Mokesčių mokėtojams ji jau kainavo ne mažiau kaip 12 mln. eurų, tačiau realios išlaidos gerokai didesnės, nes kitos savivaldybės įmonės skolino lėšų, o jas atgauti bus nelengva
....
Air Lituanicos“ priešininkai siūlo susisiekimą su Vilniumi gerinti suteikiant nuolaidų užsienio skrydžių bendrovėms. Tai nebūtų beprecedentis atvejis. Pigios vežėjos moka siurbti biudžeto pinigus iš konkurentų apleistų regionų. 2013 m. „Ryanair“ kaip subsidijų Europoje sulaukė 650 mln. eurų
paramos.
Nacionalinės oro bendrovės idėją palaikančio „Investuotojų forumo“ atstovai tokius planus vertina skeptiškai – pigios vežėjos tinka turistams ir emigrantams, tačiau solidūs investuotojai „Ryanair“ lėktuvais neskraido.
„Sunku tikėtis, kad „Lufthansa“ numatys maršrutus, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Helsinkį. Gal po ilgų derybų pavyktų susitarti dėl skrydžių į Vokietijos miestus, tačiau mokėdami kitų šalių verslui išleistume daugiau, nei kurdami savą“, – IQ sakė „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
...
Ekspertai skaičiuoja, kad „Air Lituanicai“ pagerinus Vilniaus ir Lietuvos pasiekiamumą šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 0,1 proc., arba 32 mln. eurų per metus. 2013 m. valstybės biudžete perskirstyta vidutiniškai apie 27 proc. BVP, tad dėl geresnio Lietuvos pasiekiamumo iždas papildytas apie 8,8 mln. eurų. Įvertinus „Air Lituanicos“ nuostolį, grąža biudžetui būtų apie 140 proc.
...
Įvertinus oro uosto, į kurį skrendama, dydį, „Air Lituanicos“ Vilniaus oro uoste užimama rinkos dalis prilygsta „Wizz Air“ ar „Ryanair“. Vis dėlto, remiantis šiuo metodu, „Lufthansa“ prie geresnio Vilniaus ir Lietuvos pasiekiamumo prisideda daugiausia. „Air Lituanicai“ reikėtų plačiau išskleisti sparnus ir stiprinti savo pozicijas pagrindiniame šalies oro uoste. Tuomet pavyktų sumažinti mokesčių mokėtojų velkamą nuostolių naštą.
kažkaip tame tekste skaičiai nesueina... perveža tiek pat kiek wizz ar ryanair ? su mažesniais lėktuvais ir prastesniu lėktuvų užpildymu ?
Remiamasis specifine skaičiavimo metodika:
skaičiuojant pasiekiamumą reikėtų įvertinti ir oro uostą, į kurį keliaujama.
Kuo jis didesnis, tuo paprasčiau sujungti skrydžius, išauga miesto ar regiono ekonominė svarba. Pavyzdžiui, „Air Lituanicos“ skrydžiai į Paryžiaus pagrindinį Charles’io de Gaulle’io oro uostą Lietuvos pasiekiamumą pagerina labiau nei kitų oro vežėjų pasirenkamas netoli Prancūzijos sostinės esantis Bovė.
Įvertinus oro uosto, į kurį skrendama, dydį, „Air Lituanicos“ Vilniaus oro uoste užimama rinkos dalis prilygsta „Wizz Air“ ar „Ryanair“. Vis dėlto, remiantis šiuo metodu, „Lufthansa“ prie geresnio Vilniaus ir Lietuvos pasiekiamumo prisideda daugiausia
kažkaip tame tekste skaičiai nesueina... perveža tiek pat kiek wizz ar ryanair ? su mažesniais lėktuvais ir prastesniu lėktuvų užpildymu ?
Lygina ne pervežtus keleivius, bet pasiekiamumą, kuris yra didesnis jei skraidoma į pagrindinius oro uostus (Charles’io de Gaulle’io), o ne skylę kaip Bovė.
Yra tikrai logiškų argumentų, bet kai skaičiuoja:
...
ilgalaikė projekto nauda iki 2020 m. gali siekti nuo 10 iki 212 mln. eurų.
...
tai skamba panašiai kaip nuo 3 iki 300 mln., kas verčia abejoti pagrįstumu.
Su tokiais skaičiavimais gali būti ir pats washington. Bet kokiu atveju tai pievos ir vėjai - nei pats air lituanica puslapis neskelbia jokių jungčių, nei skyscanneriai nei greitai neduoda jokių skrydžių ir jungčių su air lituanica. Vadinasi, tai tik vėjai.
Udriau, Amadeus randa jungimus, KLM.com duoda jungimus long-haul kryptim ir daugumai krypčių Europoje. Tiesa, Air France skrydžių su LT taip niekur ir neradau. Skelbta apie sutartį su Qatar Airways, taipogi niekur, nieko neranda. Kas link krypčių jų tinklapy, buvo minėta, jog kolkas jungiamosios kryptys nebus matomos Lituanicos tinklapy.
jei atkreiptum dėmesį, tai skyscanneris ima amadeusa, galileo ir sabre. Greitai dirba su galileo (jungčių nėra arba smarkiai brangiau nei alternatyvos), avia - su amadeusu (iš vis nerodo nieko). Jei permesi kainas skyscaneryje arba ozune jungtys su air lituanica beveik nerastos. Taigi, didžiajai daliai keliautojų jungtys su šia aviakompanija neegzistuoja
AirLituanica neturi absoliučiai nieko, kas būtų AirBaltic'ui nors kiek vertinga. Jie ir taip patys gali atidaryti bet kokį maršrutą iš Vilniaus, jų žinomumas, pardavimo kanalai, IT, sutartys su partneriais ir visa kita kas sudaro aviakompanijos vertę yra nepalyginamai geresni. Vienintelis jų interesas galėtų būti ją uždaryti, jei pigiai, kad būtų mažiau konkurencijos keliuose maršrutuose.
Kas dėl AL kooperacijos su AirBaltic - tai išties vargu ar AirBaltic'as leistųsį į kalbas, o jeigu leistųsi, tai vargu ar Lietuvai jos būtų naudingos. Tačiau su AirLituanica lengvo sprendimo nėra ir veikiausiai visi sprendimai yra skausmingi, tačiau šita Mačiulio citata labai nemažai pasako apie EK požiūrį į aviaciją, dotacijas ir kad dotacijomis ilgai sotus nebūsi. Kas reiškia, jog sprendimas bet kokiu atveju turi būti rastas, mažiausiai skausmingas.
Tačiau nuolat subsidijuoti avialinijas iš valstybės lėšų draudžia Europos Komisija (EK). Sąžiningą konkurenciją užtikrinančios ES taisyklės numato, kad finansinė pagalba arba avialinijų restruktūrizavimas valstybės lėšomis yra leistini tik kartą per dešimtmetį. 2012 metais Europos Komisija pripažino, kad valstybės parama, suteikta Vengrijos avialinijoms, buvo nelegali, ir įpareigojo bendrovę grąžinti 130 milijonų eurų. Tai prilygo mirties nuosprendžiui – įmonė nutraukė skrydžius ir bankrutavo. Pernai EK pradėjo tyrimą ir dėl valstybės paramos Estijos avialinijoms, kuri nuo 2009 per kelis kartus gavo beveik 60 mln. eurų. Artimiausiu metu bus paskelbtos išvados ir yra labai didelė tikimybė, kad Estijos valdžia gaus dar sudėtingesnį galvosūkį už tą, kurį turi spręsti naujoji Vilniaus valdžia.
Kompanijos atidavimas AirBaltic'ui būtų tolygus jos uždarymui. AL neturi nieko ko AirBalticui reikėtų, apart keleivių. Viskas ką gautume mainais į visus dabar turimus tiesioginius skrydžius tai padidintą dažnį į Rygą, kad patogesni jungimai būtų. Visišku naivuoliu reikia būti, kad tikėtis kažko kito.
Konsolidacija įmanoma tik su Estonian, kuri iš principo gali būti naudinga abiems pusėms, bet čia matyt jau reikėtų kažko iš šalies, kas periimtų abiejų kompanijų valdymą ir imtųsi darbų šiuo klausimu, nes dviems šalims susitarti tarpusavyje kažin ar kada pavyktų.
Man keista, kaip kažkas dar gali mąstyt apie jungimąasi su BT. Turėsim 20 skrydžių per dieną į RIX ir viskas. Tas pats po flyLAL bankroto buvo. Po to ale buvo bandymai daryt bazę VNO, kuom visa tai baigėsi visi pamenam. Tad jokio BT negali būti.
Comment