[LY] Air Lituanica

[Bartas1]

Zuokas veikiausiai nedarė analizių kokio dydžio lėktuvai būtų buvę patys geriausi pradėti veiklą, aš įsivaizduoju, kad jis atėjo ir padėjo ant stalo tam tikrą pinigų sumą, kurią galėjo skirti iš biudžeto ir pasake "prašom už tiek sukurti avialinijas".

O išeidamas išsinešė susirinkusiųjų pinigines .

Štai įrašas AL komercijos direktoriaus S.Bartkaus bloge, apie skrydžių vykdymo sąnaudas, padėsiantis susiorientuoti, jog veiklą vykdė žmonės nutuokiantys apie lėktuvų parinkimą:
http://simonas.bartkus.lt/blog/2009/...ykdymo-kastai/

Pirmadienį Vyriausybės vadovas, žurnalistų paklaustas, ar reikėjo bandyti finansiškai palaikyti bendrovės „Air Lituanica“ gyvavimą, atsakė: „Būtų sunku atsakyti iš karto į šį klausimą, nes pirmiausia būtina žinoti, kokia yra bendrovės finansinė padėtis. Reikia visąlaik analizuoti ir žiūrėt, ar yra kažkokios galimybės padėti tokiai kompanijai, kaip finansiškai išgyventi. Jeigu yra ilgalaikis strateginis planas, kuris parodytų, kad ji toliau gali vykdyti savo veiklą ir po kurio laiko jau pradėti dirbti pelningai, tai, sakyčiau, reikia bandyti išlaikyti.“

Vyriausybė, būtent į kurią, nuo pat pradžių, buvo dedamos viltys, neva nieko nežinojo, plano nematė, apie finansinę padėtį negirdėjo, Kirkilas smerkia Šimašių, investuotojams siunčiama žinia, kad imkit reisus, pinigų kompanijai neduosim ir t.t. ..))) Sunku ir pakomentuoti..

[Eidvis]

Štai įrašas AL komercijos direktoriaus S.Bartkaus bloge, apie skrydžių vykdymo sąnaudas, padėsiantis susiorientuoti, jog veiklą vykdė žmonės nutuokiantys apie lėktuvų parinkimą

Lėktuvus parinko ne žmonės, kurie valdė AirLituanicą, o paskirtų lėšų dydis. Galbūt pats efektyviausias būdas pradėti avialinijas yra du dideli lėktuvai, kuriems labai tikėtina, kad neužteko pinigų. Dėl to reikėjo pasirinkti geriausią variantą už turimą sumą. Aš nesiginčiju, galbūt iš tų turimų resursų buvo viskas ten tvarkoje su kaštais ir t.t. Bet jeigu taip viskas gerai su kaštais ir t.t., tai iš kur tas nežmoniškas -30% nuostolis? Tiek Aurela, tiek Star1 pradėjo veiklą berods su dideliais lėktuvais. Taip, nebuvo pelningos, tačiau tai reiškia kelių procentų nuostolį, o ne -30% ar daugiau. Aš manau veikiausiai čia bus pasirinktas visiškai klaidingas modelis. O kaip pasirenki klaidingą modelį, tai kad ir kokie profesionalai bedirbtų, kad ir kaip su kaštais viskas tvarkoj būtų, tačiau vistiek nieko neišspausi.

[Bartas1]

Kodėl „Air Lituanica“ pasirinko „Embraer“ „E-Jet’us“?

„Embraer E-Jet“ pasirinkimas buvo užduotas dar prieš daugiau nei metus rengiant vežėjo verslo planą ir daugelis aspektų dėl šio pasirinkimo pasitvirtino eigoje. Strategija anksčiau nei taktika. „Embraer E-Jet“ geriausiai išpildo „Air Lituanica“ strategiją pasiūlyti patogiausius regioninius skrydžius orientuotus į keliaujančius darbo reikalais.

„Embraer E-Jet“ serija turi kelis neginčijamus privalumus, kuriais „Air Lituanica“ naudojasi ir ketina pasinaudoti:
– techninių priežiūros bazių prieinamumas – „E-Jet“ priežiūra ir remontas gali būti atliekiami Taline, Varšuvoje, Helsinkyje, o greitu metu gali būti ir Vilniuje; priežiūros bazės arti ir kainos labiau su Rytų Europos darbo jėgos apmokėjimo lygiu;
– krovinių vežimas – „E-Jet“ yra talpiausi regioniniai lėktuvai krovinių vežimui;
– lankstumas varijuojant tarp skirtingų modifikacijų – nuo 70 vietų (E170) iki 122 vietų (E195) yra realiai tos pačios modifikacijos lėktuvai, su ta pačia remonto ir priežiūros programa bei ta pačia įgulos paruošimo programa. Ateityje ketiname išnaudoti skirtingiems maršrutams skirtingos modifikacijos e-jet’us;
– tai vienas patogiausių lėktuvų keliaujantiems darbo reikalais – sėdynės išrikiuotos 2+2 (ir plačiausios savo klasėje!), galimybė parkuotis prie įlaipinimo galerijų bei sutalpinti lėktuvo salone visą rankinį bagažą.

http://simonas.bartkus.lt/blog/2013/...air-lituanica/

[Eidvis]

„Embraer E-Jet“ pasirinkimas buvo užduotas dar prieš daugiau nei metus rengiant vežėjo verslo planą ir daugelis aspektų dėl šio pasirinkimo pasitvirtino eigoje.

Kaip ten bebūtų, tačiau pradinis verslo planas, kuris ir apsprendė kokius lėktuvus pasirinkti, prognozavo pelną jau šiais metais. O šiais metais turim nežmonišką minusą. Tai kas tada ne taip buvo daroma? Dėl ko dabar turim tokią situaciją, t.y. bankrotą?

[Bartas1]

Kaip ten bebūtų, tačiau pradinis verslo planas, kuris ir apsprendė kokius lėktuvus pasirinkti, prognozavo pelną jau šiais metais. O šiais metais turim nežmonišką minusą. Tai kas tada ne taip buvo daroma? Dėl ko dabar turim tokią situaciją, t.y. bankrotą?

Deja, nesu insider'is pakomentuoti negaliu. Žinomi keli faktoriai, neigiamai įtakoję bendrovės veiklą 2014 m., nesutarimai su Estonian Air, palikę bendrovę su vienu lėktuvu ir nuostoliais, bei politinis spaudimas, opozicijai užsiundžius teisėsaugą, kai pardavimai kažkurį laikotarpį laikėsi apie 1,5 karto mažesni.

Geras komentaras iš to pačio blogo:

pliumbum - 2015 05 22, 12:07
Labai ačiū Simonui už darbą ir tikrai puikias avialinijas.

Kokios buvo klaidos? Labai paprastos:

1. Siejimas su konkretaus politiko vardu. Jokiems dideliems projektams tai nėra gerai, jeigu juose įvelti viešieji pinigai. Milžiniškas blogis. Šūdo pylimas beveik be perstojo viso gyvavimo metu vien dėl šitos paprastos priežasties. Tas kenkė įvaizdžiui, o kartu ir bilietų pardavimams, ir projekto tęstinumui, ir t.t. ir pan. Niekada, NIEKADA taip nereikia daryti. Be rinkos konkurentų tikrai nereikia dar ir politinių konkurentų. Kurie yra netgi stipresni, labiau suinteresuoti ir įžūlesni negu rinkos konkurentai. Turi būti visuotinis politinis konsensusas, jeigu avialinijos veiks finansuojamos iš viešųjų lėšų.

[Eidvis]

Tai, ką tu dabar cituoji, aš matau kaip patvirtinimą, kad toks projektas negalėjo būti kuriamas:

Kokios buvo klaidos? Siejimas su konkretaus politiko vardu. Jokiems dideliems projektams tai nėra gerai, jeigu juose įvelti viešieji pinigai. Milžiniškas blogis.

Deja, jau per vėlu. Klaida buvo padaryta pačioje pradžioje. O kas dėl EstonianAir - tai čia turbūt jau prasto vadovavimo požymis jeigu nesugeba numatyti tokių grėsmių ir nuo jų apsidrausti, t.y. normalią sutartį pasirašyti. Galų gale, jeigu pradinis planas buvo AirLituanicą padaryti pelningą per 3 metus, tai taip išeina dėl klaidos su EstonianAir prisidėjo dar minimum 3? (pasak AirLituanicos pelnas planuojamas kažkada po 2018). Yra nesąmonė turėti avialinijas, kurios nesugeba tapti pelningomis per 6 metus. Juk tokia kompanija negali savomis jėgomis plėstis, yra ne konkurencinga, nukirpk subsidijų šlangelę ir jinai iškart žlunga.

[vilnews]

Mero R.Šimašiaus, susisiekimo viceministro A.Šliūpo komentaras dėl oro vežėjų skrydžių krypčių
https://www.youtube.com/watch?v=UZubvqjqXvU

[vilnews]

„Air Lituanica“ uždarymas Vilniaus savivaldybei gali kainuoti virš 1 mln. eurų – R. Šimašius
http://faktai.lt/lietuva/air-lituani...ru-r-simasius/

[Bartas1]

Tai, ką tu dabar cituoji, aš matau kaip patvirtinimą, kad toks projektas negalėjo būti kuriamas.

Iš esmės pritarčiau, jau minėjau, jog politinė rizika nebuvo įvertinta, visgi toks siauraprotiškas bendrovės užlenkimas gerai nenuteikia.

[Torkas]

Iš esmės pritarčiau, jau minėjau, jog politinė rizika nebuvo įvertinta, visgi toks siauraprotiškas bendrovės užlenkimas gerai nenuteikia.

Koks dar siauraprotiškas bendrovės užlenkimas? Ar jūs su AZ tuos pačius svaigalus vartojat, kad kaip ir jis šiandien pareiškė Šimašių į kalėjimą pasiųsiąs?

[Romas]

Iš esmės pritarčiau, jau minėjau, jog politinė rizika nebuvo įvertinta, visgi toks siauraprotiškas bendrovės užlenkimas gerai nenuteikia.

Dėl siauraprotiškumo (yra ir švelnesnių sinonimų) galima pritarti su viena išlyga - kodėl tai įvyko tik dabar. Kam reikėjo laikyti rinkoje įmonę, kuri finansine prasme stabiliai generavo tik nuostolius ir skolas.

„Air Lituanica“ liko skolinga beveik 1 mln. eurų navigacinių rinkliavų

„Air Lituanica“ organizacijai mokėdavo, bet ne visas sumas, kurios buvo nurodytos sąskaitose. Sakyčiau, per pastaruosius maždaug dešimt mėnesių šis atsilikimas išaugo apie tris kartus“
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...avu-663-505432

Lietuvos oro uostai per teismą bandys susigrąžinti „Air Lituanicos“ skolą

Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas BNS patvirtino, kad įmonė pateikė ieškinį teismui, tačiau skolos dydžio jis teigė kol kas negalintis atskleisti. Anot jo, bendrovė prašo areštuoti skrydžių įmonės turto.(...)
Praėjusią savaitę bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė teigė, kad pagrindiniai įmonės įsiskolinimai yra navigaciniai mokesčiai.
http://1psl.lt/ekonomika/2015/05/lie...tuanicos-skola

Anksčiau buvo vartojami žodžiai "sumokėjo, sukūrė, pritraukė" ir pan.:

http://www.slideshare.net/petrasnaus...anica-12112014


Po kiek laiko išiaškės ir daugiau įmonių, kurios nukentėjo nuo Air Lituanicos

viena iš įmonių garantavusių pinigų grąžinimą keleiviams yra Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, tačiau likusių įmonių Vilniaus meras neatskleidė.
http://faktai.lt/lietuva/air-lituani...ru-r-simasius/

[vilnews]

A. Zuokas skaudžiai įgėlė R. Šimašiui
Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“,
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=68069228

Kodėl Lietuva nesugeba turėti savų avialinijų? Ar buvo įmanoma išgelbėti penktadienį veiklą sustabdžiusią bendrovę „Air Lituanica“?

[Al1]

Na, tamsta, čia jau priplakėt visko į vieną krūvą. Efektyvumas yra efektyvumas, o privatus sektorius yra efektyvesnis. Valdžia turi priversti verslą tenkinti jūsų išvardintus siekius, tas taip, bet ne pati daryti verslą.

Tai yra niekuo nepagrįsta visokių laisvos rinkos institutų ir pan. platinama dogma. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Vienu atveju efektyvesnis privatus verslas, kitu - valstybinis. Jei jau laikytis nuosekliai liberalios linijos, tai valstybė ne tik kad neprivalo, bet net ir neturi teisės priversti privatų verslą vykdyti kažkokias tai socialines visuomenei naudingas funkcijas.
Privačiam verslui neapsimoka Lietuvoje vystyti aviaciją.

[Bartas1]

Dėl siauraprotiškumo (yra ir švelnesnių sinonimų) galima pritarti su viena išlyga - kodėl tai įvyko tik dabar. Kam reikėjo laikyti rinkoje įmonę, kuri finansine prasme stabiliai generavo tik nuostolius ir skolas.

OK, pavadinkime tai "nekūrybišku" problemos sprendimo būdu

Romai, įmonė dar net nesulaukė antrojo gimtadienio nuo savo veiklos pradžios. Reikėtų suprasti, jog tai nėra elementarus pvz. kirpimo paslaugų verslas, galintis generuoti pelną jau pirmaisiais veiklos mėnesiais. Aviacinių paslaugų sferoje barriers to entry yra pakankamai dideli, įėjimo į rinką strategija, tam tikrą laikotarpį, reikalauja nemažų ir pastovių investicijų.

Kur yra ekspertų išvados, jog verslo planas buvo nerealus ir blogai vykdomas, išvados apie kompanijos būklę ir potencialą, kuriomis remdamasi savivaldybė ir vyriausybė priėmė sprendimus sustabdyti investicijas?

Privačiam verslui neapsimoka Lietuvoje vystyti aviaciją.

Būtent, išskyrus čarterį.

[Arunasx]

OK, pavadinkime tai "nekūrybišku" problemos sprendimo būdu

Romai, įmonė dar net nesulaukė antrojo gimtadienio nuo savo veiklos pradžios. Reikėtų suprasti, jog tai nėra elementarus pvz. kirpimo paslaugų verslas, galintis generuoti pelną jau pirmaisiais veiklos mėnesiais. Aviacinių paslaugų sferoje barriers to entry yra pakankamai dideli, įėjimo į rinką strategija, tam tikrą laikotarpį, reikalauja nemažų ir pastovių investicijų.

Kur yra ekspertų išvados, jog verslo planas buvo nerealus ir blogai vykdomas, išvados apie kompanijos būklę ir potencialą, kuriomis remdamasi savivaldybė ir vyriausybė priėmė sprendimus sustabdyti investicijas?


Būtent, išskyrus čarterį.

Tai kodėl Vilnius turi finansuoti beviltišką verslą?
Ir palaikau Šimašiaus vakar dienos "Džiakilaičio" laidoje pasakytą frazę, kodėl turime primokėti po 100 Eur už kiekvieną keleivį jei kiti skraidins.

p.s. Skirkime ženkliai mažesnę sumą reklamai ir pan. ir tai bus tikrai performance/price geresnis santykis. Pasikartosiu, gal tuo pačiu parodysime, kad sugebame remti 3 Baltijos šalių mastu bendrus projektus, ne vien kaišioti pagalius kaip latviai Švedijos elektros tilto ir LPG terminalui.

[Bartas1]

Tai kodėl Vilnius turi finansuoti beviltišką verslą?

Pasikartosiu, koks kompetetingas ekspertas pateikė išvadas apie verslo beviltiškumą? Akivaizdu, kad paprastiems sprendimams užtenka paprasto vox populi..

Ir palaikau Šimašiaus vakar dienos "Džiakilaičio" laidoje pasakytą frazę, kodėl turime primokėti po 100 Eur už kiekvieną keleivį jei kiti skraidins.

Taip, kažkurį laiką tikrai skraidins, kadangi perima kryptis į kurias jau buvo investuojama.

p.s. Skirkime ženkliai mažesnę sumą reklamai ir pan. ir tai bus tikrai performance/price geresnis santykis.

Ar galite pagrįsti tai, bent kokias nors duomenimis?

Pasikartosiu, gal tuo pačiu parodysime, kad sugebame remti 3 Baltijos šalių mastu bendrus projektus, ne vien kaišioti pagalius kaip latviai Švedijos elektros tilto ir LPG terminalui.

Arūnas, apie ką jūs čia?

[Al1]

Tai kodėl Vilnius turi finansuoti beviltišką verslą?
Ir palaikau Šimašiaus vakar dienos "Džiakilaičio" laidoje pasakytą frazę, kodėl turime primokėti po 100 Eur už kiekvieną keleivį jei kiti skraidins.

Tik pačioje pradžioje. Vėliau - jokių priemokų. Ne miesto funkcija, valstybės, bet ir tai tik kaip laikina priemonė.

[Torkas]

Taip, kažkurį laiką tikrai skraidins, kadangi perima kryptis į kurias jau buvo investuojama.

Tai taip ir neatsakote, koks tas įdirbis ir kokios tos investicijos? Investicijos į aviacinius degalus ir stiuardesių algą?

[Al1]

Negi neaišku, kad kryptis grafike buvo, žmonės žinojo, skraidė. Dabar pasikeitė tik vežėjas, galima sakyti. Toks ir įdirbis.

[Arunasx]

/\ Apie tai, kad geriau skirti 1 mln Vilniaus reklamai skrendant AirBaltic tiesioginiais skrydžiais nei 10 mln Eur mesti į balą beviltiškam verslui. O apie beviltiškumą pripažino pats AL atstovas, nes mokėti 180'000 Eur per savaitę kai vien sapalioja Zuokas apie šviesią ateitį už svetimus pinigus tai atsiprašau.
Ne kiti turi įtikinti kad yra tikslingumas, bet Zuokas paaiškinti kodėl nuostoliai tik didėja po 2 metų veiklos ir kame tas aiškus planas kurio niekas neįžvelgia.

O dėl pagalių tai gal ir Latvija matytų kad Lietuva remia bendrus projektus ir nereikia vien kaišioti pagalių į energetinius projektus. Aišku ten Rusijos ausys kyšo taip pat.