[LY] Air Lituanica

[nomad]

Esu realiame gyvenime susidūręs su fantastišku neūkiškumu, lėšų tratinimu į kairę ir į dešinę vienoje stambesnių LT verslo struktūrų. Ir tai daroma būtent privačių akcininkų nurodymu.

Apskritai panašu, kad stambiajame versle tai daugiau norma, nei išimtis (kalbu ne vien apie LT). Nors žiūrint iš eurobiurokratijos viršūnių gal atrodo ir kitaip

Tu ko gero teisus, kad mažesnėje įmonėje kaip taisyklė ir efektyvumas, ir atskaitomumas bus geresni, nei didelėje. Didelės turi tendenciją tapti Leviatanais, kurie galvoja apie status quo išlaikymą daugiau, nei tą, kaip optimizuoti savo veiklą siekiant tų pačių ar geresnių rezultatų.

Bet visa tai ne argumentas diskutuojant apie tai, ar viešas sektorius, ar privatus yra labiau efektyvus ir atskaitingas.

[nomad]

Taip išeina, valdžia negali nei verslo remti, nei investuotojų pritraukinėti, nei padėti užsakymų verslui gauti, visas darbas turėtų apsiriboti pašalpų skirstymu ir skulptūrų laisvės gynėjams statymu?

Jei valstybė sudarys normalias salygas verslui veikti - taip.

[nomad]

O kodėl į aviaciją negalima žiūrėti kaip į viešąjį transportą? Pvz., 2009 m. Lietuvos pasiekiamumas oru buvo tragiškas. Krizė, valstybinė bankrutavo, privačios skaičiuoja, laukia ir niekur neskuba. Galų gale norint privačias prisivilioti irgi prireikia visokių lengvatų, subsidijų ir t. t. Tai geriau pasubsidijuoti savą. Apskritai reikėtų tyrimo, kokį ekonominį efektą duoda tiesioginis susisiekimas su kokiais miestais. Ko gero paaiškėtų, kad labiau apsimoka kažkiek paremti skrydžius ir turėti gerą susisiekimą nei neremti ir neturėti jokio susisiekimo arba prastą susisiekimą. Kas valdo aplinkinių šalių bendroves Finnair, SAS, Estonian Air, Air Baltic, LOT? Ogi valstybė. Galų gale Lietuva juk rengia ir pilotus, tai būtų naudinga, jei šalis galėtų pasiūlyti jiems ir darbo vietų.
Dėl Zuoko tai taip, tikriausiai realizuoja lėktuvėlių vaikystėje trūkumą , bet to turbūt negalima būtų pasakyti apie visus kitų šalių politikus. Pas mus net per daug nediskutuojama, ar reikalingas nacionalinis vežėjas ir ką jis duotų. Politikams trūksta ilgalaikio mąstymo. Būtent dėl politinių priežasčių ir šis Zuoko projektas greičiausiai bus trumpalaikis. Nebent pradėtų stebuklingai byrėti pelnas, tada panorės pasišildyti ir kiti. Pvz., LOT dirba nuo 1929 m. Aviacijoje patirtis ir įdirbis labai svarbu.
Koks gali būti požiūris į neseniai įkurtą skrydžių bendrovę, kuri jau spėjo nutraukti santykius su partnere? Nekoks. Į reanimuotą Flylal požiūris būtų daug geresnis. Įkurta 1991 m., jau būtų turėjusi solidų stažą.

Žiūrint iš mokesčių mokėtojų kišenės pusės, visi tavo nurodyti pavyzdžiai yra bendrovių, kurios ir toliau turi sunkumų nežiūrint į labai didelę kainą - ir tikrai abejoju, ar bent pusė jų dar gyvuos po 10 metų. Galiu pateikti atvirkštinę tendenciją, kai buvusios valstybinės kompanijos yra privatizuojamos. Air France/KLM rezultatus žymiai pagerino, nežiūrint į itin nepalankų teisinį-socialinį kontekstą, brangius jų bazinių oro uostų mokesčius, eksesyvų profsajungavimąsi etc..

Klausimas - kodėl JAV nėra valstybinių oro bendrovių, o skrydžio kaina vartotojui yra ko gero mažiausia pasaulyje? Ar tik dėl to, kad didelė šalis?

[senasnamas]

JAV valdžia užsiėmusi bankais, neturi laiko aviacijai . Apskritai JAV valdžia daug kur nesikiša, kur galėtų kištis. Pvz., interneto ryšio plėtra ar kita infrastruktūra. Privačiai įmonei neapsimoka tiesti tinklų į kokį mažą miestelį ir miestelis sėdės be greito interneto. Tokiais atvejais būtinas valdžios įsikišimas, nes gera infrastruktūra atneštų papildomos naudos nei vien tik pelnas akcininkams.
Pvz., JAV aviacijos lyderis Delta skraido senais lėktuvais ir daug dėmesio priversta skirti techninei priežiūrai. Vidutinis lėktuvų amžius 17 m. Matyt, sunku konkuruoti su valstybių remiamomis visokių JAE, Kataro ir pan. šalių bendrovėmis, kurios agresyviai plečiasi ir perka naujus lėktuvus. Pelningai dirbti padeda turbūt tai, kad JAV turi didelę ir išvystytą vidaus rinką. Bet tarptautinėje arenoje, aišku, kad konkurencijos sąlygos nėra vienodos. Tai jei valstybė laiko, kad aviacijos sektorius jai svarbus, kodėl gi neįsikišus? Beje, Boeing yra gavusi valdžios subsidijų ir buvo kažkokių aiškinimųsi su Pasaulio prekybos organizacija dėl legalumo.

[ZXS]

Klausimas finansų ragavusiems, kiek AirLituanica galėjo iki šiol sumokėti mokesčių? Visais pavidalais sumoje Pajamų mokestis + darbuotojų pajamų mokestis + PVM už viską ką pirko ir ką pardavė + t.t.

[Eidvis]

Lietuviai geriau, nei bet kas kitas, turėtų žinoti, kad privatus verslas yra kur kas efektyvesnis už valkstybinį. Privataus verslo tikslas yra pelnas ir tai leidžia visas jėgas nukreipti į efektyvumą, tuo tarpu valstybiniame versle dažnai prasideda politiniai žaidimai - į vadovo kėdę yra pasodinamas švogeris, socialinė funkcija tampa svarbesnė nei pelno siekimas ir t.t. ir pan. Dėl to Sovietų sąjunga griuvo, dėl to Kinija pradėjo kilti tik tada, kai komunistinį verslo modelį pakeitė laisva rinka ir privačiu verslu.

Dėl to visuomet yra geriau, kai verslas yra daromas privačių verslininkų, o ne valstybinių biurokratų. Išskyrus tam tikrus atvejus, kai valstybei verslą daryti yra lengviau/patikimiau/pigiau. O tų atvejų visai nemažai

1. Socialiai orientuotas. Tai toks verslas, kuris neduoda pelno, tačiau reikalingas socialiniu požiūriu, kaip kad bedarbio ar invalidumo pašalpa. Dotuojamas viešasis transportas būtų vienas pavyzdžių.

2. Kai tai yra monopolis. Kur konkurencija yra negalima arba labai ribota - toje vietoje valstybinis monopolis dažniausiai yra geriau, nei privatus monopolis. Dėl šios priežasties šilumos ūkį, kuris dažnai būna monopolinis, yra protingiau pasilaikyti valstybės rankose, nei jį atiduodi privatininkams.

3. Strateginiai objektai. Tokie kaip VAE, suskystintų dujų terminalas ir pan. yra valstybiniai, nes turi valstybinio saugumo prasmę, o koks VAE dar ir tokio dydžio, kokį privačiam investuotojui būtų ganėtinai sunku apžioti.

Valstybinė taxi kompanija - tai jau absurdas, kaip ir absurdas būtų 'Zuoko pica', ar 'Kirpykla prie savivaldybės'.

Tiesa, kad dažnai valstybės valdo nacionalines oro kompanijas ir taip yra dėl to, kad joms yra priskiriamas strateginės įmonės statusas. Tačiau ES ir Europos Komisija kovoja su tokiomis avialinijomis, nes valstybių subsidijuojamos kompanijos iškreipia konkurenciją - už tai per nagus jau gavo ir estai ir latviai. Taigi valstybinės avialinijos turėtų būti kuriamos tik tokiu principu, kad jų veiklos po to nereikėtų subsidijuoti, nes ilgą laiką jų subsidijuoti papraščiausiai niekas neleis.

Tačiau jeigu avialinijų steigimas valstybiniu mastu dar yra kažkiek pateisinamas, tai avialinijų kūrimas savivaldybės pagrindu yra unikumas visame pasaulyje. Savivaldybė - tai ne ta įstaiga, kuri turėtų ir galėtų stovėti už nacionalinio vežėjo nugaros. AirBaltic atsidūrus bėdoje jai prireikė šimtamilijoninės Latvijos valstybės paramos. Tai kaip tokią paramą galėtų užtikrinti Vilniaus savivaldybė su savo kukliu ir praskolintu biudžetu? Tačiau tai net nebuvo parama, tai buvo paskola AirBaltic, kurią jinai turės gražinti. Ir nepaisant to Europos Komisija vistiek įsikišo ir pamokino, kad taip elgtis negalima. To neįvertinti kuriant avialinijas yra pražūtinga. Taigi yra tiesa, kad daug valstybinių turi nacionalines avialinijas, tačiau visos jos dirba laisvos rinkos pagrindais, be jokių subsidijų, o jeigu jau jų gauna - tai yra baudžiama ir būtų labai naivu kurti naujas avialinijas tikintis, kad į jas bus galima pumpuoti subsidijas.

'Air Lituanica' jau sulaukė panašių teismo sprendimų, net neįsikišus Europos Komisijai. Ir nėra abejonės, kad pinigų upės AirLituanicos subsidijoms bus užtvenktos, nes jas jau tvenkia Lietuvos teismai, neužilgo tikriausiai įsikiš ir konkurencijos tarnyba, jau net nekalbant apie Europos Komisiją.

Net jeigu nė viena institucija neužtvenktų pinigų upų, jas užtvenktų pasikeitusi valdžia. Žinoma yra bloga praktika, kai keičiantis valdžiai yra žlugdomi nauji projektai, tačiau ne visuomet tie nauji projektai yra geri.

Dėl to prireiks stebuklo tikintis, kad AirLituanica galėtų išgyventi. Stebuklas būtų, jeigu atsirastų privatus investuotojas. Toks AirLituanicos scenarijus nėra nulemtas pašaliniu veiksnių - t.y. ne dėl Rusijos - Ukrainos krizės AirLituanica žlugs, o dėl priežasčių, kurios buvo aiškios jau net prieš naujų avialinijų kūrimą. Jeigu Zuokas tuos faktorius būtų racionaliai įvertinęs - jisai niekada nebūtų priėmęs sprendimo didinti ir taip milžinišką miesto skolą dėl projekto, kuris neturi ateities. Tačiau ne Vilniaus skola ir ne AirLituanicos perspektyvos, o reitingai Zuokui svarbiausi.

[udrius]

Spaudos pranešimas:

„Air Lituanica“ plečia savo veiklą Baltarusijoje – oficialiu bendrovės komerciniu atstovu tapo agentūra „Ticketing Airport Services Belarus“. Ji rūpinsis „Air Lituanica“ skrydžių bilietų platinimu Baltarusijos rinkoje bei atstovaus kompanijai rinkodaros bei turizmo rinkos klausimais.

Bandau išsiaiškinti kas tas yra, bet sako aviabilietai atskirai nuo turizmo ....

[senasnamas]

Atliekama socialinė funkcija nėra blogai, jei tai tikrai socialinė, o ne švogerių rėmimo funkcija. Valstybės biurokratai juk gali pasamdyti kompetentingus vadovus ir bus tas efektyvumas. Esmė ne privataus/valstybinio verslo skirtumai, o kaip priversti biurokratus dirbti skaidriai ir tinkamai. Bus geras valdymas, bus ir efektyvumas. Galima palyginti valstybinį ir privatų televizijos transliuotoją. Privačiam rūpi tik pelnas, todėl kiš tai, kas atitinka masinį skonį. O valstybinis turėtų turėti platesnius tikslus - pažintinės, kultūros laidos ir pan., nors jas žiūri ir mažesnis skaičius žmonių.
Aviacijoje tai galėtų būti maršrutai, kurie paklausūs, bet ne tiek, kad būtų garantuotai pelningi. Dabar iš Lietuvos susisiekimas su Europos miestais lyg ir padorus. Bet, pvz., kai nebuvo tiesioginio skrydžio į tokį miestą kaip Amsterdamas, tai didelis nesusipratimas. Jei privačios palieka tokius plyšius, valstybinės turėtų juos užlopyti.

[adebisi]

Tas pora puslapių pasipiktinimas kažkoks nei šis nei tas. Čia tas pats kas piktinčiausi 2G, nes juo nesinaudoju... Tiek CDG, tiek AMS, tiek PRG, tiek BRU iš Vilniaus kažkokių normalių alternatyvų tiesiog neturi. Dėl to man savaitgaliui į Paryžių nuskrist kavos atsigert ar mano kaimynui į darbą Briuselyje suskraidyt tikrai patogu... Tuo labiau, kad reisai kone kaskart sold-outiniai. Džiaugtis reikia, kad normaliau galim susisiekt su pagrindiniais Europos miestais, o ne į šuns dienas dėt vien dėl to, kad dėt smagu, ir priimtina, ant visko!

[nomad]

JAV valdžia užsiėmusi bankais, neturi laiko aviacijai . Apskritai JAV valdžia daug kur nesikiša, kur galėtų kištis. Pvz., interneto ryšio plėtra ar kita infrastruktūra. Privačiai įmonei neapsimoka tiesti tinklų į kokį mažą miestelį ir miestelis sėdės be greito interneto. Tokiais atvejais būtinas valdžios įsikišimas, nes gera infrastruktūra atneštų papildomos naudos nei vien tik pelnas akcininkams.
Pvz., JAV aviacijos lyderis Delta skraido senais lėktuvais ir daug dėmesio priversta skirti techninei priežiūrai. Vidutinis lėktuvų amžius 17 m. Matyt, sunku konkuruoti su valstybių remiamomis visokių JAE, Kataro ir pan. šalių bendrovėmis, kurios agresyviai plečiasi ir perka naujus lėktuvus. Pelningai dirbti padeda turbūt tai, kad JAV turi didelę ir išvystytą vidaus rinką. Bet tarptautinėje arenoje, aišku, kad konkurencijos sąlygos nėra vienodos. Tai jei valstybė laiko, kad aviacijos sektorius jai svarbus, kodėl gi neįsikišus? Beje, Boeing yra gavusi valdžios subsidijų ir buvo kažkokių aiškinimųsi su Pasaulio prekybos organizacija dėl legalumo.

Boeing, kaip ir Lockheed bei kiti panašūs begemotai, dirba daugiau karinėj pramonėj, kuri praktiškai yra valstybės de facto subsidijuojama bet kokiu atveju per viešus pirkimus. Vienas aspektas, kuriuo JAV tikrai nesiskiria nuo Europos ir kitų šalių skaidrumu ir efektyvumu - tai karinė pramonė, kurioje egzistuoja faktiniai monopoliai šalies viduje ir labai korumpuotas bei neskaidrus viešųjų pirkimų procesas, beveik kaip ir visur kitur. Na bet nukrypom nuo temos ...

[nomad]

Išskyrus tam tikrus atvejus, kai valstybei verslą daryti yra lengviau/patikimiau/pigiau. O tų atvejų visai nemažai

1. Socialiai orientuotas. Tai toks verslas, kuris neduoda pelno, tačiau reikalingas socialiniu požiūriu, kaip kad bedarbio ar invalidumo pašalpa. Dotuojamas viešasis transportas būtų vienas pavyzdžių.

2. Kai tai yra monopolis. Kur konkurencija yra negalima arba labai ribota - toje vietoje valstybinis monopolis dažniausiai yra geriau, nei privatus monopolis. Dėl šios priežasties šilumos ūkį, kuris dažnai būna monopolinis, yra protingiau pasilaikyti valstybės rankose, nei jį atiduodi privatininkams.

3. Strateginiai objektai. Tokie kaip VAE, suskystintų dujų terminalas ir pan. yra valstybiniai, nes turi valstybinio saugumo prasmę, o koks VAE dar ir tokio dydžio, kokį privačiam investuotojui būtų ganėtinai sunku apžioti.

Valstybinė taxi kompanija - tai jau absurdas, kaip ir absurdas būtų 'Zuoko pica', ar 'Kirpykla prie savivaldybės'.

Tiesa, kad dažnai valstybės valdo nacionalines oro kompanijas ir taip yra dėl to, kad joms yra priskiriamas strateginės įmonės statusas. Tačiau ES ir Europos Komisija kovoja su tokiomis avialinijomis, nes valstybių subsidijuojamos kompanijos iškreipia konkurenciją - už tai per nagus jau gavo ir estai ir latviai. Taigi valstybinės avialinijos turėtų būti kuriamos tik tokiu principu, kad jų veiklos po to nereikėtų subsidijuoti, nes ilgą laiką jų subsidijuoti papraščiausiai niekas neleis.

Tačiau jeigu avialinijų steigimas valstybiniu mastu dar yra kažkiek pateisinamas, tai avialinijų kūrimas savivaldybės pagrindu yra unikumas visame pasaulyje. Savivaldybė - tai ne ta įstaiga, kuri turėtų ir galėtų stovėti už nacionalinio vežėjo nugaros. AirBaltic atsidūrus bėdoje jai prireikė šimtamilijoninės Latvijos valstybės paramos. Tai kaip tokią paramą galėtų užtikrinti Vilniaus savivaldybė su savo kukliu ir praskolintu biudžetu? Tačiau tai net nebuvo parama, tai buvo paskola AirBaltic, kurią jinai turės gražinti. Ir nepaisant to Europos Komisija vistiek įsikišo ir pamokino, kad taip elgtis negalima. To neįvertinti kuriant avialinijas yra pražūtinga. Taigi yra tiesa, kad daug valstybinių turi nacionalines avialinijas, tačiau visos jos dirba laisvos rinkos pagrindais, be jokių subsidijų, o jeigu jau jų gauna - tai yra baudžiama ir būtų labai naivu kurti naujas avialinijas tikintis, kad į jas bus galima pumpuoti subsidijas.

'Air Lituanica' jau sulaukė panašių teismo sprendimų, net neįsikišus Europos Komisijai. Ir nėra abejonės, kad pinigų upės AirLituanicos subsidijoms bus užtvenktos, nes jas jau tvenkia Lietuvos teismai, neužilgo tikriausiai įsikiš ir konkurencijos tarnyba, jau net nekalbant apie Europos Komisiją.

Net jeigu nė viena institucija neužtvenktų pinigų upų, jas užtvenktų pasikeitusi valdžia. Žinoma yra bloga praktika, kai keičiantis valdžiai yra žlugdomi nauji projektai, tačiau ne visuomet tie nauji projektai yra geri.

Dėl to prireiks stebuklo tikintis, kad AirLituanica galėtų išgyventi. Stebuklas būtų, jeigu atsirastų privatus investuotojas. Toks AirLituanicos scenarijus nėra nulemtas pašaliniu veiksnių - t.y. ne dėl Rusijos - Ukrainos krizės AirLituanica žlugs, o dėl priežasčių, kurios buvo aiškios jau net prieš naujų avialinijų kūrimą. Jeigu Zuokas tuos faktorius būtų racionaliai įvertinęs - jisai niekada nebūtų priėmęs sprendimo didinti ir taip milžinišką miesto skolą dėl projekto, kuris neturi ateities. Tačiau ne Vilniaus skola ir ne AirLituanicos perspektyvos, o reitingai Zuokui svarbiausi.

Iš esmės taip. Tik reikia pridurti, kad viešasis transportas nėra 'neduodantis pelno'. Tiesiog mažiau pelningas.

O monopolių jokių neturi būti - 'natūralūs' jie ar ne. Valstybės darbas juos skaldyti per teisinius svertus, o ne apsiimti jų valdymu jiems esant.

Kas liečia 'strateginius projektus' - problematiškiausias jų abibrėžimas - kas tai yra ir kas sprendžia, kad jie 'strateginiai'? Dažniausiai tai gryna, jokiais įrodymais nepamatuota, politikų savivalė. Ir net jei taip nėra ir tų projektų objektyvus pateisinamumas egzistuoja, nematau kodėl ten negalima taikyti privačios-viešos partnerystės ('PPP') modelių. Taikyčiau juos visur - nuo visų valstybės įstaigų pastatų statybos/pardavimo/priežiūros iki kelių infrastruktūros gerinimo ...

O šiaip jau pamiršai paminėti mokslą ir tyrimus (R&D) - idėjų generavimą ir vystymą dar prieš joms įgaunant komercinį potencialą - kur be abejo valstybės vaidmuo turi būti labai labai didelis. ilgalaike prasme laimės tos šalys, kurios daugiau investuos į šią sritį. Šioje srityje Lietuva atsilieka ES kontekste ir turi pasitempti.

[Eidvis]

Tas pora puslapių pasipiktinimas kažkoks nei šis nei tas. Čia tas pats kas piktinčiausi 2G, nes juo nesinaudoju... Tiek CDG, tiek AMS, tiek PRG, tiek BRU iš Vilniaus kažkokių normalių alternatyvų tiesiog neturi. Dėl to man savaitgaliui į Paryžių nuskrist kavos atsigert ar mano kaimynui į darbą Briuselyje suskraidyt tikrai patogu... Tuo labiau, kad reisai kone kaskart sold-outiniai. Džiaugtis reikia, kad normaliau galim susisiekt su pagrindiniais Europos miestais, o ne į šuns dienas dėt vien dėl to, kad dėt smagu, ir priimtina, ant visko!

Jeigu koks Zuokas nuspręstų ir iš savivaldybės, t.y. tavo, pinigų pradėtų remti 2G ryšį, tai tu nors juo ir nesinaudoji, piktintis turėtum visas teises. Taip ir čia kiekvienas, kuris moka mokesčius Vilniuje, turi teisę piktintis, kad tam, kad tu galėtum išgerti kavos puodelį Paryžiuje, tau iš praskolinto Vilniaus biudžeto yra suteikiama labai apvali suma bilietui įsigyti.

Kas dėl avialinijų socialinės funkcijos - tai galbūt galima būtų suktikti, kad valstybei (ne savivaldybei) apsimokėtų remti (ne išlaikyti) nacionalines avialinijas, tačiau deja tai ne nuo mūsų norų priklauso, o Europos sąjungos politika šiuo klausimu labai aiški. Subsidijos iškraipo rinką, atsiranda nelygi konkurencija, tokia praktika yra įdinga bendrąją prasme ir kurti avialinijas su ta intencija, kad jas po to subsidijuoti, yra tas pats, kas kurti avialinijas vienai kadencijai.

Aš asmeniškai palaikau labai daug projektų, netgi Valdovų rūmus ir atominę elektrinę, tačiau niekad negaliu palaikyti projekto, kuris yra pagrįstas piaro darymu, be jokios ekonominės logikos ir perspektyvų.

Neatsitikus stebuklui ir neatsiradus privačiam investuotojui, avialinijos bus uždarytos ir pasiektas rezultatas bus toks:
1. Vilniaus skola padidės 30 mln. Lt
2. Bankai, matydami kaip neatsakingai elgias savivaldybė, jau dabar nebeskolina pinigų, atitinkamai kyla palūkanos, atitinkamai kyla išlaidos savivaldybės skolos administravimui.
3. AirLituanica taps eiline aviakompanija, kuri Lietuvoje nesugebėjo išgyventi nė kelių metų. Tai atitinkamas ženklas investuotojams, kurie galbūt turėtų pasvertų minčių kurti avialinijas. Beto bus prarastas brangus laikas, per kurį Lietuvoje galėjo atsirasti tikros ir stiprios nacionalinės avialinijos.

Beto, sprendžiant iš to, kad miestas kuria avialinijas, galima manyti, kad savivaldybei turėtų rūpėti geresnis susisiekimas su Vilniumi. Ir tai yra tiesa, tačiau jeigu galima į tai investuoti milijonus, tai galbūt galima būtų užsiimti ir kiek paprastesne ir pigesne lobistine veikla - t.y. įkalbinėti naujas avialinijas ateiti į Lietuvą, ieškoti kontaktų, kitaip stengtis gerinti Vilniaus pasiekiamumą. Tačiau žinoma kai yra AirLituanica, Zuokas ne tik kad nesistengs pritraukti naujų aviakompanijų į Vilnių, tačiau dar ir uždės visokius barjerus, bent jau tokius, kokie yra jo valioje, kad tik papropoguoti savas avialinijas. Taip jau ir su Taxi yra - savivaldybės taxi paslaudų konkursai yra pritaikyti vienai įmonei ir lengva atspėti kuriai.

[Eidvis]

Iš esmės taip. Tik reikia pridurti, kad viešasis transportas nėra 'neduodantis pelno'. Tiesiog mažiau pelningas.

O monopolių jokių neturi būti - 'natūralūs' jie ar ne. Valstybės darbas juos skaldyti per teisinius svertus, o ne apsiimti jų valdymu jiems esant.

Kas liečia 'strateginius projektus' - problematiškiausias jų abibrėžimas - kas tai yra ir kas sprendžia, kad jie 'strateginiai'? Dažniausiai tai gryna, jokiais įrodymais nepamatuota, politikų savivalė. Ir net jei taip nėra ir tų projektų objektyvus pateisinamumas egzistuoja, nematau kodėl ten negalima taikyti privačios-viešos partnerystės ('PPP') modelių. Taikyčiau juos visur - nuo visų valstybės įstaigų pastatų statybos/pardavimo/priežiūros iki kelių infrastruktūros gerinimo ...

O šiaip jau pamiršai paminėti mokslą ir tyrimus (R&D) - idėjų generavimą ir vystymą dar prieš joms įgaunant komercinį potencialą - kur be abejo valstybės vaidmuo turi būti labai labai didelis. ilgalaike prasme laimės tos šalys, kurios daugiau investuos į šią sritį. Šioje srityje Lietuva atsilieka ES kontekste ir turi pasitempti.

Monopoliai kartais reikalingi, pvz. jeigu yra statoma didelė biokuro katilinė - tai yra ekonomiškesnis variantas, nei trys mažos ir galutinė šilumos kaina bus mažesnė. Arba jeigu bus trys skirtingos šilumos tiekimo įmonės - būtų labai neekonomiška, jeigu kiekviena jų turėtų tiesti atskiras šilumos trąsas po miesto gatvėmis. Dėl to atsiranda monopolis, geriau kad valstybinis, nei privatus. Kartais vamzdžiai paliekami valstybinei monopolininkei, o šilumos tiekimas privatininkams. Yra visokių sprendimo būtų, tačiau pati situacija kartais diktuoja tokias sąlygas, kuriai laisvi ekonomikos dėsniai nelabai galioja. Tačiau nepaisant to, visur, kur tik įmanoma, turėtų figuruoti privatus verslas, valstybė turėtų kištis kiek įmanoma mažiau ir tikrai ne savivaldybėms verslu ne pagal savo nosį užsiiminėti.

[SarunasLT]

Eidvi, dėl tų kalbų su kitom a.k. ir maršrutų užpildymo. Tiesiog be LT nėra kam jais skraidyti. Kodėl tu galvoji jie buvo tušti? Po flyLAL bankroto niekas neapsiemė skraidyt nei į Londoną, Paryžių, Romą, Barseloną ir t.t. Estai bandė AMS ir ARN taip ir baigė. Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Jeigu užsienio avialinijos būtų suinteresuotos skraidyti tais maršrutais jau skraidytų po LAL collapse'o. O šiai dienai turim ką turim. Dar, jeigu SUMIN sugalvos užraukt Wizz ir Ryan VNO bus dar didesnių skylių, kurias kamšyt galės tik Air Lituanica. Buvo ale įkurtas kažkoks maršrutų plėtros fondas, kur tie pinigai nuėjo velniai žino.

[Eidvis]

Situacija šiandien tokia, kokia nebuvo net geriausiais 2008-aisiais. Vilniaus oro uosto keleivių skaičius rekordinis ir nors iki Rygos dar nemažai trūksta (5 mln. vs 3 mln.) tačiau skirtumas mažėja jau 5-us metus išeilės ir jau seniai bebuvom taip priartėję prie Rygos. Ir tai tikrai nėra dėka AirLituanicos, kuri neskraidina nė 5% VNO keleivių. Tas menkas AirLituanicos pervežamų keleivių skaičius neturi jokios didesnės reikšmės kalbant apie Vilniaus pasiekiamumą oro transportu.

Tai, kad VNO pagaliau pradėjo rodyti dantis prieš RIX yra tiktais WizzAir ir Ryanair dėka. Taigi kad ir kaip ironiška, tačiau geriausius laikus Vilniaus oro uostas pradėjo gyventi tada, kai jame nebeliko jokių nacionalinių vežėjų. Tačiau tai nereiškia, kad mums nereikia nacionalinio vežėjo, tai tiesiog reiškia, kad mūsų nacionalinis vežėjas turėtų būti konkurencingas, nes kitu atveju jo galimybės išgyventi yra niekinės. Mano manymu Vilniaus oro uostas yra kur kas perspektyvesnis, nei Rygos.
1. Šalia Minskas su 2 mln. gyventojų ir prastu/brangiu susisiekimu.
2. Kadangi dažniausiai jungiamieji skrydžiai yra skrendant į pietus (su Skandinavija/UK susisiekimas ir taip geras), tai Vilniaus pozicija yra daug racionalesnė hub'ui steigti nei Rygos. Pora kartų teko skristi į Tbilisį per Rygą, t.y. skridau į šiaurę, po to apsisukau ir skridau atgal į peitus į Tbilisį. Dėl to man prisdėjo papildomas 600 km. atstumas, kai tuo tarpu jeigu latvis skristu iš Rygos į Tbilisį su persėdimu Vilniuje jam papildomo atstumo neprisidėtų, tik nusileidimo laikas.
3. Virš Lietuvos eina oro kelias, jungiantis Europoą su Rytinės Azijos regionu. Lėktuvui, skrendančiam iš Tokijo į Paryžių, Vilnius būtų kaip tik pirmoji stotelė ES teritorijoje ir tame yra didelės perspektyvos tapti perskirtymo hub'u, tebunie ir tolimos perspektyvos (sutinku, kad šiuo atveju Ryga turi panašias poozicijas).

Be puikios ir labai perspektyvios geografinės pozicijos, Lietuva turi ir puikių aviatorių. Avia Solution Group - viena didžiausių avianautikos įmonių rytų ir centrinėje Europoje. Lietuvoje yra sukurta kur kas geresnė lėktuvų aptarnavimo infrastruktūra, nei turi Ryga (techninės priežiūros, mokymų). Dėl to Lietuva turi kur kas geresnes galimybes turėti savo AirBaltic'ą, nei kad turi latviai. Ir man labai gaila, kad tokios galimybės yra švaistomos, nes Zuoko avialinijoms tiesiog yra labai labai menkos galimybės tapti rimtomis ir konkurencingomis avialinijomis, jos yra konstruojamos visai ne tuo pagrindu. Tai tiesiog užkerta kelią atsirasti rimtam privačiam nacionaliniui vežėjui, o kai AirLituanica bankrutuos - bus užkirstas kelias ir kurti normalias valstybines nacionalines avialinijas. Joks politikas nebedrįs bristi į šitą dirvą ir kurti nacionalinį vežėją, nes Zuokas šitą dirvą jau bus per daug užteršęs.

Aš nesuprantu, kaip pelningomis gali tapti avialinijos su dviem mažais lėktuvėliais. Konkuruoti juk reikia su WizzAir ir Ryanair - jie skraido su dideliais lėktuvais, ne dėl to, kad taip mandriau, o dėl to, kad taip yra daug ekonomiškiau. Jie skraido į savo hub'us ir oro uostus, kuriuose turi milžiniškas nuolaidas. Ir tikėtis, kad pavyks juos įveikti su dviem kukurūznikais yra labai naivu.

P.S. WizzAir ir Ryanair gali neskraidyti tomis pačiomis kryptimis, tačiau konkurentų AirLituanicai visada yra. Tas, kas ieškos kur atostogauti, mieliau rinksis su Ryanair skristi į Madridą, nei už tokią pačią sumą į Prahą. Į tą pačią Prahą skraidoma porą kartų per savaitę, dėl to verslininkai yra įpratę skraidyti jungiamaisiais skrydžiais, net jeigu yra tiesiogiai skrydžiai. AirLituanica mėgino skraidyti į Malmę, bet WizzAir paskelbus apie skrydžius į tą pačią Malmę, visas AirLituanicos įdirbis tiesiog nuėjo šuniui ant uodegos. Ir taip gali būti su bet kuria kryptimi.

Kaip ten bebūtų, nenurašau aš dar Lituanicos. Esu tikras, kad tokia AirLituanica, kokia yra šiandieną, perspektyvų išgyventi neturi. Tačiau yra dvi, kad ir menkos, galimybės, jog jiems pavyks - t.y. jeigu bus surastas investuotojas, arba jeigu kompaniją perims vyriausybė ir sugebės ją racionaliai sutvarkyti ir paversti konkurencinga. Tačiau tos galimybės labai menkos, liūdna ir netolima pabaiga yra kur kas labiau tikėtina.

[SarunasLT]

Be abejo, dėl perspektyvų būtų smagu išgirsti iš smb, bet jis kaip kompanijos atstovas tikrai neatskleis visų kortų. Kiek teko skaityti, ERJ pasirinkti todėl, kad tai yra tinkamiausias lėktuvas tradicinei a.k. iš VNO. Estai skraidė su B735 į ARN ir AMS nesurinko žmonių. Laikas parodys, anksti kažką teigti, bet tai jog LT neturi investoriaus jai pliuso neprideda. Reik belstis į ETIHAD duris, ta chebra supirkinėją kas papuola. Čia jau akcininkų reikalas. Beje, mane nustebino vadovo pasikeitimas, kiek teko girdėti direktorius ten uždirba 40k, tas pakeistas vadovas eis kažkokio konsultanto pareigas tai irgi kokie + ~20k. Savas savą įkišo...?

[Eidvis]

Smagu būtų bent jau pelno/nuotolių ataskaitas pamatyti, kurias pagal LR įstatymus yra būtina pateikti. Tik AirLituanica mieliau renkasi mokėti baudas, nei atskleisti kortas Anyway, iki atomazgos, vienokios ar kitokios, manau jau nebeilgai liko laukti.

[John]

O šiaip ar turi kas nors bent approximate žinių, kaip jiems dabar sekasi fiansine prasme ir kokie šansai išsilaikyti?

[Eidvis]

Nors ataskaitos slepiamos, tačiau kai kurie skaičiai yra žinomi. Pvz. nuo veiklos pradžios (2013 m. vasaros) AirLituanica išviso skraidino 150.000 keleivių. O iš žemiau pateikto grafiko matosi, kad didžiosios dalies investicijų prireikė ne veiklos pradžioje, o per šiuos metus. Tai daugiau mažiau reiškia, kad įkurti AirLituanicą ir pradėti veiklą yra kur kas pigiau, negu po to ją išlaikyti.


(Air Vilnius Group - Vilniaus savivaldybė)

Kadangi AirLituanicos įkūrimas yra kur kas pigesnis, nei vėlesnis jos veiklos palaikymas, tai biškeli baisu kas bus, jeigu AirLituanica išplės skrydžių geografiją. Kažkaip mano supratimu kuo didesnė AirLituanicos skrydžių geografija - tuo baisesnė Vilniaus skola.

Beje tie, kas sureikšmina AirLituanicos svarbą turėtų žinoti, kad ji VNO yra tik 5-oje vietoje pagal pervežtus keleivius, ją lenkia netgi Lufthansa.

Zuoko Taxi projektas šiandien gavo antausį iš konkurencinės tarnybos. Su AirLituanica yra panašiai. Kai teismai naikiną vieną po kito savivaldybės sprendimą dėl piniginio įnašo į AirLituanicą, kai visos tarnybos grūmoja pirštu, kai slepiamos pelno/nuostolių ataskaitos, kai gręsia Europos komisijos įsikišimas, tai tokia situacija ilgai tęstis negali, tačiau Zuokui ilgai ir nereikia - vienai kadencijai. Po to bus Kubilius kaltas, kad AirLituanicą sužlugdė.

A. Zuoko puoselėtam projektui - smūgis

Vilniaus valdžios sprendimas steigti įstaigą „Vilnius veža“ bei kiti sprendimai, palengvinę jai sąlygas teikti taksi paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymą.
Konkurencijos taryba trečiadienį įpareigojo Vilniaus savivaldybę per 3 mėnesius panaikinti ar pakeisti sprendimus, pranešė taryba.
„Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus savivaldybė jau ne pirmąkart tampa teisinio nihilizmo ir nepagarbos pamatiniams Konstitucijoje įtvirtintiems ekonominės veiklos principams pavyzdžiu“, – pranešime sakė tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.

Taryba nustatė, kad 2012-2014 metais „Vilnius veža“ steigimui ir veiklai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta mažiausiai 1,6 mln. litų dotacijų. Be to, įmonei sudarytos palankios sąlygos gauti veiklai būtinus dokumentus, išsinuomoti patalpas, naudotis savivaldybės resursais, suteiktos kitos privilegijos.

Pagal įmonės įstatus viena jos veiklų - teikti paslaugas žmonėms su negalia, tačiau taryba nerado duomenų apie suteiktas šias paslaugas, o „Vilnius veža“ net neturi automobilių, pritaikytų neįgaliesiems. Pažeidimų dėl „Vilnius veža“ atliktų pirkimų anksčiau nustatė ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

[Little_man]

Nors ataskaitos slepiamos, tačiau kai kurie skaičiai yra žinomi. Pvz. nuo veiklos pradžios (2013 m. vasaros) AirLituanica išviso skraidino 150.000 keleivių. O iš žemiau pateikto grafiko matosi, kad didžiosios dalies investicijų prireikė ne veiklos pradžioje, o per šiuos metus. Tai daugiau mažiau reiškia, kad įkurti AirLituanicą ir pradėti veiklą yra kur kas pigiau, negu po to ją išlaikyti.

Atvaizdas

(Air Vilnius Group - Vilniaus savivaldybė)

Kadangi AirLituanicos įkūrimas yra kur kas pigesnis, nei vėlesnis jos veiklos palaikymas, tai biškeli baisu kas bus, jeigu AirLituanica išplės skrydžių geografiją. Kažkaip mano supratimu kuo didesnė AirLituanicos skrydžių geografija - tuo baisesnė Vilniaus skola.

Beje tie, kas sureikšmina AirLituanicos svarbą turėtų žinoti, kad ji VNO yra tik 5-oje vietoje pagal pervežtus keleivius, ją lenkia netgi Lufthansa.

Zuoko Taxi projektas šiandien gavo antausį iš konkurencinės tarnybos. Su AirLituanica yra panašiai. Kai teismai naikiną vieną po kito savivaldybės sprendimą dėl piniginio įnašo į AirLituanicą, kai visos tarnybos grūmoja pirštu, kai slepiamos pelno/nuostolių ataskaitos, kai gręsia Europos komisijos įsikišimas, tai tokia situacija ilgai tęstis negali, tačiau Zuokui ilgai ir nereikia - vienai kadencijai. Po to bus Kubilius kaltas, kad AirLituanicą sužlugdė.

Aš pačio pozicijos nelabai suprantu, supratau jau, kad esi konservatorius arba bent jau prijaučiantis, tačiau ne tame esmė. Apie Kubilių irgi turiu savo nuomonę.

O apie Zuoką, jis kaip meras Vilniui davė daug, taip sutinku, kartais persistengia. Bet dėl taxi, VV man labai patinka ir šiuo metu Vilniuje liko tik dvi normalios kompanijos t.y. VV ir smart taxi. Nes visi tie guselovai su treningais jau įkyrėjo, o savivaldybė matyt pamanė, kad galės elgtis kaip kadaise NY meras padarė, protegavo yelow cabs company ir žiūrėk prigijo, nes ten irgi buvo didelė betvarkė. Čia šiek tiek kitaip buvo pasielgta, tačiau VV yra gera kompanija ir tikrai miesto veido negadina.

Dėl LT, man kyla tada toks pamąstymas nejaugi geriau nieko nedaryti?
Na mačiau buvo išsakyta mintis atgaivinti LAL aš visom keturiom už tai.
Pereinant prie Kubiliaus temos tai mano nuomonė apie jį niekada nebuvo gera, bet kai LAL bankrutavo, o vyriausybė vietoje to, kad bent minimaliai padėtų pasistengė, kad ta kompanija užsirauktų tai išviso nusirito. Patikslinu būtent Masiulio sprendimu ir buvo sustabdyta veikla atseit kompanija nesaugi ir pan. Taigi būtent Kubiliaus vyriausybė padarė taip, kad mes likome be nacionalinio vežėjo ir sedėjome ilgus metus be nieko, o LT užpildė tą nišą taip gaila, kad jie buksuoja ir matyt turi problemų, bet čia jau ne man spręsti, o vyriausybė galų gale galėtų perimti arba netiesiogiai paremti, kad LT skraidyti pradėtų ir iš Palangos ir galbūt iš KUN.