB ir VW yra du didžiuliai koncernai, kurie parduota už tiek, už kiek gali pardoti, kaip ir bet koks kitas normaliai funkcionuojantis biznis. Ir niekas VW beliepia būti pigesniu. MB net nebūtinai yra patrauklesnis produktas, tai priklausys nuo vartotojų segmento apie kurį kalba, taupiam ir racionaliam pirkėjui pigesnis, analogiškai ar net labiau patikimas, pigesne eksplotacija pasižymintis VW bus patrauklesnis nei MB ir pan. Lygiai taip pat negalima teigti, kad MB yra tiesiog geresnis. Tiesiog pagaminti gerą daiktą dar ne viskas, reikia jog vartotojas žinotų, kad jis geras ir dėl to norėtų už jį sumokėti kaip už gerą. Kartais vartotojas tiesiog žino, kad tam tikrų gamintojų gaminiai yra geri, tarime tas pats MB arba Apple ir pan. tačiau visada reikia turėti galvoje, kiek tai kainuoja, kiek marketingo ir reklamos specialistų dirba užkulsiuose, kad vienas ar kitas brandas būtų laikomas kokybės/prabangos/patogumo etalonu. Būtent reklama ir marketngas yra tikriausiai didžiausią reikšmę eilinio pirkėjo apsisprendimui darantis veiksnys, ypač šiais didelio pasirinkimo laikais. Visa tai laisvai galima prtaikyti miestams, tiems patiems oro uostams ir praktiškai bet kam kitam.

Veltu svaistei laika tiek rasydamas. Ne taip supratai. Ten hipotetinis pavyzdys buvo jei tarkim VW ir MB butu nacionalines Vokietijos kompanijos, kuriu 100% akciju priklausytu valstybei. Jei valstybe ju kainas suvienodintu tai nebutu "vienodos salygos abiems kompanijoms", nes vienas produktas yra vertingesnis uz kita.
Taip pat ir su vno ir kun. Vno yra vertingesnis, todel naturaliai rinkliava turi buti didesne.
Vienodu rinkliavu pasiulymas ir teigimas, kad tai butu sazininga konkurencija yra tas pats kas pasiulyti kebabu kioskeliui dideli ir maza kebabus pardavineti uz ta pacia kaina ir aiskinti, kad tai butu "vienodos salygos" jiems (mazam ir dideliam kebabams) konkuruoti.
Ir cia nesvarbu tos analogijos, neuzsiciklink neigdamas ir sita (tuo labiau, kad ir ne iki galo ji teisinga, nes daliai zmoniu butent kun yra tas "didelis kebabas"), tad apie analogijas neteskim kalbos. To ka norejau pasakyti esme lieka ta pati:
Kvailyste yra kalbeti apie vienodas rinkliavas kai produktai yra skirtingi.

[Silber418]

KUN matyciau kaip Tamperes analoga Suomijoje, kuris nuo Helsinkio nutoles panasiu atstumu (~120-150 km), taciau per metus prasuka ~700k keleiviu ir patenkina regiono poreikius, skrenda Ryanair, o taip pat uztikrintas ir susisiekimas su pagrindiniais regiono hubais: Helsinkiu, Stokholmu, Kopenhaga ir Ryga. Taip, kad KUN tureti 500k-700k per metus manau butu ne kiek normalu, o privalu, tik taciau reiketu padirbeti su kitom kompanijom del jungciu i keleta kitu hubu jungemiesiems skrydziams

Aš taip pat įsivaizduoju KUN kaip oro uostą, aptarnaujantį pigesnių oro kompanijų keleivius. Kadangi daugumai potencialių keleivių kelionės kaina yra svarbi, Kauno oro uostui būtų naudinga pritraukti kuo daugiau pigių skrydžių bendrovių ir sėkmingai konkuruoti su VNO, iš kurio skraidytų verslininkai ir kt.
Tačiau svarbus geras susisiekimas tiek tarp oro uostų, tiek tarp miestų, kuriam užtikrinti užtektų nuolat kursuojančių specializuotų autobusų maršrutų.

[pauliaK]

Veltu svaistei laika tiek rasydamas. Ne taip supratai. Ten hipotetinis pavyzdys buvo jei tarkim VW ir MB butu nacionalines Vokietijos kompanijos, kuriu 100% akciju priklausytu valstybei. Jei valstybe ju kainas suvienodintu tai nebutu "vienodos salygos abiems kompanijoms", nes vienas produktas yra vertingesnis uz kita.
Taip pat ir su vno ir kun. Vno yra vertingesnis, todel naturaliai rinkliava turi buti didesne.
Vienodu rinkliavu pasiulymas ir teigimas, kad tai butu sazininga konkurencija yra tas pats kas pasiulyti kebabu kioskeliui dideli ir maza kebabus pardavineti uz ta pacia kaina ir aiskinti, kad tai butu "vienodos salygos" jiems (mazam ir dideliam kebabams) konkuruoti.
Ir cia nesvarbu tos analogijos, neuzsiciklink neigdamas ir sita (tuo labiau, kad ir ne iki galo ji teisinga, nes daliai zmoniu butent kun yra tas "didelis kebabas"), tad apie analogijas neteskim kalbos. To ka norejau pasakyti esme lieka ta pati:
Kvailyste yra kalbeti apie vienodas rinkliavas kai produktai yra skirtingi.

Sutinku, tačiau tam, kad tai veiktų, VNO turi būti gerokai brangesnis, t.y. per brangus pigių skrydžių aviakompanijoms, nes dabar net ir naudojimasis oro uostu praktiškai veltui (Ryanair atvejis Kaune) yra nepakankama paskata neiti į Vilnių. Jau nebekalbant apie kitus vežėjus, kurie yra gerokai mažiau jautrūs šiai kaštų sudedamajai. O tam, kad taip nutiktų matyt reikėtų, kad VNO pasiektų savo maksimalų pajėgumą ir neturėtų galimybės plėstis. Tokiu būdu oro uostas būtų priverstas mažinti nuolaidas arba visai jų palaipsniu atsisakyti tam, kad atlaisvinti vietą mokesniems klientams.

Aišku dar yra planas B. Sugrąžinti į VNO ivanauską (specialiai iš mažosios), tas neabejoju, kad sugebėtų ne tik, kad Wizz su Ryan iš Vilniaus išguiti, bet ir pusę dabar skraidančių tradicinių iš kurių vienas kitas gal ir pasirinktų KUN kaip alternatyvą bepročio (ne)valdomam oro uostui .

[udrius]

Tikrų tikriausia demagogija .


Belgija (11 mln. gyventojų). Brussels Airport (18,8 mln.) ir antras pagal dydį Brussels South Charleroi Airport (5,9 mln.). Abu aplinkui Briuselį, oro uostus skiria tik 74km, regis gelėtų būti pavizdys, kad du dideli oro uostai gali išsitekti visai šalia, tačiau, reikia pamiėti, kad tai iš Principo yra Ryanair oro uostas, kuriame prieš 1997-ais ten pradedant skriadyti Ryanair nevyko jokie komerciniai skyrdžiai. Dabar tai viena didžiausių jų bazių. Kaip bebūtų be Ryanair ten teskairdo tik dar dvi kompanijos Wizzair (keturios kryptys) ir Marokietiškas low-costas, siūlantis atostogines kryptis. Viskas. Tuo tarpu trečias pagal dydi Ostend-Bruges - 0,68 mln. keleivių, o visi reisai sezoniniai .

Danija (5,5 mln. gyventojų). Didžiausias oro uostas - Copenhagen Airport (22,7 mln.), antras pagal dydį Billund Airport (2,71 mln.) atstumas nuo Kopenhagos oro uosto - 263 km. Trečias pagal dydį Aalborg Airport (1,38 mln.) ir 421 km nuo Kopenhagos. Visi likę mažiukai.

Norvegija (5 mln.). Oslo Airport, Gardermoen (21,1 mln.), antras pagal dydį - Bergen Airport, Flesland (5,6 mln). Trečias - Stavanger Airport, Sola (4,13 mln.). Visi labai toli vienas nuo kito. Dar galima paminėti Rygge Moss ir Sandefjord, kurie yra skirtingose Oslo priemesčiuose ir į kuriuos skraido Ryanair/Wizzair. Keleivių skačius atitinkamai 1,67 ir 1,35 mln.

Švedija (9,5 mln.). Stockholm-Arlanda Airport (19,1 mln.), antras Gothenburg-Landvetter Airport (4,90 mln.) Atstumas - 487 km. Trečias ir ketvirtas taip pat Stockholmą aptarnaujantys Stockholm-Skavsta Airport (2,58 mln.) ir Stockholm-Bromma Airport (2,18 mln.).

Vengrija (10 mln.). Budapest Liszt Ferenc International Airport (8,92 mln.). Antras pagal dydį - Debrecen International Airport, vyksta tik užsakomieji skrydžiai ir net nepavyko rasti keleivių skaičiaus praeitais metais, bet matyt kuklus. Atstumas, beje 247 km.

Olandija. Amsterdam Airport Schiphol (49,7 mln.). Antras Eindhoven Airport (2,65 mln.), trečias - Rotterdam The Hague Airport (1,15 mln.).

Kalbant apie Lenkiją: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_airports_in_Poland - čia yra sąrašas visų Lenkijoje veikiančių oro uostų su keleivių skaičiais. Pažiūrėti kur kuris yra galima tiesiog paspaudus ant miesto pavadinimo, o atstumus pasiskaičiuoti Google pagalba manau visi mokame. Man regis, kad du iš didesnių arčiausiai vienas kito esantys yra Copernicus (Wrocławe) ir Henryk Wieniawski (Poznańėje), kuriuos skiria 181 km. Tiesa abu labai panašūs, po ~1,5 mln. keleivių ir kryptys į LOT bazę Varšuvoje, bei Lufthansos pagrindines bazes, plius emigrantinės Ryanair ir Wizzair kryptys. T.y. biznis skris arba per Varšuvą arba su Lufthansa per Miunchena, Diuseldorfą arba Frankfurtą. Va ir visas asortimentas.

Šaunuolis , kad surinkai tokią info, kuri paneigia Jūsų visų teiginius, kad ir Kaunas ir Vilnius turi konkuruoti tiek dėl keleivių, tiek dėl pigų avialinijų atėjimo. Puikus pavyzdys Belgija - tipinė Kauno - Vilniaus situacija . Į pagridinį oro uostą eina normalios avialinijos, o Charleroi Airport - kaip ir minėjai - low costų oro uostas.

Beje, apie Lenkiją kalbėdamas vėl užmiršai paminėti Jums nepatogų oro uostą Warsaw Modlin - į kurį perkeliami low costai.

Taigi, jokioje šalyje 100 km atstumu du oro uostai nevystomi kaip low cost oro uostai.

Beje, dėl teiginio, kad RYANAIR grįžta į Kauną - akivaizdus melas, nes nei vienas skrydis perkeltas į Vilnių negrįžta atgal.

Iš kitos pusės - savo nuomonės nekeisiu - turime vieną kartą apsispręsti ir baigti išlaikyti 3 oro uostus - blogiausiu atveju vieną, geriausiu atveju du - uždaryti. Mes nesame tokie turtingi, o ir srautai yra ne tie, kad galėtų visi išgyventi.

Beje, Tavo pateikti skaičiai dar kartą parodo, kad žmonėms nėra sunku nuvykti į oro uostą ir 400 km, ko nepasakysi apie ne kuriuos Lietuvos piliečius.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Taigi, jokioje šalyje 100 km atstumu du oro uostai nevystomi kaip low cost oro uostai.

Tarp LPL ir MAN gerokai mažiau kaip 100 km, o pigių skrydžių bendrovės kuo puikiausiai išsitenka abiejose. Tik jei LPL (kaip ir KUN) yra grynai low costų oro uostas, tai gerokai didesniame MAN, kaip ir VNO, yra ir tradicinių, ir pigių vežėjų.

[udrius]

Tarp LPL ir MAN gerokai mažiau kaip 100 km, o pigių skrydžių bendrovės kuo puikiausiai išsitenka abiejose. Tik jei LPL (kaip ir KUN) yra grynai low costų oro uostas, tai gerokai didesniame MAN, kaip ir VNO, yra ir tradicinių, ir pigių vežėjų.

LPL nėra sostinės oro uostas. Sorry.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

LPL nėra sostinės oro uostas. Sorry.

Nu ir kas?

[balietis]

Barcelona - Girona. Nors aišku, kur ten Barcelonai iki Vilniaus, juk ne sostinė ...

[balietis]

LPL nėra sostinės oro uostas. Sorry.

Ir išvis D. Britanijos pavyzdžių nekiškit, nes ten eismas vyksta kita gatvės puse. Sorry.

[pauliaK]

Šaunuolis , kad surinkai tokią info, kuri paneigia Jūsų visų teiginius, kad ir Kaunas ir Vilnius turi konkuruoti tiek dėl keleivių, tiek dėl pigų avialinijų atėjimo. Puikus pavyzdys Belgija - tipinė Kauno - Vilniaus situacija . Į pagridinį oro uostą eina normalios avialinijos, o Charleroi Airport - kaip ir minėjai - low costų oro uostas.

Bet tokiam scenarijuj reikalingos tinkamos aplinkybės, t.y. pagrindinis oro uostas turi būti per brangus pigių skrydžių aviakompanijoms, kad netoliese galėtų rastis pigesniam servisui skirtas analogas, kuris iš principo taikosi į tą pačią rinką. Kaip bebūtų vis daugiau ir daugiau taip vadinamų "pagrindinių" oro uostų 'atsidaro' pigių skrydžių aviakompanijoms, nes pastarosios užima vis didesnę ir didesnę rinkos dalį ir tik laiko klausimas, kada tai bus dominuojanti dalis rinkoje ir niekur nuo to nepabėgsi, ypač turint galvoje, kad tuoj neliks nei vieno 'didžiojo' vežėjo, kuris neturės savo nuosavo LCC, kurie perima motininių kompanijų srautą ir taip efektyviau 'maitina' didžiasias bazes.

Iš kitos pusės - savo nuomonės nekeisiu - turime vieną kartą apsispręsti ir baigti išlaikyti 3 oro uostus - blogiausiu atveju vieną, geriausiu atveju du - uždaryti. Mes nesame tokie turtingi, o ir srautai yra ne tie, kad galėtų visi išgyventi.

Dėl trijų oro uostų, galima diskuoti dėl jų visų reikalingumo, tačiau ne viskas tik elementaria logika grįsta šiame pasaulyje. Kaip bebūtų palaukim vasaros sezono, kuomet KUN vėl gaus padirbti normalesniu pajėgumu ir pažiūrėsim kokį finansinį rezultatą sugebės užfiksuoti, daugmaž nusistovėjus pozicijoms, tada bus galima sugrįžti prie šios diskusijos.

Beje, Tavo pateikti skaičiai dar kartą parodo, kad žmonėms nėra sunku nuvykti į oro uostą ir 400 km, ko nepasakysi apie ne kuriuos Lietuvos piliečius

Nežinau kurie būtent skaičiai tau tai rodo, bet aš labai abejoju, kad kažkur yra normalu važiuoti 400km iki oro uosto ir yra didelis bei pastovus srautas antžeminiu transportu į oro uosta iš taip toli važiuojančių .

[digital]

Iš kitos pusės - savo nuomonės nekeisiu - turime vieną kartą apsispręsti ir baigti išlaikyti 3 oro uostus - blogiausiu atveju vieną,

Vilniaus?

geriausiu atveju du - uždaryti.

Vilniaus ir Palangos?

Beje, Tavo pateikti skaičiai dar kartą parodo, kad žmonėms nėra sunku nuvykti į oro uostą ir 400 km, ko nepasakysi apie ne kuriuos Lietuvos piliečius.

Lyg ir ne pilnatis už lango?

[Silber418]

Taigi, jokioje šalyje 100 km atstumu du oro uostai nevystomi kaip low cost oro uostai.

Aplink Stokholmą 100 km. spinduliu (skirtingomis kryptimis) yra 2 low cost oro uostai - Skavsta/Nyköping bei Västerås.
Bromma yra komercinis oro uostas miesto ribose, o pagrindinis oro uostas Arlanda (taip pat už miesto).

Atsiprašau už priekabumą, bet negalėjau nepastebėti loginės klaidos.

[balietis]

Aplink Stokholmą 100 km. spinduliu (skirtingomis kryptimis) yra 2 low cost oro uostai - Skavsta/Nyköping bei Västerås.
Bromma yra komercinis oro uostas miesto ribose, o pagrindinis oro uostas Arlanda (taip pat už miesto).

Atsiprašau už priekabumą, bet negalėjau nepastebėti loginės klaidos.

Nei vienas iš tų dviejų pigių nėra šalia antro pagal dydį šalies miesto. Ūdriui netiks. Sorry.

[udrius]

Kauno oro uosto verslininkai atleidžia darbuotojus , šios dienos Kauno dienos straipsnis.

http://verslas.delfi.lt/automoto/kau....d?id=60081077

[Gator]

Nei vienas iš tų dviejų pigių nėra šalia antro pagal dydį šalies miesto. Ūdriui netiks. Sorry.

Tai kaip tik turetu tikti. Juk ne tik 100km spinduliu, bet dar ir privalumas - antras miestas salia. Dar labiau palanku i toki skraidyti nei i esanti uz 100km, bet be antro miesto salia. Nors aisku - nesinori, kad tas antras miestas nugvelbtu turistus, ar ne?

[c2h5oh]

Kas krenta akis šioje diskusijoje - tai beribis tikėjimas "Vilniaus valdininkų" galia.

Ryanair nusišvilpt ant Prancūzijos valdininkų reikalavimų (uždarė bazę Marselyje), Ryanair aki šiol pykstasi su vokiečiais (ir dar neaišku, kas ką įveiks) - o čia mūsų Masiulis tik bac, liepė, ir Ryanair'as klusniai perkėlė skrydžius.

[Gator]

o čia mūsų Masiulis tik bac, liepė, ir Ryanair'as klusniai perkėlė skrydžius.

Najau, kur cia kazkas taip grieztai pareiske? Pagrinde kalba ejo apie Masiulio palankiu salygu sudaryma butent vno, kas prisidejo prie ryanair sprendimo, o ne kazkoki tai liepima. Vel prasideda hiperbolizavimai

[c2h5oh]

Najau, kur cia kazkas taip grieztai pareiske? Pagrinde kalba ejo apie Masiulio palankiu salygu sudaryma butent vno, kas prisidejo prie ryanair sprendimo, o ne kazkoki tai liepima. Vel prasideda hiperbolizavimai

Na, galima suprasti nostalgiją Ivanauskui VNO vadovo poste. Bet negi kas nors gali sąmoningai norėti, kad valstybės turtas būtų ir toliau būtų šitaip valdomas?

[udrius]

Vat aš irgi taip sakau ar galime taip toliau valdyti - išlaikyti 3 oro uostus, vienam iš jų skirti valstybės paramą, kitiems - reikalauti, kad juos duotuotų tik savivaldybės.