Kruizinė laivyba

[Tylus]

Baltijos uostai nepraranda populiarumo

Šiemet pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje bus toks ilgas kruizinių laivų sezonas. Laukiama rekordinio jų keleivių skaičiaus - daugiau kaip 85 tūkstančių. Neliūdina ir pasaulinės kruizinės laivybos tendencijos. Pernai, palyginti su užpernai, pasaulinis kruizinis turizmas išaugo 7,2 proc. Beje, pasirodo, mūsų tuštokas uostamiestis gali būti patrauklus perteklinio turizmo sąlygomis.

Šiuo metu pasaulyje plaukioja apie 400 kruizinių laivų. Per ateinančius devynerius metus dar bus pastatyta mažiausiai 92 kruiziniai laivai. Tiek šiuo metu yra užsakymų juos statyti. Be to, pastaruoju metu statomi didesni laivai, galintys plukdyti daugiau keleivių. Tikėtina, kad naujieji laivai bus atplukdyti į Baltijos jūrą ir kad jie užsuks į Klaipėdą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė neseniai grįžo iš Fort Loderdeilyje (Fort Lauderdale, JAV) vykusios didžiausios pasaulyje kruizinės laivybos parodos „Seatrade Cruise Global 2018“. Ji organizuojama jau 25 metus. Iš pradžių vykdavo Niujorke, vėliau persikėlė į Floridą, kurioje yra didelė kruizinių laivų ir kruizinių linijų koncentracija. Klaipėdos uostas šioje parodoje šiemet pristatytas jau 15 kartą. Tad kokios tos pasaulinės kruizinės laivybos tendencijos?

.....

[Tylus]

Klaipėdos uostas nesibaimina Karaliaučiaus kruizų konkurencijos

Klaipėdos uostas nesibaimina galimos konkurencijos, kai 2020 metais pradės veikti naujas kruizų terminalas Karaliaučiaus uoste.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus sako, kad Klaipėda yra viena regiono lyderių, todėl Karaliaučiaus kruizų terminalas nekels problemų.

„Klaipėdos uostas per pastaruosius devynerius metus tarp Rygos, Gdansko, Gdynės ir Goterburgo uostų išsiveržė į lyderio pozicijas pagal apimtis kruizinės laivybos. Tiek laivų skaičius, tiek iš jų ateinančių turistų skaičius yra dinamiškai augantis. (...) Aš manau, kad (Karaliaučiaus terminalas – BNS) neturės įtakos 5–10 metų. Klaipėdos miestas turi savo specifiką ir ta specifika yra traukos objektas“, – BNS teigė A. Vaitkus.

Jis pridūrė, kad kruizinių laivų rinkliavos Klaipėdos uosto pajamose sudaro apie 1,5 proc., todėl pokyčiai šioje rinkoje nedarytų didelės įtakos uosto finansams.

Rusijos transporto naujienų portalo seanews.ru duomenimis, Karaliaučiuje šių metų pradžioje pradėtas statyti naujas maždaug 103 mln. eurų vertės kruizų laivų terminalas. Projektui vadovauja Rusijos federalinė jūrų ir upių transporto agentūra „Rosmorrechflot“.

Rusijos turizmo naujienų portalas ratanews.ru rašo, kad pirmieji laivai terminale turėtų prisišvartuoti 2020 metais. Be kita ko, į jį turėtų plaukioti ir naujas Sankt Peterburgo uosto kitąmet numatomas įsigyti 120 mln. eurų vertės kruizų laivas – jis plaukios Baltijos bei Šiaurės jūrose.

A. Vaitkus kalbėjo, jog gali būti, kad laivas švartuosis ir Lietuvoje.

„Kompanijos sprendžia, į kuriuos uostus vežti turistus, o į kuriuos – ne. Šito laivo atsiradimas ir švartavimas kaimyniniame Kaliningrado uoste tikrai neturėtų turėti jokios didesnės įtakos Klaipėdos uostui“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Šiemet į Klaipėdą turėtų atplaukti 64 kruizų laivai (pernai – 63), jie turėtų atplukdyti 80 tūkst. turistų (74,7 tūkst.).

[Tylus]

Klaipėdoje - pirmasis kruizinis laivas

Antradienį Klaipėdoje atidaromas kruizinės laivybos sezonas.

Ankstyvą rytą į uostamiestį atkeliaus pirmasis šiais metais kruizinis laineris „Astoria“. Pirminiais duomenimis, su Portugalijos vėliava plaukiojantis laivas prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartuosis 8 val. ryte, locmanai laivą uosto prieigose pasitiks 7 val.

Kaip teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šių metų kruizinis sezonas turėtų būti ypatingas – ilgiausias per visą uosto istoriją. Į Klaipėdos uostą atplauks 61 laivas, planuojama, kad jais atkeliaus apie 75 tūkst. turistų.

Šiemet sulauksime ir laivų, kurie Klaipėdoje svečiuosis pirmą kartą.

[Tylus]

Kruizų turistams atvers naujas erdves

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu kruizų ir kitų sričių turistams rengiamas Klaipėdos elektroninis gidas ir platesnis Lietuvos pristatymas elektroninėje erdvėje.


Mobilioji programėlė

Pagal išankstinę paraišką šiais metais kruiziniai laivai Klaipėdos uoste lankysis 62 kartus.

Šių metų kruizinės laivybos sezono naujovė bus nauja mobilioji programėlė apie lankytinus Klaipėdos miesto turizmo objektus, vadinamas elektroninis gidas. Ji skirta kruizinių laivų keleiviams.

Numatyta, kad elektroninis gidas pateiks informaciją apie lankytinus turistinius objektus, kultūrinius, sporto ir kitus renginius, Klaipėdos uostą, transporto sistemą. Bus pasiūlyta ir keletas atskirų turistinių maršrutų, kurie apims įvairius kultūrinius objektus Klaipėdos mieste.

Panašios programėlės nėra naujiena. Jos jau veikia daugelyje didelių Europos miestų, apimdamos visą turistui reikalingą infrastruktūrą, įskaitant ir viešo lankymo vietas – kavines, prekybos centrus.

Programėlė lengvai parsisiunčiama į mobiliuosius įrenginius iš laisvų interneto prieigos taškų.


Pristatys ir Lietuvą

Manoma, kad mobilioji programėlė bus tinkama ne vien kruizinės laivybos klientams, bet ir didesniam turistų, svečių iš užsienio ratui.

Mobiliojoje programėlėje būtų pristatoma ne vien Klaipėda, bet ir jos regionas. Atskira dalis būtų skirta ir Lietuvos politinės sistemos, istorijos, geografinės aplinkos, ekonomikos, kultūros, meno tautinio paveldo, papročių pristatymui.

Būtų platesnė informaciją apie viso Vakarų Lietuvos turizmo potencialą, įskaitant detalesnes paslaugas, kaip viešbučių tinklas, viešojo maitinimo įstaigos, muziejai, kempingai.

Atskirai būtų regione veikiantys suvenyrų prekybos taškai, meno galerijos, amatų mugės.


Studija apie kruizinę laivybą

Paraleliai yra rengiama kruizinės laivybos Baltijos jūros regione studija. Ji analizuos įvairius su kruizine laivyba susietus aspektus, pradedant nuo kruizinių laivų aptarnavimo (bunkeriavimas, nuotekų, šiukšlių priėmimas) iki Klaipėdos miesto infrastruktūros gerinimo turistų reikmėms.

Rengiant studiją turėtų vykti pačių kruizinės laivybos turistų apklausa.

Studija taip pat turėtų padėti Klaipėdos uostui ateityje priimti svarbų sprendimą statyti dar vieną kruizinės laivybos prieplauką. Yra planai statyti tokią prieplauką prie buvusios „Laivitės“.

Kruizinės laivybos studija vertins regiono uostų konkurencingumą priimti kruizinius laivus. Pastaruoju metu pasigirdo teiginių, kad iš Klaipėdos uosto kruizinius laivus rengiasi vilioti Kaliningrado srityje, Pionerske statomas naujas keleivinių ir kruizinių laivų terminalas, kuris pradės veikti 2019 metais.

Klaipėdos uoste suskubta neigti, kad Kaliningrado srityje statomas terminalas greičiausiai neturės jokios įtakos Klaipėdos uosto kruiziniams srautams.

[Tylus]

Į Klaipėdą atplaukė pirmasis kruizinis laivas

Klaipėdoje prasidėjo kruizinis sezonas - ankstų antradienio rytą Kruizinių laivų terminale prisišvartavo laineris „Astoria“, atplukdęs beveik pusę tūkstančio turistų.

[Tylus]

Kruizinis sezonas kol kas džiugina

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovė Romena Savickienė džiaugiasi, kad, įpusėjus turizmo sezonui, įspūdis yra geras. Šiemet į Klaipėdą turėtų atplaukti 60 keleivinių lainerių.

Kaip tik šiandien pas mus vieši "Aida Cara", beveik 200 m kruizinis laivas, plaukiojantis su Italijos vėliava. Tai 26-as keleivinis laivas uostamiestyje šį sezoną.

Per šią vasarą du kartus į Klaipėdą vienu metu atplauks net trys keleiviniai laineriai. Taip jau buvo praeitą sekmadienį, liepos 8-ąją, kai čia viešėjo "Island Sky", "Marina" ir "Sea Cloud II", kurių bendras ilgis sudarė 447 m.

O rugpjūčio 3-ią vienu metu į Klaipėdą atplauks taip pat trys laivai – "Mein Shiff I", "Astor" ir "Serenissima", kurių bendras ilgis sieks net 527 m.

Atplaukus trims laivams vienu metu, paprastai vienas jų švartuojamas Centriniame Klaipėdos terminale, kiti – Kruizinių laivų terminale.

Anot R.Savickienės, didžioji dalis keleivių, ypač mažesniųjų laivų, dažniausiai išlipa į krantą, važiuoja į ekskursijas ar patys vaikštinėja po Klaipėdą.

"Visos įstaigos, susijusios su kruizine laivyba, – ir laivų agentavimo firmos, ir turistinės agentūros – pasiruošusios tinkamai ir dirba be trikdžių. Šiemet malonus netikėtumas buvo, kai "Smiltynės perkėla" autobusams sumažino kainas, tačiau džiaugtasi neilgai, nes Neringos savivaldybė staiga nuo 45 iki 70 eurų pakėlė mokestį už į teritoriją įvažiuojantį autobusą", – pasakojo R.Savickienė.

Kalbant apie kruizinių keleivių Klaipėdoje išleistus pinigus, R.Savickienė teigė, jog vidutiniškai vienas toks turistas pakloja apie 50 eurų.

"Paskaičiavus, kad 75 tūkst. kruizinių keleivių, kurie pas mus apsilankė pernai, išleido bent po 20 eurų, jau matyti, kad jie čia paliko per pusantro milijono eurų. Nors akivaizdu, kad turistai pinigų nešykšti. Džiaugiasi ir centre esančios kavinės, kad šiemet nemažai turistų iš laivų užeina pasivaišinti", – tikino R.Savickienė.

[Zorro]

Seven Seas Explorer Klaipėdoje.
Port of registry:Majuro, Marshall Islands

[Tylus]

Paprašė sraigtasparnio į Vilnių

Kruizinių laivų sezonas Klaipėdoje jau įpusėjo. Planuojama, jog kruiziniai laivai šiemet atvyks 60 kartų. Vakar jau buvo 32 kartas - atplaukė laivas „Serenade of the Seas“. Grupė jo keleivių paprašė sraigtasparnio į Vilnių

VĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė pasakojo, kad 293 m ilgio laivu „Serenade of the Seas“, plaukiojančiu su Bahamų vėliava, į Klaipėdos uostą atplaukė 2 tūkst. 307 kruizinių laivų keleiviai. Daugiausia jų - 1 114 - iš Amerikos. Laive buvo keleivių iš Meksikos, Australijos, Kanados, Trinidado ir Tobago, Jungtinių Arabų Emyratų, Jungtinės Karalystės, Taivano, Tailando. Šiuo laivu keliauja ir kelios nemažos armėnų bei japonų grupės.

Laivas „Serenade of the Seas“ mūsų uoste per šį sezoną viešėjo tik vieną kartą, bet užsuko jau ne pirmą kartą. Į vandenį jis buvo nuleistas 2003 metais, jo operatorė - „Royal Caribbean International“.

8-9 japonų grupelė, išgirdusi, kad iki Lietuvos sostinės yra 330 km atstumas, pasiteiravo, ar mieste nėra sraigtasparnio, kuris galėtų juos ten nuskraidinti. Mat laivas vakar išplaukė tik 19.30 val., tad jie turėjo pakankamai laiko. Deja, tokios paslaugos Klaipėdos miestas suteikti dar negali.

Kelios turistų grupės norėjo nuvykti ant Kryžių kalno Šiauliuose. Pasak R. Savickienės, labai daug kruizinių turistų išėjo tiesiog į pliažus. Nemažai jų teiravosi, kaip patekti į pliažus, ar šiltas vanduo, ką įdomaus galima pamatyti mieste, kur galima paragauti lietuviškų patiekalų.

Šiandien į Klaipėdą atplaukia laivas „Mein Schif 4“. Jame 2 633 turistai, ir daugiausia, žinoma, vokiečiai, tad jų poreikiai yra kitokie.

Primename, kad šiemet Klaipėdoje ilgiausias kruizinių laivų sezonas. Jis prasidėjo gana anksti - balandžio 17 d., o paskutinis laivas „Marco Polo“ atplauks spalio 19 d.

[Tylus]

Kruiziniams laivams gresia vietos stygius

Dėl didelio apkrovimo Centriniam Klaipėdos terminalui atsisakant priimti kruizinius laivus, aiškėja, kad realiai didesniam kiekiui kruizinių laivų Klaipėdos uoste vietos beveik nebeliko.

Svarbiausi – jūrų turistai

Šiemet į Klaipėdos uostą atplauks 60 kruizinių laivų. Šiomis dienomis kruizinė laivyba Klaipėdos uoste kaip tik peržengė pusiaują. Šiandien lankosi didžiulis 293 metrų ilgio laineris „Serenade of the seas“. Jis 32-antrasis šį sezoną.

Nuo metų pradžios uoste apsilankė per 36 tūkst. kruizinių laivų keleivių. Tiek jų buvo ir uostui pagal laivų kiekį (65) rekordiniais 2007 metais. Tai tik parodo, kaip per dešimtmetį Baltijos jūroje padidėjo kruiziniai laivai. Anuomet tą kiekį turistų, kurį šiemet atplukdė 32 laivai, reikėjo net 65 laivų.

Pernai Klaipėdos uoste buvo 74716 jūrų turistų. Šiemet laukiamas rekordinis jų kiekis - apie 80 tūkstančių. Ne tiek laivai, kiek jais atplaukiantys turistai yra svarbūs miestui, nes jie neša didžiausias pajamas bendrai verslui.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tikino, kad to kiekio turistų, kuris suplanuotas, sulaukti yra realu. Iki šios dienos į Klaipėdą jau atplaukė 20 didelių per 200 metrų ilgio kruizinių laivų. Dar tiek pat jų bus iki spalio 19 dienos, kai baigsis kruizinis sezonas.

Kur švartuoti laivus?

Kitas klausimas, o kiek Klaipėdos uostas gali priimti kruizinių laivų? Mat jau iškeliamos naujos galimos Klaipėdos kruizinio sezono aukštumos. Pradžioje - 100 tūkstančių kruizinių laivų turistų. Kad pasiekti tą kiekį reikėtų uoste priimti apie 75-80 kruizinių laivų. Po to kita aukštuma - 100 kruizinių laivų per sezoną.

Norus vis kelti ir kelti kartelę stabdo Klaipėdos uosto kruizinių laivų infrastruktūros stokos realybė. Kai Klaipėdos uoste buvo statomas naujas Centrinis Klaipėdos terminalas su pirsu atrodė, kad prie jos atsiras daug vietos ir kruiziniams laivams. Šiame terminale vienas kitas kruizinis laivas švartuodavosi. Šiemet jame birželio 21 d. jame švartavosi 211 metrų ilgio laivas. Tuo pat metu kitas 230 laivas stovėjo prie kruizinio terminalo krantinės.

Nuo 2019 metų Centrinis Klaipėdos terminalas atsisako priimti kruizinius laivus. Jis yra skirtas keleiviniams laivams. Iš Klaipėdos daugėja reisų ne tik įprastomis DFDS linijomis į Kylį ir Karlshamną, bet ir atsirado ir naujas jūrų keltų operatorius atidaręs liniją į Treleborgą.

Kai kas gali paklausti, kodėl kruiziniams laivams priimti, jei jų staiga padaugėtų, nepanaudojus buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos? Teko matyti toliau nuo centro Kylyje „Ostuferhafen“ dalyje, kur švartuojasi keleiviniai laivai iš Klaipėdos, įrengta laikiną didžiulę kruizinių laivų terminalo palapinę. Bet Klaipėdai toks variantas netinka, nes Jūrų perkėlą planuojama iš esmės pertvarkyti pritaikant krovos kompleksams.

Kruizų netolygumas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, dabartinis Klaipėdos kruizinių laivų terminalas per sezoną gali priimti iki 70 kruizinių laivų.

Jei kokiais 2007 metais tame terminale vienu metu galėjo stovėti trys laivai, tai dabar, kai šie išaugo, jų galima priimti vieną, kartais, kai laivai kiek mažesni - du. Šiemet liepos 8 buvo priimti ir trys laivai. Vienas iš jų buvo 239 metrų ilgio, o du atitinkamai 90 ir 117 metrų ilgio. Panaši laivų kombinacija numatyta ir rugpjūčio 3 dieną. Uostas priims 264, 176 ir 87 metrų ilgio kruizinius laivus. Didesnieji švartuojami prie išorinio pirso per visą ilgį, o mažesnysis „kišamas“ į pirso vidinę dalį.

Kruizinės laivybos sezonas Klaipėdos uoste tęsiasi nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Jei per tą laiką bent vienas laivas kasdien lankytųsi uoste, jų būtų net 180.

Bet kruiziniai laivai po Baltiją plaukioja netolygiai ir dažniausiai tik vasarą. Pavyzdžiui, birželį ir liepą Klaipėdoje lankosi po 13 laivų, rugpjūtį - net 19. Po 5-7 laivus būna gegužę ir rugsėjį ir po 1-2 laivus balandį ir spalį. Netgi beveik visus kruizinius laivus, kurie plaukioja po Baltijos jūrą, o jų per sezoną būna apie 350, priimančiame Sankt Peterburge, yra dienų, kai laivų nebūna. Bet yra dienų, kai jų stovi po 7-8, nes Rusijos carų sostinėje laivai kartais užsibūna ir po dvi paras.

Planuose - naujas terminalas

Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus mano, kad Klaipėdoje atsiras galimybė statyti naują kruizinį terminalą. Naujo kruizinių laivų terminalo statyba numatyta jau parengtame ir derinimo procese esančiame Uosto bendrajame plane.

Jau ne kartą rašyta, kad naujas kruizinis terminalas galėtų būti statomas „Memelio miesto“ dalyje. Ateityje šalia kruizinio terminalo galėtų įsikurti ir pati Uosto direkcija. Tuo pačiu tai suteiktų impulsą pradėti iš esmės tvarkyti „Memelio miesto“ (buvusi „Laivitė“) teritoriją. Kruizinio laivų terminalo pirsas uždengtų dabartinį „Laivitės kaušą“, kur išilginės bangos šokdina laivus. Taip būtų sudarytos sąlygos šiame „kauše“ įrengti pramoginių laivų prieplauką.

Dėl naujo kruizinio laivų terminalo statybos yra tik vienas bet itin svarbus ekonominis niuansas. Kruizinė laivyba Uosto direkcijai duoda palyginti mažai pajamų. Jos sudaro vos 0,5 proc. jos bendrose pajamose. Bet kruizinė laivyba neša pajamų miestui, turizmo, autobusų nuomos verslui.

„Valstybė reikalauja iš mūsų skatinti verslumą. Jau kitų metų Uosto direkcijos biudžete planuosime Kruizinių laivų terminalo projektavimo prie „Memelio miesto“ išlaidas, o 2020 metais numatysime statybų pradžią“, - tikino A.Vaitkus.

[Tylus]

Kruizų organizatoriai atranda Lietuvos pajūrį

Šiomis dienomis Lietuvos pajūryje pirmą kartą rengiama Baltijos kruizų asociacijos (Cruise Baltic) kruizinės laivybos konferencija, susitikimai su kruizinės laivybos kompanijų atstovais bei asociacijos valdymo posėdis. Su mūsų pajūriu susipažino daugiau kaip pusšimtis svečių iš 17 Europos uostamiesčių: devynių kruizinių linijų, uostų direkcijų, savivaldybių bei turizmo centrų atstovai.

Klaipėdos uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė jau 15 metų priklauso Baltijos kruizų asociacijai, tačiau kruizinės laivybos konferencija Lietuvoje surengta pirmą kartą. Konferencija vyksta 3 dienas. Jos metu organizuoti verslo susitikimai ir kultūrinė programa svečiams Klaipėdoje, laive „Venus S“, plaukiančiame iš Klaipėdos į Nidą, vyko pirmoji konferencijos sesija. Vakar svečiai apžiūrėjo Nidą ir dalyvavo antrojoje konferencijos sesijoje Nidos menininkų kolonijoje. „Pagrindinis šio renginio tikslas - pristatyti svečiams Lietuvos pajūrį iš gražiausios pusės, pakviesti atplaukti kuo daugiau laivų ir kruizinių kompanijų„, - sakė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier.

Pasak vadovės, šį kaip niekad ilgą kruizinių laivų sezoną, kuris tęsiasi nuo balandžio iki spalio vidurio, į Klaipėdos uostą atplaukė 60 kruizinių laivų, atstovaujančių 15 kruizinių linijų. Laivais Lietuvą pasiekė 80 tūkst. turistų. „Dar 4 kruizinių laivų linijų atstovai žvalgosi po Baltijos jūros regioną ir tikėtina, kad ir jų laivai atplauks ir į Klaipėdą„, - sakė K. Gontier.

[Tylus]

Kruiziniai laivai atsisveikino su Klaipėda

Paskutinio kruizinio laivo „Marco Polo“ apsilankymu penktadienį Klaipėdoje uždarytas 2018 m. kruizinių laivų turizmo sezonas.

„Marco Polo“ nuo 1965 m. iki 1991 m. priklausė Sovietų Sąjungos laivynui ir vadinosi „Aleksandr Puškin“. Šįkart kruizų veteranas į Klaipėdą atgabeno 757 turistus iš Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos, kurie pasklido po uostamiestį, vyko į Palangą ir Kuršių Neriją.

Šiemet kruizinių laivų sezonas buvo ypač ilgas - prasidėjo balandžio 17 d. ir baigėsi spalio 19 d. Skaičiuojama, kad vienas kruizinio laivo turistas išleidžia apie 40-50 eurų, tad Lietuvos biudžetą per sezoną jie papildė daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Šiais metais Klaipėdą aplankė 58 kruiziniai laivai, planuota, kad jų bus 60, tačiau 2 jūrų laineriai į uostą neužsuko dėl prastų meteorologinių sąlygų. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro pateikiamais duomenimis, kitais metais aplankyti Klaipėdą jau yra užregistruoti 53 kruizinių laivų vizitai, o 2020-aisiais - 35.

[Tylus]

Kruiziniai laivai neaplenks Klaipėdos

Šiųmetis kruizinių laivų sezonas Klaipėdoje, kaip ir pernai, prasidės balandį ir truks bemaž pusmetį. Į uostamiestį šiais metais ketina atplaukti 57 keleiviniai laineriai, tačiau kitų metų kruizinės laivybos planai viršys visus ligšiolinius rekordus.


Tikimasi sėkmingo sezono

Šiemet pirmasis keleivinis laivas į Klaipėdą atplauks balandžio 25-ąją. Pernai pirmasis čia švartavosi balandžio 17 d.

Kruizinės laivybos sezoną pradės didelis laineris – 294 m ilgio "MSC Poesia", plaukiojantis su Panamos vėliava.

Po kelių dienų atplauks "Magellan", paskui – "Astoria". Iš viso šiemet į Klaipėdą ketina užsukti 57 kruiziniai laivai.

Sezonas truks iki spalio 7 d. Jį užbaigs laivas "Marco Polo".

Per šį sezoną net penkis kartus tą pačią dieną Klaipėdoje viešės po du keleivinius laivus. Itin dažnas svečias (net 8 kartus šį pusmetį) į Klaipėdą planuoja atvykti 290 m ilgio su Italijos vėliava plaukiojantis gigantas "Costa Pacifica", kuriame telpa iki pusantro tūkstančio keleivių.

"Turizmo parodose tiek Vokietijoje, tiek Olandijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje sulaukėme labai daug besidominčiųjų, kurie klausinėjo apie galimybes atvykti kruiziniais laivais pas mus. Kruizinis turizmas labai sparčiai auga, nes populiarėja aktyvus "tinginių" poilsis, kai dienos metu keliautojai truputį kažkur vaikštinėja, o vakare jų laukia pramogos, maitinimas, degustacijos ir viskas, kas tik įmanoma. Kadangi dabar atplaukia didesni laivai ir kelionės jais kiek atpigo, šį poilsį renkasi ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir šeimos su vaikais bei jaunesni žmonės", – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.


Kitais metais – rekordai

Šiųmetis kruizinis sezonas džiugins keleivinių laivų viešnagių gausa Klaipėdoje, o kiti – 2020-ieji – veikiausiai šiuo atžvilgiu bus absoliučiai rekordiniai.

2020-ųjų sezonas prasidės kovo 3 d. – anksčiausiai nei kada nors iki šiol ir truks iki spalio 26 d. – ilgiausiai nei kada buvęs keleivinės laivybos sezonas Klaipėdoje.

Kitaip tariant, 2020-aisiais kruiziniai laivai Klaipėdą lankys lygiai septynis mėnesius.

"Nereikėtų stebėtis tokiu ankstyvu sezonu, nes pirmieji turėtų atplaukti britai. O jie, kaip ir vokiečiai, yra pripratę prie tos pačios klimatinės juostos. Žmonės anksčiau planuoja atostogas, jie jau keliauja ne tik vasarą. Beje, jiems svarbi ir kaina, nes pirmieji, kaip ir paskutiniai kruizai paprastai būna pigesni", – paaiškino R.Savickienė.


Švartuotis nori centre

Devynis kartus per 2020 m. sezoną Klaipėdoje tą pačią dieną lankysis po du keleivinius laivus.

O 2020 m. rugpjūčio 4 d. į Klaipėdą atplauks net trys kruiziniai laivai – "Costa Favolosa" (290 m ilgio), TBN (250 m) ir "Seven Seas Explore" (224 m ilgio).

"Laivų atvykimo grafikas dar gali būti koreguojamas, nes visi laivai nori švartuotis būtent Kruizinių laivų terminale, kitos alternatyvos – Centrinis Klaipėdos terminalas ar KLASCO teritorija kruizinių kelionių organizatoriams nelabai patrauklios", – apgailestavo R.Savickienė.

Kitais metais į uostamiestį atvykti jau šiandien yra užsiregistravę 64 laineriai.

Tai irgi rekordinis skaičius, nors registracija dar nėra baigta.

Tiesa, pernai dėl audringų oro sąlygų į Klaipėdą negalėjo įplaukti du savo keliones čia planavę laivai.


Turistų neatrasta Baltija

Sezoną 2020 m., kaip ir pernai, pradės 160 m ilgio laivas "Astoria", o užbaigti turėtų "Columbus".

"Planuojančių atvykti laivų sąrašas nėra galutinis. Jų registracija baigiasi maždaug kovo mėnesį. Tad atvyksiančių laivų sąrašas galbūt dar bus koreguojamas. O kad 2020-ųjų sezonas bus galingesnis, nereikėtų stebėtis, nes kruizinė laivyba tam tikra prasme banguoja. Be to, kruizinės kompanijos kiekvienais metais savo maršrutuose keičia uostus, nes yra tendencija, kad vyresnio amžiaus žmonės nuolat keliauja, kai kurie – kasmet. Todėl siekiama, kad kruizai nebūtų identiški", – kalbėjo R.Savickienė.

Anot Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės, Baltijos jūra turistams yra saugi ir dar iki galo nepažinta, tad jie mielai čia renkasi kruizines keliones.

"Tiesą sakant, Rytų Baltijos regione pirmuoju smuiku vis dėlto groja Sankt Peterburgas, kuris neabejotinai yra Baltijos jūros kruizo perlas. Tačiau nauda yra ir visiems kitiems uostams, ir mums taip pat, kur tie laivai užsuka", – tvirtino R.Savickienė.

[Tylus]

Jūrų turistus Klaipėda pasitiks su dovanomis

Klaipėdos uostas stengiasi kaip galima šilčiau priimti kruiziniais laivais atplaukiančius turistus.


Suteiks ne visas paslaugas

Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė konkursą dėl kruizinių laivų priėmimo 2019–2021 m. Kruizinius laivus aptarnaujančiai organizacijai nebekeliama sąlyga didelius kruizinius laivus priimti su šokiais ant kruizinio terminalo pirso. Daliai jūrų turistų ta atrakcija patikdavo.

Visus Baltijos jūros uostus pristatančioje organizacijos „Cruise Baltic“ medžiagoje nurodyta, kad Klaipėdos uoste prie terminalo krantinės bus muzikinis sutikimas. Tokius sutikimus prie krantinių jūrų turistams ypatingais atvejais rengia dauguma Baltijos jūros kruizinių uostų.

Taip pat nurodyta, kad Klaipėdos uostas jūrų turistus pasitiks iškeldamas Lietuvos nacionalinę vėliavą, kuri dažnai plevėsuoja kruiziniame terminale. Taip pat kruizinių laivų svečiams Klaipėdos uoste numatyta dalyti dovanėles. Iš 29 Baltijos jūros uostų, kurie priklauso asociacijai „Cruise Baltic“, dovanėles 2019 m. planuoja dalyti 10.

Baltijos jūros kruizinė laivyba tuo ir įdomi, kad joje yra pačių įvairiausių netikėtumų.

Klaipėdos uostas yra vienas iš tų, kurie 2019 m. jūrų turistams teiks daugiausia paslaugų. Bet nurodyta, kad jis negalės užtikrinti prie krantinių laisvos „Wi-Fi“ prieigos, pinigų keitimo paslaugos, dviračių ir automobilių nuomos.


Naujovė vertinant uostus

Jau žinoma, kad šiemet į Klaipėdą kruiziniai laivai planuoja užsukti 52 kartus. 2020 metams jau yra 64 laivai, tačiau jų gali būti ir daugiau. Kol kas nėra duomenų, kiek kruizinių laivų į Klaipėdą užsuks 2021 m.

Artimiausių trejų metų kruizinių laivų aptarnavimo konkursas paskelbtas įvertinus, kad kruizinių laivų bus maždaug tiek, kiek 2020-aisiais.

„Cruise Baltic“ nuo šių metų balandžio pradėjo skelbti detalią informaciją apie visus Baltijos jūros uostus, kurie priima kruizinius laivus. Informacija apie Klaipėdos uostą yra iš esmės gera. Akcentuojama, kad jis yra pasirengęs priimti bet kokio dydžio kruizinius laivus. Per naująją sistemą bet kurio kruizinio laivo kapitonas ar savininkai gali detaliai anglų kalba susipažinti su reikalavimais, kurie taikomi į Klaipėdos ar kitą uostą atplaukiantiems laivams.

Pradėjus taikyti internetinę platformą „Port Development Overview“ siekiama užtikrinti, kad pasaulio kruizinės laivybos kompanijos turėtų lengvai pasiekiamą informaciją apie Baltijos jūros uostus. Ši informacija svarbi todėl, kad per pastaruosius 10 metų smarkiai didėjo kruiziniai laivai. Informacija leis įvertinti, kiek ir kokias pastangas dėjo uostai, kad priimtų šiuolaikinius kruizinius lainerius.


Dėmesys didesniems laivams

Klaipėdos uoste aptarnaujami kruiziniai laivai yra skirstomi į dvi kategorijas – iki 190 metrų ilgio ir didesni nei 190 metrų.

Didesnių nei 190 metrų laivų, kurių šiemet Klaipėdoje bus 35, turistus pasitiks po du žmones, kurie ne tik pateiks informacinę medžiagą apie Klaipėdą, bet ir paaiškins turistams, kur jie gali eiti ir ką pamatys Klaipėdoje. Mažesnių laivų turistai patys turės susiorientuoti pagal pateiktą informacinę medžiagą.

Didesnių laivų atplaukimo proga Klaipėdoje bus rengiamas amatininkų turgus, jūrų turistus prie krantinės pasitinkantys žmonės aiškins apie Lietuvos kultūrinį ir tautinį paveldą.

Akcentuojama tai, kad nuo 2019 m. jūrų turistams bus dalinama daugiau įvairios informacinės medžiagos apie Klaipėdą. Pagal minėtą 2019–2021 m. kruizinių laivų priėmimo konkursą bus užsakyta išspausdinti per 20 tūkst. informacinių leidinių apie Klaipėdos lankomus objektus su miesto planu. Taip pat bus išspausdinta apie 40 tūkst. spalvotų atvirukų su Klaipėdos miesto vaizdais.

[Tylus]

Aplink Klaipėdą formuojasi kruizų konkurentai

Klaipėda turės nepaprastai stipriai pasistengti, kad neprarastų kruizinių laivų ir keleivių.

Užšaldytas progresas

Per dešimtmečius Klaipėdos uoste sukauptas 49-65 vieno sezono kruizinių laivų kiekis. Jis aplink šią ribą jau svyruoja 15 metų. Didžiausias 65 kruizinių laivų kiekis Klaipėdos uoste buvo 2007 m. Mažiausias to laikotarpių 36 laivų kiekis buvo 2011 m.

Bendra tendencija yra tokia, kad staigių kruizinės laivybos kilimų nėra, o kritimai gali būti pakankamai staigūs.

Ryškesnis Klaipėdos uosto kruizinės laivybos kilimas prasidėjo 2004 m., po to, kai 2003 m. buvo įrengtas dabartinis kruizinis terminalas.

Iki tol kruiziniai laivai būdavo statomi prie krovininių krantinių. Per sezoną atplaukdavo 15 (1999 ir 2000 m.) arba 22 (2001 m.), 23 (2002 m.) laivai.

Jei Kopenhaga, Talinas, Sankt Peterburgas, Helsinkis ar Stokholmas gali būti tikri, kad pas juos kruiziniai laivai plauks bet kuriuo atveju, tai tokie uostai, kaip Klaipėdą to negali tikėtis.

Bendrame Baltijos jūros kruizų fone Klaipėda neatrodo prastai. Išskyrus tai, kad ji prie krantinių negali jūrų turistams suteikti automobilių ir dviračių nuomos, „Wi Fi“, pinigų keitimo paslaugų.

Pripažįstama, kad Lietuvos vakarinė pakrantė nėra itin atraktyvi jūrų turistams. Kuršių nerijoje gamta unikali, bet lankytinų objektų mažai. Nidos centras su sovietinių laikų prieplauka nykokas. Palanga su grafų Tiškevičių parku, rūmais ir Gintaro muziejumi - graži, bet tai tik vienas taškas. Raketinė bazė prie Platelių, Ventės ragas. Stebina turistus iš Vakarų, ypač raketinė bazė, bet vėlgi prie jos per tiek metų taip ir nesutvarkytas privažiavimas.

Pati Klaipėda dar atrodo nykokai, pradedant nuo išėjimo iš Kruizinių laivų terminalo. Pustuštis senamiestis, dalis nesutvarkytų pastatų, invalidams, o tokių tarp jūrų turistų nemažai, nepritaikyti grindiniai.

Yra gerų pokyčių, kurių neįmanoma nepastebėti, bet Piliavietės, senamiesčio zonoje atkūrimas vyksta pernelyg lėtai.


Ką darys Klaipėda?

Galima teigti, kad ne viskas tvarkoje, girtis, kiek daug padarėme dėl kruizinių laivų turistų. Aiškinti, kokie jie svarbūs miestui, nors kai kam atrodo, kad visai nesvarbūs, nes pajamų iš to gaunantis tik siauras verslininkų ratas.

Bet turime vertinti tame kontekste, koks jūrų turizmo versle vyksta visoje Baltijoje. Jūrų turizmas yra viena sparčiausiai augančių verslo šakų Baltijos jūros regione. 2018 m. jūrų turistų Baltijos jūros regione padaugėjo 7,3 proc., šiemet jų bus 6,6 proc. Šiais metais Baltijos jūrą aplankys 5,8 mln. jūrų turistų.

Nors jūrų turizmas Baltijos jūros regione auga, Klaipėdoje, Baltijos kruizų asociacijos duomenimis, jis antrus metus iš eilės mažėja. Pernai 7 procentais, šiemet - 14 procentų. Blogiau tik Rygoje, kur ir pernai, ir šiemet mažėjimas po 13 proc.

Kol kas nėra jokių nuostatų, ką dėl jūrų turizmo pritraukimo papildomai, išskyrus tai, kad lankosi tarptautinėse turizmo parodose, darys Klaipėda. Gal manoma, kad ir daryti papildomai nieko nereikia, nes vietoje 52 laivų šiemet, kitais metais Klaipėdoje lankysis 64 laivai? Bet tai nėra joks žingsnis į priekį. Kruizinė laivyba Klaipėdoje iš dalies lieka įstrigusi ties daugiamete riba, nors laivų ir keleivių Baltijos jūroje daugėja.


Konkurentai jau ir visai šalia

Kažką daryti dėl jūrų turistų Klaipėdai anksčiau ar vėliau reikės, nes konkurencija dar didės.

Teoriškai Klaipėdos uosto kruizų konkurentai yra visi uostai Lenkijoje, Latvijoje ir netgi dalis mažesnių Švedijos uostų.

Apie naujo kruizinių ir keleivinių laivų komplekso statybą yra prakalbusi Rygos uosto administracija. Ji tam žada panaudoti miesto centre buvusio anglių krovos terminalo teritorijas. Latvijos sostinė yra išsikėlusi ambicingą planą - pasiekti, kad iki 2030 m. užsuktų apie 150 kruizinių laivų. Dabar Rygoje jų kasmet lankosi per 80.

Dalį kruizinių laivų ir keleivių nuo Klaipėdos taikosi nuvilioti Kaliningrado srityje Pionerske statomas keleivinių ir kruizinių laivų terminalas. Pagal šio terminalo projektą jis per metus galės priimti 110 kruizinių laivų. Ar jų bus bent trečdalis iš to pajėgumo, jau kitas klausimas. Tačiau bet kokiu atveju naujo kruizinio terminalo šalia Klaipėdos atsiradimas reikš, kad į Pionerską užsukęs laivas į Klaipėdą tikrai nebeplauks.

Save pasaulio kruizinės laivybos kompanijoms oficialiai pristatė ir Latvijos Liepojos uostas. Jo atstovas šiemet prisistatė didžiausių kruizinių laivų parodoje „Seatrade Cruise Global 2019“ Majamyje. Nuo praėjusių metų Liepojos uostas tapo tarptautinės kruizinių linijų asociacijos nariu. Liepoja tikisi nuo 2020 m. sulaukti daugiau kruizinių laivų. 2018 m. Liepojos uoste lankėsi vienintelis kruizinis laivas „Saga Sapphira“.

Bet kurio kruizinio laivas užsukimas į Liepojos uostą vėlgi reiškia, kad jis į Klaipėdą nebeplauks arba dar tiksliau, kad spręsdami, kur plaukti kruizinio laivo operatoriai rinkosi tarp Klaipėdos, Gdansko, Liepojos, Rygos gal netgi Vizbio.

[Tylus]

Laukiama stulbinančio kruizinio sezono

Nors registracija kitų metų kruiziniam sezonui dar nesibaigė, tačiau jau dabar aišku, kad jis atplauksiančių laivų ir turistų skaičiumi sutriuškins visus buvusius rekordus. Naujausiais duomenimis, yra užsiregistravę net 68 kruiziniai laivai. Iki šiol daugiausiai kruizinių laivų sulaukta 2007 metais, tuokart kruiziniai laivai į Klaipėdą užsuko 65 kartus.

"Nuotaikos tikrai optimistinės – matome, kad Klaipėda yra įdomi ir patraukli kruiziniams turistams. Susidomėjimą mūsų vieninteliu šalies uostamiesčiu jaučiame ir tarptautinėse parodose. Kitų metų kruizinis sezonas bus išskirtinis ne tik laivų bei turistų gausa, bet ir savo trukme – pirmasis kruizinis laivas atvyks labai ankstyvą pavasarį – kovą, o paskutinis - spalio pabaigoje. Ilgas kruizinis sezonas ne tik sprendžia turizmo sezoniškumo problemas, tačiau kelia ir papildomų iššūkių turizmo ir uosto specialistams. Būtina pasirengti priimti laivus bet kokiomis oro sąlygomis, pasirūpinti, kokiomis pramogomis nustebinti turistus šaltuoju metų laiku", – apie artėjantį kruizinį sezoną pasakojo Kristina Gontier, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė.

Liepos 22 dienos duomenimis, Klaipėdoje sulaukta 30 kruizinių laivų, jais atplaukė 41 694 turistai. Šiais metais uostamiesčiui pavyko prisivilioti rekordinį skaičių pirmą kartą atplaukusių laivų – net 10. Jų žvalgytuvės ypač svarbios tolimesniam kruizinės laivybos augimui. 2019-aisiais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuks 51 kartą, laukiama apie 80 000 turistų.

Skaičiuojama, kad 2019 metais visame pasaulyje plaukioja apie 400 kruizinių laivų. Numatoma, kad 2019 m. kruizinių keleivių skaičius gali siekti apie 30 mln., Baltijos jūros regione – apie 5 mln. keleivių, tai sudaro 16 proc. visos pasaulinės rinkos dalies. Iki 2027 metų bus pastatyta ne mažiau kaip 120 naujų kruizinių laivų. Šiuos laivus gamina 14 laivų gamyklų, esančių Europoje, ir 2 laivų gamyklos Kinijoje.

[Tylus]

Europos kruizų parodoje ir Klaipėdos uostas

Naujausios tendencijos kruizinės laivybos sektoriuje pristatomos Hamburge prasidėjusioje, tris dienas truksiančioje tarptautinėje kruizinio turizmo parodoje "Seatrade Europe 2019“. Didžiausioje Europos kruizų parodoje Klaipėdos uostas pristatomas jau aštuntą kartą.

Kaip teigia organizatoriai, paroda "Seatrade Europe“ išlieka su kruizais susijusio verslo atstovų susitikimo vieta, kuri pritraukia tūkstančius šios rinkos dalyvių iš visos Europos. Parodoje dalyvauja kruizinės laivybos linijų, kelionių agentūrų, laivų statybos pramonės, kruizinių uostų ir kitų susijusių sektorių atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Renginys suteikia galimybę išgirsti naujausias tendencijas, užmegzti glaudesnius ryšius bei surasti naujų partnerių.

Kas antrus metus vykstančioje parodoje dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, įmonės "Estma“, "Klaipėdos Mėja“, "Krantas Travel“ ir "Klaipėdos laivų remontas“, UAB "Wm H. Muller & Co.“, UAB "Interbanga“. Klaipėdos uosto stendas parodoje užima 16 kv. m.

"Pristatome Lietuvos pajūrį kaip išskirtinį ir patrauklų kruiziniams turistams. Didžiulę vertę įgauna nepaliesta gamta, asmeninis dėmesys kiekvienam turistui. Keleiviai gali lankytinas vietas atrasti individualiai, pavaikščioti unikaliose kopose, atsiranda galimybė ir šio segmento turistams rinktis pažintį su mūsų uostamiesčiu važiuojant dviračiais ir taip toliau. Iš tiesų, šio renginio metu turime galimybę susitikti su kruizinių linijų, kelionių agentūrų atstovais ir sužinoti jų lūkesčius, pageidavimus bei pristatyti mūsų naujienas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier.

Šiemet kruizinės laivybos sezoną Klaipėdoje spalio pirmoje pusėje užbaigs laivas "Nordstjernen“. Šį sezoną mūsų pajūrį turėtų aplankyti per pusšimtis kruizinių laivų, o kitiems metams jau yra užsiregistravę daugiau kaip 70 kruizinių lainerių.

[Tylus]

Augant jūriniam turizmui – dar vienos kruizinių laivų krantinės poreikis

Klaipėdos uoste baigėsi kruizinių laivų sezonas – jį apvainikavo unikalus, 1956 metais pastatytas ekspedicijų laivas "Nordstjernen". Su Norvegijos vėliava plaukiojantis laivas atplukdė 85 turistus. Kadangi šis laivas Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą, jo įgulai Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna įteikė uostamiesčio herbą.

"Nė vienais metais neteko laivų įguloms įteikti tiek daug uostamiesčio herbų – įprastai tokių dovanų sulaukia tie laivai, kurie į Klaipėdos uostą atplaukia pirmą kartą. Šiais metais uostamiestis priviliojo rekordinį skaičių pirmą kartą atplaukusių laivų – net 11, paprastai būna po 3–4. Džiugina ir tai, kad šiais metais pavyko pritraukti 4 naujas kruizines linijas, tradiciškai būna po 1–2", – pasakojo Uosto direkcijos Tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier.

Šiais metais Klaipėdos uoste kruiziniai laivai švartavosi 51 kartą, laivais atplaukė daugiau kaip 68 tūkstančiai turistų. Apie 60 proc. turistų buvo iš JAV, 20 proc. – iš Vokietijos, taip pat daug sulaukta italų, ispanų, prancūzų.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 450 okeaninių kruizinių laivų (panašus skaičius yra ir upinių kruizinių laivų). Numatoma, kad 2019 m. kruizinių keleivių skaičius gali siekti apie 30 mln., Baltijos jūros regione – apie 5 mln. keleivių, tai sudaro 16 proc. visos pasaulinės rinkos dalies. Iki 2027 metų bus pastatyta ne mažiau kaip 120 naujų kruizinių laivų. Daugiausia naujų laivų bus pastatyta 2021 metais, todėl tikėtina, kad būtent po dvejų metų regionuose kruizinė laivyba dar labiau augs.

"Skirtingai nei kitos linijinės laivybos sritys, kruizinė laivyba yra įgijusi „imunitetą“ prieš ekonominę recesiją. Pasaulyje kruizinė laivyba per metus auga vidutiniškai po 6–7 proc. Tokio tipo laivyba sparčiai diferencijuojasi: laivai, paslaugos laivuose ir uostuose orientuojasi į vis naujas ir didesnes potencialių keleivių grupes. Šiuo metu ypač sparčiai auga ekspedicinių kruizų segmentas, šiandieninis uosto svečias – laivas „Nordstjernen“ yra būtent toks. Yra pastebima ir kita tendencija – labai sparčiai auga upinių kruizų segmentas, todėl yra rizika, kad tokie kruizai gali tapti labai rimtais konkurentais okeaniniam turizmui", – sakė K. Gontier.

Nors Klaipėdos uoste registracija 2020 metų kruiziniam sezonui dar nesibaigė, tačiau jau dabar aišku, kad jis atplauksiančių laivų ir turistų skaičiumi sutriuškins visus buvusius rekordus. Naujausiais duomenimis, yra užsiregistravę net 76 kruiziniai laivai, kuriais turėtų atkeliauti apie 80 tūkstančių turistų, uoste apsilankys 10 naujų kruizinių laivų. Tai bus ne tik intensyviausias, bet ir ilgiausias kruizinės laivybos sezonas – prasidės kovą ir baigsis tik spalio pabaigoje.

"Matome, kad Klaipėdos uostas kruizinėms linijoms tampa vis patrauklesnis, jaučiame didžiulį tarptautinį susidomėjimą. Todėl ateityje iškyla grėsmė, kad nebegalėsime priimti tiek kruizinių laivų, kiek jų norėtų atplaukti į Lietuvą. Kad taip nenutiktų, būtina pavirtinti uosto bendrąjį planą, atsivertų galimybės uoste pastatyti dar vieną modernią kruizinių laivų krantinę. Tai leistų dar labiau plėtoti jūrinį turizmą ir duoti dar didesnę pridėtinę vertę miestui ir valstybei", – teigė K. Gontier.

Kruizinė laivyba ypač reikšminga visam Klaipėdos regiono turizmo sektoriui, smulkiajam verslui. Skaičiuojama, kad tradiciškai vienas kruizinio laivo turistas, išlipę į krantą, palieka 50–70 eurų.

[Tylus]

Į Klaipėdą po mėnesio atplaukia pirmas kruizinis laivas: koronaviruso grėsmė skatina ruoštis

Po mėnesio, kovo 31 dieną, į Klaipėdą atplauks pirmasis šį sezoną kruizinis laivas. Antradienį įvairių institucijų atstovai aptarė veiksmus, kurių būtų imtasi laivo įgulai ar keleiviams susirgus koronavirusu. Klaipėdos uostas negalėtų atsisakyti priimti laivo, kuriame yra užkrėstas žmogus, todėl svarbu žinoti, kas būtų daroma.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė sako, jog jaudulio esama, nes klaustukų, kas ir kaip būtų daroma, išlieka. Visuomenės sveikatos centro atstovai teigia, jog kiekvienas konkretus atvejis labai individualus ir kiekvieno scenarijaus numatyti neįmanoma, tačiau koordinaciniai veiksmai esą yra aiškūs.

Kovo 31-ąją į Klaipėdą atplauks Jungtinėje Karalystėje kelionę pradedantis laivas „Astoria“. Keleivių skaičius paaiškės likus porai dienų iki atvykimo. Laivas keliaus po Baltijos šalių uostus.

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė R.Savickienė viliasi, jog sezonas praeis sklandžiai, tačiau neslepia, jog žinia apie koronaviruso atvejus Italijoje nuogąstavimą padidino.

„Šiuo metu 69 kruiziniai laivai sąraše, turėtų atplaukti per sezoną 85 tūkstančiai kruizinių keleivių. Situacija gali keistis dviem kryptimis. Viena jų – kad daugelis pasaulio regionų darosi nebesaugūs, tuo pačiu ir Viduržemio jūros regionas, Azija. Gali būti, kad padaugės laivų Baltijos šalių uostuose, jei išliksime saugus regionas.

Kitas variantas – tiesiog žmonės gali pradėti atsisakyti kruizų. Kruizai gali atvykti į uostą neužpildyti, gali būti mažesni kiekiai turistų juose, – kalbėjo R.Savickienė. – Iki Italijos nejautėm, o atsiradus virusui Italijoje truputėlį tas nuogąstavimas atsiranda. Vis dėlto tai Europos Sąjunga. Daug turime kruizinių linijų. „Costa cruise“ dalis turistų būdavo iš Italijos. Gali sumažėti šitas kiekis keliaujančių žmonių. Turime viltį, kad visas tas dalykas išsispręs.“

...

[Tylus]

Rekordinio sezono viltys žlugo: virusas smogė kruizų verslui, Klaipėda jų šiemet greičiausiai nebesulauks

„Viltis miršta paskutinė, bet manau, kad ne“, – sako Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė, paklausta, ar šį sezoną į uostamiestį užsuks kruiziniai laivai. Šiemet miestas tikėjosi rekordinio laivų sezono, planuota, jog atplauks 66 laivai. Klaipėdos uosto atstovė Kristina Gontier į situaciją žvelgia optimistiškiau ir mano, jog rugsėjo viduryje miestas dar gali sulaukti nedidelių kruizinių laivų.

Šis sezonas miestui turėjo būti ilgiausias priimant kruizinius laivus. Pirmojo laivo laukta kovo 31-ąją, o paskutinio – spalio gale. Į miestą turėjo atplaukti rekordinis skaičius turistų, kuriuos, planuota, atgabens 66 laivai. Deja, pasaulinė koronaviruso pandemija ypač skaudžiai parklupdė turizmo sektorių. Išgąstį keliautojams sukėlė ir istorija apie viruso išplitimą kruiziniame laive „Diamond Princess“, kuriame buvo įkalinti juo plaukę turistai.

Kol kas Klaipėdos uostas turi informacijos apie atšauktas kruizines keliones į miestą iki liepos 8 dienos, tačiau neabejojama, jog atšaukimų bus ir daugiau.

„Jie turi tokią teisę atšaukti kruizą likus 30 dienų iki atvykimo. Be jokios abejonės, pačios kruizinės linijos komunikuoja su žmonėmis, kelionė perkeliama į kitus metus. Manau, kad kruizų šiemet neturėsim. Kruizinis verslas yra tas, kuris atsistatys vėliausiai. Keletas priežasčių. Pačią didžiausią neigiamą įtaką padarė „Diamond Princess“ – daug užkrėtimų, žmonės uždaroj erdvėj. Tas atvejis prigąsdino ir keliautojus, ir pačias kruizines kompanijas.

Daug dėmesio šiuo metu skiriama laivų pertvarkymui. Daugelis planuoja atsisakyti bufeto, bus staliukai skirti dviem žmonėms. Perdaromos laivo erdvės, kad būtų laikomasi atstumo, atsisakoma SPA, kosmetikos salonų, kitų dalykų. Vyksta visas procesas. Didžioji dalis įgulų sugrąžintos namo, o laivai stovi statyklose, gamyklose, perdaromi, tvarkomi. Tai nevyksta greitai. Kruizinei laivybai, kitaip nei aviakompanijoms, kurioms lėktuvuose nieko nereikėjo pakeisti“, – kalbėjo R.Savickienė.

Turizmo centro vadovė sako, jog situacija iš tiesų liūdna, o dar labiau liūdina tai, jog greičiausiai kruizinės laivybos atgaivinimo kelią reikės pradėti iš naujo.

„Kaip ne kartą sakyta, nusinulino visi pasiekti rezultatai. Turėsim pradėti su nauja rinkodara, skrydžių pritraukimu iš naujo. Reikia įvertinti tai, kad maždaug prieš penkiolika metų, kai Klaipėda pradėjo intensyviai dirbti su kruizinėmis linijomis, kaimynai nebuvo tokie stiprūs. Dabar ir jie investuoja. Gdanskas, kuris nebuvo tiesioginis konkurentas, dabar yra. Kaliningrado naujas uostas – konkurentas. Visi užaugo kartu su mumis. Įdirbis miesto ir uosto prasidės iš naujo.

Rinkodarine prasme reikės nemažų investicijų, kūrybiškumo. Ir pačios Lietuvos prisidėjimas bus reikalingas, ne tik Klaipėdos“, – sakė turizmo centro vadovė, tyliai pasidžiaugusi, kad kai kurie regiono merai pagaliau pripažino kruizinių laivų svarbą šiam kraštui ir turizmo sektoriui, nes anksčiau būta replikų, jog šie turistai sukelia bėdų ir problemų.

Tiesa, R.Savickienė sako „laikanti kryžiukus už kiekvieną laivą“, kuris, nors maža tikimybė, visgi gali atplaukti. Pastebima, jog kai kurios kruizinės linijos vis dar pardavinėja keliones.

„Nori ir kompanijos plaukti, nes kiekviena prastova tai ne tūkstančiai, tai dešimtys ir šimtai tūkstančių nuostolio. Daugelis kruizinių kompanijų, pavyzdžiui, „Costa“ visiems, kurie buvo užstrigę laivuose, padovanojo po kruizą vėlesniu laikotarpiu. Taikomos įvairios priemonės, kad susigrąžintų turistus į laivus. Viltis miršta paskutinė. Gal paskutinis šio sezono laivas bus kartu ir pirmasis. Mes tikrai laukiame. Komunikuojame visas Baltijos regionas, siunčiam sveikinimus ir kalbam, kad pasiilgom, bet viskas priklauso nuo situacijos“, – pasakojo turizmo centro vadovė.

...

[Tylus]

Planuotas rekordinis kruizų sezonas šiemet gali visai neįvykti

Klaipėda šiemet planavo rekordinį kruizų sezoną – į uostą turėjo atplaukti 66 laivai, sezonas turėjo būti ilgiausias ir didžiausias, tačiau dėl koronaviruso dar neaišku, ar jis apskritai prasidės.

Skaičiuojama, kad uostas dėl to patirs apie 0,8 mln. eurų nuostolių, o miestas negaus apie 2 mln. eurų pajamų.

Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier sako, jog pandemija ypač paveikė kruizinį turizmą, todėl proveržio šiemet tikėtis nereikėtų.

„Turėjo būti didžiausias sezonas keleivių atžvilgiu, įplaukimų skaičiumi, taip pat ilgiausias, rekordinis sezonas, bet atsitiko taip kaip atsitiko, tikrai toks jis nebus, o kiek tų laivų atplauks – ar du, ar trys, keturi, o gal visai neatplauks. Situacija labai dinamiška“, – BNS teigė K. Gontier.

Anot jos, pirminiais duomenimis, keletas nedidelių kruizinių ir ekspedicinių laivų turėtų atplaukti iš Vokietijos rugsėjo pradžioje.

Pasak K. Gontier, kruizų verslo atstovai aktyviai domisi galimybe atplaukti su nedideliais, 100–200 keleivių talpinančiais laivais, tačiau tam turi būti atviri ne tik jūrų, bet ir oro uostai, viešbučiai.

„Tai yra sektorius, kuris labai kompleksiškas. Tiek daug jame yra komponentų, kurie turi veikti suderinti. Keliautojų pasitikėjimas turi būti atkurtas, jų srautas turi būti homogeniškas, ne iš visų pasaulio šalių, turi būti užtikrintas jų saugumas laive, įsodinimo uoste turi veikti ir oro linijos, ir viešbučiai, tiekimas užtikrintas, maisto produktai, degalai, niekas neturi strigti, ir uostai turi būti atviri, nes jei kruizas negali pasiūlyti įdomaus uosto, tai keleiviams nėra įdomu“, – sakė ji.


Tikisi atsigavimo kitąmet

Kitų metų sezonui Klaipėdos uostas jau yra rezervavęs 52 laivus, todėl tikimasi, kad jei nebus antros koronaviruso bangos, kruizų verslas atsigaus po metų.

„Tenka šnekėti su partneriais, kruizinėmis asociacijomis, tai 70 proc. visų kruizinių keleivių yra lojalūs, kurie mėgsta šitą sektorių, tai jeigu jie neturėjo progos keliauti šiais metais, jie savo keliones nukelia į kitus metus. Kitų metų aukštas rezervacijų skaičius rodo, kad šitas sektorius turėtų greit atsigauti“, – teigė K. Gontier.

Uosto atstovė taip pat sako, kad net ir įvykus antrai koronaviruso bangai, kruiziniai laivai kaip tik gali būti nukreipti į saugesnes Baltijos jūros regiono valstybes.

„Labai tikėtinas variantas, kad iš nesaugesnių arba galimai nesaugių regionų, kurie galėtų būti nesaugus per antrąją bangą, galbūt dalis kruizinių laivų bus nukreipta į Baltijos ir Šiaurės jūros regioną, nes pas mus situacija kontroliuojama, ir Estijoje, ir Latvijoje“, – sakė K. Gontier.

Už jūrinį saugumą atsakinga Europos Sąjungos institucija šiuo metu rengia specialias rekomendacijas uostams ir kruiziniams laivams, kurios turėtų užtikrinti saugų tokios laivybos atsigavimą, jos turėtų būti pateiktos artimiausią savaitę.


Klaipėda vasarą tikisi sulaukti daugiau vietos turistų

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė teigia, kad neįvykęs kruizų sezonas atneš nuostolių ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, tačiau šiemet tikimasi daugiau vietos turistų, atostogaujančių savo šalyje.

„Tikimės daugiau turėti, nes šie metai išskirtiniai, dauguma keliaus ir keliauja po Lietuvą, akivaizdžiai matome, kad savaitgaliais padaugėja žmonių ir Klaipėdoje, ir visame Lietuvos pajūryje, ir orai ypač dėkingi. Jautėsi, kad atvyksta žmonės iš visos Lietuvos“, – BNS sako R. Savickienė.

„Kita vertus, turime pripažinti, kad nesame kurortinis miestas, dauguma renkasi Palangą ir Neringą, tačiau norime priminti, jog Klaipėda irgi turi paplūdimių, ir visų poreikiams“, – pridūrė ji.

Centro vadovės teigimu, atsivėrus Baltijos šalių sienoms, taip pat padaugėjo turistų iš kaimyninių šalių. Visgi, pasak R. Savickienės, sunku prognozuoti, kiek turistų miestas šiemet sulauks, nes nemaža dalis keliones planuoja paskutinę minutę, be to, įtakos turi ir orai.