Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LY] Air Lituanica

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    o daugumą AirLituanicos krypčių dubliuoja kitos avialinijos.
    Kurias būtent? Nes žinau tik vieną Taliną ir Briuselį.
    Aviate, navigate, communicate

    Comment


      AirLituanica aptarnauja 3% visų Vilniaus oro uosto keleivių. Galim atmesti turistines, emigracines ir t.t. kryptis, tačiaus tie skaičiai vistiek bus labai maži
      Atmetus turistines ir emigracines kryptis - 8%. Šiais metais stebimas gana spartus augimas. Kita vertus avialinijos - tik procento dalis Vilniaus m. biudžete.

      Comment


        Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
        Kodėl ne savivaldybės? Susisiekimas yra gyvybiškai svarbus miestui, kuris turi konkuruoti su Ryga, Talinu, Minsku, palaikyti patrauklumą gyventojams ir investuotojams, atvežti vartotojų viešbučiams, kavinėms ir konferencijų centrams etc. Savivaldybės savarankiškai priima sprendimus dotuoti low-cost'us, Vilniuje nuspręsta, jog nuosavas vežėjas bus efektyviau long term.
        Aišku, kad ne savivaldybės. Susisiekimas svarbus ne Vilniui, o Lietuvai, todėl tai turi būti šalies valdžios reikalas, ne savivaldybės. Savivaldybė turi rūpintis susisiekimo srityje VT ir gatvėmis. Būtent dėl tokių nepamatuotų, utopinių ir ekonomiškai nepasiteisinančių projektų, kurių Zuokas ir chebra prigeneravo daug, Vilnius skendi skolose. Tik nereikia pradėti aiškinti kad skolos dėl mokesčių. Reikia gyventi pagal išgales, o ne pagal norus.
        Paskutinis taisė Al1; 2015.03.20, 21:45.

        Comment


          Aišku, kad ne savivaldybės. Susisiekimas svarbus ne Vilniui, o Lietuvai, todėl tai turi būti šalies valdžios reikalas, ne savivaldybės.
          Turi būti, bet jei nėra? Ir Vilniui nesvarbus?

          Būtent dėl tokių nepamatuotų, utopinių ir ekonomiškai nepasiteisinančių projektų, kurių Zuokas ir chebra prigeneravo daug, Vilnius skendi skolose.
          Tokiam vertinimui paneigti užtenka ramiai pasižiūrėti į Vilniaus biudžeto struktūrą. Ir išvardinkite tą gausų kiekį nuostolius generuojančių Zuoko ir chebros projektų

          Comment


            Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
            Kurias būtent? Nes žinau tik vieną Taliną ir Briuselį.
            Airlituanicos ir kitų avialinijų skrydžiai dubliuojasi į Taliną ir Briuselį, o tai jau dvi kryptis Dar Stokcholmas, Amsterdamas, Paryžius ir tai jau turbūt dauguma iš jų skraidomų krypčių.

            Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
            Atmetus turistines ir emigracines kryptis - 8%. Šiais metais stebimas gana spartus augimas. Kita vertus avialinijos - tik procento dalis Vilniaus m. biudžete.
            O koks tas augimas šiemet? Ar AirLituanica pateikia kažkokius skaičius?

            Comment


              Stockholmas- tik Lituanica operuoja į Brommą, tai yra reisas tiesioginiam verslo srautui, nes oro uostas įsikūręs miesto centre, skirtingai, nei Arlanda, kur turbūt apie 98% srauto persėda į kitus lėktuvus.

              Amsteramo krpytyje su BT daugiau dirbama partnerystės principu.

              Air Lituanica vienintelei skraido į Paryžių, t.y CDG oro uostą, dar yra Orly. Beauvais nebuvo ir nebus vienu iš Paryžiaus oro uostų, pavadinimas yra tik "PR" sumetimais. Atskridus ten tavo kelionė ten ir baigsis. Beto čia tik laiko klausimas, kada Ryanair pradės iškelinėti savo bazę į Orly.
              CDG tarnauja, kaip tolimesnė jungtis į visą Pranzūziją ir p.Ameriką.
              Aviate, navigate, communicate

              Comment


                Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
                Turi būti, bet jei nėra? Ir Vilniui nesvarbus?


                Tokiam vertinimui paneigti užtenka ramiai pasižiūrėti į Vilniaus biudžeto struktūrą. Ir išvardinkite tą gausų kiekį nuostolius generuojančių Zuoko ir chebros projektų
                Jei turi atliekamų galimybių - gali. Bet savivaldybė nepajėgi įvykdyti tiesioginių jai priskirtų funkcijų.
                Zuoko ir cherbros projektai tai ne tik tie oranžiniai dviračiai ar Gugenhaimas. Turiu omenyje visą miesto ir jo ūkio valdymą, dėl ko susidarė skolos. O per tiek metų, kiek Zuokas valdžioje viskas akumuliavosi. Galima ištaškyti keliasdešimt milijonų visokiems projektams, kurie neįgyvendinami ar prastai įgyvendinami, bet tuo metu nespręsti kitų svarbių klausimų, kurių nesprendimas ateityje kainuoja šimtus milijonų nuostolių, skolų ir t.t.
                Bet tai jau nukrypimas nuo temos.

                Comment


                  Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                  vienoje diskusijoje buvo įvardintos kelios įmonės, dėl įvairių priežasčių tarp jų ir susisiekimas pasirinkusios Rygą vietoje Vilniaus.
                  Visgi geras dalykas yra diskusijos. Jos leidžia demagogijas ir fantazijas išgryninti ir pakelti į paviršių. Tik nežinau - mano cituotas sakinukas yra daugiau fantazija ar šiaip bullshit'as? Būkim nuoširdūs - kokiam užsienio investuotojų Lietuvoje vykdomam verslui reikalingas geras masinis susisiekimas?

                  Comment


                    Jokiam.
                    Iš kitos pusės, visi tik kiša Rygą kaip pavyzdį. Gerai, krypčių ten daugiau. Bet jei lyginsime kainas, tai iš Rygos skristi BRANGIAU tomis pat kryptimis kaip ir iš Vilniaus, praktiškai kur bepaimtum. Tai kodėl kažkas turėtų važiuoti į Rygą ir skristi iš ten ar atvirkščiai, skristi Rygon ir važiuoti į Vilnių, jei kainos skirtumas nedidelis ar kaina jiems neaktuali?
                    Paskutinis taisė Al1; 2015.03.21, 09:44.

                    Comment


                      Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                      Stockholmas- tik Lituanica operuoja į Brommą, tai yra reisas tiesioginiam verslo srautui, nes oro uostas įsikūręs miesto centre, skirtingai, nei Arlanda, kur turbūt apie 98% srauto persėda į kitus lėktuvus.
                      Nebūtinai verslo srautui - atskrido į Stokholmą - įlipo į autobusą/traukinį, nuvažiavo į kitą Švedijos miestą.
                      Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                      CDG tarnauja, kaip tolimesnė jungtis į visą Pranzūziją ir p.Ameriką.
                      Iš Vilniaus yra didelis keleivių srautas į P.Ameriką?

                      Comment


                        Skrydis į Brommą+ transportas iki autobuso/traukinio +autobuso traukinio bilietas, beveik visada bus brangiau, nei skrydis per ARN į X miestą.

                        Iš Vilniaus nėra didelis srautas į p. Ameriką, bet srautas į Paryžių/kitus Prancūzijos miestus ir P.Ameriką ir užpildo lektuvą.
                        Aviate, navigate, communicate

                        Comment


                          Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                          Tai nėra lemiamas faktorius, bet tai turi įtakos ypač, kai kai konkuruojama su Ryga, vienoje diskusijoje buvo įvardintos kelios įmonės, dėl įvairių priežasčių tarp jų ir susisiekimas pasirinkusios Rygą vietoje Vilniaus.

                          Yra ir atvirkštinis atvejis, kuomet dėl didelių verslo centrų Stokholmo kryptis, buvusi emigracinė( Ryanair skraidė į Skavsta) dėl didelio verslo srauto tapo, verslo kryptim, SAS, Air Lituanica, bei vasara Norwegian operuoja į Arlanda ir Bromma oro uostus.

                          Šiaip ar taip ateinančioms JAV kompanijoms, nors jų sprendimams įtakos turi ir geopolitka yra svarbu užtikrinti optimalų susisiekimą tarp JAV ir Lietuvos(nekalbu apie teisioginius skrydžius).

                          Tuo pritraukiant ir pavienius mažesnius investuotojus: mes turim dideles JAV kompanijas čia, Leituvą galite pasiekti su valandos sustojimu per Amsterdamą, Paryžių, Londoną, Kopenhagą, Frankfurtą, Stokholmą.
                          Pabandysiu sutraukti diskusiją:
                          Čiurlionis: avialinijos yra svarbus faktorius paslaugų centrams atsirasti
                          balietis: gal galima konkrečiau, kurių paslaugų centrų atsiradimui turėjo įtakos "Air Lituanica"?
                          Čiurlionis: kažkokios įmonės Rygoj, nes Air Baltic, atvirkštinis atvejis, kai paslaugų centrai generuoja srautą oro linijoms, dar reikia užtikrinti optimalų susisiekimą su JAV.

                          Tai vis dėlto, gal galima konkrečiau, kurių paslaugų centrų atsiradimui Lietuvoje turėjo įtakos "Air Lituanica"?

                          Comment


                            Jei turi atliekamų galimybių - gali. Bet savivaldybė nepajėgi įvykdyti tiesioginių jai priskirtų funkcijų.
                            Būtent Zuoko laikais miesto taryba pakankamai gerai ir ženkliai efektyviau, nei praėjusios kadencijos metu, sugebėjo vykdyti jai tiesiogiai priskirtas funkcijas. Kitas dalykas - "galimybių" paieška. Tai daroma ne tik taupant, t.y. mažinat lėšas "tiesioginių funkcijų" finansavimui, gerokai efektyvesnis būdas - gaunamų pajamų didinimas. Todėl buvo pasirinktas būdas spausti vyriausybę keliant ieškinį, skatinti gyvenamosios vietos deklaravimą mieste, skatinti didesnes GPM pajamas spaudžiant pusiau nelegalius taksistus, viešuosiuose pirkimuose skatinant didesnius atlyginimus mokančias įmones, gerinant Vilniaus pasiekiamumą.

                            Zuoko ir cherbros projektai tai ne tik tie oranžiniai dviračiai ar Gugenhaimas. Turiu omenyje visą miesto ir jo ūkio valdymą, dėl ko susidarė skolos. O per tiek metų, kiek Zuokas valdžioje viskas akumuliavosi. Galima ištaškyti keliasdešimt milijonų visokiems projektams, kurie neįgyvendinami ar prastai įgyvendinami, bet tuo metu nespręsti kitų svarbių klausimų, kurių nesprendimas ateityje kainuoja šimtus milijonų nuostolių, skolų ir t.t.
                            Nei oranžiniai dviračiai nei gugenhaimai biudžetui įtakos praktiškai neturėjo. Miesto skolos susiformavimo priežastys yra gerai žinomos, viešos ir pakankamai detaliai išnagrinėtos, tačiau žymiai geriau išviešinta buvo populistinė rinkiminė strategija apie miestą išvogusį ir prašvaisčiusį merą.

                            Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas savivaldybėms donorėms, kurios dėl ydingos finansų politikos kasmet didina savo biudžeto deficitą ir finansinius įsiskolinimus, nes didžioji dalis šių savivaldybių pajamų į jų biudžetą taip ir nepatenka. Pavyzdžiui, Vilniuje dirbantys žmonės 2013 metais sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt.

                            Vilniaus miesto savivaldybė taip pat sutinka, kad viena pagrindinių savivaldybių skolų susidarymo priežasčių yra skolinimasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, kurie yra itin svarbūs miestų plėtrai ir infrastruktūros gerinimui. Tačiau šiems projektams įgyvendinti savivaldybėms savarankiškų lėšų nepakanka. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 iki 2011 metų prie kelių infrastruktūros gerinimo įgyvendinant įvairius projektus prisidėjo 42 proc. lėšų, kurių didžioji dalis buvo skolintos. Bendra šių projektų vertė siekė 278 mln. eurų: 145,6 mln. eurų (52 proc.) sudarė ES lėšos, 116 mln. eurų (42 proc.) Vilniaus miesto savivaldybės ir 16 mln. eurų (6 proc.) – valstybės lėšos.

                            [url]http://www.vilniausgatve.lt/vilniaus-savivaldybe-aiskina-kaip-atsirado-milijardine-skola/

                            Tarp klausimų, kuriuos aptarė Investuotojų forumo nariai, buvo dar kartą įvardinta susisiekimo su Vilniumi problema. Investuotojų teigimu, Lietuva nėra trečiojo pasaulio šalis, tačiau, norint iš Vilniaus nuskristi į Vokietiją, tenka keltis 5 valandą ryto ir keliauti per kelis oro uostus. Investuotojai patikino Vilniaus merą, kad palaikytų idėją gerinti susisiekimą su Lietuvos sostine oro keliais, ir netgi padėtų ieškoti tam finansavimo.
                            http://www.investorsforum.lt/lt/nauj...-miesto-pletra

                            Lietuvos investuotojų forumas Vyriausybei siūlo investuoti į nacionalines oro linijas. Tai esą padidintų šalies konkurencingumą ir pagerintų investicinį klimatą.
                            http://www.delfi.lt/verslas/transpor...#ixzz3V17qVzzI
                            Paskutinis taisė Bartas1; 2015.03.21, 13:03.

                            Comment


                              Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                              Skrydis į Brommą+ transportas iki autobuso/traukinio +autobuso traukinio bilietas, beveik visada bus brangiau, nei skrydis per ARN į X miestą.
                              Aerouostus jau pastatė visuose Švedijos miestuose? Nežinojau.
                              Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                              Iš Vilniaus nėra didelis srautas į p. Ameriką, bet srautas į Paryžių/kitus Prancūzijos miestus ir P.Ameriką ir užpildo lektuvą.
                              Į P.Ameriką galima nuskristi ir per kitas Europos šalis.

                              Comment


                                Parašė balietis Rodyti pranešimą
                                Pabandysiu sutraukti diskusiją:
                                Čiurlionis: avialinijos yra svarbus faktorius paslaugų centrams atsirasti
                                balietis: gal galima konkrečiau, kurių paslaugų centrų atsiradimui turėjo įtakos "Air Lituanica"?
                                Čiurlionis: kažkokios įmonės Rygoj, nes Air Baltic, atvirkštinis atvejis, kai paslaugų centrai generuoja srautą oro linijoms, dar reikia užtikrinti optimalų susisiekimą su JAV.

                                Tai vis dėlto, gal galima konkrečiau, kurių paslaugų centrų atsiradimui Lietuvoje turėjo įtakos "Air Lituanica"?
                                Tamsta perfrazavot mane, pakeisdamas visą esmę, siūlau dar kartą persiskaityti, ką parašiau, be priešiško nustatymo.


                                Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                Aerouostus jau pastatė visuose Švedijos miestuose? Nežinojau.
                                Į P.Ameriką galima nuskristi ir per kitas Europos šalis.
                                Taip visi rajonų centrai Švedijoje turi oro uostus. Ir taip skristi į juos yra pigiau, bei važiuoti vietiniu transportu, nei trenktis iš Stockholmo, bet lemiamas faktorius yra laikas.

                                Žinoma galima nuskristi ir per kitus oro uostus, - ieškot priekabių lygioje vietoje, bet kas šiuo konkrečiu atveju blogai? Blogai, kad skrenda pilnas lėktuvas? blogai, kad didinamas pasiekiamumas? blogai, kad generuojamos pajamos?

                                Man rodos nesuvokiat labai elementraraus fakto svarbaus aviacijoje- t.y. laikas, visom prasmėm- skrydžio, jungimų, laukimo.
                                Aviate, navigate, communicate

                                Comment


                                  Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
                                  Būtent Zuoko laikais miesto taryba pakankamai gerai ir ženkliai efektyviau, nei praėjusios kadencijos metu, sugebėjo vykdyti jai tiesiogiai priskirtas funkcijas. Kitas dalykas - "galimybių" paieška. Tai daroma ne tik taupant, t.y. mažinat lėšas "tiesioginių funkcijų" finansavimui, gerokai efektyvesnis būdas - gaunamų pajamų didinimas. Todėl buvo pasirinktas būdas spausti vyriausybę keliant ieškinį, skatinti gyvenamosios vietos deklaravimą mieste, skatinti didesnes GPM pajamas spaudžiant pusiau nelegalius taksistus, viešuosiuose pirkimuose skatinant didesnius atlyginimus mokančias įmones, gerinant Vilniaus pasiekiamumą.


                                  Nei oranžiniai dviračiai nei gugenhaimai biudžetui įtakos praktiškai neturėjo. Miesto skolos susiformavimo priežastys yra gerai žinomos, viešos ir pakankamai detaliai išnagrinėtos, tačiau žymiai geriau išviešinta buvo populistinė rinkiminė strategija apie miestą išvogusį ir prašvaisčiusį merą.

                                  Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas savivaldybėms donorėms, kurios dėl ydingos finansų politikos kasmet didina savo biudžeto deficitą ir finansinius įsiskolinimus, nes didžioji dalis šių savivaldybių pajamų į jų biudžetą taip ir nepatenka. Pavyzdžiui, Vilniuje dirbantys žmonės 2013 metais sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt.

                                  Vilniaus miesto savivaldybė taip pat sutinka, kad viena pagrindinių savivaldybių skolų susidarymo priežasčių yra skolinimasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, kurie yra itin svarbūs miestų plėtrai ir infrastruktūros gerinimui. Tačiau šiems projektams įgyvendinti savivaldybėms savarankiškų lėšų nepakanka. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 iki 2011 metų prie kelių infrastruktūros gerinimo įgyvendinant įvairius projektus prisidėjo 42 proc. lėšų, kurių didžioji dalis buvo skolintos. Bendra šių projektų vertė siekė 278 mln. eurų: 145,6 mln. eurų (52 proc.) sudarė ES lėšos, 116 mln. eurų (42 proc.) Vilniaus miesto savivaldybės ir 16 mln. eurų (6 proc.) – valstybės lėšos.

                                  [url]http://www.vilniausgatve.lt/vilniaus-savivaldybe-aiskina-kaip-atsirado-milijardine-skola/


                                  http://www.investorsforum.lt/lt/nauj...-miesto-pletra



                                  http://www.delfi.lt/verslas/transpor...#ixzz3V17qVzzI
                                  Jei investuotojų forumas taip mano, tai tegul ir kreipiasi į šalies valdžią, ne Vilniaus.

                                  Apie 15 metų miesto valdžioje būnant meru ar valdančioje partijoje ir užimant aukštas pareigas... O Bartas man aiškina apie kažkokius kitus, kurie praskolino miestą...
                                  Paskutinis taisė Al1; 2015.03.21, 13:51.

                                  Comment


                                    O Bartas man aiškina apie kažkokius kitus, kurie praskolino miestą...
                                    A1, aiškinti ir nereikėtų, jei būtų noras pasigilinti. Miestas be skolų egzistuoti negali, tai pripažįsta ir naujasis meras, konservatorių rėksmingos kampanijos apie išvogtą miestą dėka gavęs šį postą Jei miestas nori vystytis ir gerinti jo gyventojų būtį, turi investuoti. Pagrindinė skolų priežastis - stambiųjų investicinių projektų kofinansavimas ir ydinga valstybinė savivaldybių biudžetų formavimo politika.

                                    Comment


                                      Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                                      Stockholmas- tik Lituanica operuoja į Brommą, tai yra reisas tiesioginiam verslo srautui, nes oro uostas įsikūręs miesto centre, skirtingai, nei Arlanda, kur turbūt apie 98% srauto persėda į kitus lėktuvus.

                                      Amsteramo krpytyje su BT daugiau dirbama partnerystės principu.

                                      Air Lituanica vienintelei skraido į Paryžių, t.y CDG oro uostą, dar yra Orly. Beauvais nebuvo ir nebus vienu iš Paryžiaus oro uostų, pavadinimas yra tik "PR" sumetimais. Atskridus ten tavo kelionė ten ir baigsis. Beto čia tik laiko klausimas, kada Ryanair pradės iškelinėti savo bazę į Orly.
                                      CDG tarnauja, kaip tolimesnė jungtis į visą Pranzūziją ir p.Ameriką.
                                      Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
                                      Žinoma galima nuskristi ir per kitus oro uostus, - ieškot priekabių lygioje vietoje, bet kas šiuo konkrečiu atveju blogai? Blogai, kad skrenda pilnas lėktuvas? blogai, kad didinamas pasiekiamumas? blogai, kad generuojamos pajamos?
                                      Visi verslininkai, dauguma turistų ir t.t. skrenda per pagrindinį Stokcholmo oro uostą, prie kurio dar ir visa infrastruktūra pritaikyta ir jokių problemų nemato. Tai, kad AirLituanica skrenda arčiau centro, esmės nekeičia, dar kažin kas patiem švedams labiau patinka ar 20 min. miesto autobuse ar 30 min. greitajame traukinyje. Toks tarp jų ir skirtumas. o AirBaltic kartu su AirLituanica skraidymą į Amsterdamą galima vadinti ir 'susikooperavimu', tačiau tai esmės nekeis, vistiek tai bus ta pati konkurencija, visiškai tokia pati kaip ir kitose kryptyse, viena kitos bilietų avialinijos nepardavinėja. Dėl Paryžiaus gal ten ir pusvalandžiu toliau tas Ryanair'o oro uostas, nei tas, į kurį skraido AirLituanica, bet vėlgi esmės nekeičia - AirLituanica daugiausiai skraido dubliuojamomis kryptimis, nekalbant apie tai, kad tomis dubliuojamomis kryptimis ir dažniau skraido ir daugiau keleivių perveža, nei unikaliomis.

                                      Comment


                                        Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
                                        A1, aiškinti ir nereikėtų, jei būtų noras pasigilinti. Miestas be skolų egzistuoti negali, tai pripažįsta ir naujasis meras, konservatorių rėksmingos kampanijos apie išvogtą miestą dėka gavęs šį postą Jei miestas nori vystytis ir gerinti jo gyventojų būtį, turi investuoti. Pagrindinė skolų priežastis - stambiųjų investicinių projektų kofinansavimas ir ydinga valstybinė savivaldybių biudžetų formavimo politika.
                                        Skolintis galima ir reikia, bet tik tiek, kiek pajėgus atiduoti. Tas galioja visiems. Tarppartinės rietenos ne prie ko, nes kai yra bendri interesai, neribojami moralinių normų, tai ir su velniu galima susidėti. Dar kartą sakau, kad reikia realiai įvertinti galimybes ir gyventi pagal galimybes, o ne norus. Tas liečia investicijas, ir ypač tas, kurios neįeina į tiesioginių funkcijų ir įsipareigojimų vykdymą. Užuot steigęs avialinijas, už tuos pinigus galėjo pastatyti vaikų darželį. Ar atnaujinti kelis senus. Tai tiesioginės savivaldybės funkcijos.

                                        Comment


                                          Skolintis galima ir reikia, bet tik tiek, kiek pajėgus atiduoti. Tas galioja visiems. Tarppartinės rietenos ne prie ko, nes kai yra bendri interesai, neribojami moralinių normų, tai ir su velniu galima susidėti.
                                          Tai, iš esmės, yra biudžeto eilučių perkėlimo klausimas, iš vienos grafos į kitą. Miestas bankrutuoti negali, tuo labiau surinkdamas vien 1,9 mlrd. pajamų mokesčio, iš kurio jam paliekama 362 mln. (2013 m.), kadangi tokioje situacijoje vyriausybė anksčiau ar vėliau užtikrins refinansavimą, padidindama skolinimosi limitą ar paliekamą pajamų mokesčio dalį.. Tik kad partinės rietenos kartais verčia palaukti tinkamesnio tam momento.
                                          Dar kartą sakau, kad reikia realiai įvertinti galimybes ir gyventi pagal galimybes, o ne norus. Tas liečia investicijas, ir ypač tas, kurios neįeina į tiesioginių funkcijų ir įsipareigojimų vykdymą.
                                          Bet kuri miesto valdžia būtų visiškai neveiksni ir idiotiška, jei nesiskolintų absoliučiai būtiniems infrastruktūriniams projektams, kurių dėka ir susiformavo ši skola.
                                          Tas liečia investicijas, ir ypač tas, kurios neįeina į tiesioginių funkcijų ir įsipareigojimų vykdymą. Užuot steigęs avialinijas, už tuos pinigus galėjo pastatyti vaikų darželį. Ar atnaujinti kelis senus. Tai tiesioginės savivaldybės funkcijos.
                                          Avialinijos yra reikalingos, aišku, visi sutinka, jog ne miestas tai turėjo daryti, o vyriausybė. Tačiau, nepavykus įtikinti vyriausybės šių investicijų būtinumu, nuspręsta imtis patiems, pritraukiant privačias investicijas. Sugebėta sukurti gerai funkcionuojantį avialinijų mechanizmą, pritraukti bene kvalifikuočiausius Lietuvoje dirbančius tos srities specialistus, dalį privačių investuotojų, belieka surasti strateginį investuotoją. Tai tikėkimės ir bus padaryta.

                                          Į darželius taip pat buvo investuojama, tačiau investicijos į avialinijas, sulaukus strateginio investuotojo ir jau turint kelių metų įdirbį, panašu, kad bus vertinamos kaip gerokai efektyvesnės.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X