Air Lituanica savo facebook paskiroje paskelbė apie dvi naujas kryptis iš Vilniaus į Geteborgą ir Malmę, Švedijoje. Jau turime aštuonias kryptis į šešias valstybes
Malme, Bilundas, Gioteburgas, kazkokie visiskai lempiniai marsrutai, kiek pamenu ju strategija ir kai jie publikavo potencialiu krypciu sarasa, tai visiskai kitos kategorijos miestai jame figuravo.
Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa
Visus Helsinkio poreikius pilnai patenkina Finnair
As siaip nezinau, bet ar gi sas nepatengina skrydziu i svedija? (nekalbu apie stockholma). Nu siaip del helsinkio jus teisus, yra vienas skrydis per diena. O ka manote apie Vilnius-Visbis (Gotlandas)? Nelabai populiari kryptis bet su biskiu reklamos manau kad susilauktu keliautoju
Du reisai į Helsinkį per dieną yra iš Vilniaus. SAS ir Norwegian šiuo metu, manau pilnai patenkina srautus tarp Lietuvos ir Švedijos.
O AirLituanica taikosi į skandinavų turistus- tai yra pagrinde atvažiuojamieji srautai. Tiesa, reikia nepamiršti, kad šitie reisai yra tik sezoniniai.. aš nedrįsčiau spėlioti jų sėkmingumu, bet AL dirba bandydama atrasti unikalias nišas.
Labai abejočiau Visby sėkme, labai maža rinka, važiuojančių į Lietuvą, būtų vienetai, važiuojančių iš Lietuvos dar mažiau.
Žymiai sėkmingiau ir tikslingiau būtų reisas į Norvegijos Trondheimą, Stavangerį, Bergeną ar Ålesundą. Žymiai didesnės rinkos, kuri reklama tikrai padarytų įtakos norvegų srautams, kurių perkamoji galia yra didesnė. Maža to, likusias vietas, greitai užpildytų emigrantai (bet AL nori būti verslo klasės vežėjas).
Žymiai sėkmingiau ir tikslingiau būtų reisas į Norvegijos Trondheimą, Stavangerį, Bergeną ar Ålesundą. Žymiai didesnės rinkos, kuri reklama tikrai padarytų įtakos norvegų srautams, kurių perkamoji galia yra didesnė. Maža to, likusias vietas, greitai užpildytų emigrantai (bet AL nori būti verslo klasės vežėjas).
Bent jau sprendžiant pagal Wizz kainas šitos kryptys nelabai aukso kasyklos. O kur viena avialinija sunkiai išsitenka, lįst dar antrai jau nebūtų jokios prasmės.
Iš naujų krypčių Malmė sakyčiau perspektyviausiai atrodo, kaip ne kaip kokių 4 mln. gyventojų regioną aptarnauja, tai jei Zuokula Air sugebės kainas ženkliai mažesnes nei SAS laikyt pati badu nedvėsdama, tai gal kažkas ir gausis.
Švedija - didžiausia rinka Skandinavijoje. Nemažai švedų, apsilankiusių Vilniuje (ar kitoje Lietuvos vietoje) teigiamai atsiliepia apie miestą/šalį. Be to, kaip minėjau anksčiau, pietų Švedijoje yra nemažos emigrantų grupės, kurias sudomintų galimybė pasiekti Lietuvą tiesiogiais skrydžiais. Galiausiai, Geteborgas ir Malmė gali būti palankios kryptys verslui. Geteborge yra didžiausias uostas, o ir pamatyti yra ką. Vat Visbis, Gotlando sala, tai tikrai turtistinė kryptis. Tiesa, vasaros metu ten vyksta nemažai forumų.
Bent jau sprendžiant pagal Wizz kainas šitos kryptys nelabai aukso kasyklos. O kur viena avialinija sunkiai išsitenka, lįst dar antrai jau nebūtų jokios prasmės.
Wizz tikslinė rinka yra visai kita. Beto jie skraido tik į Bergeną ir Stavangerį. Maža to Wizz kainodara tokia yra, ne dėl prastų pardavimų, o dėl sąlyginai nedidelio atstumo, kas leidžia parduoti bilietus "pigiau".
Puikus pavyzdys Oslas su 3 oro uostais. Ryanair skrenda 4 kartus per savaitę, Norwegian 3 kartus, Wizz 2 kartus. Plius daug keliaujančių per jungimus Kopenhagoje ir Rygoje. Reisų užpildymas yra, jei neklystu apie 75-90%, nors gali įsigyti bilietų už 49 ar 69lt.
Wizz tikslinė rinka yra visai kita. Beto jie skraido tik į Bergeną ir Stavangerį. Maža to Wizz kainodara tokia yra, ne dėl prastų pardavimų, o dėl sąlyginai nedidelio atstumo, kas leidžia parduoti bilietus "pigiau".
Puikus pavyzdys Oslas su 3 oro uostais. Ryanair skrenda 4 kartus per savaitę, Norwegian 3 kartus, Wizz 2 kartus. Plius daug keliaujančių per jungimus Kopenhagoje ir Rygoje. Reisų užpildymas yra, jei neklystu apie 75-90%, nors gali įsigyti bilietų už 49 ar 69lt.
Šiuo atveju Zuokula Air taiko į skandinavų turistus ir lietuvių emigrantus. Su tokiom kryptim ir dažniais čia tikrai ne tie skrydžiai, kurie galėtų sutraukt reikšmingą verslo srautą. Taip kad šiuo atveju tikslinė rinka yra ta pati, į kurią taiko į Skandinaviją skraidantys LCC.
Bilietai už 49 ar 69 litus yra iš esmės už dyką (oro uostų mokesčius gal padengia, bet pačiai aviakompanijai mažai kas lieka), tai jei neatsiras mokančių klientų, tai ilgai tokių krypčių niekas nelaikys. Olesiundą pernai Wizz labai anksti nuėmė (nors šiemet lyg vėl bandys), į Trondheimą kiek pamenu irgi skraidė. Oslo kryptimi apskritai yra per didelė pasiūla, dėl to ir kainos ten neadekvačiai mažos.
Čia žiūriu nelabai supranta liaudis kame replės su tais skandinaviškais skrydžiais Vasarą tiesiog Talinas ir Briuselis sumažėja iki tokio lygio, kad neapsimoka varinėti visiškai tuščius lėktuvus. Briuselio kryptimi pernai Air Lituanica sustabdė vasaros pabaigai skrydžius apskritai, Brussels Airlines kasmet smarkiai numažina tuo laiku. Estonian savo ruožtu numažina Taliną visada. Tomis kryptimis skraido iš esmės verslas, o vasarą jie atostogauja.
Tai čia šitos trys kryptys yra iš esmės eksperimentas, testas, turint atliekamo capacity ir žinant, kad palikus Briuselį ir Taliną esamu dažniu tuo laikotarpiu gautųsi tik nuostolių generavimas, o čia gal ir išlipti galima su pelnu. Aš galiu beveik garantuoti, kad sprendimai buvo priimti pasikalbėjus su kažkokiomis kelionių agentūromis Švedijoje ir Danijoje, kad jie galėtų nupirkti kažkiek bilietų. Gal ir lietuviškos agentūros kokią kelionę į legolendą kam pasiūlys.
Comment