Kruizinė laivyba

[WILD_WEST]

Šiemet Klaipėdos uostą aplankė 70 proc. daugiau turistų

Klaipėdos uoste per sezoną kruiziniai laivai atplaukė 60 kartų, arba 25 proc. daugiau nei pernai per pirmuosius šešis mėnesius, pranešė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Daugiausia turistų - 6136 žmones, arba 25 proc. visų keleivių - atplukdė JAV kompanijos "Celebrity Cruise Line" kruizinis laineris "Constellation", kurios laivas buvo didžiausias iki šiol apsilankęs Klaipėdos uoste.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš kruizinių laivų rinkliavų išaugo 80 proc. - iki beveik 1,8 mln. litų.
Iš viso Klaipėdos uostą savo kruiziniu uostu pasirinko 22 kruizinės linijos. Pirmą kartą į savo kruizinį maršrutą jį įtraukė 9 kruizinės linijos ir 10 naujų kruizinių laivų išbandė Klaipėdos uosto siūlomas paslaugas.
2005 metų kruizinis sezonas vyko 6 mėnesius - nuo balandžio iki rugsėjo. Šiuo metu aktyviai teikiamos paraiškos 2006 metams - jau gautos 33 paraiškos naujiems laivų atplaukimams bei tikimasi, kad ateinančio sezono augimo tempai ir toliau didės. Pagal pateiktas paraiškas ateinantis kruizinis sezonas truks dar ilgiau.

VOX MARIS/ ELTA
www.vox.lt

[ArTuRAs]

SĖKMINGAS 2005 METŲ KRUIZINIS SEZONAS

Šiemet Klaipėdos uoste apsilankiusių turistų srautas peržengė 20 tūkst. ribą, t. y. per šešis mėnesius uostamiestį aplankė daugiau kaip 24 tūkst. turistų, net 70 proc. daugiau negu 2004 m.

Klaipėdos uoste per sezoną kruiziniai laivai atplaukė 60 kartų, t. y. 25 proc. daugiau negu pernai.

Daugiausia turistų net 25 proc. t.y. 6136 keleivius atplukdė „Celebrity Cruise Line“ (JAV) kompanija didžiausiu iki šiol apsilankiusiu Klaipėdos uoste kruiziniu laineriu „Constellation“.

Kryptingas darbas su didžiausiais kruiziniais laineriais atnešė žymią ekonominę naudą – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš kruizinių laivų rinkliavų išaugo net 80 proc., t. y. beveik 1,8 mln. Lt.

Per visą šį sezoną tik vienas kruizinis laivas dėl prastų oro sąlygų negalėjo įplaukti į Klaipėdos uostą.

Imtasi visų priemonių išspręsti vizų problemą trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. Tikimasi, kad artimiausiu metu vyriausybė priims teigiamą nutarimą, išspręsiantį šį klausimą.

Iš viso Klaipėdos uostą savo kruiziniu uostu pasirinko net 22 kruizinės linijos. Pirmą kartą įtraukė į savo kruizinį maršrutą 9 kruizinės linijos ir net 10 naujų kruizinių laivų išbandė Klaipėdos uosto siūlomas paslaugas.

2005 m. kruizinis sezonas truko net 6 mėnesius, t.y. nuo balandžio iki rugsėjo. Šiuo metu vyksta aktyvus paraiškų teikimas 2006 metams, jau gautos net 33 paraiškos naujiems laivų atplaukimams bei tikimasi, kad ateinančio sezono augimo tempai ir toliau didės. Pagal pateiktas paraiškas ateinantis kruizinis sezonas truks dar ilgiau.

Aktyvi Klaipėdos uosto rinkodara kruiziniame sektoriuje bus ir toliau tęsiama, jau dabar suplanuota išvyka su jungtine Klaipėdos uosto bei miesto delegacija į parodą „SeatradeEurope 2005“ Hamburge lapkričio mėn., kur taip pat vyks ataskaitinis „Cruise Europe“ asociacijos narių susitikimas bei „Baltic Cruise Project“ narių eilinis posėdis. Taip pat tikimasi 2006 m. kovo mėnesį 3 kartą dalyvauti Majamyje (JAV) vyksiančioje parodoje „SeatradeCruise“ parodoje, jai planuojama gauti valstybės subsidiją.

„Baltic Cruise Project“ sukūrė naują interneto svetainę www.cruisebaltic.com, kurioje galima rasti išsamų ir Klaipėdos uosto bei miesto turistinio sektoriaus pristatymą (filmas, nuotraukos, pranešimai žiniasklaidai bei kt.).



"Lisco Baltic Service" atidarė naują liniją - į Baltijską

Vienintelė Lietuvos keltų bendrovė "Lisco Baltic Service"(LBS) atidarė naują liniją - į Baltijską. LBS keltas "Lisco Patria" šiuo reguliariu reisu plukdys krovinius ir keleivius, pranešė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

"Lisco Patria" iš Klaipėdos išplauks šeštadienio pusiaudienį ir maždaug po septynių valandų švartuosis Baltijsko uoste. Sekmadienio rytą jis sugrįžta į Klaipėdą ir iš čia plaukia į Karlshamno uostą Švedijoje. Manoma, kad dėl to naujoji linija turėtų būti itin patraukli ne tik keleiviams, bet ir Rusijos bei Skandinavijos krovinių vežėjams.

Į Baltijską plaukiojantis vienas geriausių LBS keltų "Lisco Patria" vienu metu gali plukdyti 250 keleivių ir 95 vilkikus su puspriekabėmis.

LBS keltai iš Klaipėdos taip pat plaukioja į Kylį, Karlshamną, Zasnicą, o iš Rygos - į Liubeką, išnuomoti laivai plaukioja Kanarų salyne. Pagrindinis trampinių laivų darbo regionas yra Baltijos jūra, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno uostai žemyninėje Europoje, Viduržemio ir Juodoji jūros.

LBS, nutarusi pasitraukti iš Vilniaus vertybinių popierių biržos, šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 9,887 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno, pernai tuo pat metu - 9,815 mln. litų. Lyginamuoju laikotarpiu LBS pajamos išaugo 5,1 proc. - nuo 102,755 mln. iki 107,998 mln. litų.

Bendrovė tikisi, kad 2005 metų rezultatas bus panašus į praėjusių metų. LBS grupė pernai uždirbo 17,8 mln. litų audituoto grynojo pelno, iš kurio dividendai nemokėti. LBS grupės įmonių konsoliduoti pardavimai pernai išaugo 21 proc. - nuo 182,5 mln. iki 220,8 mln. litų.

Danijos DFDS valdo 92,09 proc. LBS balsų. LBS turi įsigijusi 1,26 proc. savo akcijų.

[ArTuRAs]

Pakeiciau pavadinima, nes nelabai kur yra det naujienu su kruizais

Ruošiamasi naujam kruiziniam sezonui



Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš kruizinių laivų, atplaukusių į Lietuvos uostą, surinko apie 1,8 mln. Lt rinkliavų. Laikinai einančios Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės pareigas Kristinos Gontier teigimu, Uosto direkcija ir toliau kuruos kruizinę laivybą.

Pernai į mūsų uostamiestį kruiziniai laivai atplaukė 59 kartus. Šiemet jau turimos paraiškos dėl 53 įplaukimų. Pasak K. Gontier, tai nereiškia, kad šiemet atplauks mažiau kruizinių laivų. Jų sąrašas kiekvieną savaitę pildomas ir prognozuojama, kad šiemet jų bus daugiau nei pernai - tikimasi, kad jie pas mus užsuks maždaug 70 kartų. Beje, jau pateiktos paraiškos dėl 10 kruizinių laivų atplaukimų 2007-aisiais. Didysis JAV kruizinis laivas "Constellation" kitąmet ketina mus aplankyti net 7 kartus.

Daugiau jomarkų

Šių metų kruizinio sezono naujovė ta, kad pagaliau įkurtas kruizų centras - Klaipėdos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos Turizmo ir kultūros informacijos centro Kruizų ir regatų skyrius, pradėjęs dirbti šiemet nuo sausio 1 d.

Uosto direkcija bendradarbiaus su juo ir kartu įgyvendins rinkodaros priemones, orientuotas į tris adresatus: kruizų operatorius, kelionių agentūras ir keleivius.

Šiemet vėl ketinama surengti kruizinio sezono atidarymą iškilmingai sutinkant pirmą atplaukusį laivą. Kol kas, jeigu situacija nepasikeis, tai vyktų balandžio 27 d. atplaukus laivui "Mona Lisa". Beje, planuojama organizuoti ir sezono uždarymą. Šio renginio diena dar nežinoma.

Šiemet vėl vyks jomarkai. Pernai jie buvo organizuojami tik atplaukus didžiajam laivui "Constellation", šiemet jų bus daugiau - atvykus laivams su didesniu keleivių skaičiumi.

Vėl į Majamį

Kovo 13-17 dienomis Uosto direkcija kartu su Savivaldybės atstovais rengiasi dalyvauti didžiausioje kruizų parodoje, vyksiančioje Majamyje (JAV). Direkcija joje dalyvaus jau trečią kartą. Ten susitinkama tiesiogiai ir su kruizų operatoriais, ir su kelionių agentūrų atstovais.

Uosto direkcija kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe dalyvauja tarptautiniame projekte "Baltijos kruizai", finansuojamame Europos Sąjungos (ES) programos INTERREG III B, kuris pradėtas įgyvendinti 2004 metų rugsėjo mėnesį. Jo trukmė - 3 metai. Direkcija, įgyvendindama šį projektą, prisideda ne tik savo darbuotojų darbu, bet ir skiria jam dalį pinigų. Projekto partneriai - 14 dešimties šalių uostų. Visų jų atstovai vyks ir į Majamio parodą.

Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalyvauja Europos kruizų asociacijos veikloje. Asociacijos portale teikiama informacija apie kruizų naujoves.

Uostai reklamuojasi kartu

"Baltijos kruizai" - rinkodaros projektas. Uostai partneriai reklamuojasi naudodamiesi bendromis priemonėmis. Yra sukurtas bendras internetinis portalas su filmu, organizuojami seminarai, kuriuose kruizų specialistai dalijasi patirtimi, kaip geriau pristatyti kruizų turistams ir operatoriams savo uostą, yra sukurtas filmas apie šiuos uostus, išleisti informaciniai bukletai.

Įgyvendinant šį projektą, į minėtus uostus kviečiami kruizinių leidinių žurnalistai. Klaipėdos uoste pernai lankėsi žurnalistas Ralfas Grizlis (Ralph Grizzle) iš JAV kruizams skirto žurnalo. Jame buvo išspausdintas straipsnis apie Klaipėdos uostą.

Šiuo metu rengiamasi išleisti knygą, kurioje bus išsamiai aprašyti uostai partneriai. Ji skiriama tik operatoriams, ne keleiviams. Joje bus nurodyta, ką kuriame uoste galima aplankyti, ir pateikti kruizinių laivų terminalų techniniai duomenys. Knyga, kurioje kiekvienai šaliai bus skiriama po 4 puslapius, bus vežama ir pristatoma tiesiogiai kruizų operatoriams.

Prašys tęsti projektą

Paprastai per metus vyksta 2-4 projekto "Baltijos kruizai" partnerių atstovų susitikimai. Šiemet jų susitikimas vyko sausio 24-25 dienomis Kopenhagoje. Jame dalyvavo ir Kristina Gontier. Šio susitikimo metu nuspręsta teikti naują paraišką ir prašyti ES, kad finansuotų naują "Baltijos kruizų" projektą, kuris vėl būtų vykdomas trejus metus, nes manoma, jog jis yra gana efektyvus.

Nors dabartinis projektas bus baigtas vykdyti tik kitų metų rugsėjį, jo pratęsimu taip anksti susirūpinta todėl, kad paraiškos pateikimo procedūros yra labai sudėtingos. Darbas prieš patvirtinant dabar įgyvendinamą projektą buvo pradėtas prieš dvejus metus.

Šio sezono "Baltijos kruizų" naujovė - kruizų paskirstymas pagal keletą temų, pavyzdžiui, "Carai ir karaliai", "Puikus maistas", "Apsipirkimas".

Klaipėda atitinka standartus

Įgyvendindami projektą "Baltijos kruizai" partneriai sutarė, kad kruizinių laivų terminalams turi būti nustatyti tam tikri standartai. Pasak K. Gontier, standartai nuolatos tobulinami ir keičiami. Dėl jų kartais netgi diskutuojama.

K. Gontier teigimu, tie standartai nėra ES reglamentas, kurio privalu laikytis. Pavyzdžiui, į Sankt Peterburgo uostą, nepaisant to, ar jo kruizinių laivų terminalas atitiks standartus, ar ne, vis tiek plauks laivai, kadangi pats miestas yra labai įdomus. Tačiau kruizinių laivų terminalas, įrengtas pagal visus reikalavimus, turi didesnę tikimybę būti operatorių įtrauktas į kruizinių laivų maršrutą.

K. Gontier teigimu, Klaipėdos kruizinių laivų terminalas šiuo metu atitinka beveik visus nustatytus standartus: jame yra interneto kavinė, į jį gali atvažiuoti taksi, autobusai, jame kabo miesto planas, žemėlapis ir t. t.

[Pluriel]

Turiu siek tiek buve Klaipedoje kruiziniu laivu nuotrauku:

http://img97.imageshack.us/img97/745...llation4ev.jpg
http://img97.imageshack.us/img97/598...llation8gg.jpg
http://img97.imageshack.us/img97/8485/delphin7fo.jpg
http://img488.imageshack.us/img488/3...laipeda5ik.jpg
http://img139.imageshack.us/img139/2...delphin4ct.jpg
http://img134.imageshack.us/img134/5...feuropa0xa.jpg
http://img137.imageshack.us/img137/2...onalisa9jd.jpg
http://img46.imageshack.us/img46/697...onalisa6jl.jpg
http://img138.imageshack.us/img138/3...ture0314ow.jpg
http://img300.imageshack.us/img300/1...ture0453na.jpg

[ArTuRAs]

nuotraukos. Ypac 4 patiko

[Karolis!]

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_laivai_uoste/56#
Jau dabar aisku kad 2007 metu sezone Constellation atplauks i uosta 7 kartus

[Nikas]

2-as atplaukimas.

[Nikas]

Viskas pagal jūrų tradicijas - šalies, į kurią įeinama, vėliava.




Taip sakant - mastelis.

[taimis]

Grazu ziuret i tokius laivus Klaipedoj, tik reiketu pati terminala sutvarkyt, kad atvykeliam grazus pirmas vaizdas butu.

[Nikas]

Dėja, nes atrodo tam reikia statyti naują uostą
Nors man, uostas Melnragėje nėra geras sumanymas

[taimis]

Tiesiog kruiziniu laivu terminala sutvarkyt, yra projektas, paziurek...

[ArTuRAs]

Į Floridą - ieškoti kontaktų



Nuo vakar Klaipėdos miesto bei uosto valdžios bei uosto įmonių atstovai kartu su Lietuvos ambasadoriumi JAV Vygaudu Ušacku lankosi didžiausiose Floridos (JAV) valstijos uostuose.

Čia iki penktadienio viešėsianti klaipėdiečių delegacija susipažins su Tampos, Majamio, Sankt Peterburgo ir Palm Byč uostais ir juos aptarnaujančių įmonių patirtimi, taip pat dalyvaus didžiausioje pasaulyje kruizinių laivų parodoje Majamyje.

V. Ušackas džiaugėsi, kad klaipėdiečiai drąsiai žengia į JAV rinką norėdami ne tik perimti amerikiečių uostų patirtį, bet ir pritraukti vis didesnį JAV turistų skaičių į Lietuvą.

"Džiugu, kad po sėkmingo praėjusių metų klaipėdiečių dalyvavimo Majamio kruizinių laivų parodoje kelioms Lietuvos įmonėms pavyko pasirašyti labai naudingus kontraktus bei, greta kitų kruizinių laivų, pasikviesti per du tūkstančius turistų talpinantį "Constellation" laivą į Klaipėdą", - teigė ambasadorius.

Anot jo, pirmieji didelių kruizinių laivų vizitai "Lietuvos jūrų sostinėje" taip pat parodė, kad reikia dar daug ką nuveikti gerinant Klaipėdos uosto aptarnavimą ir infrastruktūrą.

Klaipėdiečių delegacijoje yra miesto vicemerė Audra Daujotienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos marketingo vadovas Artūras Drungilas, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, įmonių "Relita", "Mėja Travel", "Jungtinė Ekspedicija", "Krantas Travel", "Klaipėdos laivų remontas", "Limarko Shipping" bei "Amber Bay Shipping" atstovai.

Šį vizitą JAV rengia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone bei Lietuvos Garbės konsulais Floridoje Algimantu Karnavičiumi ir Stanley Balzeku.

http://www.ve.lt/?data=2006-03-14&ru...&id=1142275448

[iuliano]

Nera jau ir dabar kruizinis terminalas toks blogas is mano matytu pasaulyje 30-ties kruiziniu terminalu musiskis i 5 papultu, imant jo grozi, sutvarkima vieta, susiekima ir panasiai,
Bet aisku yra dar kur daug kur stenktis

[Karolis!]

Baltijos uostams pranašaujamas kruizų antplūdis

Kovo pradžioje Vilniuje vyko tarptautinė Pasaulio turizmo organizacijos konferencija. Daug diskutuota apie labiausiai Europai rūpimas sritis – kaimo, socialinį ir kruizų turizmą. Ekspertai pranašauja, kad kruizinis turizmas pastaruoju metu ypač plėsis Baltijos šalyse.

Europiečiai domisi kruizais

Konferencijoje kalbėjęs Pasaulio turizmo organizacijos atstovas, studijos „Pasaulinė kruizinių laivų veikla“ autorius Manuelis Butleris teigė, kad Europoje kruizinis turizmas kasmet išauga 7 proc. Pasaulinio kruizinio turizmo rinkoje apskritai Europa užima 20 proc. (JAV net 73 proc.).

Labiausiai Europoje paplitusios kruizinės kelionės Viduržemio jūra. O iš europiečių itin mėgsta keliauti jūra Didžiosios Britanijos gyventojai (kasmet į kruizus išsiruošia net apie 2 mln. britų, o amerikiečių – net 30 mln.). Kiek rečiau kruizines keliones renkasi vokiečiai, italai, prancūzai.

M. Butleris prognozuoja, kad pastaraisiais metais padidės susidomėjimas šiaurės regionu – Šiaurės ir Baltijos jūromis. Pasak jo, didžiausias galimybes plėtoti šią sritį turi būtent Baltijos šalys. Tikimasi, kad šiame regione ateinančiais metais padaugės kruizinių kelionių operatorių, pagerės uostų infrastruktūra. Kruizinių kelionių pernai čia padaugėjo 5 proc. Planuojama, kad šis skaičius per artimiausius metus išaugs iki 12 proc.

Be to, plėtojantis kruizinei laivybai operatoriai turėtų pamąstyti ir apie flotilę – įsigyti naujų laivų. „Jie vis daugiau investuoja į didžiulių laivų statybą. Pavyzdžiui, viena didžiausių Europoje kruizinių kelionių bendrovių planuoja pastatyti laivą, kuriuo galėtų plaukti 3600 turistų ir 1800 įgulos narių. Manoma, kad Europoje kruizinių laivų flotilė padidės 3 proc.“, – sakė M. Butleris. Jo nuomone, kol kas kruizinės kelionės Europoje yra itin sezoniškos ir reikėtų gerai pagalvoti, kaip žmones į šias keliones pritraukti ir šaltuoju metų laiku.

„Krantas Travel“ Vilniaus ir Kauno padalinių biurų direktorius Aidas Urbonas pasakojo, kad kruizinės kelionės populiarėja ir Europoje, ir Lietuvoje. Vis daugiau lietuvių renkasi keliones laivu. Anot pašnekovo, šios kelionės iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek brangesnės nei autobusu, tačiau įsigilinus paaiškėja, kad keliaudamas kruiziniu laivu žmogus per vieną kelionę pamato daug šalių, gyvena patogiose kajutėse. Taigi keliaujant, tarkime, automobiliu ar lėktuvu po tas pačias šalis ir renkantis nakvynes viešbučiuose tokia kelionė atsieitų brangiau.

Kad didžiausias galimybes stiprėti kruiziniam turizmui turi Baltijos jūra – sutinka ir Lietuvos kelionių organizatoriai. „Juk plaukiant laivu po Baltijos jūrą per vieną kelionę galima aplankyti itin daug sostinių: Kopenhagą, Strokholmą, Helsinkį, Taliną, Rygą, – sako A. Urbonas. – Dažnai aplankomas ir Hanzos miestams priskiriamas Gdanskas. Klaipėda, anot pašnekovo, toli gražu ne visada įtraukiama į kruizinius maršrutus. Šis miestas nusileidžia minėtiesiems architektūros unikalumu, dydžiu, be to, jis nėra sostinė.

Lietuvos koziris – Kuršių nerija

Tačiau vis daugiau kruizinių laivų užsuka ir į Klaipėdą. Visi prisimena, kiek spaudos susidomėjimo sulaukė pernai prie Klaipėdos krantų prisišvartavęs penkių žvaigždučių didžiulis kruizinis laivas. Pasak A. Urbono, mūsų uostamiestis iš dalies negalėdamas konkuruoti kaip labai įspūdingas miestas, turi kitą kozirį – turistai sudominami nepaprasta gamta Kuršių nerijoje. Taigi pernai prie Klaipėdos krantų švartavosi 59 kruiziniai laivai. Šįmet jų laukiama dar daugiau. Jau sausio 1 dieną naujam sezonui buvo užregistruoti 53 vizitai. Šįmet pirmąjį kruizinį laivą Klaipėdiečiai ir miesto svečiai uoste išvys balandžio 27 d.

Tačiau šia prasme galime tik pavydėti kaimynams estams. Pernai į Taliną atplaukė apie 300 kruizinių laivų. Estijoje laivyba visais laikais buvo plėtojama geriau negu Lietuvoje, net sovietmečiu. Talino uostas jau dabar skaičiuoja milijonus keleivių. Be to, pasak kelionių organizatorių, Talinas seniai gali pasigirti ir puikia uosto infrastruktūra, o Klaipėdos uoste visai neseniai įrengta kruizinių laivų krantinė.

Pasak Klaipėdos uosto direkcijos atstovo Artūro Drungilo, tolesnė uosto infrastruktūros plėtra priklausys nuo operatorių poreikių. Jeigu poreikis bus, naujų krantinių infrastruktūros kūrimas bus įtrauktas į investicinius planus.

2009 m. planuojame įrengti keleivių keltų terminalą, nes kol kas Klaipėda terminalo keleiviams neturi. Šiame terminale, jeigu reikėtų, galėtų švartuotis ir kruiziniai laivai, kai nebetilptų prie jiems skirtų krantinių.

„Dabar prie minėtos krantinės vienu metu galime priimti du mažesnius ir du didesnius kruizinius laivus. Kol kas tenkina esamos sąlygos“, – teigė A. Drungilas.

Kaimo turizmui reikia interneto

Kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose Europos šalyse, ypač šiltuoju metų sezonu, prasidėjus savaitgaliui automobiliai iš miestų traukia kaimų link – į kaimo turizmo sodybas, kempingus ir kt. Šis turizmas populiarėja visoje Europoje. Beje, Europoje į kaimo turizmą žiūrima kiek kitaip nei Lietuvoje.

Daugelyje šalių kaimo turizmas yra kaip papildomas užsiėmimas ūkininkams. O pas mus daugeliui kaimo turizmo sodybų ar viešbutėlių turėtojams tai pagrindinis užsiėmimas ir verslas. Europoje kaimo turizmo sodyba laikomas pastatas, kuriame miegamiesiems svečių kambariams skiriama ne daugiau nei 5 kambariai. Jeigu tų miegamųjų daugiau – toks pastatas laikomas kaimo turizmo viešbučiu. Taigi Lietuvoje vyrauja būtent kaimo turizmo viešbučiai, kur neretai įrengiama 20 (ar netgi daugiau) kambarių.

Beje, Vengrijoje kaimo sodybose ypač mėgsta lankytis vokiečiai ir austrai. Čia juos vilioja puiki gamta ir palyginti nedidelės kainos. Tačiau ir Baltijos šalyse yra sodybų, kurių kainos tautiečiams neįkandamos. Tokias sodybas renkasi tik užsieniečiai. Pavyzdžiui, į Latvijos miestelį Latgalą susidomėję kaimo turizmu keliauja tik užsieniečiai.

Pasak konferencijoje kalbėjusio Europos kaimo turizmo asociacijos prezidento Klauso Ehrlicho, Europoje dar daug kur reikia gerinti kaimo turizmo infrastruktūrą: tiesti vandentiekius, kelius, tvarkyti aplinką. Kartais tų dalykų nereikia patiems kaimo žmonėms, tačiau, plėtojantis kaimo turizmui, iš to būna naudos ir jiems. Pasak K. Ehrlicho, kaimo turizmas yra kaip išsigelbėjimas Europos kaimams. Žmonės masiškai traukia gyventi į miestus, taigi likusiesiems kaimuose nėra itin brangu įsteigti nakvynės vietas – juk yra regionų, kur išsikrausčius kaimiečiams likimo valiai paliekami tušti namai. „Kaimo turizmas daugiausia darbo vietų sukuria moterims. Būtent jos tvarko aplinką, ruošia valgį“, – sako K. Ehrlichas.

Jis teigia, kad pastaruoju metu kaimo sodybų lankytojais tampa vis turtingesni žmonės, pasirengę mokėti už apgyvendinimą, maistą ir įvairias pramogas. Apklausos parodė, kad daugelis europiečių pageidautų, jog norimą kambarį kaime galėtų užsisakyti internetu, be to, jiems rūpėjo saugumas ir įspūdinga gamta.

Lietuvos senjorai nekeliauja

Konferencijoje kalbėta ir apie socialinį turizmą. Tai kelionės, organizuojamos žmonėms, stokojantiems pinigų: senjorams, moksleiviams, neįgaliesiems, didelėms šeimoms. Šio turizmo šūkis – kelionės padeda subrandinti asmenybę, be to, tai kova prieš socialinę atskirtį. Pasak Norberto Toninio, socialinis turizmas mažina turizmo vartotojiškumą, nes siekiama ne tik pelno.

Deja, Lietuvoje kol kas šioje srityje nieko nenuveikta. Anot Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Jakytės, apie socialinį turizmą Lietuvoje kalbėti dar ankstoka. „Lietuvoje dar neseniai imta didinti pensijas, apie tai, kad šalies valdžia turėtų sudaryti sąlygas ir vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, neturtingų šeimų kelionėms, galvoti dar ankstoka ir mūsų šalis kol kas tokių lėšų skirti neišgali. Socialinis turizmas itin skatinamas senosiose ES šalyse, šios šalys turi ir didžiulę patirtį. Iš naujųjų ES narių didžiausius žingsnius šioje srityje pažengusios tik Čekija ir Vengrija“, – sakė ji.

[Karolis!]

Šiaštadieni per tv3 žinias sakė, kad Constallation atšaukė savo reisus i Klaipėdos uosta!

[dubajus]

turbūt vasaros sezono keleiviai atsisakė. Būdamas jų vietoje aš taip pat tikriausiai pasielgčiau. Geriau jau Rygos ar Talino pasirinkčiau. Iš tikro tokiems laivams čia ne vieta, jei pradės prie kiekvieno tokio uosto stovinėti ilgai užtruks kruizas, per mažas tas mūsų miestelis, nieko nepadarysi

[vytauc]

Šiaštadieni per tv3 žinias sakė, kad Constallation atšaukė savo reisus i Klaipėdos uosta!

Tai, aišku, nėra gerai... Bet, paantrindamas Dubajui, turiu pasakyti, kad bent kol kas Klaipėda pagal pramogų turistams kokybe ir kiekybe sunkiai gali lygintis Gdansku, Ryga, ar Talinu...
Iš kitos pusės dzin- ir taip vasarą Klaipėdoj žmonių kaip Gariūnuose šeštadienį, tad kažkokių švedų pensininkų mes nepasigesim

[Vidma]

Aptarti jūrų greitkelių plėtros klausimai
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Data: 2006-03-28 (09:03)
http://www.finasta.lt/l.php/naujieno...tros-klausimai

Kovo 27 d. Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis pirmininkavo pasitarimui, kuriame buvo aptariami Lietuvos įsijungimo į Baltijos jūros greitkelių plėtros tinklą klausimai.

Ministerijos valstybės sekretorius A. Mačiulis rekomendavo rengiant Lietuvos poziciją dėl įsijungimo į jūrų greitkelių transporto tinklus vadovautis Ilgalaike (iki 2025 m.) Lietuvos transporto plėtros strategija, Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemone "Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų programa iki 2013 m. ir kt. dokumentais.

Pasitarime dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto mokslo instituto direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šakalys pasitarimo dalyvius supažindino su darbais, kuriuos turės atlikti VGTU rengiant Lietuvos poziciją dviems jūrų greitkelių "InterBaltic" ir "East-West" (Rytai-Vakarai) projektams.

Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad rengiant pasiūlymus pirmajam projektui, kuriame akcentuojama Šiaurės-Pietų transporto koridoriaus svarba, būtinai pažymėti, kad Lietuvai itin didelę reikšmę turi ir Rytų-Vakarų krovinių srautų judėjimo formavimas, nes didžioji krovinių srautų dalis juda Rytų-Vakarų kryptimi ir įsijungia į Baltijos jūros greitkelius.

[ArTuRAs]

Vidma, man atrodo, kad uosto ir kruizines laivybos temas sumaisei


Kazkas buvo sakes, kad constellation neatplauks :

Klaipėda niekada nebus Sankt Peterburgas



Neseniai klaipėdiečius sujaudino žinia, kad didysis JAV kruizinis laineris "Constellation" atšaukė 2007 metais net keturis užsukimus į Klaipėdos uostą. Tai iš karto buvo siejama su kokiomis nors blogybėmis mūsų uoste, su abejonėmis, kad mes amerikiečiams kažkuo nepatikome.

Negana to, šiemet tėra tik 50 paraiškų dėl kruizinių laivų užsukimų į Klaipėdą, t. y. vos ne dešimčia mažiau nei pernai. Perdėtas žiniasklaidos dėmesys "Constellation" reisų atšaukimui netgi papiktino uosto specialistus.

Visų pirma reikia pasakyti, kad "Constellation" atplauks šiemet, kaip ir buvo planuota tris kartus, tiek pat kartų ketina atplaukti ir 2007 metais.

Atšaukti avansiniai reisai

Beje, 7 reisai "Constellation" 2007-iesiems buvo rezervuoti 2005 metų lapkričio mėnesį, tai yra beveik prieš dvejus metus. Pasak šį laivą agentuojančios UAB "Limarko" agentavimo skyriaus vadovo Sauliaus Laumenio, jokios tragedijos čia nėra, taip ir turėjo būti. Tiesiog iš anksto rezervuojant atplaukimus buvo "užsimestas avansas", kol su kitais uostais buvo derinami šio laivo maršrutai. Kai paaiškėjo maršrutai, "pertekliniai" reisai buvo atšaukti.

Pasak S. Laumenio, Klaipėda ne toks uostas, kad laivas "Constellation" plauktų į jį per sezoną labai dažnai. Jo teigimu, jokių pretenzijų iš šio laivo operatorių Klaipėdos uostui nebuvo pareikšta.

Pasak agentavimo skyriaus vadovo, tokia praktika, tiesa, ne dažnai, yra naudojamasi norint rezervuoti laivui vietą uoste. Beje, šiemet "Limarko" agentuos 16 kruizinių laivų atplaukimų.

Pesimizmas nepagrįstas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos l. e. p. Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier sako, kad klaipėdiečiams nereikėtų baimintis dėl kažkokių negatyvių tendencijų. 2007 metai dar toli, visai galimas daiktas, kad "Constellation" kitais metais vėl keis planus ir užsuks į Klaipėdą daugiau kartų nei planuoja dabar.

Kruizinių laivų sezonas dar neprasidėjo, tikimasi šiemet dar sulaukti paplidomų paraiškų dėl kruizinių laivų atplaukimo į Klaipėdą. Beje, mažesnieji uostai, tarp kurių yra ir Klaipėda, neretai iškrinta iš didžiųjų kruizinių laivų maršrutų, nes ne jie būna svarbiausi sudarant laivų maršrutus. Tačiau pagrindo pesimizmui, pasak K. Gontier, nėra.

Turistų skaičius nemažės

UAB "Klaipėdos Mėja" direktorė Miglė Holliday, kuriai neretai tenka kalbėtis su pačiais kruizinių linijų operatoriais, organizuoti ekskursijas krante kruizinių laivų turistams, "Vakarų ekspresui" sakė seniai žinojusi, kad 2007 metais apsispręsta tik dėl 3 "Constellation" reisų, o dėl kitų dar buvo tariamasi. Pasak jos, tai yra techniniai planavimo dalykai.

M. Holliday manymu, nors laivų užsukimų šiemet planuojama mažiau nei pernai, tačiau į Klaipėdą šiemet atplauks daugiau didesnių laivų, tad kruizinių laivų turistų skaičius neturėtų sumažėti. Pavyzdžiui, laivas "Marco Polo", plukdantis iki 800 turistų, kuris pernai neatplaukė į Klaipėdą dėl jūroje kilusios audros, šiemet atplauks net keturis kartus. Pasak "Klaipėdos Mėjos" direktorės, pernai buvo nemažai nedidelių laivelių, plukdžiusių tik po 100 turistų.

Klaipėdos šansas - svetingumas

Pasak M. Holliday, Klaipėda niekada nebuvo ir nebus pagrindinis kruizinių laivų maršruto uostas. Neseniai vykusioje pasaulinėje kruizų parodoje Majamyje konstatuota, kad pagrindinis Baltijos jūros uostas, dėl kurio žmonės perka kruizus, yra Rusijos Sankt Peterburgo uostas, antroje vietoje - Estijos Talino uostas. Suprantama, Klaipėda kruizų rinkoje negali konkuruoti nei su Kopenhaga, nei su Stokholmu.

Mažiesiems uostams, iš kurių neretai į maršrutą įtraukiamas vienas kitas kaip papildomi, norint atkreipti į save dėmesį reikia įdėti daug daugiau pastangų nei didiesiems uostams, turistų traukos centrams. Užtat šiemet Klaipėdoje planuojama organizuoti visų didesnių kruizinių laivų sutiktuves, organizuoti daugiau jomarkų.

Klaipėda neturi nei ryškių architektūros paminklų, nei bažnyčių, nei pilių. Tačiau visa tai kruizinių laivų turistai gali pamatyti ir kituose uostuose. Klaipėdos šansas, M. Holliday manymu, - žmogiškasis faktorius, t. y. tiesioginis klaipėdiečių bendravimas su kruizinių laivų turistais, šiltas jų sutikimas. Turistai iš kiekvieno uosto turi išsivežti kokį nors įspūdį. Mūsų uoste jie gali susidaryti įspūdį, kad Klaipėda yra svetingas miestas. Pasak M. Holliday, "Constellation" turistus kaip tik tuo ir buvo sužavėjęs Lietuvos uostas, tai jie tikėsis pamatyti ir šiemet.

Pasak K. Gontier, konferencijoje Majamyje mažiesiems uostams buvo patariama vilioti kruizinių laivų turistus šiltu sutikimu, rengti koncertus krantinėse, skirti dėmesį kiekvienam keleiviui ir t. t.

[ltu_29]

Kažkada, kai kruizinių laivų terninalą dar tik statė dalyvavau diskusijoje, apie kruizinę laivybą Klaipėdoje. Pagalvopkite jūs esate išpuikęs vokietis, amerikonas ar dar biesas žinoi kas. Jūs plaukiate kruizinių laivų po šiaurės europą. Oslas- aišku, senas garsus miestas. Kopenhaga/Stokholmas- vel tas pats, o ką pamato turistas klp? Senamiestį susidedantį iš poros šimtų namų? Tai nori nenori turėjo būti sukurta "entertainment" sistema. Turistai autobusais vežiojami po kuršių neriją, palangą ir t.t. Jūs patys pagalvokit ar būdamas turistu noretumėte porą valandu dardėti autobusu, jei galite ramiai už tuos pačius pinigus prie baseino šildytis saulutėje? Dėl šios priežasties didžioji dalis laivų keleivių lieka laive. Kruizinių laivų terminalo sutvarkymas problemos neišsprenžia, turi būti sukurta didžiulė pramogų sistema, neapsiribojanti Kruizinių laivų terminalu.