Uostas

[Eimantas]

2012 07 26

"Begos" naujasis pirsas su krovos įranga

[Eimantas]

2012-08-20, 11:01
Klaipėdos uosto gilinimui – svarbūs akcentai

Pagal didįjį ginimo projektą jau atlikta darbų už 47 mln. litų. Tai sudaro daugiau kaip trečdalį, nes visa projekto vertė 129,5 mln. litų.

Šis projektas apima uosto laivybos kanalo gilinimą nuo 13–13,5 iki 14,5 metro ir platinimą nuo nuo 120 iki 150 metrų pradedant Danės upės žiotimis ir baigiant Jūrų perkėla. Bus geriokai praplatintas laivų apsisukimo kanalas ties „Klaipėdos Smelte“, atsiras naujas ties krovos kompanija „Bega“.

Iš viso jau iškasta 1 mln. 622 tūkst. kubinių metrų grunto. Iki kitų metų vasaros bus iškasta ir į jūros sąvartyną išgabenta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...i-443762/psl-1

[Eimantas]

Uosto gilinimo darbų fronte - naujos užduotys

Šiemet Klaipėdos uosto akvatorijoje atliekama daug gilinimo darbų. Be pačios Uosto direkcijos numatytųjų, dar prisidės ir gilinimo darbai, susiję su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Nors dar daug darbų nepadaryta, tačiau jau dabar galvojama apie uosto ateitį, apie tai, iki kiek jį galima gilinti.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/uost...duotys-794914/

[Eimantas]

2012-08-27, 11:19
Lietuviški grūdai jau plaukia į užsienį

Savaitgalį Klaipėdos uoste pradėtas krauti krovininis laivas, kuris šią savaitę išplukdys Lietuvos žemdirbių užaugintus grūdus į užsienį.

Savaitgalį į Klaipėdą atplaukė 63 tūkstančių tonų talpos krovininis laivas, kuris išplukdys lietuviškus grūdus į užsienį. Kraunami ir mažesnių talpų laivai. Uoste į esamus sandėlius šiandien dar galima priimti daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių tonų grūdų.

Teigiama, kad grūdų eksportas galėjo prasidėti ir anksčiau, jeigu grūdų eksportuotojai būtų paskubėję užsisakyti laivus. Esą drėgni orai sutrikdė grūdų priėmimą ir talpinimą į tarpinius sandėlius. Žemės ūkio ministerija skyrė 109 mln. litų investicinės paramos iš Kaimo plėtros fondo pagerinti grūdų džiovinimo ir sandėliavimo pajėgumus.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ju...uzsieni-445024

[Eimantas]

Į "Klaipėdos naftą" atkeliauja "kvapų gaudyklė"
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...udykle-796893/

[dyko]

Buriuotojo nuomonė apie SGD terninalą ir naują uostą mažiesiems laivams

http://www.vejo3.lt/2012/08/buriuotojai-ir-terminalas/

[Eimantas]

Iš uosto išsiurbs 200 tūkst. kubinių metrų užteršto dumblo

Iš mirties taško pajudėjo užteršto grunto aikštelės projektas. Realūs darbai, kurie truks apie pusantrų metų, turėtų prasidėti jau gruodį. Iš uoste esančių dokų planuojama išsiurbti apie 200 tūkstančių kubinių metrų užteršto dumblo.

Pasak specialistų, per maždaug 50 metų, kai buvo pastatyti pirmieji dokai, duobėse, kuriose remontuojami laivai, susikaupė daugiau kaip 200 tūkstančių kubinių metrų dumblo. Tai nuo laivų nuvalytų dažų sluoksniai, įvairūs smulkieji metalai, kitos liekanos. Valyti dokus planuota seniai, tačiau laidoti užterštą gruntą jūroje sąvartyne uždraudė aplinkosaugininkai. O prieš dešimt metų gautas Pasaulio banko lėšas, apie 10 mln. litų, panaudoti nesugebėta.

„Situacija vis blogėjo. Dokų nebegalima giliau nugramzdinti, negalima priimti didelių laivų remontui“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz25gmFDh67

[Eimantas]

Vakar. 144-oji krantinė.


Krantinė jau senokai pastatyta, dabar plokštėmis išklota aikštelė, sumontuoti iš šiaurinės KLASCo dalies atgabenti kranai, nutiestas geležinkelis (bet kažkodėl vis nesujungiamas su Draugystės st. Perkėlos kelynu.) Ir dar neaišku kaip su gyliu prie pat krantinės. Viskas labai ilgai vyksta. Čia turbūt kraus metalą, kuris dabar kraunamas KLASCO šiaurinėje teritorijoje (ex. Prekybos uoste).

[Eimantas]

IT sistemos uoste: tobulinamos senos, kuriamos naujos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne tik įgyvendina grandiozinius infrastruktūros tobulinimo projektus, stato krantines, kainuojančias milijonus litų, bet ir turi 18 įvairios paskirties ir sudėtingumo IT sistemų, o visas uosto optinis magistralinis duomenų perdavimo tinklas sudaro apie 20 kilometrų. Šitas didelis ūkis taip pat reikalauja nuolatinio dėmesio ir lėšų. Uostui jau reikia naujos laivybos valdymo sistemos.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/it-s...805615/,page.1

[Eimantas]

Konkursus Klaipėdoje dabar laimi latviai

Šį kartą latviai rekonstruos dvi krantines, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Darbų vertė - 26,35 mln. Lt. Juos pradėti Latvijos statybininkai ketina jau lapkritį. Pagal sutartį šiuos darbus privalu atlikti per 15 mėnesių.

Uosto direkcijos atstovų teigimu, realūs darbai krantinėse prasidės nuo statybos aikštelės perdavimo dienos.

Latviai rekonstruos 7 krantinę, pratęsiant ją 6 krantinės link, ir 8-9 krantines. Pastarųjų rekonstravimo darbai bus atliekami numatant statybos etapus. Per pirmą statybos etapą bus rekonstruojama 8 krantinės šiaurinė dalis, kurios ilgis - 90 metrų.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...atviai-809700/

Krovos įranga uostą pasiekė naktį ir su policija

Šis milžiniškas piltuvas, kurio talpa – 100 kubinių metrų, o našumas – 1200 kubinių metrų per valandą, bus eksploatuojamas ant naujai pastatyto pirso kompanijos „Bega“ nuomojamoje uosto teritorijos dalyje. Bunkeris aprūpintas aspiracine sistema, užkirsiančia kelią dulkėjimui vykdant krovos darbus.

Žinia, kiek anksčiau „Bega“ ant minėto pirso sumontavo našų laivų krautuvą, o rugpjūčio pabaigoje priėmė Austrijoje įsigytą galingiausią Klaipėdos uoste mobilųjį greiferinį kraną „Liebherr LHM 420“.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...licija-809958/

[Eimantas]

Deviacijos įrenginys iškeltas iš uosto akvatorijos

http://www.ve.lt/naujienos/jura/devi...orijos-813141/

[Muzungus]

gal kas gali paaiškinti kokią funkciją atliko tas įrenginys?

[groundzer]

gal kas gali paaiškinti kokią funkciją atliko tas įrenginys?

Buvo naudojamas bandymo poligone, šalinti laivuose susidarančią magnetinio kompaso deviaciją. Šis reiškinys apibūdinamas kaip kompaso rodyklės krypties nesutapimas su tikruoju šiaurės poliumi. Kadangi laivas yra pagamintas iš plieno, o jis turi magnetinių savybių, todėl laivo korpusas papildomai įmagnetina kompaso rodyklę ir jinai pradeda rodyti netikslų kursą.

[taimis]

Buvo naudojamas bandymo poligone, šalinti laivuose susidarančią magnetinio kompaso deviaciją. Šis reiškinys apibūdinamas kaip kompaso rodyklės krypties nesutapimas su tikruoju šiaurės poliumi. Kadangi laivas yra pagamintas iš plieno, o jis turi magnetinių savybių, todėl laivo korpusas papildomai įmagnetina kompaso rodyklę ir jinai pradeda rodyti netikslų kursą.

Įdomu, įdomu. Gal galima daugiau info tiems kurie nesupranta. Kaip, iki kada jis buvo naudojamas?

[groundzer]

Įdomu, įdomu. Gal galima daugiau info tiems kurie nesupranta. Kaip, iki kada jis buvo naudojamas?

Viskas buvo atliekama bandymų metodu kartu atliekant ir skaičiavimus. Tiesiog laivas praplaukdavo šiuos įrenginius keletą kartų, kaskart pakeičiant kursą 180 laipsnių. Tas įrenginys papildomai, kaip ir laivo magnetinis laukas, veikdavo magnetinį kompasą. Tada atliekami skaičiavimai (berods yra du Elio ir Kolongo metodai). Naudojant Kolongo metodą, dar papildomai buvo naudojamas pelengatorius. Čia daug aiškinimo, nenoriu jūsų galvas "užkvaršinti" Žodžiu atlikus skaičiavimus buvo atitinkamai pastumdomi magnetai, esantys Magnetinio kompaso korpuse.
Tokie bandymai, ko gero, buvo atliekami iki tol kol neišpopuliarėjo girokompasai. Šitie daikčiukai patikimesni, ir svarbiausia jų veikimui visiškai neturi įtakos laivo magnetinis laukas.

[Eimantas]

Užsienio ekspertų patarimai Klaipėdos uostui kenkia?

Jūrinio mokslo, studijų ir verslo reikalus koordinuojančios asociacijos „Baltijos slėnis“ direktoriumi tapęs Valentinas Greičiūnas ragino nepasikliauti vien vokiečių, danų ar olandų ekspertais. Besivystantis Klaipėdos uostas tampa konkurentu ir tokiems uostams kaip Hamburgas, Amsterdamas, Zebriugė. Šių šalių ekspertai turi interesų savų valstybių požiūriu.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz281MUDacF

[digital]

Sunkiai ištrauktą stulpą atiduotų už dyką
Gediminas PILAITIS
LR korespondentas
2012-10-03

Lietuvos energetiniam saugumui svarbaus Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statytojai jau gali lengviau atsikvėpti – Klaipėdos jūrų uoste juos stabdęs nenaudojamas stulpas pagaliau pašalintas.


Uostininkai apsidžiaugtų, jei šį valstybės nacionalizuotą ir iš vandens jau pašalintą stulpą pasiimtų buvę jo savininkai. G.Stankaičio nuotr.

Dar sovietmečiu pastatytas deviacijos įrenginys tapo rimta kliūtimi SGD terminalo statybai, kai paaiškėjo, kad tai yra ne valstybės, o privati nuosavybė.

Apsukri verslininkė vilnietė Aurelija Trečekauskienė kažkada jį įsigijo žvejybos įmonės „Jūra” turto pardavimo aukcione už 100 litų.

Nebuvo lengva atsikratyti šio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) akvatorijoje daug metų riogsojusio seno griozdo.

Lietuvoje nėra technikos, galinčios pakelti iš vandens 12,6 metro aukščio ir 310 tonų sveriantį gelžbetonio stulpą ir saugiai nuplukdyti jį į krantą.

Dėl keistokomis aplinkybėmis privatizuoto įrenginio įsiplieskę teisminiai ginčai nenurimę – nepatenkinta sprendimu jį nacionalizuoti valstybės reikmėms A.Trečekauskienė, regis, ketina bylinėtis toliau.

Stulpui pašalinti prireikė iš Lenkijos atplukdytos galingos technikos. Jūrų uosto direkcijai visi darbai kainavo daugiau nei 200 tūkst. litų.

Virš uosto vandenų iškilęs nacionalizuotas stulpas iš pradžių buvo apjuostas metalo lynais.

Smėliu užpildytą tuščiavidurį gelžbetonio apvalkalą su perdangomis viduje paguldė ant dugno dvi baržos.

Po to narai siūlė jį susprogdinti ir iškelti gabalais.

Bet tokiems darbams nepritarė aplinkosaugininkai ir specialiosios tarnybos. Šalia esančių terminalų valdytojai irgi sunerimo – sprogimo banga galėjo pažeisti uosto krantines, prie kurių švartuojasi laivai.

Svarstytas kitas variantas – uosto dugne gulintį stulpą sutrupinti galingų žemkasių kaušais. Klaipėdos jūrų uostą gilinančios užsienio kompanijos, aišku, nepanoro rizikuoti, gadinti savo technikos.

Siūlymas senąjį deviacijos ženklą iškelti iš vandens ir nuplukdyti į artimiausią sąvartyną atviroje Baltijos jūroje bene labiausiai pašiurpino Klaipėdos uosto saugios laivybos specialistus.

Jeigu toks 6,5 metro skersmens griozdas, netyčia nuslydęs nuo baržų atsidurtų įplaukos kanalo dugne, uosto veikla būtų paralyžiuota – sumažėjus gyliui į jį negalėtų įplaukti didžiakrūviai laivai.

Stulpą pakėlė ir saugiai į krantą nugabeno iš Gdansko uosto atgabentas 500 tonų keliamosios galios plaukiojantis kranas „Maya”.

Krantinėje gulinčią senieną dar teks trupinti, gabenti į sąvartyną.

Uosto valdytojai nesupyktų, jei A.Trečekauskienė pasiimtų ir kur nors išsivežtų jai anksčiau priklausiusį stulpą.

Teks grąžinti šimtą litų

* Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl valstybei priklausiusio seno deviacijos įrenginio perleidimo A.Trečekauskienei, ankstesnius sandorius pripažino negaliojančiais ir atmetė savininkės ieškinius. To prašė viešąjį interesą gynę teisėsaugininkai.

* Nors šis įrenginys buvo privatizuotas neteisėtai, teismas įpareigojo valstybę grąžinti A.Trečekauskienei už jį sumokėtus pinigus – 100 litų.

* Tiesa, Valstybinė registro įmonė stulpą įvertino 12 tūkst. litų. Ši suma pervesta į KVJU direkcijos depozitinę sąskaitą.

[Eimantas]

Klaipėdos uostas: trąšų – mažiau, grūdų – perteklius

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...ius-194-261913

[Eimantas]

Pradėti bandomieji krovos darbai per naująjį terminalą

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ spalio 10 d. prie naujojo pirso krantinės Nr. 67a priėmė pirmąjį laivą ir pradėjo bandomuosius krovos darbus per šiemet kompanijos baigtą statyti Universalų žemės ūkio produktų terminalą.

168 metrų ilgio, 26 metrų pločio sausakrūvį „Tanais Leader“, gavus Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos leidimą, trečiadienį, jau sutemus, sėkmingai įvedė vyriausiasis locmanas–instruktorius Rimvydas Eitutis. Bandomosios krovos metu į laivą iš naujojo terminalo sandėlio bus supilta apie 25 tūkst. tonų lietuviško eksportinio rapso.

Pirmojo laivo prišvartavimas prie pirso – svarbus ir ilgai lauktas įvykis kompanijai „Bega“ bei žemės ūkio produkcijos eksportuotojams ir importuotojams, nes šis hidrotechninis statinys (krantinės 66a-67a) yra sudėtinė infrastruktūrinė kompanijos pastatyto Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo dalis.

Projektinis terminalo pajėgumas siekia apie 2,5 mln. t per metus. Jo technologinė įranga pritaikyta tiek birių žemės ūkio produktų eksportui, tiek importui vienu metu. Todėl terminalas leis patenkinti lietuviškų ar kaimyninių šalių grūdų eksporto, kuris šiemet yra rekordinis, poreikius, o kartu didelio tonažo laivais galės priimti ir importinę žemės ūkio produkciją, kurios poreikis vietinėje bei aplinkinių šalių rinkose pastaruoju metu sparčiai auga.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...minala-822592/

[Eimantas]

Klaipėdos uoste - didžiausias "balkeris"

Trečiadienį į Klaipėdos uostą įplaukė 235 m ilgio, 38 m pločio "Postpanamax" tipo laivas "Venus Horizon". Jis yra pats didžiausias kada nors į Klaipėdos uostą atplaukęs "balkeris", t. y. laivas, gabenantis birius krovinius.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/klai...lkeris-825299/