Parašė John
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KUN] Tarptautinis Kauno oro uostas
Collapse
X
-
Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąViskas paprasta: Ryanair pavogė 24 milijonus ir pabėgo iš dvylikos kėdučių oro uosto nykiame Baltarusijos pasienio mieste.
Comment
-
Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąViskas paprasta: Ryanair pavogė 24 milijonus ir pabėgo iš dvylikos kėdučių oro uosto nykiame Baltarusijos pasienio mieste.Show must go von!
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimąKolega, jeigu žinios šioje srityje tokios ritobos, geriau nuo komentarų, ypač tokių, šioje diskusijoje susilaikykit.
Vargeli....
Visų pirma Vilnius čia nei prie ko ir niekas iš Vilniaus į Kauną negrįžta, bent jau tiek pasižiūrėti galėjai prieš savo erudicijos jūrą išliedamas. Kalba eina apie kitas kryptis. Tas, kurios buvo Kaune ir kurios buvo sustabdytos žiemos sezonui, dabar paskelbta, kad vasaros sezonui sugrįžta, tiesiog iš nuolatinių krypčių jos tapo sezoninėmis, Ryanair visame savo tinkle labai didelius (didesnius nei bet kada) žiemos karpymus darė, tai labai stipriai palietė ir Kauną. Šiaip labai džiugu, kad tiek daug krypčių sugrįžta, manau daugelis tikėjosi, kad jų bus mažiau. Taip kad nebus jau taip liūdna vasaros sezono metu Kaune, tuo labiau, kad tvarkaraštis dar negalutinis ir galim tikėtis kažko naujo, ko dar neturėjom pernai .Show must go von!
Comment
-
Parašė Linas Rodyti pranešimąPasakykit man, kodėl daugelis ponų vilniečių įsitikinę, kad oro susisiekimas (bent jau kasdieninėms, biznio ar elementaraus turizmo) reikmėms galimas tik iš Vilniaus. Pasiūlykit vokiečiams tarptautinį susisiekimą organizuot tik iš Berlyno, amerikiečiams - tik iš Vašingtono, kad ir tiems paties lenkams - tik iš Varšuvos ir jie visi jus pasiųs toli toli. Kodėl Lietuva tokia nelaiminga? Daugelis čia esančių, atrodo, mąsto pažangiai, balsuoja už progresyvias jėgas, bet galvosena nesikeičia nuo sovietinės, kuomet tik stipri "Maskva" reikalinga, o visa kita - niekai. Jei norim eiti į Vakarus, tai ir mąstykim vakarietiškai. Kažin, ar mūsų seneliai būtų deklaravę, kad "mes be Vilniaus nenurimsim", jei būtų žinoję, kad Vilnius taps naująja Maskva.
Valstybių mąstai, kuriuos tamsta naudoja palyginimui yra absoliučiai visiškai nesulyginami ir vien jau tai šį palyginimą daro juokingu. Jeigu jau taip lyginam, tai reikėtų lyginti bent jau panašaus į Lietuvą dydžio valstybes, su panašiu gyventoju skaičiumi ir tada bandyti ieškoti oro uostų 100km atstumu vienas nuo kito.
Keletas pavyzdžių:
Austrija (8,4 mln. gyventojų): Vienna International Airport (21,1 mln.). Antras pagal dydį yra Salzburg Airport (1,6 mln.). Atstumas tarp oro uostų yra: 326km, arba kitaip sakant absoliučiai priešingoje šalies pusėje. Trečias pagal dydi Innsbruck'as 1mln. keleivių ir 511km nuo Vienos. Arba 187km nuo Zalzburgo. Teisybės dėlei dar verta paminėti jog dėka Vienos oro uosto artumo (71km) Bratislava ir galima sakyti visa Slovakija neturi jokio didesnio oro uosto (5,4 mln. gyvetojų). Didžiausias oro uostas M. R. Štefánik Airport Brastislavoje (1,6mln. keleivių). Antras pagal dydį oro uostas Slovakijoje - Košice International Airport (0,26 mln.) yra 302km nuo Bratislavos oro uosto, arba beveik 400km nuo Vienos. Čia dar verta pridėti, kad matyt Slovakijos ir Bratislavos valdžia absoliučiai nesuinteresuota Vienos oro uosto protegavimu ir čia yra labai geras pavizdys, kad du oro uostai labai sunkiai išsitenka būdami taip arti vienas kito.
Belgija (11 mln. gyventojų). Brussels Airport (18,8 mln.) ir antras pagal dydį Brussels South Charleroi Airport (5,9 mln.). Abu aplinkui Briuselį, oro uostus skiria tik 74km, regis gelėtų būti pavizdys, kad du dideli oro uostai gali išsitekti visai šalia, tačiau, reikia pamiėti, kad tai iš Principo yra Ryanair oro uostas, kuriame prieš 1997-ais ten pradedant skriadyti Ryanair nevyko jokie komerciniai skyrdžiai. Dabar tai viena didžiausių jų bazių. Kaip bebūtų be Ryanair ten teskairdo tik dar dvi kompanijos Wizzair (keturios kryptys) ir Marokietiškas low-costas, siūlantis atostogines kryptis. Viskas. Tuo tarpu trečias pagal dydi Ostend-Bruges - 0,68 mln. keleivių, o visi reisai sezoniniai .
Čekija (10,5 mln. gyventojų). Didžiausias oro uostas - Václav Havel Airport Prague (11,8 mln.), antras pagal dydį Brno-Tuřany Airport (0,57 mln.) Atstumas - 228 km.
Danija (5,5 mln. gyventojų). Didžiausias oro uostas - Copenhagen Airport (22,7 mln.), antras pagal dydį Billund Airport (2,71 mln.) atstumas nuo Kopenhagos oro uosto - 263 km. Trečias pagal dydį Aalborg Airport (1,38 mln.) ir 421 km nuo Kopenhagos. Visi likę mažiukai.
Suomija (5,4 mln.). Helsinki Airport (14,87 mln.). Antras pagal dydį Oulu Airport (0,97 mln.). Atstumas - 513 km.
Norvegija (5 mln.). Oslo Airport, Gardermoen (21,1 mln.), antras pagal dydį - Bergen Airport, Flesland (5,6 mln). Trečias - Stavanger Airport, Sola (4,13 mln.). Visi labai toli vienas nuo kito. Dar galima paminėti Rygge Moss ir Sandefjord, kurie yra skirtingose Oslo priemesčiuose ir į kuriuos skraido Ryanair/Wizzair. Keleivių skačius atitinkamai 1,67 ir 1,35 mln.
Švedija (9,5 mln.). Stockholm-Arlanda Airport (19,1 mln.), antras Gothenburg-Landvetter Airport (4,90 mln.) Atstumas - 487 km. Trečias ir ketvirtas taip pat Stockholmą aptarnaujantys Stockholm-Skavsta Airport (2,58 mln.) ir Stockholm-Bromma Airport (2,18 mln.).
Vengrija (10 mln.). Budapest Liszt Ferenc International Airport (8,92 mln.). Antras pagal dydį - Debrecen International Airport, vyksta tik užsakomieji skrydžiai ir net nepavyko rasti keleivių skaičiaus praeitais metais, bet matyt kuklus. Atstumas, beje 247 km.
Olandija. Amsterdam Airport Schiphol (49,7 mln.). Antras Eindhoven Airport (2,65 mln.), trečias - Rotterdam The Hague Airport (1,15 mln.).
Jei kalbant apie Vokietija, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją arba kitaip sakant apie didžiasias Europos šalis tai esminis skirtumas tarp didelės ir mažos šalies yra tas, kad didelėje vyksta susiekimas oro transportu ir pačios šalies viduje dėl didelių atstumų, kas savaime generuoja srautą, taip pat tranzitinis judėjimas į pagrindinius oro uostus.
Net ir tokiose puikiu planavimu ir tolygiu išsivystymu pasižyminčiuose šalyse kaip Vokietija oro uostai yra gana toli vienas nuo kito (logiška), neesu labai puikiai susipažinęs su Vokietijos geografija, bet iš pažiūros kiekviena žemė vidutiniškai turi po vieną rimtą oro uostą.
Skaičiai, oro uostai mažėjimo tvarka. Frankfurtas (56 mln.), Miunchenas (38 mln.), Diuseldorfas (28 mln.), Berlynas Tagel (17 mln.) + Schönefeld (7,1 mln.), Hamburgas (13 mln.), Cologne (10 mln.), Štutgartas (9,6 mln.), Hanoveris (5,34 mln.) ir Nurembergas (3,96 mln.).
Dabar įsijungiam Vokietijos oro uostų žemėlapį ir pabandom surasti du iš mano aukščiau paminėtų oro uostų vieną šalia kito: http://www.mapsofworld.com/internati...e/germany.html
Kalbant apie Lenkiją: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_airports_in_Poland - čia yra sąrašas visų Lenkijoje veikiančių oro uostų su keleivių skaičiais. Pažiūrėti kur kuris yra galima tiesiog paspaudus ant miesto pavadinimo, o atstumus pasiskaičiuoti Google pagalba manau visi mokame. Man regis, kad du iš didesnių arčiausiai vienas kito esantys yra Copernicus (Wrocławe) ir Henryk Wieniawski (Poznańėje), kuriuos skiria 181 km. Tiesa abu labai panašūs, po ~1,5 mln. keleivių ir kryptys į LOT bazę Varšuvoje, bei Lufthansos pagrindines bazes, plius emigrantinės Ryanair ir Wizzair kryptys. T.y. biznis skris arba per Varšuvą arba su Lufthansa per Miunchena, Diuseldorfą arba Frankfurtą. Va ir visas asortimentas.
Kalbant apie JAV, nors tai ir didžiausia keliaujančių oru rinka pasaulyje, didžioji dalis yra vidiniai keliautojai - 730 mln., kai tuo tarpu tarptautiniai keleiviai yra beveik penkis kartus mažesnė - 161,8 mln. Ir čia įskaitant Meksiką ir Kanadą. Taip, kad tarptautinis susisiekimas daugelyje valstijų toks ribotas, kad norint nukeliauti kažkur į užsienį pirma reikės dar keletą valstijų pakeliauti iki oro uosto, iš kurio tai bus galima padaryti. Liūto dalis tarptautinio susisiekimo į/iš JAV vyksta (rytuose) per Niujorko JFK/EWR bei Majamį (daugiau į pietus) oro uostus, vakaruose Los Andželo LAX ir San Fransisko SFO. Tamstos paminėtas Vašingtonas turi vos 6 mln. tarptautinio srauto, t.y. tik maždaug tris kartus daugiau nei Vilniaus oro uostas, o atmetus Meksiką ir Kanadą, matyt skaičius dar gerokai kuklesnis būtų . JAV oro ustai pagal tarptautinį srautą: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...fic_.282010.29
Informacija apie JAV vidaus ir tarptautinę rinka: http://www.faa.gov/about/office_org/...20Forecast.pdf
Visą kitą informacija iš Wikipedia, atstumai su google pagalba paskaičiuoti, nesunkiai pasitikrinti galit, jei nepasitikit .
Comment
-
paulia, net keliose vietose radai oro uostus arciau nei 100km (Oslo rygge ir panasiai) ir taip lyg tarp kitko paminejai. O kur daug tai konkreciai rasai. Tokia intonacija lyg nuglaistant mazesnius atstumus, "tarp kitko"
Taipogi tie atstumai didelese plotu valstybese ne ta pati reiskia, koks 190km daugumoje tavo paminetu valstybiu yra menkesnis atstumas nei 100km Lietuvos mastu, kur nuo vieno galo iki kito 300 su trupuciu tera
Vokietijoje Hano oro uosta ir atstuma iki Frankfurto patogiai pamirsai beje
Vasingtono pavyzdys puikiai irodo prieisnga Lietuvai iproti kiosti viska tik i sostine.Paskutinis taisė Gator; 2012.11.16, 01:11.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąTaipogi tie atstumai didelese plotu valstybese ne ta pati reiskia, koks 190km daugumoje tavo paminetu valstybiu yra menkesnis atstumas nei 100km Lietuvos mastu, kur nuo vieno galo iki kito 300 su trupuciu tera
Vokietijoje Hano oro uosta ir atstuma iki Frankfurto patogiai pamirsai beje
Comment
-
Parašė miestasUžteks demagogijos. Keli paprasti palyginimai. Talinas-Tartu (virš 4 kartų), Ryga-Daugpilis (9 kartai), Minskas-Homelis (4), Praha-Brno (3), Kapenhaga-Arhus (5), Belgradas-Novi Sadas (6), Zagrebas-Splitas (5), Oslo-Bergenas (3), Liublijana-Maribor (3), Helsinkis-Tampere (6), Stokholmas-Gioteborgas (3), Budapeštas-Debrecenas (8), Dublinas-Korkas (10), Viena-Lincas (4). Tada Vilnius-Kaunas (1,6). Ir prie kurių iš šitų antrųjų miestų yra tokio santykinio (su sostine) ar absoliutaus dydžio (beveik milijonas) oro uostai? Tai kur čia tas "kišimas"?
To nesuprasdamas puikiai pasitarnavai sia statistika butent tam ka as norejau pasakyti - jei sostine uz miesta didesne 5 kartus tai naturalu, kad ten ir sukisama daugiausiai skrydziu, bet kai skirtumas tik 1.6 - balansas turetu buti kitoks.
Parašė miestasToliau dėl kitų pagraudenimų. Zoologijos sodą paliko; Čiurlionį paliko; Gamtos muziejų paliko; Rumšiškes įsteigė; Ryšių, Medicinos muziejus vietoje Vilniaus įkūrė: dar ir eksponatų iš vagių sostinės užvežė; pagrindinį Lietuvos sveikatos, technologijų, sporto, žemės ūkio centrą paliko ir visom išgalėm stiprina; europinę vėžę planuoja; areną pastatė, GPM padidino iki beveik 100 proc., kai pasaulio bambą skriaudžia - ne, vistiek blogai.
Reikia oro uostą perkelti, bet klastingi sostinės klerkai,- valdininkėliai, susimokė ir vėl apvogė.
Parašė miestasO kur dar kvaili ir klastingi ketinimai turėti svarbiausias kryptis iš sostinės (jei jau turėti - tai tik iš Kauno, bet jokiu būdu ne iš Lietuvos Maskvos, rusų miesto).
Parašė miestasKaip gi Kauno ponas pavažiuos iki Vilniaus oro uosto,- jis ne koks vilnietis, kad į areną važiuotų klausyti koncerto ar į zoosodą pirkti dramblio - na niekaip nevažiuos.Paskutinis taisė Gator; 2012.11.16, 02:55.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąpaulia, net keliose vietose radai oro uostus arciau nei 100km (Oslo rygge ir panasiai) ir taip lyg tarp kitko paminejai. O kur daug tai konkreciai rasai. Tokia intonacija lyg nuglaistant mazesnius atstumus, "tarp kitko"
Taipogi tie atstumai didelese plotu valstybese ne ta pati reiskia, koks 190km daugumoje tavo paminetu valstybiu yra menkesnis atstumas nei 100km Lietuvos mastu, kur nuo vieno galo iki kito 300 su trupuciu tera
Vokietijoje Hano oro uosta ir atstuma iki Frankfurto patogiai pamirsai beje
Vasingtono pavyzdys puikiai irodo prieisnga Lietuvai iproti kiosti viska tik i sostine.
Parašė LinasPasakykit man, kodėl daugelis ponų vilniečių įsitikinę, kad oro susisiekimas (bent jau kasdieninėms, biznio ar elementaraus turizmo) reikmėms galimas tik iš Vilniaus. Pasiūlykit vokiečiams tarptautinį susisiekimą organizuot tik iš Berlyno, amerikiečiams - tik iš Vašingtono, kad ir tiems paties lenkams - tik iš Varšuvos ir jie visi jus pasiųs toli toli. Kodėl Lietuva tokia nelaiminga?
Beje, grįžtant prie tų atstumų, reikia žiūrėti ne tik į kilometrus, bet visų pirma per kiek laiko juos galima įveikti. Kaip bebūtų, net ir sąlyginai toliau esantis oro uostas (nebūdamas analogiškai didelio ir svarbaus ekonominio centro dalimi) neturės galimybės turėti lygiavertį tarptautinį susiekimą. Dauguma atvejų bus padorus regioninis connectionas su pagrindiniais šalies/regiono vartais į tarptautinį susiekimą, o ne analogiškas ar proporcingas viso ko dalis. Na ne taip veikia laisva rinka šiuo klausimu.
Grįžtant prie KUN ir jo artumo VNO. Jis yra gerokai, GEROKAI per arti, kad būtų įdomus kam nors. Net jeigu šalyje vėl turėtume kokį nors nac. vežėją kaip AirLituanica ar pan. jis tikrai neskraidytų į Kauną, nes šie oro uostai yra taip arti vienas kito, jog atvykimas į oro uostą nurodytu laiku, bagažo atidavimas, saugumo patikros ir pats skrydis būtų daug ilgiau trunkantis procesas nei tiesiog nuvažiuoti į Vilnių. Jeigu Kaunas būtų lygiai toks koks yra, bet tarkime ten kur yra Klaipėda viskas būtų gerokai kitaip ir tokių ašarų pakalnių nereikėtų, bet yra kaip yra. Apskritai, KUN atsirado dėl lygiai tokių pat priežasčių kaip ir minėti Rygge, Šarlerua, Hanas, Beauvais, Girona ir kalnas kitų, tiesiog į oro uostą, kurį norėtųsi skraidyti buvo per brangu, todėl surasta pigiausia ir kaip imanoma arčiau esanti alternatyva. Jeigu vieną dieną Oslo, Frankfurto, Paryžiaus, Briuselio oro uostai sugalvotų sumažinti savo rinkliavas tiek, kad jie taptų prieinami žemų kaštų aviakompanijoms anksčiau paminėtų oro uostų likimas būtų labai panašus į Kauno. Netikite? Pavizdys, paminėjau Gironą arba tiksliau Barcelona-Girona, bet antroje sakinio dalyje nepaminėjau Barcelonos oro uosto, o nepaminėjau nes:
2009 metais pagrindinis Barcelonos oro uostas BCN atidarė naują terminalą į kurį persikėlė visi oro uostu naudojęsi. Likus tuščiam senajam terminalui buvo priimtas sprendimas gerokai sumažinti naudojimosi juo įkainius. Rezultatas: BCN tampa sparčiausiai augančiu oro uostu (didžiųjų kategorijoje) Europoje, tuo tarpu Gironos skaičiai:
2005 - 3,533,567
2006 - 3,614,223
2007 - 4,848,604
2008 - 5,507,294
2009 - 5,286,970
2010 - 4,863,785
2011 - 3,007,649
Šiek tiek papildysiu. Girona taip pat buvo praktiškai Ryanair oro uostas, kuriame vieninteliai vykdė reguliarius reisus visus metus ir dalis užimama oro uoste priminė situaciją Kaune. Jokių tiesioginių konkurentų neturėjo. Šią žiemą 2/3 reisų ilsėjosi žiemos miegu, nemaža dalis reisų buvo perkelta į BCN iš Gironos, tame tarpe ir Vilnius.
Nieko neprimena?
Dar apie JAV, pasikartosiu, kad absoliučiai juokinga ir neįmanoma čia kažkokius palyginimus daryti, tačiau viena paprasta mintis, jei jau buvo užsiminta apie "nesukišimą" visko į sostinę. Visų pirma Šiaurės Amerika, ypač savo ankstyvose dienose buvo laukinio kapitalizmo kraštas, kur iš principo laimėdavo tas kuris tiesiog sugebėjo parduoti ten kur reikia, tą ką reikia ir kada reikia. Visi aviacijos centrai taip ir susiformavo, laukui bėgant, t.y. ten kur buvo fundamentalus poreikis jiems atsirasti, ne todėl kad kažkas iš Vašingtono (kurio išvis tada dar nebuvo ) pasakė, kur kas ir kaip turi būti. Ir dabar ten niekas tokių dalykų nereguliuoja, oro uostai, visos aviakompanijos yra privatus biznis ir veikla vykdoma taip kad atneštų maksimalų pelną. Todėl Vašingtone yra toks tarptautinis susisiekimas, kokiam yra paklausa, o bendrai apart The Mall vašingtone, kur visi memorialai bei "vadžia" tai niekuo neišsiskiriantis JAV mastais didmiestis. Analogiška situacija yra ir Europoje, taip čia turime nacionalinių vežėjų ir kai kurie turi "politinių" maršrutų, bet tai yra tokia niekinė dalis, kad neverta apie tai šnekėti. O šiaip yra atvira rinka, kurios viduje kas nori skraido kur nori ir visų pagrindinis tikslas uždirbti pinigus .Paskutinis taisė pauliaK; 2012.11.16, 05:38.
Comment
-
Parašė miestasUžteks demagogijos. Keli paprasti palyginimai. Talinas-Tartu (virš 4 kartų), Ryga-Daugpilis (9 kartai), Minskas-Homelis (4), Praha-Brno (3), Kapenhaga-Arhus (5), Belgradas-Novi Sadas (6), Zagrebas-Splitas (5), Oslo-Bergenas (3), Liublijana-Maribor (3), Helsinkis-Tampere (6), Stokholmas-Gioteborgas (3), Budapeštas-Debrecenas (8), Dublinas-Korkas (10), Viena-Lincas (4). Tada Vilnius-Kaunas (1,6). Ir prie kurių iš šitų antrųjų miestų yra tokio santykinio (su sostine) ar absoliutaus dydžio (beveik milijonas) oro uostai? Tai kur čia tas "kišimas"?
Toliau dėl kitų pagraudenimų. Zoologijos sodą paliko; Čiurlionį paliko; Gamtos muziejų paliko; Rumšiškes įsteigė; Ryšių, Medicinos muziejus vietoje Vilniaus įkūrė: dar ir eksponatų iš vagių sostinės užvežė; pagrindinį Lietuvos sveikatos, technologijų, sporto, žemės ūkio centrą paliko ir visom išgalėm stiprina; europinę vėžę planuoja; areną pastatė, GPM padidino iki beveik 100 proc., kai pasaulio bambą skriaudžia - ne, vistiek blogai.
Reikia oro uostą perkelti, bet klastingi sostinės klerkai,- valdininkėliai, susimokė ir vėl apvogė.
O kur dar kvaili ir klastingi ketinimai turėti svarbiausias kryptis iš sostinės (jei jau turėti - tai tik iš Kauno, bet jokiu būdu ne iš Lietuvos Maskvos, rusų miesto).
Kaip gi Kauno ponas pavažiuos iki Vilniaus oro uosto,- jis ne koks vilnietis, kad į areną važiuotų klausyti koncerto ar į zoosodą pirkti dramblio - na niekaip nevažiuos.
Deja, bet eilinė tema paskandinta kauniečių kiemo patriotizmo jūroje. Patinka gi žmonėms matuotis ir jais kovoti, bei verkšlenti ar ieškoti paprastuose ekonominiuose sprendimuose sąmokslo ir klastos...
Comment
-
Aš tai manau, kad tiek KUN, tiek VNO turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Šiuo atveju, KUN mokesčius reiktų pakelti iki VNO lygio, arba VNO mokesčius nuleisti iki KUN lygio. Tada mes pažiūrėtumėm koks tikras "visiems" (turistams, verslui ir pan.) "itin patrauklaus" KUN potencialas ir kaip jis šluostys nosį tam Baltarusijos pasienio kaimui.
Comment
-
KUN aisku turi buti palankesnes salygos nei VNO, nes tai paprasciausiai provincija ir arkliui aisku, kad potencialo KUN yra maziau, nes VNO paprasciausiai sostine. KUN matyciau kaip Tamperes analoga Suomijoje, kuris nuo Helsinkio nutoles panasiu atstumu (~120-150 km), taciau per metus prasuka ~700k keleiviu ir patenkina regiono poreikius, skrenda Ryanair, o taip pat uztikrintas ir susisiekimas su pagrindiniais regiono hubais: Helsinkiu, Stokholmu, Kopenhaga ir Ryga. Taip, kad KUN tureti 500k-700k per metus manau butu ne kiek normalu, o privalu, tik taciau reiketu padirbeti su kitom kompanijom del jungciu i keleta kitu hubu jungemiesiems skrydziamsVidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa
Comment
-
Parašė Recoiler Rodyti pranešimąKUN aisku turi buti palankesnes salygos nei VNO, nes tai paprasciausiai provincija ir arkliui aisku, kad potencialo KUN yra maziau, nes VNO paprasciausiai sostine. KUN matyciau kaip Tamperes analoga Suomijoje, kuris nuo Helsinkio nutoles panasiu atstumu (~120-150 km), taciau per metus prasuka ~700k keleiviu ir patenkina regiono poreikius, skrenda Ryanair, o taip pat uztikrintas ir susisiekimas su pagrindiniais regiono hubais: Helsinkiu, Stokholmu, Kopenhaga ir Ryga. Taip, kad KUN tureti 500k-700k per metus manau butu ne kiek normalu, o privalu, tik taciau reiketu padirbeti su kitom kompanijom del jungciu i keleta kitu hubu jungemiesiems skrydziamsShow must go von!
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimąAš tai manau, kad tiek KUN, tiek VNO turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Šiuo atveju, KUN mokesčius reiktų pakelti iki VNO lygio, arba VNO mokesčius nuleisti iki KUN lygio. Tada mes pažiūrėtumėm koks tikras "visiems" (turistams, verslui ir pan.) "itin patrauklaus" KUN potencialas ir kaip jis šluostys nosį tam Baltarusijos pasienio kaimui.You've got one life! Live it!
Comment
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąVNO tiek pat gali plestis (nfrastruktura - terminalai, takai) kiek Helsinkis ir Ryga? Ar nelabai?Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa
Comment
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąVNO tiek pat gali plestis (nfrastruktura - terminalai, takai) kiek Helsinkis ir Ryga? Ar nelabai?
Comment
-
Parašė fredis Rodyti pranešimąTai elementariai Kauno oro uostą reikėjo uždaryti, o ne statyti naują terminalą ir t.t. Elementarios strategijos nebuvimas... Ar ne taip?
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimąAš tai manau, kad tiek KUN, tiek VNO turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Šiuo atveju, KUN mokesčius reiktų pakelti iki VNO lygio, arba VNO mokesčius nuleisti iki KUN lygio. Tada mes pažiūrėtumėm koks tikras "visiems" (turistams, verslui ir pan.) "itin patrauklaus" KUN potencialas ir kaip jis šluostys nosį tam Baltarusijos pasienio kaimui.
Jei tarkim Vokietija gamina MB ir VW automobilius ir ju kainas suvienodina tai automatiskai reiskia ne "sudarytas vienodas salygas", o VW naikinima, kadangi MB yra patrauklesnis produktas, kurio ir savikaina didesne, todel jis turi kainuoti daugiau. Taip ir cia - VNO yra pagrindinis ir sostines oro uostas, todel jis yra patrauklesnis ir automatiskai naturaliai rinkliavos turi buti didesnes nei regioninio KUN oro uosto.
Kvailyste yra kalbeti apie vienodas rinkliavas kai produktai yra skirtingi.
Comment
Comment