Uostas

[Eimantas]

Begos pirsas dar statomas.

[Eimantas]

Kompanijos pešasi dėl krantinės, kurios negalima statyti
http://www.ve.lt/naujienos/jura/komp...tatyti-764785/

Apie nulinę krantinę.

[Eimantas]

„Klaipėdos nafta“ paskelbė 23 mln. litų vertės konkursą

Konkurso laimėtojas per metus turės atlikti projektavimo darbus, įrengti dvi po 32,3 tūkst. kubinių metrų talpyklas ir vamzdynus.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz1yjzqz9PE

[Eimantas]

Prašoma Malkų įlanką bent išvalyti

Dar turės būti įrengta 1 km ir 110 m ilgio apsauginė sustiprinanti sienutė po vandeniu, kainuosianti apie 20 mln. Lt. Jos projektavimo darbus atlieka UAB "Sweco hidroprojektas". Pasak R. Mušeckienės, be tos sienutės negalima pradėti gilinimo darbų. Ji bus statoma, ko gero, 2014-aisiais, o gilinimo darbai Malkų įlankoje prasidės galbūt 2015-2016 metais.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/pras...valyti-768905/

[Eimantas]

Dėl Klaipėdos uosto ateities - nežinia

Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdos uoste gali sugriauti artimiausių metų investicijų planus.

Klaipėdos uosto krovos kompanijų vadovai tikisi, kad ir Vilniuje turėtų būti supratimas, jog negalima stabdyti pradėtų darbų. Kompanijos jau turi sutartis, kurių nevykdant, strigtų darbai, partneriams tektų mokėti netesybas.

Uosto direkcijos vadovybė tvirtina, kad investicijos yra uosto sėkmės garantas. Didėjant Uosto direkcijos ilgalaikiam turtui, kurį didino investicijos, krovos rezultatai augo.

2004 metais direkcijos ilgalaikis turtas buvo 800 mln. litų. Uoste buvo kraunama 20,2 mln. tonų krovinių. 2008 metais ilgalaikis turtas jau buvo 1,2 mlrd. litų. Krova sudarė 29,9 mln. tonų. 2011 metais Uosto direkcijos ilgalaikis turtas jau sudarė per 1,4 mlrd. litų. Uoste krauta per 36,6 mln. tonų.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...a-435543/psl-1

[laimutis]

Švedijos ir Amerikos linijų reklaminis atvirukas. 1930 m.

www.ebay.com

[Eimantas]

Pirmasis pusmetis Klaipėdos uoste paliko optimizmo

„Birželį jau pajutome teigiamas krovos tendencijas. Jei ne naftos produktai, kurių bendras smukimas dėl „Orlen Lietuva“ gamyklos remonto buvo 36 procentai, bendra krova jau būtų atsistačiusi į pernykštį lygį“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros
ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz203QkI2E2

[Combat]

Ten didelė dalis anglys sudaro. Reikia mums giliavandenio Būtingėje, manau dalis anglies būtų ir čia kraunama. (Beje sovietiniais metais ją ketinta krauti dab. Klasco teritorijoje, bet jos numigravo į Gdanską.) Be to ir miesto toliau nereikėtų grauti dėl uosto plėtros, juk iki Jakų vistiek neišsiplėsi.

Labai abejoju, kad iš viso toks uostas reikalingas. Principe, tais uostais (Šventoji, Būtingė) bus sudarkyta poilsio ir turizmo zona Šventojoje: molas Šventojoje ir molas Būtingėje sudarys visas sąlygas kūdrai (dalinai) formuotis tarp jų, kur dabar yra pagrindinė poilsiautojų zona. Apart to – triukšmas, tame tarpe ir pravažiuojančių traukinių, atpučiami kvapai ir dulkės iš uosto, tuo labiau, kad galvojama krauti anglį (prisimenant, „Pauosčio“ kelynas ir dabar palieka nekokius prisiminimus). O tai žiūrėk, ir „Orlen Lietuva“ užsimanys ten plėsti savo terminalus. Kršatovaizdis bus sudarkytas; dabar jis, žvelgiant iš pliažo – visai nieko.

Kaži, ar reikėtų tą gabalą paversti industrine zona.

[Eimantas]

Tai diskusijų, arba politinis klausimas. Dabartinis ne guminis, bet dar yra kur tobulėti tikrai. Kad vanduo neužsistovėtų, nors nemanau, kad taip būtų, galima padaryt intarpus ant sijų (pirsai tip dažniausiai statomi). Kokia Liepoja mums priklausytų, tai tas klausimas atkristų automatiškai

[Combat]

Tai diskusijų, arba politinis klausimas. Dabartinis ne guminis, bet dar yra kur tobulėti tikrai. Kad vanduo neužsistovėtų, nors nemanau, kad taip būtų, galima padaryt intarpus ant sijų (pirsai tip dažniausiai statomi). Kokia Liepoja mums priklausytų, tai tas klausimas atkristų automatiškai

Esant tyliam, ramiam vakarui, Liepojos uosto triukšmas net už 25 km („Laikas“) šiek tiek girdisi, tai Šventoji „gaudės“ ištisai: vagonų rūšiavimas, smūgiai vieno į kitą, pranešimai garsiakalbiniu ryšiu. Manyčiau, tas gabaliukas nuo Šventosios iki Latvijos sienos turi būti atiduotas išimtinai tik poilsio ir pramogų industrijai. Reikalinga tik infrastruktūra: kelias palei pajūrį ir tiltas per Šventąją, o visa kita kaip mat pradės „klijuotis“ savaime. Normaliai prieinamo pajūrio su normaliais smėlėtais šlaitais nedaug teturime. Nemanau, kad tą gabaliuką pajūrio reikėtų atiduoti kokiems nors pramonės oligarchams arba Lenkijos naftos produktų terminalų objektams.

Kokią naudą duotų tas uostas? Kiek darbo vietų būtų sukurta, kiek pajamų žmonės iš to uosto turėtų, ar tos pajamas atsvertų gaunamas iš poilsiautojų, taip pat įvertinant jų srauto didėjimą ateityje (dabar jau nebėra Šventojoje, esant geram orui, kur nosį „įkišti“, skirtingai nuo buvusios situacijos prieš kokį 10 metų)?

O dėl Klaipėdos uosto „gumiškumo“, tai manau, kad visokiems krantinių ir kitokios uosto infrastruktūros turėtojams reikia tiesiog ragus nulaužyti. Beje, o kodėl Klaipėdos uostą negalima būtų toliau plėtotį į Kuršių marių gilumą?

[dyko]

Kiek yra tekę būti Jūrmalciemse, kas yra panašiu atstumu nuo Liepojos, tai nė kart nesigirdėjo, o ir vietiniai tokių pastabų neturėjo, nors buvo diskutuota panašiom temom. Tas pats ir su Klaipėda. Turėtų gi ir Palangoj girdėtis, bet gi net 'Dragūnų' kvartale tik pučiant vakarų vėjui įsiklausius galima išgirst pravažiuojančių traukinių gausmą.

Beje, Jūrmalciemse kadaise buvo 60-80 žvejybinių botų, o pirsas tik neilgas ir siauras, naudotas iškrovimui. Laivus ištempinėdavo į krantą vikšriniais traktoriais.

Esant tyliam, ramiam vakarui, Liepojos uosto triukšmas net už 25 km („Laikas“) šiek tiek girdisi, tai Šventoji „gaudės“ ištisai: vagonų rūšiavimas, smūgiai vieno į kitą, pranešimai garsiakalbiniu ryšiu.

[Eimantas]

Esant tyliam, ramiam vakarui, Liepojos uosto triukšmas net už 25 km („Laikas“) šiek tiek girdisi, tai Šventoji „gaudės“ ištisai: vagonų rūšiavimas, smūgiai vieno į kitą, pranešimai garsiakalbiniu ryšiu. Manyčiau, tas gabaliukas nuo Šventosios iki Latvijos sienos turi būti atiduotas išimtinai tik poilsio ir pramogų industrijai. Reikalinga tik infrastruktūra: kelias palei pajūrį ir tiltas per Šventąją, o visa kita kaip mat pradės „klijuotis“ savaime. Normaliai prieinamo pajūrio su normaliais smėlėtais šlaitais nedaug teturime. Nemanau, kad tą gabaliuką pajūrio reikėtų atiduoti kokiems nors pramonės oligarchams arba Lenkijos naftos produktų terminalų objektams.

Kokią naudą duotų tas uostas? Kiek darbo vietų būtų sukurta, kiek pajamų žmonės iš to uosto turėtų, ar tos pajamas atsvertų gaunamas iš poilsiautojų, taip pat įvertinant jų srauto didėjimą ateityje (dabar jau nebėra Šventojoje, esant geram orui, kur nosį „įkišti“, skirtingai nuo buvusios situacijos prieš kokį 10 metų)?

O dėl Klaipėdos uosto „gumiškumo“, tai manau, kad visokiems krantinių ir kitokios uosto infrastruktūros turėtojams reikia tiesiog ragus nulaužyti. Beje, o kodėl Klaipėdos uostą negalima būtų toliau plėtotį į Kuršių marių gilumą?

Kaip suprast ragus nulaužyti? Infrastruktūros turėtoja yra Uosto direkcija. Į marių gilumą tik vos už Kiaulės nugaros, toliau saugoma Natura 2000 teritorija. Be to kuo uostas gilyn, tuo jūros banduo tolyn į marias.

[dyko]

Su plūstančio jūros vandens korta kiek per daug nusvaigstama, juolab, kad Baltijos vanduo nera toks ir sūrus, o ir žuvų populiacijos kalbom neatstatysi

Be to kuo uostas gilyn, tuo jūros banduo tolyn į marias.

[Combat]

Kaip suprast ragus nulaužyti? Infrastruktūros turėtoja yra Uosto direkcija. Į marių gilumą tik vos už Kiaulės nugaros, toliau saugoma Natura 2000 teritorija. Be to kuo uostas gilyn, tuo jūros banduo tolyn į marias.

Klausimas dėl „natūros“, aišku, jautrus. Bet ar Lietuvoje tai reikia labai sureikšminti? Na, nesiveis toje vietoje vienokios žuvys – veisis kitokios. Jei kiltų klausimas „natūra“ ar žmonės, tai „natūra“ turėtų šiek tiek atsitraukti, nes Lietuvos sąlygomis, mano supratimu, gamta dėl to nenukentėtų niekaip.

[Eimantas]

Tai ne vien žuvyse esmė, prasideda saugoma teritorija, be to marių pakrantėje miškas, greta Klaipėdos kanalas ir t.t.

[Combat]

Tai ne vien žuvyse esmė, prasideda saugoma teritorija, be to marių pakrantėje miškas, greta Klaipėdos kanalas ir t.t.

Esu aš tas teritorijas dviračiu pravažiavęs. Mano nuomonė vienareikšmiška: kast, rakt ir statyt! Vilhelmo kanalas (berods, taip jis vadinasi?) yra nefunkcionalus ir jį galima užverst tiek, kiek reikia miestui ir uostui plėtotis. Miškas tam nedideliam gabaliukui kaip ir netrukdytų, o jei reikia – galima lopinėlį ir iškirst; medžiai Lietuvoje auga kai piktžolės. Be to, ten yra visa reikiama infrastruktūra – Draugystės geležinkelio stotis (kuri, mirus „Mukranui“, praktiškai liko be darbo), autokeliai, elektros tiekimas.


Kas Lietuvai, arba netgi Klaipėdos regionui, atsitiktų, jei uostas žengtų dar kokį 1 km gilyn į marias? Atiduočiau net visus 2 km, jei reikia: bala nematė ten to miškelio. Net Kiaulės nugarą galima nukasti, jei ji trukdytų uosto plėtotei ir laivybai. O visi norminiai aktai yra keičiami. Tik nelabai suprantu, kodėl reikėtų vienoje vietoje sukelti didesnes problemas, nei kitoje – mažesnes?

O Šventąją ir teritoriją iki pat Latvijos sienos reikia atiduoti žmonėms: ištiesinti tuos nesąmoningus Šventosios upės vingius, iškasti ir praplatinti upę, įrengti krantines (analogiškai Liepojos „Promenadai“) – uostas tai uostas, gatvę, kuri baigiasi ties „beždžionių“ tiltu, pratęsti į kitą upės pusę. Ir tokiu būdu lipdyt, lipdyt, lipdyt iki pat Latvijos sienos. Būtingės terminalus apsodinti aukštais medžiais, kad net arti priėjus nesimatytų talpų. Jų plėtrai – daugiau anei žingsnio. Klaipėdos aglomeracija turi pasiekti 400 – 450 tūkts. žmonių, o Šventoji su visa jos tąsa turi tapti savotiška Jūrmala. Tik tada mes galėsime konkuruoti su Ryga, kaip turizmo traukos zona.

[Eimantas]

Draugystė tiek krovinių turbūt dar nėra mačiusi...nes anksčiau ten be kelto beveik nieko nebuvo (krovinių srauto atžvilgiu), o dabar pusę uosto aptarnauja.

[Combat]

Gal kas žino, kokioje stadijoje dabar yra tas „Būtingės giliavandenis“?

[Eimantas]

Baltarusija Klaipėdos uostui žada rekordinius krovinių kiekius

2011 metais per Klaipėdos uostą krauta 11,5 mln. tonų krovinių. 2015 metais planuojama per Klaipėdos uostą krauti iki 20 mln. tonų krovinių. Tai siejama su „Belaruskalij“ trąšų krovos didinimu.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...kiekius-440464

„Bega“ pasiruošė veiklai pagal naujas sąlygas

ki 2020 metų kompanija „Bega“ į plėtrą numato investuoti per 330 mln. litų. Investicijų programa pradėta vykdyti 2010 metais. Iki dabar „Bega“ jau investavo 83 mln. litų. Ji užbaigė universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą. Šis kompleksas skirtas tiek eksportui, tiek importui. Nauji sandėliavimo plotai ir našios technologijos suteiks galimybę papildomai 2,5 mln. tonų per metus padidinti „Begos“ krovos pajėgumą.

„Bega“ dar planuoja išplėsti žemės ūkio produktų, birių krovinių taravimo ir distribucijos terminalus, įvesti naujus birių trąšų, cemento, kitų krovinių krovos pajėgumus.

Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrinę dalį siekia per 66 mln. litų. Ji baigia statyti pirsą (krantinės Nr. 66a ir 67a). Tam, kad jis būtų funkcionalus ir terminalas galėtų veikti visu pajėgumu, Uosto direkcija dar turės rekonstruoti 66, 67 ir 68 krantines.

Šiuo metu gilinamas uosto įplaukos kanalas.

Kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis akcentavo, kad labai svarbu iki 14 metrų laiku išgilinti uosto akvatoriją prie kompanijos krantinių.

Kaip „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krovos srityje, taip kompanija „Bega“ birių krovinių srityje planuoja tapti regiono krovinių skirstymo centru, vadinamu HUB-u.

„Bega“ planuoja priimti 70–80 tūkst. tonų birių krovinių gabenančius tarpokeaninius „Panamax“ laivus. Iškrovus produktus, jie būtų perkraunami į mažesnius laivus ir gabenami į kitus Baltijos regiono uostus.

Šiam sumanymui vykdyti Klaipėdoje, „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ jau pastatyta 6 tūkst. tonų talpos barža. Ji jau plukdo krovinius iš „Begos“ į kitus rytinės Baltijos šalių uostus.

Dar viena analogiška barža baigiama statyti.

Įgyvendinusi jau minėtus investicijų iki 2020 metų planus „Bega“ tais metais planuoja krauti apie 10 mln. tonų krovinių. Tai 2,5 kartų viršytų 2011 metų krovą.

Universalaus žemės ūkio produktų terminalo krovos parametrai

Bendra talpa – 160 tūkst. kub. metrų.

Universalumas – 8 sekcijos po 20 tūkst. kub. m skirtingiems produktams.

Priėmimas – dengta vagonų ir automobilių iškrovimo ir pakrovimo stotis.

Našumas – stotyje vienu metu iškraunami 4 vagonai (pajėgumas 1200 kub.m/h), pakraunami 2 vagonai.

Transporteriai – atskiri importui ir eksportui nuo priėmimo stoties iki sandėlio ir krovos krantinių. Bendras dengtų krovos galerijų ilgis – 2,5 km.

Krova – mobilus 1200 tonų per valandą laivų krautuvas ant pirso. 120 tonų keliamos galios kranas.

Technologijos – sumontuotos modernios krovinių temperatūros palaikymo priemonės, krovinių apskaitos sistema.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...s-440331/psl-1

Žodžiu, su vienu sąstatu kiek žais. Padarytų iškart po 20 vagonų tai nespėtų atvežti kai jau galėtų tuščius LG išsivežti...

[Eimantas]

Baltarusiški kroviniai - iš Latvijos

Baltarusijos kroviniai Klaipėdos uoste sudaro trečdalį visų krovinių apyvartos. Prognozuojama, kad jų, kaip ir pernai, taip ir šiemet, bus perkrauta 10-11 mln. tonų. Nors baltarusiai yra reiklūs klientai, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ir UAB Birių krovinių terminalui vis dėlto pavyko pervilioti baltarusišus krovinius iš Latvijos uostų. Kaip tai pavyko padaryti?

http://www.ve.lt/naujienos/jura/balt...tvijos-785591/