/\ Pats valstybės bandymas (kad ir netiesiogiai) konkuruoti su Lufthansa, RyanAir ir panašiais yra apgailėtinas. Bet kokios didžiavalstybinės (ar, Zuoko atveju, 'didžiamiestinės' ...) ambicijos bandant parodyti privačiam verslui jog šis 'durnas nes kažkur neskraido, kur mes dabar skraidysim' anksčiau ar vėliau turės užsibaigti mokesčių mokėtojų reketavimu.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LY] Air Lituanica
Collapse
X
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą/\ Pats valstybės bandymas (kad ir netiesiogiai) konkuruoti su Lufthansa, RyanAir ir panašiais yra apgailėtinas. Bet kokios didžiavalstybinės (ar, Zuoko atveju, 'didžiamiestinės' ...) ambicijos bandant parodyti privačiam verslui kad jis 'durnas jog kažkur neskraido' anksčiau ar vėliau užsibaigia mokesčių mokėtojų reketavimu.
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą/\ Pats valstybės bandymas (kad ir netiesiogiai) konkuruoti su Lufthansa, RyanAir ir panašiais yra apgailėtinas. Bet kokios didžiavalstybinės (ar, Zuoko atveju, 'didžiamiestinės' ...) ambicijos bandant parodyti privačiam verslui jog šis 'durnas nes kažkur neskraido, kur mes dabar skraidysim' anksčiau ar vėliau turės užsibaigti mokesčių mokėtojų reketavimu.
Comment
-
Ponai, esate kiekvienas savaip neteisus, tai pora dalykų, kurie, mano manymu yra svarbūs.
a) kas pasakė, kad miesto avialinijos prasmė yra būtent turistų pritraukimas? O kaip verslai, veikiantys tame mieste? Jiems reikia skraidyti daug kur irgi. Ir tai, kad yra tos tiesioginės jungtys, teoriškai gali būti palanku esamoms investicijoms plėstis ir naujoms atsirasti. Vienas turistas gali atvežti gal kokius 300-500 eurų, na gal ir kiek daugiau. O vienas verslininkas gali atnešti gal tūkstantį kartų tiek. Taip kad čia sunku taip vienareikšmiškai matuoti.
b) na ir kas, kad AirLituanica neskraido tomis pačiomis kryptimis, kaip Lufthansa? Vis tiek jie konkuruoja. Jeigu žmonija nebūtų išradusi tokio dalyko, kaip skrydis su persėdimu, tai nekonkuruotų. O dabar į Briuselį (žinau gerai, nes skraidau) be Air Lituanica dar yra Brussels Airlines tiesioginis skrydis, ir Ryanair skrydis į Charlerois, bet be to - ir Lufthansa per Frankfurtą, ir SAS per Kopenhagą, ir Air Baltic per Rygą, ir LOT per Varšuvą, kartais dar ir Estonian per Taliną. Tas pats su bet kuria kryptimi - nėra taip, kad žmonės visada mokėtų 400 eurų už tiesioginį skrydį, kai yra už 200 su persėdimu, nors gal valanda ilgiau.
Žodžiu, labai paviršutiniškai žiūrėti nereikia nei iš teigiamos, nei iš neigiamos pusės. Ir pagyros, ir kritika iš tiesų čia turi visokių įdomių aspektų.
Comment
-
Parašė pliumbum Rodyti pranešimą...
Žodžiu, labai paviršutiniškai žiūrėti nereikia nei iš teigiamos, nei iš neigiamos pusės. Ir pagyros, ir kritika iš tiesų čia turi visokių įdomių aspektų.
Tiesa, savivaldybės aviakompanijas pagal ES tvarkas dotuoti yra laisvesnė galimybė.
Comment
-
Parašė Little_man Rodyti pranešimąVadovaujantis tokia logika, beveik visos AL Europoje turėtų būti uždarytos. Aš nesuprantu, kodėl mes patys nemylime savo šalies? LT kaip avialinijos yra labai geras produktas, ženklas puikus ir t.t. .Paskutinis taisė Eidvis; 2014.10.20, 15:57.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąĮdomu čia taip: kur yra riba tarp piarinio projekto ir realaus bandymo padaryti kažką veikiančio? Nu ta prasme, abiem atvejais pirmaisiais metais pelno nebus (jeigu jis išvis kada nors bus) ir viskas tik reikalaus papildomų pastovių injekcijų.
Comment
-
O kaip tu įsivaizduoji tokio projekto išgyvenimą, net jeigu tai yra super duper pagrįstas projektas? Ta prasme, socdemai vos nesužlugdė SGD terminalo, sustabdė VAE projektą, išvarė Chevron. Pas mus apskritai nėra praktikos tęsti bendros politikos per kadencijas, o tu čia nori, kad toks projektas turėtų perspektyvas? Net jeigu generuotų pelną, vistiek būtų surasta priežastis jį stabdyti. Nes gi konkurentų projektas, ne pačių.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąNe įmonės logotipe esmė Aš pritariu, kad valstybė galėtų kurti savas avialinijas, galbūt netgi kažkiek nedaug subsidijuoti. Tačiau jos turi būti kuriamos profesionaliai, remiantis ekonominiais ir rinkos dėsniais, kur bent jau turėtų galimybes išgyvent. Zuoko atveju avialinijų išgyvenimo šansas labai skurdus. Investuotojų nėra, o pumpuoti pinigus darosi vis sunkiau, beto greit rinkimai. Dabar kažkaip reikia avialinijas su dviem mažiukais (t.y. mažiau ekonomiškais) lėktuviukais paversti pelningomis. O tai beveik be šansų. Ar Zuokas tai apskaičiavo vykdydamas tokį projektą Vilniaus skolos sąskaita? Ne. Nes tai nėra avialinijos - tai yra Zuoko avialinijos. Tai nėra taxi - tai yra 8-800-ZUOKAS, Tai yra piariniai projektai, kurie kuria Vilniaus biudžete skylę ir turi minimalias galimybes išgyventi.
iš grafiko aiškiai matosi, kad daugiausiai lėšų reikia ne investicijoms (kurių dauguma būna veiklos praždioje), o įmonės veiklai palaikyti, t.y. dengti nuostolius
150.000 keleivių, iš jų ~30% turistų -> 45.000 turistų -> dalinam iš dviejų, nes skrendama pirmyn-atgal. Gaunasi 22.500 atskraidintų turistų nuo veiklos pradžios. Investicijos 24 mln. dalinam iš 22.500 turistų = 1066 Lt
Vieno turisto atskraidinimas į Vilnių iki šiol kainavo 1066 Lt (866 Lt iš savivaldybės), už tiek žmonės kartais sugeba į Egiptą savaitei su viešbučiu nuskristi, o čia tik Vilniaus savivaldybės subsidija (darant prielaida, kad AirLituanica yra reikalinga turizmui vystyti, o ne vietinius ir emigrantus šelpti)
Neįtikėtina, kad avialinijos su dviem mažais lėktuvėliais galėtų bent jau bandyti konkuruoti su dvejomis didžiausiomis Europos pigių skrydžių bendrovėmis, kurios užimą didžiausią dalį Vilniaus oro uoste
LR konkurencijos taryba skelbs savo nutartį, kurioje beveik neabejotinai 'Air Lituanicai' bus uždrausta toliau pumpuoti savivaldybės lėšas į įmonę, nes saavivaldybės turi daryti socialinį verslą (kai verslui tai nepelninga), kurti įmones ir konkuruoti su privačiu verslu - tai ne savivaldybės funkcija, ne komunizme gyvenam.
Aš buvau AL skeptikas nuo pat pradžių, bet kadangi veikla tiek įsibėgėjo tai norėčiau pamatyti rezultatus po poros metų juolab kad patys vadovai teigia kad viskas vyksta kaip ir buvo planuota.Paskutinis taisė deep'as; 2014.10.20, 21:11.
Comment
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąKas pasakė tokią nesamonę, kad savivaldybė ar valstybė negali dalyvauti versle?
Valstybės darbas yra finansiniais ir teisiniais svertais sudaryti sąlygas privačiam bizniui investuoti, o ne konkuruoti su juo ar tuo labiau pakeisti jį - ypač tokiu atveju ir tokiame sektoriuje, kur ne vienas privatus verslas sužlugo.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimąAš.
Valstybės darbas yra finansiniais ir teisiniais svertais sudaryti sąlygas privačiam bizniui investuoti, o ne konkuruoti su juo ar tuo labiau pakeisti jį - ypač tokiu atveju ir tokiame sektoriuje, kur ne vienas privatus verslas sužlugo.
Pvz. Airbaltic, Latvijos vyriausybė ne vienus metus kišo pinigus į nuostolingą veiklą ir šiuo metu Airbaltic finansai stabilizuoti ir tai viena didžiausių ir reikšmingiausių Latvijos įmonių. Kodėl Lietuvoje valstybė negali užsiimti aviacijos verslu kai praktiškai visos pasaulio valstybės juo užsiima?
Comment
-
Valstybės darbas yra finansiniais ir teisiniais svertais sudaryti sąlygas privačiam bizniui investuoti, o ne konkuruoti su juo ar tuo labiau pakeisti jį - ypač tokiu atveju ir tokiame sektoriuje, kur ne vienas privatus verslas sužlugo.
Problema nebent tame, kiek skaidriai ir efektyviai gali būti valdomas Zuoko inicijuotas verslas . Jei valstybėje nebūtų ilgalaikio strateginio mąstymo deficito, Lietuvos avialinijos iki šiol skraidytų. Galbūt net ir pelningai.Paskutinis taisė senasnamas; 2014.10.21, 10:31.
Comment
-
/\ Patirtis rodo, kad atskaitomumas, skaidrumas ir efektyvumas yra didesnis privačiose įmonėse. Kodėl taip yra, matyt daug priežasčių, bet viena pagrindinių - privatūs akcininkai visada smarkiau spardo įmonės vadovų ir darbuotojų šiknas ... Sutinku, kad autoritarinėse šalyse, kur individas nei mokėjo nei nori iki galo laisvai gyventi - tas šiknų spardymas ir valstybės įmonėse gali būti neblogas. Bet to neužtenka. Nei Lukashenka, nei Putinas, nei Kinijos KP politbiuras savo top-down planavimu niekada nesugebės verslo padaryti tokiu reaktyviu ir prisitaikančiu prie rinkos nenumaldomų svyravimų ir disbalanso, kaip privatus biznis. Trumpai drūtai - tūkstančiai (įmonių akcininkų, vadovų) suinteresuotų pelnu smegenų geriau, nei keli genialūs valdžios išlaikymu susinteresuotų politikų smegenys ... SSRS patirtis pastarąjį šimtmetį tą puikiai įrodė.
Dėl to iš tikrųjų turtingose demokratinėse šalyse (tarkim JAV) valstybei nė galvoje nėra pakeisti privatų verslą bet kuriame sektoriuje. Netgi 2008 bail-out'o atveju (prieš kurį aš šiaip jau buvau ir esu kategoriškai nusiteikęs, jei ką), JAV Vyriausybė, skirtingai nuo UK ir kitų šalių valdžios, bailout'inant bankus iš esmės davė jiems tik laikiną paramą finansinėmis injekcijomis, bet netapo ilgailaike tų struktūrų akcininke. Tai - geras įrodymas apie amerikoniško mentaliteto skirtumą nuo europietiško, ar tuo labiau rusiško ar kinietiško, nes pastarieji nemato privačiam verslui (ar šiaip iš esmės - individui) vietos be patronizuojančio valstybės-tėvo vaidmens.
Valstybei aš matau ribotą rolę tiekime tų paslaugų, kurios nėra iš principo pelningos, bet yra būtinos kaip infrastruktūros forma - tarkim, viešasis transportas - bet prašau nepainioti su avialinijomis
Kita labai svarbi valstybės rolė - mokslo ir tyrimų finansavimas. Bet vėlgi, finansuoti reikia idėjos gimimą ir vystymą, bet ne komercializaciją - pastarąją žymiai geriau privatus verslas atliks.Paskutinis taisė nomad; 2014.10.21, 13:08.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Bet kaip yra su avialinjų industrija? Didelė dalis visų pasaulyje veikiančių avialinijų vienokiais ar kitokiais būdais priklauso arba yra remiamos valstybės.
Tai nereiškia, kad aš palaikau Air Lituanica projektą (tvirtos nuomonės neturiu), bet as a matter of fact, aviacija yra ta sritis, kur valstybė kišasi labai daug kur, įskaitant sėkmingiausius atvejus.
Comment
-
/\ Visi tie pavyzdžiai yra labai kontroversiški ir su labai retomis išimtimis pelningi. Visumoje, jei paskaičiuotum sudėtą kainą mokesčių mokėtojui ir rezultatą (monetarinį ar nemonetarinį), nauda būtų labai abejotina.
Manau tavo iškeltas geras klausimas rodo tam tikrą - mažėjančią, bet vis dar egzistuojančią - daugumos valstybių valdžios inerciją turėti 'nacionalinius čempionus' tokioje simbolinėje rinkėjams verslo srityje kaip avialinijos, o taip pat individualiame lygyje esančią valdžios vyrų (ne moterų, kaip taisyklė) tendenciją realizuoti savo vaikiškas svajones būti lakūnais ar kosmonautais. Freud'as matyt galėtų toliau komentuoti geriau, kodėl taip yra, bet mano nuomone ambicingam politikui turėti 'savo' avialinijas yra taip pat svarbu, kaip iš skurdo ir nepritekliaus ištrūkusiam mafukui svarbu turėti Ferrari ar bent jau PorscheThere is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
O kodėl į aviaciją negalima žiūrėti kaip į viešąjį transportą? Pvz., 2009 m. Lietuvos pasiekiamumas oru buvo tragiškas. Krizė, valstybinė bankrutavo, privačios skaičiuoja, laukia ir niekur neskuba. Galų gale norint privačias prisivilioti irgi prireikia visokių lengvatų, subsidijų ir t. t. Tai geriau pasubsidijuoti savą. Apskritai reikėtų tyrimo, kokį ekonominį efektą duoda tiesioginis susisiekimas su kokiais miestais. Ko gero paaiškėtų, kad labiau apsimoka kažkiek paremti skrydžius ir turėti gerą susisiekimą nei neremti ir neturėti jokio susisiekimo arba prastą susisiekimą. Kas valdo aplinkinių šalių bendroves Finnair, SAS, Estonian Air, Air Baltic, LOT? Ogi valstybė. Galų gale Lietuva juk rengia ir pilotus, tai būtų naudinga, jei šalis galėtų pasiūlyti jiems ir darbo vietų.
Dėl Zuoko tai taip, tikriausiai realizuoja lėktuvėlių vaikystėje trūkumą , bet to turbūt negalima būtų pasakyti apie visus kitų šalių politikus. Pas mus net per daug nediskutuojama, ar reikalingas nacionalinis vežėjas ir ką jis duotų. Politikams trūksta ilgalaikio mąstymo. Būtent dėl politinių priežasčių ir šis Zuoko projektas greičiausiai bus trumpalaikis. Nebent pradėtų stebuklingai byrėti pelnas, tada panorės pasišildyti ir kiti. Pvz., LOT dirba nuo 1929 m. Aviacijoje patirtis ir įdirbis labai svarbu.
Koks gali būti požiūris į neseniai įkurtą skrydžių bendrovę, kuri jau spėjo nutraukti santykius su partnere? Nekoks. Į reanimuotą Flylal požiūris būtų daug geresnis. Įkurta 1991 m., jau būtų turėjusi solidų stažą.Paskutinis taisė senasnamas; 2014.10.21, 13:59.
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą/\ Visi tie pavyzdžiai yra labai kontroversiški ir su labai retomis išimtimis pelningi. Visumoje, jei paskaičiuotum sudėtą kainą mokesčių mokėtojui ir rezultatą (monetarinį ar nemonetarinį), nauda būtų labai abejotina.
Manau tavo iškeltas geras klausimas rodo tam tikrą - mažėjančią, bet vis dar egzistuojančią - daugumos valstybių valdžios inerciją turėti 'nacionalinius čempionus' tokioje simbolinėje rinkėjams verslo srityje kaip avialinijos, o taip pat individualiame lygyje esančią valdžios vyrų (ne moterų, kaip taisyklė) tendenciją realizuoti savo vaikiškas svajones būti lakūnais ar kosmonautais. Freud'as matyt galėtų toliau komentuoti geriau, kodėl taip yra, bet mano nuomone ambicingam politikui turėti 'savo' avialinijas yra taip pat svarbu, kaip iš skurdo ir nepritekliaus ištrūkusiam mafukui svarbu turėti Ferrari ar bent jau Porsche
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą/\ Patirtis rodo, kad atskaitomumas, skaidrumas ir efektyvumas yra didesnis privačiose įmonėse. Kodėl taip yra, matyt daug priežasčių, bet viena pagrindinių - privatūs akcininkai visada smarkiau spardo įmonės vadovų ir darbuotojų šiknas ...
Apskritai panašu, kad stambiajame versle tai daugiau norma, nei išimtis (kalbu ne vien apie LT). Nors žiūrint iš eurobiurokratijos viršūnių gal atrodo ir kitaipIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
Comment