Kruizinė laivyba

[Eimantas]

Įdėsiu čia...

"Giruliai" į žvejybą naktimis neplaukia


Jau šeštus metus mažųjų laivelių sezonui ruošiamas, dažomas pramoginis laivas "Giruliai", ketinantis pradėti darbą balandžio viduryje. Tarp savo kolegų ir konkurentų jis - vienintelis didžiausias jūrinis laivas, turintis įvairių patogumų.

"Giruliai" šiuo metu priklauso žvejyba užsiimančiai bendrovei UAB "Banginis". Visą laiką jo administratorės pareigas eina Stasė Juodienė. Pasak jos, viena didžiausių naujovių šio laivo veikloje per tuos metus tai, kad pastaruoju metu jis daugiau naudojamas pramoginei žvejybai jūroje.

Administratorės teigimu, pernai metai "Giruliams" buvo geri. Gegužės ir pusės birželio savaitgaliai buvo atiduoti mėgėjiškai žūklei, menkėms gaudyti, o liepą ir rugpjūtį laivas nuo Palangos tilto plukdė žmones į jūrą.

"Giruliai" gali plukdyti 40 žmonių, laivą aptarnauja 3 asmenų įgula - kapitonas, mechanikas ir jūreivis barmenas. Jeigu būna daugiau keleivių, kartu plaukia ir laivo administratorė.

Paprastai laivas užsakomas 20-25 žmonių grupėms. Dažniausiai tokia paslauga naudojasi įvairios Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus organizacijos.

Neturi tiek miegamų vietų

Be gegužės ir birželio pradžios, į mėgėjišką žūklę plaukiama rugsėjį, spalį ir net lapkritį. Pernai visi spalio savaitgaliai "Giruliams" buvo užimti.

S. Juodienės manymu, "Banginio" laivas sėkmingai konkuruoja tarp kitų laivelių, teikiančių tokias paslaugas tuo, kad jie neturi tokių patogumų. "Giruliuose" iškylautojai maitinami, laivas netgi turi prekybos alkoholiu licenciją, be to, uždarą saloną, poilsio kambarį. Keleiviams duodamos meškerės, specialus samdytas gidas atskleidžia visas žvejybos verslo paslaptis.

Nors "Giruliai" turi 6 miegamąsias vietas, tačiau naktinė žvejyba jūroje neorganizuojama, nes reikėtų turėti bent 10 miegamųjų vietų. Šiame laive didelis dėmesys skiriamas tam, kad iškylautojams būtų patogu.

Saulės palydėti

Kita pramoga, kurios pageidaujama - praleisti laiką po ceremonijos Civilinės metrikacijos biure iki vestuvių puotos. Jūroje darytos nuotraukos būna gana įspūdingos. Beje, laive organizuojami ir mergvakariai. Neretai tokios pramogos nori užsienietės, tekančios už lietuvių. Būna užsakomųjų reisų trims valandoms, nuo 18 iki 22 val., pamatyti jūroje saulėlydį.

Šiemet, jeigu bus suremontuotas Palangos tiltas, "Giruliai" vėl plukdys žmones nuo jo į jūrą. Tokia pramoga yra suinteresuota ir Palangos miesto savivaldybė, tad laivo atžvilgiu yra geranoriškai nusiteikusi. Karštomis vasaros dienomis kartais jis per dieną padaro 6 reisus. Tinkamiausi tam mėnesiai liepa ir rugpjūtis. Šiemet, jeigu tokioms kelionėms nebus kliūčių, jų keleiviams žadami net siurprizai.

Beje, plaukimai kasdien rytais į Palangą iš Klaipėdos nepasitvirtino - vėjas pakyla, norinčiųjų nebelieka.

Kartu su "Giruliais" prie Palangos tilto dirba ir kiti mažesni laiveliai, pavyzdžiui, "Tauras", "Delta". Tačiau jie ima 12 - 24 žmones, jie turi sėdėti, negali judėti. Žinoma, smagu paliesti plaukiant vandenį ranka. Esant didesniam bangavimui mažieji laivai plaukti nebegali, o "Giruliams" 4 balai dar ne riba, nes turi du denius - apatinį ir viršutinį. Beje, yra vadinamųjų ekstrymų mėgėjų, norinčių plaukti į jūrą būtent esant bangavimui ir ją geriau pažinti. S. Juodienė juokauja, kad reikia tokius reisus organizuoti moterims, norinčioms suliesėti.

Jau antri metai organizuojami reisai nuo Šiaurės rago Klaipėdoje jūra į Juodkrantę. "Giruliai" gali plaukti ir mariomis, jeigu vasara būna lietinga, pasiekti net Nidą, tačiau mariose reikia konkuruoti su laivais "Forelle", "Mecklenburg". Be to, tie, kurie plaukia jūra, patiria visai kitokių įspūdžių nei mariose.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Pritrauks daugiau kruizinių laivų

Vidmantas Matutis

Prognozuojama, kad Klaipėdos uoste daugės atplaukiančių kruizinių laivų.

Pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje apsilankiusios uosto ir miesto atstovės neslėpė ambicijų per metus į uostą pritraukti daugiau nei 100 kruizinių laivų.

Planuojama, kad šiais metais atplauks 56 kruiziniai laivai ir atgabens iki 30 tūkst. turistų. Pernai uoste lankėsi 51 laivas ir 25 tūkst. turistų.

„Ambicijų priimti 100 laivų jau turime seniai. Žinome uosto kapitono duotą žodį, kad kruizinis terminalas su dabartine infrastruktūra tiek jų galėtų priimti. Norėtume, kad tai būtų jau 2008 metais“, - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Nuo 2008 metų kruiziniai laivai Klaipėdoje gali tikėtis mažesnių uosto rinkliavų. Nuolaidos būtų taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kartų per sezoną laivas atplaukė į Klaipėdą. Pagal projektą, kurį dar turi patvirtinti Susisiekimo ministerija, trečią kartą atplaukus į uostą rinkliava mažinama 25 proc., aštuntą kartą – net 50 procentų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pernai iš kruizinių laivų gavo apie 2,5 mln. litų rinkliavų - 47 proc. daugiau nei užpernai. Preliminariais duomenimis, vienas kruizinio laivo turistas mieste gali išleisti nuo 50 iki 100 JAV dolerių.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Lietuva jūrų turistus vilios naujovėmis

Vidmantas Matutis

Žymiausiame pasauliniame kruiziniame renginyje „Seatrade” kruizinės laivybos konvencija“, kuris kovo 13-15 dienomis vyko Majamyje (JAV), dalyvavo ir Lietuvos delegacija.

Sulaukė atgarsio

Lietuvos stendas „Kruizinė Lietuva - Klaipėda“ buvo pristatytas 18 kvadratinių metrų plote vadinamoje Europos gatvėje (Europe Cruise Street) kartu su kitais Baltijos regiono uostais.

Parodoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, kruizinių laivų agento „Limarko“, Klaipėdos laivų remonto, kuris yra kruizinių laivų terminalo operatorius, ir turizmo bendrovės „Krantas Travel“ atstovai.

Stende su svečiais bendravo ir Lietuvos ambasados JAV patarėja Sigita Kavaliūnaitė. Ji konsultavo planuojančius atvykti į Lietuvą dėl vizų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vadovė Lina Gudelionytė-Gylienė teigė, kad paroda Majamyje šiais metais sulaukė didelio dėmesio.

Klaipėdiečių delegacija parodai rengėsi ypač kruopščiai. Iš anksto dar sausį buvo išsiuntinėti kvietimai kruizinių linijų, turistinių įmonių, tarptautinių organizacijų bei tarptautinių projektų grupių atstovams. Todėl stende nuolat lankėsi daug besidominčiųjų Lietuva ir Klaipėda.

„Nusivežėme naujų leidinių, filmų, suvenyrų, kompaktinių diskų su lietuviškomis dainomis anglų kalba, lietuviškų vaišių. Surengėme reklaminę kampaniją. Kiekvieną dieną leidžiamame parodos laikraštyje net 2 kartus buvo išspausdinta medžiaga apie Klaipėdą”, - teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Dalyvauti pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje kainuoja gana brangiai, todėl klaipėdiečiai viską darė patys.

Jie lagaminuose vežė ne tik pristatymui reikalingą medžiagą, bet ir stendo įrangą. Nepaisant to, Lietuvos delegacijos atstovės akcentavo, kad jų pasirodymas buvo solidus, sukėlė nemažą susidomėjimą. Tačiau pastebėta, kad kitos Europos valstybės parodai Majamyje skyrė daugiau lėšų, stendams kurti kviestos reklamos firmos.

L.Gudelionytė-Gylienė pastebėjo, kad išradingai stendą pristatė Suomija. Jie turėjo pramoginę dalį su Kalėdų Seneliu ir Snieguole. Lietuvos delegacija taip pat planavo muzikinį pasirodymą, tačiau tam nepavyko surasti rėmėjų.

Planuoja mažinti rinkliavas

2007 metų kruizinės laivybos maršrutai jau suformuoti. Tikimasi, kad pasirodymas Majamyje turės įtakos 2008 metų laivybos sezonui.

Klaipėdos uostu susidomėjo daug klientų. L.Gudelionytė-Gylienė teigė, kad kalbėta tiek su Klaipėdos uostą jau žinančių kruizinės laivybos linijų, tiek su naujų linijų atstovais.

Kai kurie jau turi savo kruizinius maršrutus suplanavę netgi iki 2009 metų, kiti juos dar dėlioja.

Parodos lankytojus ypač sudomino informacija, kad nuo 2008 metų Klaipėdos uoste planuojama mažinti rinkliavas kruiziniams laivams. Tam pačiam laivui užsukus į uostą ketvirtą kartą rinkliavą planuojama sumažinti 20 procentų, o užsukus 8-ą kartą net 50 procentų.

Vienas įdomesnių pasiūlymų buvo tai, kad Klaipėda susidomėjo ir 2008 metų žiemą planuoja užsukti ledlaužiu savo klientus po ekspedicijas plukdanti viena Norvegijos jūrinio turizmo kompanija. Kruizinė laivyba Baltijos jūra regione žiemą populiarėja. 2006 – 2007 metų žiemą Baltijos jūroje plaukė 6 laivai. Atsiranda kalėdiniai kruizai.

Pasaulyje daugėja turtingų pavienių jūrų turistų, keliaujančių aplink pasaulį savo laivais. Galimybe užsukti į Klaipėdą domėjosi aplink pasaulį planuojantys keliauti du turtingi australai. Su 52 metrų ilgio ištaiginga jachta, kurios įgulą sudaro 15 narių, jie norėtų užsukti šių metų vasarą. Svečiai norėtų, kad būtų surengta ekskursija po Lietuvą, aplankant ir Vilnių. Tokių turtingų ir atskiras programas turinčių klientų ateityje tik daugės.

Reikėtų sujungti pajėgas

Parodoje, kaip teigė “Limarko” bendrovės Agentavimo skyriaus vadovas Saulius Laumenis, išgirsta ir nemaloni naujiena. Kruizinės laivybos kompanija MSC, 2008 metais planavusi į Klaipėdą laivu ”MSC Opera” atplukdyti keleivius 8 kartus, to ketinimo atsisakė. Laivas ”MSC Opera” vietoje Klaipėdos pasirinko Švedijos Visbio uostą, kur ir anksčiau plaukė. MSC kompanijos rinkodaros specialistai mano, kad nėra prasmės keisti maršruto, nors parodoje Majamyje dalyvavęs ”MSC Opera” laivo kapitonas teigė, kad būtų naudinga plaukti ir į Klaipėdos uostą. Lina Gudelionytė-Gylienė vylėsi, kad atsisakymas užsukti į Klaipėdos uostą dar nėra galutinis.

Majamyje Klaipėdos atstovai išgirdo ir “Fred Olseno” kruizinės linijos vadovo Naidželo Lingardo (Nigel Lingard) teiginius, kad Klaipėdos uostas nėra geografiškai patogioje vietoje. Atskraidinus keleivius, pavyzdžiui, į Kopenhagą, iš kur prasideda kruizas, tiesiogiai plaukiama į Taliną, po to į kitas sostines - Sankt Peterburgą, Helsinkį, o atgal užsukama į Stokholmą. Papildomai sukti į Klaipėdą kertant Baltijos jūrą nėra patogu.

L.Gudelionytė-Gylienė mano, kad bendromis Vokietijos Rostoko ir Bremenhafeno, Lenkijos Gdansko ir Klaipėdos jėgomis reikėtų vykdyti bendras rinkodaros priemones, kad būtų suaktyvinta kruizinė laivyba pietinėje Baltijos jūros dalyje. Jei kruizinis laivas užsuktų į Gdanską, didelė tikimybė, kad jis suks ir į Klaipėdą.

Baltijos jūros tendencijos

Konferencijoje Majamyje, kaip sakė L.Gudelionytė-Gylienė, ji išgirdo Baltijos jūros regionui labai naudingų tendencijų.

Pagal praėjusių metų kruizinės laivybos rezultatus Baltijos jūros regionas vystėsi bene intensyviausiai. Jei pasaulyje kruizinės laivybos turistų padaugėjo 9 procentais, tai Baltijos jūros regione – 30 procentų.

Įdomu, kad į Baltijos jūros regioną vyksta labiau intelektualūs žmonės, kurie nori pamatyti miestus, architektūrą, susipažinti su šalių kultūra, gamta. Baltijos kruizai yra brangesni, nes vieno kruizo metu aplankoma daug skirtingų kultūrų ir istorinės patirties šalių. Regione daugėja ne tik amerikiečių turistų, bet ir europiečių.

Pasaulyje vyrauja nelabai gera tendencija, kai, didėjant laivams ir atsirandant juose vis daugiau pramogų, žmonės tarsi nebenori lipti iš laivų. Tačiau Baltijos regione tai nėra būdinga.

Kruizus Europoje teigiamai vertina ir Kruizinių linijų asociacijos atstovai, kurie vykdė savo klientų apklausas. Anot L.Gudelionytės-Gylienės, Majamyje teigta, kad Europos uostai kruizams yra labai gerai pasiruošę – jie turi ką parodyti, turistai labai gerai priimami.

Siūlys naujoves

Kovo 11 dieną vyko susitikimas su JAV lietuviais. “Krantas Travel” bendrovės vadybininkui Mariui Serapinui kalbantis su Amerikos lietuviais paaiškėjo, kad netgi JAV turistinės agentūros mažai ką žino apie Lietuvą. Viena tautietė iš Floridos, kur dirba turistinėje kompanijoje, prisipažino nežinanti, kad Lietuva gali priimti kruizinius laivus.

Anot L.Gudelionytės-Gylienės, Amerikoje reikėtų plataus, valstybės lygio, šalies pristatymo. Į renginį kasmet galėtų atvykti Lietuvos konsulai JAV, gal net ir Lietuvos valdžios atstovai. Kitais metais Majamyje paroda vyks kovo 11-ąją. Tą dieną parodoje ir reikėtų organizuoti didžiulį valstybinį renginį, kokį daro kitos šalys savo stenduose – su pramogine dalimi, žymiais žmonėmis, žinomais nacionaliniais atributais, suvenyrais ir vaišėmis. Taip parodoje St. Patriko dieną švenčia Airija. Be to, būtinas ir bendras Lietuvos valstybės, kaip turistinės šalies, įvaizdžio formavimas JAV. Prieš keletą metų kaimyninė Estija visame pasaulyje vykdė žinomą kampaniją ”Welcome to Estonia”, po kurios rezultatas buvo akivaizdus – į Estiją per metus atplaukia apie 300 kruizinių laivų.

Pristatant kruizinę laivybą pagrindinis Lietuvos šūkis turėtų būti naujovių paieškos, aukščiausių jūrų turistų priėmimo standartų taikymas. 2006 metais Klaipėdos kruizinis sezonas išsiskyrė patraukliomis naujovėmis. Kruizinių laivų turistams buvo dovanojamos vėliavėlės su miesto planu, lankytinomis vietos. Uosto svečiai buvo vaišinami žolelių arbatos, pagamintos pagal originalų etninį receptą ir pagardintos medumi, puodeliu. Turistams buvo siūlomi nauji maršrutai, pavyzdžiui, jie turėjo galimybę susipažinti su spalvingu lietuviško kaimo gyvenimo stiliumi, amatais, paragauti tradicinių patiekalų, kurie yra neatskiriama šalies istorijos dalis. Be to, atplaukus dideliems laivams tradiciškai buvo organizuojamas jomarkas, kuriame svečiai galėjo susipažinti su liaudies meistrų, medžio drožėjų, juvelyrų, audėjų ir kitų amatininkų kūryba.

Gerų darbų nereikėtų pamiršti ir šiemet. Klaipėdos uostas 2007 metų kruiziniam sezonui, kur laukiama 56 kruizinių laivų įplaukimų (sąrašas gali keistis), yra paruošęs ir kitų naujovių. Planuojama, kad kiekvienam svečiui bus dovanojamas senovės lietuvių vandens dievo vardu pavadintas negazuoto mineralinio vandens butelis “Neptūnas”, kad, numalšinęs troškulį, jis galėtų pratęsti pažintį su senamiesčiu.

“Klaipėdos laivų remonto” atstovas Genadijus Šapkinas, apžiūrėjęs Majamio kruizinį uostą, žadėjo, kad ateityje skirs dar daugiau dėmesio Klaipėdos kruizinio terminalo infrastruktūrai ir įvaizdžiui gerinti – kiek įmanoma apšvies jūrinio paveldo vertybę – slipą, gerins priėjimą prie kruizinių laivų.

Klaipėdoje vyks solidūs renginiai

Geru pavyzdžiu, kaip prisistatyti kruizinėms linijoms, galėtų būti ir Baltijos kruizų projektas. Jis Majamyje pristatė naują leidinį – išsamų Baltijos uostų kruizų vadovą, USB atminties korteles apie Baltijos jūros kruizų uostus.

L.Gudelionytė Gylienė mano, kad reikėtų dar labiau aktyvinti jūrų turistų pritraukimo į Klaipėdą veiklą. Gegužės 22-23 dienomis Klaipėdoje vyks INTERREG III C projekto Port-Net tarptautinė konferencija „Keleivių transportavimo tendencijos Europos Sąjungoje „Baltijos jūros ribose“ apie keleivinę laivybą, kur ketinama pakviesti ir kruizinės laivybos linijų atstovus. Klaipėda taip pat ketina dalyvauti 2007 rugsėjo 25-27 d. vyksiančioje “Seatrade Europe” parodoje ir konferencijoje.

Kitais metais Klaipėdoje turėtų vykti organizacijos “Kruizinė Europa” (Cruise Europe) generalinė asamblėja. Daugelis šios pagrindinės Europos kruizų organizacijos vadovų taip pat ir kruizinių kompanijų vadovų, nėra buvę Lietuvoje, neįsivaizduoja, kokia ta mūsų šalis, kaip mes gyvename, kas pas mus iš tikro įdomaus. Panašus renginys vyko ir Taline 2004 metais. Estai pasakojo, kad “Kruizinės Europos” vadovų požiūris į jų šalį, kol jos nematė, buvo pasyvus ir gana šaltas.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Kitąmet ketinama mažinti kruizinių laivų rinkliavas
2007 m. Kovo 29 d.


Kruizų verslas pasaulyje vis dar vystosi kylančia linija. Šiemet kruizinių laivų turistų gretas papildys pusė milijono žmonių, pirmą kartą plauksiančių laivais.

Savo nišą šiame versle atkakliai bando atrasti ir Klaipėdos uostas. Dideli gražūs kruiziniai laivai yra ne tik puošmena, jų dėka uždirba ir kruizinių laivų terminalo operatorius, ir uostas, ir miestas, ir turizmo agentūros, ir smulkieji uostamiesčio verslininkai.

Majamyje (JAV) kasmet vykstanti pasaulinio masto kruizų paroda vadinama puikiu mažu pasauliu dideliam verslui daryti. Pasaulyje iki 2010 metų bus pastatyti ir nuleisti į vandenį net 33 nauji kruiziniai laivai, šiuo metu gaminama 200 kruizinių laivų variklių, tad šis verslas artimiausiu metu nuosmukio tikrai nepatirs.

Sakoma, jog vienas turistas, atplaukęs laivu, krante vidutiniškai išleidžia apie 100 eurų. Šiemet prognozuojama Klaipėdoje būsiant apie 30 tūkstančių kruizinių laivų turistų, tad yra teorinė tikimybė, kad Klaipėdos regione "nusės" apie 3 mln. eurų.

Kruizų verslas Europoje

Kelionės kruiziniais laivais Europoje turi 1 proc. vartotojų ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį jos ekonomikoje. Pavyzdžiui, 2005 m. tiesioginių kruizinių linijų išlaidos sudarė 8,3 mlrd. eurų, o keleiviai išleido 19,1 mlrd. eurų (24,8 mlrd. JAV dolerių), buvo sukurta 187 tūkst. darbo vietų ir sumokėta 6 mlrd. eurų atlyginimams. Užpernai Europoje buvo 36 nuolat dirbančios kruizinės linijos su 100 kruizinių laivų, dar 40 laivų dirbo Europoje, bet ne europietiškose linijose.

2005 m. beveik 3,3 mln. Europos gyventojų nusipirko kruizines keliones, tai yra 23 proc. visų pasaulio keleivių. Daugiau nei 2,8 mln. keleivių keliavo kruiziniais laivais iš Europos uostų, 90 proc. iš jų - europiečiai. Tai sudarė 13 mln. keleivių vizitų į Europos uostamiesčius.

2005 m. duomenimis, tarp top 10 Europos uostų buvo Barselona, Civitavecchia, Palma (Maljorka), Venecija, Sautemptonas, Savona, Kopenhaga, Genuja, Piratus ir Doveris. Tarp top 10 įplaukimo uostų buvo Neapolis, Livorno, Nice/Villefranche, Marselis, Limassol, Palermo, Valetta, Sankt Peterburgas, Talinas ir Bari.

Baltijos regionas - tarp lankomiausių

Šiemet kovą Seatrade kruizinės laivybos konvencijos parodoje ir konferencijoje Majamyje akcentuota, kad kruizų sektorius 2006 m. bendrai pasaulyje išaugo 9 proc., o Baltijos jūros regione - net 30 proc.

Konferencijoje Majamyje konstatuota, kad pasaulio kruizinių laivų turistai mielai renkasi Baltijos jūros ir Europos uostus. Bilietai į šiuos kruizus, nors jie gerokai brangesni, praktiškai išperkami.

Baltijos jūros regionas pernai pateko į dešimtuką labiausiai kruizinių laivų turistų lankomų regionų. Jį renkasi intelektualūs pasaulio turistai, norintys kuo daugiau gauti informacijos. Karibų jūros kruizai jau pradeda nusibosti, tad šansų būti aplankyti turi ir dar mažai pasauliui žinomi uostai.

Didelis domėjimasis Baltijos jūros regionu Klaipėdos uostui suteikia naujų galimybių. Pavyzdžiui, į jį ir žiemą galėtų atplaukti kruiziniai laivai, kuriuose organizuojami kalėdiniai kruizai.

Projekto "Baltic Cruise Project", vykdančio bendrą dešimties Baltijos jūros regiono uostų, tarp kurių yra ir Klaipėda, rinkodarą, Kopenhagos tarptautinė biznio mokykla įvertino kaip geriausią pernai metų projektą ir skyrė 45 tūkst. kronų premiją.

Klaipėdos uostas yra asociacijos "Cruise Europe", vienijančios 98 Europos uostus, narys. Šiemet išleisto "Cruise Europe" katalogo viršelį puošia Klaipėdos uoste sutinkamo kruizinio laivo nuotrauka.

Duoda milijonus pajamų

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš kruizinių laivų surinko apie 2,5 mln. Lt rinkliavų. Šiemet turėtų atplaukti daugiau ir didesnių laivų, tad pajamos turėtų būti didesnės.

Danijos inžinierių konsultacinės kompanijos "Carl Bro Intelligent Solutions" kartu su UAB "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" atliktoje Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijoje teigiama, kad Lietuvos uoste kruiziniams laivams taikomi per dideli tarifai. Ekspertų manymu, atsižvelgiant į tai, kad jų turistai Klaipėdoje neturi kur itin turiningai praleisti laisvalaikio, reikėtų laivams taikyti mažesnius tarifus.

Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gylienės teigimu, 2008-aisiais Klaipėdoje ketinama taikyti kruiziniams laivams uosto rinkliavų nuolaidas: po trijų laivo įplaukimų - 20, o po 7 - 50 proc. Taikant nuolaidas, Uosto direkcijos pajamos gal kiek sumažės, tačiau po kurio laiko tai kompensuos didesnis atplaukusių laivų skaičius. Pasak L. Gylienės, imtis naujos įkainių politikos skatina kruizinės laivybos plėtra Baltijos jūroje ir noras plėtoti šią industriją.

Potencialūs turistai - JAV lietuviai

Šiemet žadama kreiptis į Turizmo departamentą ir prašyti plačiau reklamuoti Lietuvą JAV. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako, kad Klaipėdos uostas kruizų verslo pasaulyje labiau žinomas nei pati Lietuva.

Amerikoje su Floridos valstijos lietuvių bendruomenės pirmininku Kęstučiu Miklu aptartos Lietuvos kruizinių galimybių populiarinimo JAV perspektyvos. LR generalinis konsulas Niujorje Mindaugas Butkus informuotas apie Klaipėdos norus per metus pritraukti per 100 kruizinių laivų įplaukimų. Niujorke vykusioje Turizmo parodoje akcentuota, kad į Klaipėdą plaukia mažai kruizinių laivų.

R. Savickienės teigimu, JAV gyvenantys lietuviai netgi nežino, kad iš Amerikos į Klaipėdą jau plaukia kruiziniai laivai. Kitais metais ketinama iš anksto apie tai išsiuntinėti informaciją į visus Amerijoje leidžiamus lietuviškus laikraščius, apie tai paskelbti šiemet rugsėjo pabaigoje Čikagoje vyksiančiame Lietuvos bendruomenės susirinkime.

Šokama ir Majamyje

Klaipėdiečiai kartais šaiposi, jog kruizinis laivas sutinkamas su tautiniais šokiais. Pasak R. Savickienės, jeigu toks uostas kaip Majamis šoka sutikdamas kruizinius laivus, tai Klaipėda turi juo labiau tai daryti.

Šiemet kruizinių laivų turistams ketinama rengti keliones dviračiais iki Palangos, pėsčiųjų pasivaikščiojimą po Kuršių neriją, ekskursijas į "Švyturio" alaus daryklą. Norima organizuoti ne tik grupines, bet ir individualias ekskursijas. Liepojos turizmo agentūros norėtų, kad į Klaipėdą atplaukusių kruizinių laivų turistai būtų vežami į Liepojos požemius.

Majamyje klaipėdiečiai buvo klausinėjami, ar nėra galimybės iš Klaipėdos nuvykti į Lietuvos sostinę. Kruizinių laivų turistus labai domina Platelių raketinė bazė.

Pernai Klaipėdoje kruizinių laivų turistams buvo dovanojama vėliavėlė su miesto planu, svečiai buvo vaišinami žolelių arbata, turėjo galimybę susipažinti su lietuviško kaimo gyvenimo stiliumi. Šiemet planuojama svečiui dovanoti senovės lietuvių vandens dievo vardu pavadinto negazuoto mineralinio vandens butelį "Neptūnas" su Klaipėdos miesto ir uosto vaizdu.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet, atplaukus dideliems laivams, tradiciškai bus organizuojamas jomarkas.

Majamis - brangus malonumas

Šiemet klaipėdiečių stendas, pristatytas parodoje Majamyje, kainavo apie 40 tūkst. Lt. Norint į Ameriką nuvežti įspūdingesnį stendą, reikėtų mažiausiai 100 tūkst. Lt. Įskaitant dideles delegacijos nariams reikalingas pragyvenimo Majamyje išlaidas ir tai, kad kelionės išlaidos vienam žmogui sudaro 8 tūkst. Lt, dalyvavimas tokioje parodoje - brangus malonumas. Šiek tiek išvyką subsidijuoja Lietuvos ūkio ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tam skiria lėšų uosto kompanijos ir turizmo agentūros. Beje, Rygos uostas jau antrus metus nebuvo pristatomas Majamyje. Klaipėdiečiams teko pasakoti ir apie jį, žinoma, nepraleidžiant progos pakviesti į Lietuvos uostą.

Dėl lėšų stygiaus klaipėdiečių delegacija susidūrė su daugybe apribojimų. Pavyzdžiui, galėjo pasiimti suvenyrų tik tiek, kiek panešė nariai, jau nekalbant apie tai, kad stendo konstrukcija turėjo būti lengva. Dėl šios priežasties nepavyko prie stendo surengti lietuviškų dainų koncerto. Užtat suomiai šiemet į parodą buvo atsivežę Kalėdų Senelį ir Snieguolę, kurie labai traukė lankytojus.

Idėjų ir lietuvaičiams netrūksta, tačiau ne visada jas pavyksta įgyvendinti. Klaipėdiečiai, Majamio parodoje dalyvavę 4 kartus, kitais metais ketina vykti dar rimčiau pasiruošę, vežtis skrabalistą ar net Vytautą Grubliauską, pakviesti ir šalies prezidentą. Kadangi 2008-aisiais paroda Majamyje vyks kovo 9-13 dienomis, norima ten iškilmingai paminėti Kovo 11-ąja, Lietuvos nepriklausomybės dieną.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[Eimantas]

"Mona Lisa" į Klaipėdą nebeatplauks
http://www.ve.lt/?rub=1065924818&dat...&id=1179333905

[Eimantas]

Kruizų sezoną pradės du laineriai

Jelena Listopad

Sekmadienį 7 valandą ryto prie Klaipėdos uosto kruizų terminalo krantinės švartuosis pirmasis šiemet kruizų laineris.

Tai bus gana nedidelis, šiek tiek ilgesnis nei 120 metrų laivas „Vistamar“ su Ispanijos vėliava. Po valandos čia atplauks 144 metrų laineris „C.Columbus“ su Bahamų salų vėliava.

Šį sezoną Klaipėdos uoste kruizų laivai lankysis 67 kartus – 18 kartų daugiau nei pernai. Į Lietuvą jie atgabens apie 40 tūkstančių turistų.

Trumpesnis, bet intensyvesnis

Šiemetinis sezonas prasidės mėnesiu vėliau už praėjusį, o baigsis anksčiau – paskutinis laineris „Albatros“ pas mus atplauks rugsėjo 19 dieną.

Tačiau jis bus kur kas intensyvesnis: prie kruizų terminalo krantinės gana dažnai švartuosis po du laivus.

„Apskaičiavome, kad dabar net per trumpą sezoną galime priimti 150 kruizinių laivų. Taigi uostas dar turi rezervų. Neabejojame, jog jau kitąmet peržengsime 100 lainerių ribą“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gudelionytė-Gylienė.

Tokią optimistinę prognozę lėmė neseniai Bornholmo saloje įvykusi Europos kruizinių uostų asociacijos konferencija. Klaipėdos uostas jos narys yra nuo 2001 metų.

Konferencijos dalyviai sakė, kad pastaruoju metu kruizinė laivyba sumažėjo tokiuose dideliuose uostuose, kaip Helsinkis, Talinas, Ryga ir kt. Išanalizavus padėtį paaiškėjo, kad kruizų kompanijos, paisydamos turistų pageidavimų, vis dažniau savo maršrutus brėžia į nedidelius Švedijos, Danijos, Belgijos ar Estijos uostus, aplenkdamos atsibodusias triukšmingas sostines.

Šią tendenciją patvirtina ir kasmet vis didėjantis kruizų laivų antplūdis į Klaipėdos uostą.

Taigi ir ne sostinė Klaipėda gali sublizgėti. Jai nebaisūs ypatingi reikalavimai, keliami daugiau nei 100 kruizinių laivų per sezoną priimantiems uostams. Pasak L.Gudelionytės-Gylienės, nuo 2014 metų tokiuose uostuose privalo būti dvi krantinės po 350 metrų. Klaipėda jas jau beveik turi: greta ilgos kruizų krantinės netrukus lainerius galės priimti keleivių ir krovinių terminalas, statomas prie antrosios keltų perkėlos.

Sezono naujiena

Kai kurie kruiziniai laivai, kaip Portugalijos „Funshal“ ar Kroatijos „Dalmacija“, į Lietuvos uostą atplauks pirmą kartą.

Šie septyni naujokai ir devyni ilgesni nei 200 metrų laineriai Klaipėdos uoste bus sutikti ypatingai.

„Jau susiklostė iškilmingo tokių laivų priėmimo tradicijos. Kol atliekami migracijos formalumai, denyje stovinčius turistus linksmina orkestras ir šokėjai.

Merginos tautiniais kostiumais kiekvienam keleiviui dovanoja gėlių ir atminimo dovanėlių.

Vienais metais tai buvo juostelė su lietuviško gintaro gabalėliu, kitais – gražus atvirukas su Klaipėdos vaizdais.

Šį sezoną įteiksime suvenyrinių mineralinio vandens „Neptūnas“ buteliukų su spalvingomis etiketėmis „Cruise Lituania“.

Tomis dienomis, kai atplauks tie 16 lainerių, aikštėje prie „Meridiano“ veiks liaudies amatų mugė“, - pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Turizmo agentūros taip pat parengė keletą sezono naujovių. Greta tradicinių ekskursijų į Palangą, Neringą, Lapių kaimą, Ventės salą, pavyzdžiui, kompanija „Relita“ jūrų turistus pakvies prie Nemirsetos pasivažinėti senovinėmis brikelėmis, kompanija „Krantas travel“ - į dviračių išvyką po Kuršių neriją.

Jūrų turistais besirūpinančios įmonės ir organizacijos atkakliai prašė, kad šį kartą „Klaipėda“ nespausdintų kruizinių laivų atplaukimo tvarkaraščio.

Geriau, kad jo nežinotų turistams įkyrintys vagys, benamiai ir elgetos, o verslininkai ar fotografai lainerių eismo grafiką gali gauti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre.

Kiek uždirba per metus?

Gegužės 23-24 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija, skirta Baltijos regiono kruizinei laivybai. Laukiama atvykstant 20 uostų ir kelių didelių kruizų kompanijų atstovų.

Dalyviai aptars turizmo Baltijos jūroje ypatumus, keleivių kontingento formavimo įvairiuose laivybos maršrutuose tendencijas, supažindins su naujausiais šios srities tyrimais, jiems bus surengtas praktinis seminaras.

„Pagal Europos Sąjungos programą „INTERREG III“ Klaipėdos uostas gavo tokiems tyrimams skirtą grantą. Per šį sezoną specialiai parengti žmonės iš Vokietijos apklaus 800 įvairių socialinių grupių ir amžiaus keleivių iš skirtingų laivų.

Kokių problemų jiems kilo Klaipėdoje, kaip jiems padėjo jas išspręsti, ką patrauklaus jie čia matė, kokios ekskursijos patiko, kiek pinigų išleido parduotuvėse ir, pagaliau, ar norėtų vėl čia sugrįžti.

Išanalizavus atsakymus paaiškės, kur daugiau problemų – uoste ar mieste, ir kaip jas spręsti, kokią finansinę naudą Klaipėdai teikia kruizinė laivyba.

Tokia pat apklausa tuose pačiuose laivuose bus atliekama ir Rygos uoste. Bus įdomu vėliau atlikti lyginamąją analizę“, - dalijosi planais L.Gudelionytė-Gylienė.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Į Klaipėdą grįžta tarpukario tradicijos
http://www.ve.lt/?data=2007-05-19&ru...&id=1179501832

[Eimantas]

Jūrų iškylos - romantiška tradicija

Jelena Listopad

Laivas „Venus S“ Lietuvoje atgaivins prieškarinę romantiškų iškylų jūroje tradiciją.

Kompanija „Pramogų flotilė“, maždaug už 2 milijonus litų Turkijoje nusipirkusi trijų denių jūrų laivą, klaipėdiečiams ir miesto svečiams žada vėliausiai po savaitės pradėti rengti iškylas į jūrą.

Šiauriniame rage vakar įvyko įspūdinga laivo krikštynų ceremonija. Ją atliko karo kapelionas Romualdas Ramašauskas. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės laivo savininkai paprašė tapti krikšto motina. Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė laivo kapitonui Aleksandrui Riabcevui iškilmingai įteikė miesto vėliavą.

Nuo vidurdienio buvo galima lankyti „Venus S“.

2004 metais statytame 28,5 m ilgio ir 7,5 m pločio laive yra 250 vietų keleiviams. Viename denyje įrengtas baras ir restoranas, kiti du skirti apžvalgai ir pasivaikščiojimams.

„Dar prieš penkerius metus kilo mintis Lietuvoje atgaivinti jūrų iškylas.

Žvelgdamas į iškylų laivus, su keleiviais tolstančius nuo Egėjo jūros kranto, pagalvojau: kodėl jūrinėje Lietuvoje gyvenantys žmonės neturi galimybės su šeimomis ir draugais išplaukti į jūrą?

Dabar ši svajonė išsipildė. Planuojame Turkijoje įsigyti dar du laivus“, - pasakojo „Pramogų flotilės“ vadovas, buvęs jūrininkas Rolandas Kerpys.

Kapitonas A.Riabcevas laivą į Klaipėdos uostą atplukdė per tris jūras ir Atlanto vandenyną. Penkis tūkstančius jūrmylių įveikęs laivas nors ir šiandien gali išplaukti į jūrą. Tik reikia Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje gauti leidimą plaukioti, o tai truks kelias dienas.

„Pramogų flotilės“ bendrasavininkis Arūnas Pocius sakė, kad jau numatyti iškylų maršrutai Kuršių mariomis, jūra iki Palangos tilto ir, norintiems užsakius, į Šventąją ar Liepoją.

Kita kryptis – žvejyba jūroje.

Laive patogu ir romantiška kelti vestuves, rengti korporacinius vakarėlius. Laivo užsakymas vienai valandai kainuoja nuo 700 iki 1 200 litų..


www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Klaipėdoje atidarytas kruizinių laivų sezonas (nuotraukos)
http://www.lrytas.lt/?id=11796657881177485517&view=4

[Silber418]

Iš tirkųjų,galėtų būti daugiau keleivinių ir pramoginių reisų.Labiausiai sunervino,kai panaikino keleivinį keltą į Stokholmą.O ir šiaip,galėtų būti daugiau kruizų į kaimyninių šalių uostus(kaip pav. į Alando salą Baltijos jūroje arba kai kurias įdomesnes vietoves).

[Eimantas]

Klaipėdoje siaus egzotiniai kruizų vėjai
http://www.ve.lt/?data=2007-05-23&ru...&id=1179849427

[Eimantas]

"Constlellation" kapitonas dalyvavo kruizinėje konferencijoje

http://www.ve.lt/?data=2007-05-24&ru...&id=1179935107

[Eimantas]

Dienos nuotraka "Klaipėdoje":

[Eimantas]

Turistams pritrūko krantinės

NERINGA MACIŪTĖ

Stiprinti kruizinės laivybos Klaipėdoje atvyko pajėgos iš dešimties pasaulio valstybių.

Beveik pusė „Constellation“ keleivių panoro apžiūrėti uostamiesčio įdomybes. Vytauto Liaudanskio nuotraukos

Į tarptautinę konferenciją, kuri prasidėjo vakar ir tęsiasi šiandien, pasidalinti patirtimi ir žiniomis atvyko tarptautinės asociacijos „Cruise Europe“ ir projekto „Baltic cruise“ vadovai bei kruizinio lainerio „Constellation“ kapitonas Joanis Papanikolausas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad nuo tada, kai Lietuva ėmė dalyvauti parodose bei įsijungė į projektą „Port-net“, pradėjo jausti turistų susidomėjimą.

Vakar į Klaipėdą atplaukė du kruiziniai laivai. „Constellation“ prisišvartavo kruizinių laivų terminale, o „Dolphin voyager“ teko statyti krantinėje, skirtoje krauti krovinius.

Atplaukiant didesniems laivams iškyla būtinybė Klaipėdos uostui turėti keleivių ir krovinių terminalą.

Iš abiejų laivų miestą panoro apžiūrėti apie 40 procentų keleivių. Juos išvežiojo 39 autobusai.

„Port-net“ organizacijos atstovas Matjasas Rosas iš Hamburgo teigė pastebėjęs, kad uostas turi dar daug atlikti, kad būtų tinkamas turizmui.

Pasaulinės korporacijos „J.P.Wild“, darančios tyrimus, studijas, kruizinių laivų rinkos analizes, direktorius Piteris Vaildas teigė, kad kruizinių laivų verslas yra perspektyviausias tarp visų turizmo šakų.

Kruizinių laivų rinkoje populiarėja milžiniški laivai – iki 360 metrų ilgio. P.Vaildo nuomone, į Klaipėdos uostą ateityje turėtų užsukti vis daugiau 290-350 metrų ilgio laivų.

„Į tokį dydį turėtų būti orientuojamasi planuojant tolimesnę infrastruktūrą Klaipėdos mieste“,- teigė jis.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Ak, baltas laivas!

Jelena Listopad
Pagaliau įgyvendintos daugelį metų puoselėtos svajonės Lietuvoje atgaivinti prieškarines išvykas į jūrą „baltu garlaiviu“.

Kompanijos „Pramogų flotilė“ nupirktas laivas „Venus S“ šiuo metu registruojamas, o artimiausiomis dienomis pirmuosius keleivius išplukdys į jūrą.

Daugelis klaipėdiečių tik prieškario kronikos kadruose su pavydu galėjo stebėti, kaip, skambant linksmai muzikai, pasipuošę miestiečiai su šeimomis baltu garlaiviu leisdavosi į trumpą jūrų išvyką.

Prieš penkerius metus, apsilankęs prie Egėjo jūros ir susipažinęs su šiandienine pramogų laivyba, verslininkas Rolandas Kerpys užsimojo ją sugrąžinti į Lietuvos pakrantę.

Jo svajonė įsikūnijo. Beveik už 2 milijonus Turkijoje pirktas trijų denių pramogų laivas „Venus S“, skirtas 250 keleivių, padarė pradžią „Pramogų flotilei“ - R.Kerpys su draugais taip pavadino naują laivybos kompaniją. Jie nusižiūrėjo dar du jūrų iškylų laivus. Galbūt netrukus jie papildys flotilę.

Kapitonas Aleksandras Riabcevas laivą „Venus S“ į Klaipėdos uostą atplukdė per tris jūras ir Atlanto vandenyną – jis įveikė 4587 jūrmyles.

„Nors „Venus S“, kaip tokios klasės ir tipo laivo, jūrinės savybės geros, plaukti buvo sunku. Vis dėlto jis nepritaikytas plaukti ilgus atstumus per vandenyną. Be to, baiminomės, kad audros banga neišmuštų šios „krištolinės kurpaitės“, kaip jį pavadinome, stiklinių antrojo denio pertvarų. Tekdavo 2-3 kartus per parą teirautis oro prognozių, dažnai stovėti priedangose“, - pasakojo kapitonas. Beje, A.Riabcevo internete įkurtas tinklalapis jūrininkams laikomas geriausiu posovietinėje erdvėje.

Nuplovus jūros druską, apsuptas spalvingų fejerverkų „Venus S“ labai efektingai pasirodė prie Šiaurinio rago, kur susirinko šimtai sutinkančiųjų.

Tuo pačiu metu, kai laivas, viršutiniame denyje grojant orkestrui, pasirodė prie rago, taip pat efektingai ilgu juodu limuzinu atvažiavo jo savininkai - „Pramogų flotilės“ vadovai R.Kerpys, Arūnas Pocius ir Anatolijus Šidlauskas. Jie buvo apsirengę retro stiliumi – su baltomis skrybėlėmis ir štibletais.

Matant šventinį šou, kuriuo jie meistriškai pavertė savo laivo pristatymą miesto visuomenei, galima neabejoti kompanijos potencialu klaipėdiečiams ir svečiams rengti kasdienes šventes.

Vestuvės, jubiliejai, korporacijų vakarėliai jūroje, išvykos iki Palangos tilto ar rami žvejyba jūroje - „Pramogų flotilė“ turi daug projektų. A.Pocius prisipažino, kad užsakymų netrūksta. Viena laivo nuomos valanda klientui kainuos 700-1 200 litų.

www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Stiprinamas Klaipėdos, kaip kruizinio uosto, įvaizdis



Į Klaipėdos uostą jau plaukia vis daugiau ir didesnių kruizinių laivų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, tai atliekamo didelio darbo rezultatas.

Be to, kad prieš kelerius metus pastatyta speciali kruizinių laivų krantinė, vaizdžiai tariant, įsigytas darbo įrankis, Uosto direkcija ir kitais darbais prisideda prie kruizinės laivybos plėtojimo Klaipėdos uoste.

Propaguodama Klaipėdą kaip Lietuvos kruizinių laivų uostą, ji dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, parodose, nuo 2001 m. yra asociacijos "Cruise Europe" narė, dalyvauja projekte "Baltic Cruise". Dedamos pastangos jau duoda vaisių. Šiuo metu netgi keliamas klausimas, ar galės Klaipėda priimti visus norinčius Lietuvos uostą aplankyti kruizinius laivus.

Vietos laivams užteks



Gegužės 23 d., kai atplaukė kruizinis laineris "Constellation", užėmęs visą kruizinių laivų terminalą, kitą laivą "Delphin Voyager" teko švartuoti krovos terminale. Tačiau Klaipėdos uoste rengiamasi statyti naują keleivių ir krovinių terminalą, kuris galės priimti ir kruizinius laivus. Iš uosto teritorijos išsikelia laivų remonto AB "Laivitė", kurios nuomotoje teritorijoje UAB "Memelio miestas" žada įkurti pramogų centrą ir neatmeta galimybės priimti kruizinius laivus. "Vietos laivams švartuoti Klaipėdoje netrūks - tik tegu jie plaukia. Mes turime galvoti apie tai, ką Klaipėdoje galėtume parodyti kruizinių laivų turistams. Nuoširdus jų sutikimas mūsų uoste yra noras palaikyti jų gerą nuotaiką, ir tai turistai vertina", - sako Klaipėdos uosto vadovas.

Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius tikina, kad ir šiemet dėl kruizinių laivų švartavimo Klaipėdoje didelių problemų nekils. Tiesa, vieną dieną, kai jų atplauks net trys, teks vieną laivą, jeigu jis turės pavairavimo mechanizmą, švartuoti vidinėje kruizinių laivų krantinės pusėje, o kiti du laivai prie išorinės pusės tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės išsikiš po 25 metrus. Tačiau didelių problemų laivybai dėl to, pasak kapitono, tikrai nebus.

Surengta konferencija



Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su 20 partnerių iš 12 Europos Sąjungos (ES) šalių ir Rusijos dalyvauja 2005-2007 metais įgyvendinamame INTERREG III C programos PORT-NET projekte. Užtat praeitą savaitę Klaipėdoje ji surengė dviejų dienų tarptautinę konferenciją "Keleivių pervežimo tendencijos Europos Sąjungoje: kruizinės laivybos perspektyvos Baltijos jūros regione". Pasidalinti patirtimi plėtojant kruizinę laivybą Baltijos jūros regione ji pakvietė kolegas iš septynių ES šalių, Amerikos ir Rusijos. Atvyko svečiai iš Vokietijos, Danijos, Maltos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Estijos, Lenkijos, JAV ir Kaliningrado srities.

Vienas iš Europos uostų



Asociacija "Cruise Europe", įkurta 1991 m., vienijo 25 uostus. Dabar ji jau turi 100 narių. Šios asociacijos atstovas Per Schmidt, konferencijos dalyviams Klaipėdoje skaitydamas pranešimą, bandė atsakyti į kauksimą, kodėl kruizinių laivų turistai turėtų aplankyti Šiaurės Europos uostus.

Šiame regione yra šimtas uostų, priklausančių 22 šalims ir galinčių priimti kruizinius laivus. 2006 m. Europos uostus kruiziniai laivai aplankė 5849 kartus. Jais keliavo 6 milijonai keleivių. Pasak P. Schmidt, kruizinės laivybos linijoms šis regionas duoda daugiausia pajamų. Didžiausia apyvarta Kopenhagos uoste, kurioje per metus skaičiuojama 160 kruizinių laivų atplaukimų ir kasmet jų daugėja apie 25 proc.

Naujos tendencijos

Pasak P. Schmidt, pastaruoju metu atostogos tampa labai svarbia žmonių gyvenimo dalimi, tad daugiau jų renkasi ir kruizus. Užtat ilgėja jų sezonas, statomi nauji kruiziniai laivai. Šiuo metu užsakyti statyti 37 laivai. Nors kruiziniai laivai Šiaurės Europoje tampa vis didesni, turistas juose nebeįstengia pasinaudoti visomis siūlomomis galimybėmis, tačiau neišnyks ir mažieji laivai.

Naujos tendencijos - pastaruoju metu populiarėja kalėdiniai kruizai. Šiemet Kopenhagoje gruodį laukiama 3 kruizinių laivų, atsirado nauja sritis - kalėdinis "shoppingas". Beje, vis daugiau populiarumo įgauna ir klubiniai kruizai. Jaunėja vidutinis kruizinių laivų turistų amžius, dabar jis jau siekia 50 metų. Kruizų organizatoriai pageidauja naujų lankytinų vietų, mažai žinomų uostų, tokių kaip Klaipėda, tai yra turistai ilgisi paslėptų įdomybių.

Baltijos regionas aktyvus

Projekto "Baltic Cruise", finansuojamo INTERREG III B programos lėšomis, vadovo Bo Nylandsted Larsen iš Danijos teigimu, 50 proc. šio regiono kruizinių laivų turistų sudaro amerikiečiai. Be visų kitų dalykų, jiems svarbu žinoti, kad čia jie gali susikalbėti angliškai. Baltijos regiono pranašumas, palyginti su Karibais - vos ne kiekvieną rytą turistas nubunda kitos šalies uoste. Nuo 2001 metų šis regionas, kuriam priklauso 10 šalių, turinčių 90 lankytinų turistams vietų, bene sparčiausiai plėtoja kruizinį verslą. Projekto dalyviai laikosi vieno gana aukšto paslaugų kokybės standarto. Čia parduodamos ne kelionės į atskiras šalis, o suteikiama galimybė rinktis tam tikras tematikas, pavyzdžiui, carų ir karalių gyvenimą, moderniosios architektūros miestus, kultūrines vertybes, miesto žmonių šiokiadienius, "shoppingą" ir t. t.

Pasak B. N. Larsen, dar vienas šio regiono pajamų šaltinis galėtų būti britai. Jo manymu, siekiant į regioną pritraukti daugiau kruizinių laivų turistų, didesnį dėmesį reikėtų skirti turizmo agentūroms, kurios, gaudamos savo uždarbio dalį, turėtų būti suinteresuotos kuo daugiau informuoti turistus. N. B. Larsen mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį vaidina ir žiniasklaidos atstovai.

Pirmenybė - Viduržemio jūrai

Keleivių pervežimo asociacijos vadovas ir Europos kruizų tarybos narys William Gibbons iš Jungtinės Karalystės sako, jog britų, keliaujančių kruiziniais laivais, skaičius gerokai išaugo. Jo manymu, britai yra labiau linkę keliauti nei vokiečiai.

2005 m. 3,1 mln. Europos gyventojų vyko į kruizus, 2,8 mln. jų išvyko iš Europos uostų. Apie 12 proc. kruizinių laivų į kruizus išplaukia iš Didžiosios Britanijos uostų. Kruizinės linijos išleidžia per metus apie 8,3 mln. eurų, sumoka apie 6 mln. eurų įvairių mokesčių. Kruizo metu kiekvienas keleivis išleidžia apie 1000 eurų.

Žmonės nenori plaukti į kruizus baimindamiesi, kad dėl jūros ligos gali pasijusti blogai, dėl klaustrofobijos, dėl to, kad netoleruoja kitų keleivių. Atlikta kruizų turistų apklausa rodo, kad 35 proc. jų laivuose patinka geras maistas, 27 proc. - įdomių uostų lankymas, trečioje vietoje malonus aptarnavimas, o ketvirtoje - kaina.

W. Gibbons teigimu, daugiausia britų vis dėlto renkasi Viduržemio, o antroje vietoje lieka Karibų jūra. Nors Baltijos jūros regionas užima gana aukštą vietą, tačiau jis dar yra britų neatrastas.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[Eimantas]

[Fanas]

JAV laineriai pamėgo Klaipėdos uostą

Vakar pirmą kartą į Klaipėdos uostą atvyko 249 m ilgio kruizinis laivas "Century", atplukdęs 1849 turistus. Šiemet per sezoną Lietuvos uostamiestį jis aplankys net 6 kartus.
"Century" pastatytas 1995 metais Vokietijoje, neseniai kapitaliai suremontuotas, plaukioja su Bahamų vėliava. Jis priklauso tai pačiai amerikiečių kompanijai "Celebrity Cruises", kaip ir 294 m ilgio "Constellation", šiemet atplaukiantis tris kartus.
"Century" gali plukdyti 1880 keleivių. Taigi į Klaipėdą jis atvyko beveik pilnas. Į ekskursijas važiuoti pageidavo apie 1000 turistų. Jiems išvežti prireikė 25 autobusų. Daugiausia buvo norinčiųjų aplankyti Palangą, Klaipėdą, kiti vyko į Kretingą, į Lapius valgyti pyrago ir susipažinti su gyvenimu Lietuvos kaime. Tarp turistų daugiausia amerikiečių, bet yra ir olandų, ir šveicarų, žodžiu, nemažai europiečių.
Laivo įgula - 870 žmonių. Beje, tarp jų yra 4 lietuviai. Vienas iš jų yra vynų specialistas. Jo nepamatėme, nes buvo duota laisva diena susitikti su artimaisiais.


Laivo kapitonas graikas Nikolaos Pagonis sakė, kad "Celebrity Cruises" laivai Baltijos jūra plaukioja jau trečią sezoną. Artimiausiu metu kompanija ketina į šį regioną nukreipti dar vieną laivą. Pasak kapitono, laivo svečių atsiliepimai apie šiuos kruizus tik geri. Jis pastebėjo, kad kitose Baltijos šalyse tokio šilto kruizinio laivo sutikimo kaip Lietuvoje nebūna.
"Century" kruizą pradeda Amsterdame ir baigia jį tame pačiame uoste. Kelionė trunka 12 naktų ir 13 dienų. Laivas aplanko Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį, Sankt Peterburgą (ten stovi ir naktį), Taliną, o Klaipėda yra priešpaskutinis uostas. Vakar apie 18 val. "Century" išplaukė į Amsterdamą.
"Century" turi 14 denių. Beje, 13-ojo denio ir 13-ojo aukšto, kaip ir daugelyje didžiųjų laivų, nėra. 11 denis skirtas barams ir restoranams.
Iš viso šiame laive yra 10 įvairių tipų barų, biblioteka, kirpyklos, sporto salė, sporto baras, parduotuvės (gausu suvenyrinių matrioškų), kazino, 1110 vietų teatras, kuriame kiekvieną vakarą vyksta skirtingi renginiai, baseinai, sūkurinės vonios, kompiuterių salė, krepšinio aikštelė viršutiniame denyje - žodžiu, čia yra visos pramogos, kaip ir daugelyje kruizinių lainerių. Beje, šiame laive nemažai kajučių turi ir balkonus.
Kruizas kainuoja nuo 1550 iki 3300 JAV dolerių. Maitinimas įeina į šią kainą, alkoholiniai gėrimai - ne. Beje, 1 minutė naudojimosi internetu kainuoja 65 JAV centus, apie 1,5 Lt. Tad neretai kruizinių laivų keleiviai uostų turizmo centruose pageidauja išsiųsti laiškus.
Klaipėda turistams - tarpinė stotelė
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojos nespėja suktis į uostą atplaukus kruiziniams laivams ar atvykus naujiems turistų autobusams."Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kuo taip užsieniečius traukia Klaipėda.
Du draugai iš Čekijos:
Tik šiandien atvykome į Klaipėdą iš Helsinkio. Jūsų miestas labai gražus miestas, tačiau čia ilgiau neužsibūsim. Tai tik tarpinė stotelė. Keliausim dviračiais po visą Lietuvą - norime pamatyti visus įdomesnius miestus.
Vokiečių pora:
Su vyru keliaujame automobiliu bei motociklu. Klaipėdoje buvome ir praeitą vasarą - likome sužavėti pajūriu bei miestu, todėl nusprendėm ir šiemet čia praleisti savo atostogas.
Judit su drauge:
Iš Olandijos į Lietuvą atvykome pagal studentų mainų programą. Draugai iš Vilniaus universiteto patarė aplankyti pajūrį, taigi šią vasarą čia ir atvykome. Keliaujame po Klaipėdą, Melnragę ir Girulius. Šiandien galbūt pasivaikščiosim po miestą, vėliau trauksim prie jūros. Manau, į Klaipėdą grįšim ir kitą vasarą.
Trijulė lenkų:
Su draugais stebėjome Rygoje vykusį Baltijos ralį. Prieš kelias dienas atvažiavome čia - apžiūrėjome miestą. Dabar ruošiamės vykti į Nidą. Norime ten praleisti bent kelias savaites, mums aptinka ramios atostogos.

[mayamaya]

grazus vaizdai

[ValdasJ]

Laive - privatūs apartamentai
Giedrė Balčiūtė

Kruizinių laivų terminale antrą dieną prisišvartavęs stovi įspūdingasis „The World“ - vienas iš didžiausių pasaulyje privačių laivų.


Vizitas: kruizinis laivas „The World“, kurio dauguma apartamentų išpirkti, į Klaipėdą atplaukė dviem dienom. Nerijaus Jankausko nuotr.

Vakar 10 ryto atplaukęs „The World“ yra pirmasis kruizinis laivas, kuris Klaipėdoje stovės ne vieną, o dvi dienas. Planuojama, kad laivas išplauks šiąnakt dvyliktą valandą.

Paprastai į mūsų uostą užsukę kruiziniai laivai čia pasilieka daugiausiai 9 valandas.

2001 metais Norvegijoje pastatytas laivas „The World“ išsiskiria tuo, kad apie 80 procentų iš 165 jo apartamentų yra išpirkti kaip nekilnojamasis turtas.

Likę apartamentai nuomojami. Pigiausiai nuoma kainuoja 1300 JAV dolerių už dieną.

Mažiausi apartamentai yra 30, didžiausi – 500 kvadratinių metrų.

Viso su Bahamų vėliava plaukiojančio laivo „The World“ tonažas yra 43,524 tonos. Laivas turi 12 denių ir gali pasiekti 18,5 mazgo greitį.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės žiniomis, į Klaipėdą laivu „The World“ atplaukė 177 turistai ir gyventojai. Juos aptarnauja apie 260 įgulos narių.

Kai kurie turistai pageidavo apsilankyti Kuršių nerijoje, delfinariume, taip pat išvysti Klaipėdos rajone esantį Lapių kaimą.

Laivo „The World“ kelionių tvarkaraštis paprastai suplanuojamas trejiems metams į priekį.

R.Savickienė sakė, kad daugiau šiemet tokių laivų į Klaipėdą nebeatplauks. Abejotina, ar ilgiau negu dieną stovėsiančių kruizinių laivų Lietuvoje bus ir kitąmet.

http://www.klaipeda.daily.lt/