Uostas

[ArTuRAs]

O kam cia dabar tie kranai? Juk terminala dar negreit baigs.

"Klasco" parduodamo konteinerių terminalo vertė - 250 mln. litų

1999 metais už 130 mln. litų pastatyto ir pelningai dirbančio "Klasco" konteinerių terminalo, kurį koncernas "Achemos" grupė parduoda krovos bendrovei Klaipėdos terminalo grupei, vertė gali siekti iki 250 mln. litų, rašo "Lietuvos rytas". Terminalo pardavimo ir pirkimo sandorio suma oficialiai neskelbiama. Klaipėdos terminalo grupės direktorius Vaidotas Šileika atskleidė, kad sandorį finansuoja keli Lietuvos bankai, o paskolas reikės grąžinti per dešimt metų.

Terminalo pirkėjas, anot dienraščio, jau yra sumokėjęs avansą ir nuo gruodžio perims terminalo valdymą.

"Sieksime, kad vienoje Klaipėdos uosto vietoje koncentruotas konteinerių terminalas neatsiliktų nuo Hamburgo ar Roterdamo uostų terminalų. Čia bus diegiamos naujos technologijos ir kompiuterinės sistemos", - sakė Klaipėdos terminalo grupės, kuri liks vienintelė įmonė, Klaipėdos uoste kraunanti konteinerius, vadovas.

Klaipėdos terminalo grupė šiuo metu krauna apie 60 proc. visų į Klaipėdos uostą atgabenamų konteinerių.

Planuojama, kad šiemet bendrovė pasieks 120 tūkst. konteinerių krovą. Nusipirktame "Klasco" terminale Klaipėdos terminalo grupė konteinerių krovą galės padidinti beveik iki 300 tūkst. talpintuvų per metus.

[Adomux]

Pagal planą turėjo baigti dar spalio mėn. O kranus manau užsakė ne prieš savaitę

http://www.ve.lt/?rub=1065924814&dat...&id=1132248326


Mėlynas bokštas - tai naujas kranas ant spec. laivo. Antrą jau surinkinėja ant krantinės.

[ArTuRAs]

Aisku tada

Manau labai geros naujienos :

Rusija vėl pastebėjo Klaipėdos uostą

Vidmantas Matutis

Rusijos transporto ministerija priėmė sprendimą nuo 2006 metų sausio 1 dienos išlyginti krovinių gabenimo geležinkeliais tarifus. Dabar tarifai į Rusijos uostus yra dvigubai mažesni nei į Baltijos šalių uostus.

Geležinkelio tarifus išlyginti ketinama naikinant Rusijos uostams nustatytus nuolaidų koeficientus. Dėl to laimėtų Rusijos geležinkeliai. Tačiau blogesnėje padėtyje atsidurtų Rusijos uostai, kuriems konkurenciją iš karto sudarytų žymiai geresnes krovos sąlygas siūlantys Baltijos šalių uostai.

Komentuodamas apsisprendimo naikinti geležinkelių lengvatas Rusijos uostams, šios šalies transporto ministras Igoris Levitinas teigė: „Mums svarbiausia yra ne uostų vystymasis, o krovinių eksporto didinimas“. Kai Rusijos valdžia saviems uostams sudarė šiltnamio sąlygas juose vyko ir netikėti procesai. Pirmiausia uostų geležinkelių prieigose susidarė didžiulės spūstys, kroviniai užstrigdavo, vyko vagystės. Atsirado ir kitas nepageidaujamas reiškinys – nuolatiniai įvairių Sankt Peterburgo uosto tarnybų streikai.

Kita vertus, Rusijos vykdyta politika – proteguoti savus ir spausti svetimus uostus ne visiškai pasiteisino. Rusijos kroviniai vis tiek nubyrėdavo į Latvijos ir Estijos uostus. Didesnę krovinių „blokados“ įtaką pajuto tik Klaipėdos ir Ventspilio uostai.

Praėjusį savaitgalį lankydamasis Klaipėdos uoste Rusijos transporto ministras I.Levitinas akivaizdžiai galėjo įsitikinti, kaip ir be Rusijos krovinių jis vystosi, ypač šiaurinė uosto dalis.

Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdyje Palangoje praėjusį savaitgalį jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Ne-paisant to, Rusijos pusė šios šalies žiniasklaidoje įvardijama kaip pozityvi, siekianti abipusiai naudingų susitarimų. Ko siekia Lietuvos pusė, taip ir neaišku, nes po šio posėdžio joks pranešimas nepaskelbtas, o į spaudos konferenciją kviesta tik rinktinė žiniasklaida.

Gali būti, kad vėl suveikė Rusijos sindromas, kai Lietuvos valdžiai lengviau komentuoti įvykius kokiame nors Jemene ar Gruzijoje nei derybas su rusais.

O Rusijos atstovai turi ką pasakyti. Jie tikina, kad nuo 2006 metų Klaipėdos uostas bus užverstas kroviniais. Nuo Naujųjų metų, anot I.Levitino, iš Kazachstano į Klaipėdos uostą gabenamiems grūdams, naftai ir metalui bus suteiktos žymios specialios nuolaidos.

Rusija taip pat teigiamai vertina Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimą pagal projektą „2K“. Tačiau Lietuvoje „2K“ projektas nuolat vertintas kaip nedarantis jokios įtakos pritraukiant krovinius į Klaipėdos uostą. Vienu metu netgi teigta, kad tuo projektu rusai užmigdė Lietuvos transporto sistemos valdžią.

Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, „2K“ projektui Rusija tarsi ir suteikia kitokią misiją. Kaliningradas kartu su Klaipėda tampa svarbia tranzito sistemos iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos respublikų - dalimi. Todėl diskutuota netgi apie tai, kad uostams kartu reikėtų bandyti ieškoti investicijų infrastruktūrai vystyti.

Kitas kaip sėkmingas Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo rezultatas pažymimas konteinerinio traukinio „Merkurijus“ paleidimas kursuoti tarp Kaliningrado, Klaipėdos ir Maskvos. Gabenti krovinius traukiniu trunka greičiau nei automobilių transportu, be to, traukiniu yra ir maždaug 20 proc. pigiau. Šiuo projektu jau susidomėjo Vokietijos ir Lenkijos tarptautinių krovinių gabenimo kompanijos. Rusija ketina šiam traukiniui važiuojant jos teritorija skirti kai kurias nuolaidas.

Klaipėdos uostas Rusijos transporto sistemos vadams pa-rodytas kaip sparčiai besivystantis ir turintis geras sąlygas krauti didelį kiekį krovinių.

[Rokas]

Naujienos, tai tikrai Labai senai to reikejo bei laikem. Reik dabar tiketis, kad rusai nepasiks reikalo eilini syk ir ka prizadejo, ta ir tegul istesi. Bent jau as tikiuos, jog padauges kroviniu pas mus.

[ArTuRAs]

Krova Klaipėdos uoste

05 12 05

Iš viso per vienuolika šių metų mėnesių uoste perkrauta 19,66 mln. tonų krovinių, tai +6,4 proc. daugiau nei 2004 metais bei +1,9 proc. daugiau nei 2003 metais per atitinkamus laikotarpius (kai pastaraisiais buvo pasiekta rekordinė 21,2 mln. t krova ).
Per šių metų lapkričio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 1,95 mln. tonų krovinių, t. y. +14,2 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu.
Vertinant krovą pagal krovinių tipą, Uoste padidėjo birių (+16,9 proc. iki 6 642,2 tūkst. t) ir generalinių krovinių (+10,2 proc., atitinkamai 6 512,3 tūkst. t) krovos, tačiau skystųjų krovinių kiekiai kol kas nepasiekia praėjusių metų krovos (-5,4 proc., iki 6 500,6 tūkst. t) lygio (nors skystų trąšų krova padidėjo +22,8 proc. iki 1 166,4 tūkst. t. Trąšų krova Klaipėdoje išaugo +24,7 procentais.
Sausio-lapkričio mėnesiais perkrauta 195 625 TEU konteinerių. Jų srautas lyginant su pernai išaugo +25,2 procentais.

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...2005;month;12;

----------------

"Klasco" krova šiemet padidėjo penktadaliu iki 8,5 mln. tonų

"Achemos grupės" valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") krova per vienuolika šių metų mėnesių padidėjo penktadaliu iki 8,5 mln. litų. Tuo tarpu antros pagal dydį uosto bendrovės "Klaipėdos nafta" krova, sumažėjus tranzitinių krovinių srautui, šiemet buvo tik 5,4 mln. tonų, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

2005 metais "Klasco" prognozuota 9 mln. tonų apyvarta. Šiemet laukiama geriausių rezultatų nuo 2000-ųjų, kai kompanija krovė 8,4 mln. tonų krovinių, nors per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė krovinių pobūdis.

Didžiausią "Klasco" krovinių dalį, preliminariais duomenimis, turėtų sudaryti lietuviškos, baltarusiškos ir rusiškos biriosios (1,3 mln. tonų) bei skystosios (1,2 mln. tonų) trąšos, Kazachstano ferolydiniai (0,6 mln. tonų), cukraus žaliava (tranzitinis importas) ir lietuviški grūdai - daugiau kaip po 0,5 mln. tonų.

Gerų rezultatų pasiekta "Klasco" jūrų perkėloje. Iki metų pabaigos keltų keleivių turėtų būti 200 tūkst. - maždaug 15 proc. daugiau nei 2004 metais. Nors kelių transporto priemonių didėjimas nuosaikus ir neviršija 10 proc, o vagonų sumažėjo penktadaliu, daugėja keltais iš Skandinavijos atplukdomų popieriaus ritinių.

"Klasco" yra didžiausia pagal apyvartą (7-8 mln. tonų per metus) ir darbuotojų skaičių (900) Klaipėdos uosto krovos kompanija, valdanti penkis terminalus: skystųjų ir biriųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių, keltų (ro-ro).

"Klasco" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše.

[trolyno]

Jeigu mūsų valdininkai nesugalvos kokių nors pretekstų, kas pasekoje gali pakelt tranzito kainas kroviniams iš rusijos, na tai uostas turi gerą šansą padidint savo pelningumą. Nors eilinį sykį buvo tokių momentų, kai padidinamas tranzito kainos traukiniais gabenamoms prekės. Na mūsų valdžia pasižymi

[trolyno]

Nes uostą neigiamai veikia bet kokia tendencija, kuri lemia apkrovą uosto.

[ArTuRAs]

"Klaipėdos Smeltė" įsigijo "Ferrari"

http://www.ve.lt/?data=2005-12-13&ru...&id=1134409171


Kinai savo planus laiko paslaptyje

Kadangi Kinijos delegacijų vizitai į mūsų uostą padažnėjo, manoma, jog kinai ieško galimybių savo krovinius gabenti per Baltijos valstybių uostus.

Aštuonių asmenų Kinijos Liaudies Respublikos transporto atstovų delegacija bei du juos lydintys Kinijos ambasados darbuotojai savo vizitą po Baltijos šalių uostus pradėjo gruodžio 4 d. Pirmiausia jie lankėsi Estijoje, paskui Latvijoje. Į Klaipėdą iš Liepojos jie atvyko praėjusį šeštadienį. Sekmadienį svečiai apžiūrėjo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinių krovinių terminalą, UAB jūrų krovinių kompaniją "Bega", LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir UAB Klaipėdos terminalo grupę.

Kol kas Kinijos krovinių, gabenamų konteineriuose, Klaipėdos uoste per metus perkraunama apie 47 tūkst. tonų. Šiuo metu per Klaipėdą į Kiniją laivais konteinervežiais dažniausiai plukdomas metalo laužas. Konteineriai su drabužiais, maisto prekėmis, buitine technika atgabenami į Klaipėdą ne tiesiogiai, o per didžiuosius konteinerių uostus, pavyzdžiui, per Hamburgą ir Antverpeną. Galimas daiktas, ieškoma galimybių krovinius iš Kinijos plukdyti į Klaipėdą, o paskui gabenti juos į Rusijos ir Baltarusijos rinkas.

Vakar iki pietų vyko Kinijos atstovų delegacijos ir Klaipėdos uosto kompanijų forumas. Surengtoje spaudos konferencijoje jie nedalyvavo. Į žurnalistų klausimus atsakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Pasak jo, forumo metu kinai daugiausia tik klausinėjo. Kinijos delegacija labiausiai domėjosi Klaipėdoje konteinerių krova, jos plėtros galimybėmis, krovos technologijomis, konteineriniais traukiniais "Vikingas" ir "Merkurijus". Savo planų ekspertai iš šios šalies neatskleidė. Jie sakė parengsią ataskaitą savo vadovybei apie kelionę į Baltijos uostus. Pasak S. Dobilinsko, oficialus delegacijos tikslas - pažiūrėti, per kur galėtų eiti kiniškų prekių tranzitas. Kinai Klaipėdoje domėjosi ir įstatymine baze, ir tarifais, ir muitinės procedūromis, beje, ir Laisvąja ekonomine zona.

Kinijos delegacijos vadovė, vandens transporto departamento direktoriaus patarėja Peng Cuihong sakiusi, jog Klaipėdos uosto perspektyvos puikios. Iš kitų kinų aplankytųjų uostų Klaipėda išsiskirianti savo universalumu ir tuo, kad čia vienas krovinys neužgožia kitų.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius mano, kad kinus Klaipėdos uostas domina kaip partneris. Šis vizitas yra ankstesniųjų įvykių tąsa. Šiemet gegužės mėnesį Klaipėdos ir Kinijos Čingdao uostai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Birželio mėnesį Klaipėdoje lankėsi Kinijos susiekimo ministras Xu Zuyan.

Vakar po pietų Kinijos delegaciją išvyko į Vilnių. Šiandien Susisiekimo ministerijoje jie turėtų susitikti su ministerijos sekretoriumi Arvydu Vaitkumi.

[ArTuRAs]

Prasidėjo specializacijos procesas


UAB Klaipėdos terminalo grupė lapkritį pasiekė visų laikų konteinerių krovos mėnesio rekordą. Praėjusį penktadienį Klaipėdos uosto bendruomenei ji pristatė naują savo verslo plėtros etapą.

Jau tampa tradicija, kad Klaipėdos terminalo grupei (KTG) prieš Naujuosius metus nutinka kas nors įdomaus. Pernai uosto bendruomenei ji pristatė už 9 mln. Lt įsigytą naują Austrijoje pagamintą 104 t keliamosios galios mobilųjį kraną LIEBHERR LHM 320. Šiemet metams baigiantis uostininkus ji nustebino didžiule investicija. Nuo gruodžio 1 d. KTG tapo iš AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda" nusipirkto konteinerių terminalo operatore.

KTG dirba jau 11 metų ir pastaruoju metu krauna 60 proc. konteinerių uoste. Šiemet savo senajame terminale lapkričio mėnesį bendrovė pasiekė visų laikų mėnesio krovos rekordą - perkrovė 11 tūkst. 999 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tai - šio terminalo galimybių riba.

Dabar KTG gana sunkus laikotarpis. Reikia performuoti konteinerių srautus, iš naujo įvertinti savo strategiją, sustyguoti darbą tiek senajame, tiek įsigytame terminale. Vyksta pasirengimo darbai perkeliant krovą iš senojo KTG terminalo į buvusį KLASCO konteinerių terminalą. KTG direktoriaus Vaidoto Šileikos teigimu, netrukus bus pradedama dirbti naujajame terminale. Į jį perkeliami geriausi KTG darbuotojai, turintys didžiulę patirtį.

Be abejo, visų linijų šiemet iškelti iš senojo terminalo nepavyks, tačiau planuojama, kad kitų metų pavasarį naujas terminalas pradės dirbti visu pajėgumu. Tai bus didelis specializuotas konteinerių terminalas. Sujungus du terminalus konteinerių krovos teritorija padidės 125 proc. Beje, naujajame konteinerių terminale planuojama įsisavinti ir rezervinę zoną. Pasak V. Šileikos, dalis buvusiojo KLASCO konteinerių terminalo dokininkų mechanizatorių jau perėjo dirbti į KTG.

KTG siekia didinti perkraunamų krovinių kiekį. Senajame terminale bus kraunami ro-ro ir generaliniai kroviniai. Kurį laiką jame bus sunkoka dirbti, nes lieka ne pagrindinės KTG pajėgos, o nauji šiam darbui ruošiami žmonės. Šiandien ir direktoriui V. Šileikai nelengva. Jis juokauja sakydamas esąs kaip skrajojantis olandas tarp dviejų terminalų, tačiau mano, kad visi sunkumai yra trumpalaikiai. Beje, kitais metais KTG planuoja perkrauti 2,5 mln. tonų krovinių, o 2007 m. - 3 mln. tonų.

Naujo KTG verslo plėtros etapo pristatymo vakare penktadienį dalyvavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pasidžiaugė tuo, kad Klaipėdos uosto kompanijos jau supranta, jog reikia konkuruoti ne tik tarpusavyje savame uoste, bet kad Klaipėda turi konkuruoti su kitais uostais. KTG įsigijus KLASCO konteinerių terminalą, Klaipėdos uoste prasideda specializacijos procesas. Pasak S. Dobilinsko, smagu, kad tai daroma ne kokiomis nors administracinėmis priemonėmis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pažymėjo, kad Klaipėdos terminalo grupė savo atkaklaus darbo, sumanaus vadovavimo dėka užėmė konteinerių krovos lyderės pozicijas. Pasak jo, pradėjus kursuoti konteineriniams traukiniams "Vikingas" ir "Merkurijus", Klaipėdos uostas įgavo naują kvėpavimą.

[Tomasl]

Čia turbut kranas prie Švyturio , mųsu apkalbėta ''vizitinę'' stato , o gal ir ne , suzinot manau nepavyks, nes ten as nepapuolu.
gal yra žinančių

[Adomux]

Ten Klaipėdos nafta pliačia rezervuarų parką. Jei atydžiai pažiūrėsite, dešinėje matosi statomo rezervuaro stogas

[ArTuRAs]

Ten Klaipėdos nafta pliačia rezervuarų parką. Jei atydžiai pažiūrėsite, dešinėje matosi statomo rezervuaro stogas

Nesuprantu, krova mazeja, o jie plecia rezervuaru parka?

[Adomux]

Gal vilios klientus didelėmis sandėliavimo galimybėmis, gal pasiūlys platesnį perkraunamų krovinių spektrą... Vienu žodžiu nesėdi rankas sudėje - kovoja už klieną

[win2k3]

Klaipėdos uosto plėtrai - milijardas litų


Vakar posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba pritarė 2006-2013 metų investicijų programos projektui. Jame numatoma per ateinančius metus į uostą investuoti 1,055 milijardo litų.

Ši suma prilygsta investicijoms, kurias valstybė nukreipė į uostą per praėjusius dešimt metų.

Geležinkelių nebefinansuos

784 mln. litų 2006-2013 metais bus skirti krantinių statybai ir rekonstrukcijai. Jau kitąmet bus pradėtos rekonstruoti Jūrų krovinių kompanijos "Bega" nuomojamos 66-67 krantinės bei Laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" nuomojamos 90-96 krantinės. Taip pat ateinančiais metais bus baigti 82-89, 105-106, 118, 119 ir 142 krantinių statybos darbai.

Uosto akvatorijos gilinimo darbams atiteks 139 mln. litų. Ties Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") nuomojamomis krantinėmis akvatorija bus pagilinta iki 14 metrų, o uosto kanalas - iki 14,5 metro. Tad čia bus galima aptarnauti 13 metrų grimzlę turinčius laivus. Likusi uosto akvatorija bus gilinama iki 10-12 metrų, atsižvelgiant į aptarnaujamų krovinių tipą.

"2007-aisiais planuojame pradėti valčių prieplaukos, o po metų - Krovinių ir keleivių terminalo statybas. Dalį lėšų šiems objektams finansuoti tikimės gauti iš struktūrinių fondų", - informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Kadangi neseniai buvo priimtas sprendimas, jog geležinkelių plėtra uoste pradės rūpintis bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", Uosto direkcija šiam tikslui beskirs tik 12,5 mln. litų pradėtiems projektams užbaigti. Tokia pat suma šiam tikslui bus skirta iš šalies biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

16 mln. litų skirta uosto teritorijoje esantiems pastatams nugriauti. Kur bus griaunami pastatai, S. Dobilinskas nepanoro išduoti dėl galimų spekuliacijų.

Anot Susisiekimo ministro Petro Čėsnos, gali būti, jog nuo 2007-ųjų uosto plėtrai kasmet papildomai atiteks po beveik 10 mln. litų. Taip nutiktų, jei Vyriausybė pritartų pasiūlymui Lietuvos saugios laivybos administraciją finansuoti tiesiogiai iš šalies, o ne iš Uosto direkcijos biudžeto.

"Tai būtų logiškas sprendimas, nes ši institucija atlieka valstybines funkcijas", - sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Beje, ministras P. Čėsna užsiminė, kad apie konkrečius planus Melnragėje statyti giliavandenį uostą bus galima pradėti kalbėti, kai dabartinis uostas bus visiškai modernizuotas ir krovos apimtys jame išaugs dvigubai - iki 40 mln. tonų per metus.

Uostas maitina miestą

Uosto plėtojimo tarybai vakar taip pat buvo pristatyta Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir uostamiesčio universiteto parengta studija apie Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei.

Artimiausiu metu ši studija bus pristatyta žiniasklaidai. Vakar ministras P. Čėsna jau užsiminė, kad studija parodė, jog su uostu susijusios įmonės sukuria apie 44 proc. Klaipėdos miesto bendrojo vidaus produkto.

Slėpsis nuo žurnalistų

Uosto plėtojimo taryba nusprendė nuo šiol oficialiai į savo posėdžius nebeįsileisti žiniasklaidos atstovų. Toks sprendimas, anot P. Čėsnos, buvo priimtas atviru balsavimu balsų dauguma.

"Tai yra tarybos teisė. Pakartotinai šis klausimas gali būti pateiktas svarstyti, jei po konsultacijų su sostinės žurnalistais paaiškės, kad taip gali būti pažeisti kokie nors teisiniai aktai", - aiškino ministras, tikinęs, kad žurnalistams pakaks informacijos po tarybos posėdžių rengiamų spaudos konferencijų metu.

[Edgaex]

Klaipėdos uosto plėtrai - milijardas litų


Vakar posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba pritarė 2006-2013 metų investicijų programos projektui. Jame numatoma per ateinančius metus į uostą investuoti 1,055 milijardo litų.

Ši suma prilygsta investicijoms, kurias valstybė nukreipė į uostą per praėjusius dešimt metų.

Geležinkelių nebefinansuos

784 mln. litų 2006-2013 metais bus skirti krantinių statybai ir rekonstrukcijai. Jau kitąmet bus pradėtos rekonstruoti Jūrų krovinių kompanijos "Bega" nuomojamos 66-67 krantinės bei Laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" nuomojamos 90-96 krantinės. Taip pat ateinančiais metais bus baigti 82-89, 105-106, 118, 119 ir 142 krantinių statybos darbai.

Uosto akvatorijos gilinimo darbams atiteks 139 mln. litų. Ties Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") nuomojamomis krantinėmis akvatorija bus pagilinta iki 14 metrų, o uosto kanalas - iki 14,5 metro. Tad čia bus galima aptarnauti 13 metrų grimzlę turinčius laivus. Likusi uosto akvatorija bus gilinama iki 10-12 metrų, atsižvelgiant į aptarnaujamų krovinių tipą.

"2007-aisiais planuojame pradėti valčių prieplaukos, o po metų - Krovinių ir keleivių terminalo statybas. Dalį lėšų šiems objektams finansuoti tikimės gauti iš struktūrinių fondų", - informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Kadangi neseniai buvo priimtas sprendimas, jog geležinkelių plėtra uoste pradės rūpintis bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", Uosto direkcija šiam tikslui beskirs tik 12,5 mln. litų pradėtiems projektams užbaigti. Tokia pat suma šiam tikslui bus skirta iš šalies biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

16 mln. litų skirta uosto teritorijoje esantiems pastatams nugriauti. Kur bus griaunami pastatai, S. Dobilinskas nepanoro išduoti dėl galimų spekuliacijų.

Anot Susisiekimo ministro Petro Čėsnos, gali būti, jog nuo 2007-ųjų uosto plėtrai kasmet papildomai atiteks po beveik 10 mln. litų. Taip nutiktų, jei Vyriausybė pritartų pasiūlymui Lietuvos saugios laivybos administraciją finansuoti tiesiogiai iš šalies, o ne iš Uosto direkcijos biudžeto.

"Tai būtų logiškas sprendimas, nes ši institucija atlieka valstybines funkcijas", - sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Beje, ministras P. Čėsna užsiminė, kad apie konkrečius planus Melnragėje statyti giliavandenį uostą bus galima pradėti kalbėti, kai dabartinis uostas bus visiškai modernizuotas ir krovos apimtys jame išaugs dvigubai - iki 40 mln. tonų per metus.

Uostas maitina miestą

Uosto plėtojimo tarybai vakar taip pat buvo pristatyta Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir uostamiesčio universiteto parengta studija apie Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei.

Artimiausiu metu ši studija bus pristatyta žiniasklaidai. Vakar ministras P. Čėsna jau užsiminė, kad studija parodė, jog su uostu susijusios įmonės sukuria apie 44 proc. Klaipėdos miesto bendrojo vidaus produkto.

Slėpsis nuo žurnalistų

Uosto plėtojimo taryba nusprendė nuo šiol oficialiai į savo posėdžius nebeįsileisti žiniasklaidos atstovų. Toks sprendimas, anot P. Čėsnos, buvo priimtas atviru balsavimu balsų dauguma.

"Tai yra tarybos teisė. Pakartotinai šis klausimas gali būti pateiktas svarstyti, jei po konsultacijų su sostinės žurnalistais paaiškės, kad taip gali būti pažeisti kokie nors teisiniai aktai", - aiškino ministras, tikinęs, kad žurnalistams pakaks informacijos po tarybos posėdžių rengiamų spaudos konferencijų metu.


http://www.ve.lt/?data=2005-12-21&ru...&id=1135097420

[Mantas]

Į Klaipėdos uostą - dar 1,55 mlrd. litų investicijų
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8331385

[Eimantas]

"Klasco" pertvarkė sandėlį į šaldytuvą

Koncerno "Achemos grupė" valdoma didžiausia uoste AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") gruodžio mėnesį Žiemos uoste atidarė šaldytuvą maisto produktams. Per pirmąsias dvi savaites iš laivų į jį buvo iškrauta 16 tūkst. tonų žuvies, pranešė bendrovė.

Šaldytuvo projektą "Klasco" įgyvendino kartu su užsakovu - UAB "Kominatrans". "Klasco" investavo 6,6 mln. Lt į statybas, o terminalo operatorė pirko įrangą.

Šaldytuvas atitinka ES eksploatacijos saugumo reikalavimus, jame numatoma per metus perkrauti iki 100 tūkst. tonų žuvies. Vienkartinė talpa – 14 tūkst. tonų

delfi

[ArTuRAs]

"Klasco" kasmet investuos iki 20 mln. litų



Investicijų į pažangias technologijas ir konkurencingumo stiprinimą dėka krovos rekordą - 9,25 mln. tonų - šiemet pasiekusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") ir toliau planuoja investuoti į įvairių jai priklausančių terminalų plėtrą.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad "Klasco" planuotą šių metų 9 mln. tonų krovinių apyvartą pasiekė jau gruodžio 19 dieną. Iki metų galo bendrovė dar tikisi perkrauti ketvirtį milijono tonų įvairių krovinių.

Anot bendrovės valdybos pirmininko, koncerno "Achemos grupė" prezidento Bronislovo Lubio, kitų metų krovos apimtis prognozuoti yra sunku, mat vyksta nuožmus konkurencinis karas dėl baltarusiškų krovinių su Latvijos uostais bei Kaliningradu.

"Yra pasirašyti susitarimai, kad Baltarusija kitąmet Kaliningrado uoste perkraus milijoną tonų savo krovinių, taip pat yra susitarimai dėl baltarusiškų terminalų plėtros šiame uoste. Tačiau rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykdyta eksperimentinė baltarusiškų trąšų krova į didelio tonažo laivus įrodė "Klasco" pranašumus. Be to, Klaipėdos uosto padėtis turėtų pagerėti Rusijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, dėl ko ji turėtų panaikinti diskriminacinius geležinkelių tarifus", - sakė B. Lubys.

Naujas krovinys

"Klasco" valdybos pirmininko teigimu, pagrindinės investicijos pertvarkant įmonės veiklą jai praradus išskirtinį krovinį - metalus, kurių krauta po 3-5 mln. tonų per metus, jau padarytos.

Nuo bendrovės privatizavimo 1999 metais iki šiol į terminalų statybas, sandėlių ūkio modernizavimą, aplinkosaugos ir kitus projektus jau investuota daugiau kaip 150 mln. litų.

"Dabar "Klasco" kasmet investuos po 10-20 mln. litų į mažesnės apimties darbus, kurių atlikimo datas padiktuos rinka", - pasakojo B. Lubys.

Šiemet Klaipėdos jūrų krovinių kompanija investavo daugiau kaip 11 mln. litų - Jūrų perkėlos terminale įrengta keleivių laukimo salė, atidarytas etilenglikolio terminalas, pastatyta 120 metrų ilgio triukšmą slopinanti sienutė, perstatytame sandėlyje prie Žiemos uosto įrengtas šaldytuvas maisto produktams.

Šį projektą "Klasco" įgyvendino kartu su užsakovu UAB "Kominatrans". Klaipėdos jūrų krovinių kompanija 6,6 mln. litų investavo į statybas, o terminalo operatorė pirko įrangą. Šaldytuvas atitinka Europos Sąjungos eksploatacijos saugumo reikalavimus. Jame vienu metu galima laikyti 14 tūkst. tonų žuvies. Per metus numatoma šiame terminale perkrauti iki 100 tūkst. tonų šaldytos žuvies. 16 tūkst. tonų šio naujo "Klasco" krovinio perkrauta jau šį mėnesį. Šiuo metu "Klasco" krovinių nomenklatūrą sudaro apie 60 rūšių.

Anot B. Lubio, kitąmet "Klasco" Jūrų perkėlos terminale pradės statyti dengtą sandėlį, skirtą popieriui laikyti.

"Dengtų sandėlių Klaipėdoje, lyginant su Vokietijos uostais, dar yra labai mažai", - sako "Achemos grupės" prezidentas.

Krovinių netrūks

B. Lubio teigimu, Krovinių terminalas, kurio 51 proc. akcijų priklauso "Klasco", pirmąjį laivą aptarnaus jau sausį. Antros eilės darbai šiame terminale bus baigti kovą. Iš viso investicijos į šį objektą sieks apie 130 mln. litų.

"Į pirmąjį laivą bus pakrauta Baltarusijos naftos produktų gamyklų produkcija. Jau yra pasirašyta daug protokolų dėl krovos. Tarifai šiame terminale bus aukštesni nei "Klaipėdos naftoje", mat šioje bendrovėje tokią situaciją lemia specifiniai įsipareigojimai "Mažeikių naftai". Produkcijos srautų iš "Klaipėdos naftos" nesiruošiame atimti. Krovinių naujajam terminalui tikrai pakaks. Manau, kad projektinis pajėgumas bus pasiektas per pusmetį", - sakė B. Lubys.

Tačiau jis paatviravo, kad yra svarstomi ir pasiūlymai išnuomoti šį terminalą.

Struktūrinės permainos

Per vienuolika šių metų mėnesių "Klasco" savo konteinerių terminale perkrovė 83 342 sąlyginius konteinerius (TEU) - ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Anot B. Lubio, sprendimas parduoti šį, atrodytų, tokį patrauklų objektą bendrovei "Klaipėdos terminalo grupė" buvo gerai pasvertas.

"Buvo paskaičiuota, kad, nepaisant tokių konteinerių augimo tempų, investicijos į šį terminalą atsipirktų tik per 25 metus. Tai yra nerealus laikas. Be to, uoste atsiras trečiasis - "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalas, įsikursiantis strategiškai geresnėje padėtyje. Klausimas dėl konteinerių terminalo pardavimo buvo pradėtas analizuoti dar pernai", - pasakojo "Klasco" valdybos pirmininkas.

Anot jo, už konteinerių terminalą gautomis lėšomis bus padengta daugiau kaip 30 mln. litų "Klasco" skola, atsiradusi dėl įvairių bendrovės investicijų.

Nauda valstybei

"Klasco" generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, per šešerius metus, prabėgusius nuo bendrovės privatizavimo, įmonė per mokesčius į valstybės biudžetą sumokėjo apie 100 mln. litų. Dar 208 mln. litų "Achemos grupė" sumokėjo valstybei už "Klasco" akcijas.

"130 mln. litų bendrovė sumokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai už žemės nuomą. Dar 180 mln. litų pajamų direkcija gavo iš uosto rinkliavų, kurias sumokėjo į "Klasco" atplaukę laivai", - sakė V. Greičiūnas.

"Klasco" šiuo metu valdo penkis specializuotus terminalus - du trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir keltų.

[Edgaex]

Klaipėdos terminalo grupė galės perimti iš „Klasco“ konteinerių terminalą

Stambiausia Klaipėdos uoste konteinerių krovos bendrovė Klaipėdos terminalo grupė galės iš konkurentės - didžiausios uosto krovos bendrovės "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") įsigyti konteinerių terminalą.

Konkurencijos taryba pripažįsta, kad dėl šio sandorio koncentracijos laipsnis Klaipėdos uosto konteinerių rinkoje keičiasi reikšmingai, tačiau dėl vykdomos koncentracijos dominuojanti padėtis, anot jos, nebus sukuriama ar sustiprinama.

Tokį sprendimą Konkurencijos taryba priėmė įvertinusi potencialią konkurenciją Klaipėdos uoste, augančias konteinerių krovinių apimtis, Klaipėdos jūrų uosto konkurenciją su kitais jūrų uostais, galimybę krovinių transportavimą jūra iš dalies pakeisti geležinkelio transportu ir autotransportu, taip pat atsižvelgusi į tai, kad konteinerių krovos paslaugos sudaro nedidelę dalį tarp visų konteinerinių krovinių pervežimų paslaugų.

Koncernui "Achemos grupė" priklausanti „Klasto“ skelbusi dar iki lapkričio vidurio numatanti užbaigti derybas dėl konteinerių terminalo turto pardavimo.

Koncerno prezidentas Bronislovas Lubys yra teigęs, kad atsisakyti konteinerių verslo nutarta dėl uoste augančios vidinės konkurencijos ir poreikio stiprinti bendrovės pozicijas.

"Klasco" perspektyvą vertinome atsižvelgdami į tai, kad uoste statomas trečiasis konteinerių terminalas. Į šiaurinės uosto dalies modernizavimą daug investavusi "Klasco" turi beveik 30 mln. litų skolų, todėl koreguoti ekonominę situaciją siaurinant paslaugų apimtis šiuo metu palankus metas", - anksčiau komentavo B. Lubys.

Prieš maždaug šešerius metus „Klasco“ į konteinerių terminalo statybą investavo 130 mln. litų.

Klaipėdos terminalo grupė teigia konteinerių terminalą perkantgi dėl išaugusių krovos darbų apimčių jos turimoje teritorijoje, be to, siekiama diferencijuoti ir plėsti savo veiklą Lietuvos rinkoje bei geriau aptarnauti klientus.

Biržoje kotiruojama "Klasco" prognozuoja šiemet viršysianti planuotas 115 mln. litų pajamas, o iki metų pabaigos perkrauti iš viso 9,25 mln. tonų krovinių – 28,5 proc. daugiau nei 2004 metais (7,2 mln. tonų).

"Klasco" per devynis šių metų mėnesius uždirbo 13 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo patirta 9,4 mln. litų nuostolių. Lyginamuoju laikotarpiu pajamos išaugo 44,8 proc. - nuo 72,1 mln. iki 104,4 mln. litų.

"Klasco" pagal devynių mėnesių krovos rezultatus Klaipėdos uoste užėmė 43 proc. rinkos - dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Šiuo metu "Klasco" turi 6 terminalus: ro-ro (jūrų perkėlą), konteinerių, generalinių krovinių, birių trąšų, skystų trąšų ir birių produktų (grūdų).

2004 metais "Klasco" pajamos pagal Verslo apskaitos standartus sumažėjo 12,7 proc. - iki 96,647 mln. litų, uždirbta 38 tūkst. litų grynojo pelno. Iš pernai gauto pelno akcininkams išmokėta 11,4 mln. litų dividendų.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8366760

[ArTuRAs]

Įvertinta uosto reikšmė

Vidmantas Matutis

Iki šiol tik iš atskirų nuotrupų buvo galima susidaryti vaizdą apie tai, kokia yra Klaipėdos uosto reikšmė miesto ir šalies ekonomikai. Dabar jau aiškiai žinoma uosto įtaka šalies ir Klaipėdos miesto ekonomikai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Klaipėdos universiteto atlikta studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominė ir socialinė reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei“ atsakė į daugelį klausimų. Išvados padarytos išanalizavus Lietuvos statistikos departamento, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, įvairių asocijuotų struktūrų, atskirų uosto bendrovių pateiktus duomenis.

Už uosto dar 8 darbo vietos

Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių ir bendrovių. 2004 metais jos gavo apie 2,7 milijardo litų pajamų. Tai sudaro apie 4,5 proc. šalyje ir apie 44 proc. Klaipėdos mieste sukurto bendrojo vidaus produkto.

Dar įspūdingesnis kitas rodiklis. Dėl tiesioginės arba netiesioginės uosto įtakos 2004 metais sukurta 11 milijardų litų, arba 18 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Uoste arba su uosto veikla susijusiose įmonėse yra per 23 tūkstančius darbo vietų. Tai 1,3 proc. Lietuvoje ir 21,8 proc. visų Klaipėdos mieste esančių darbo vietų. Įvertinta, kad vienai sukurtai darbo vietai uoste tenka aštuonios darbo vietos už uosto ribų. Todėl uosto įtaka Lietuvos ekonomikai yra labai didelė. Tiesiogiai arba netiesiogiai su uosto veikla yra susiję apie 10,5 proc. visų šalies darbuotojų.

Laisvosios rinkos instituto ir Klaipėdos universiteto ekspertai vertina, kad tik dėl Klaipėdos jūrų uosto veiklos pajūrio regionas pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių yra antras po Vilniaus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse buvo ir išlieka aukštesnis už šalies vidurkį.

Skaičiavo milijardus

Klaipėdos uosto krovinių srautas nuo 15 mln. tonų per metus 1996 metais didėjo iki beveik 21 mln. tonų – 2004 metais. Uosto konkurencingumą leido išlaikyti tik nuolatinė uosto plėtra. Per dešimtmetį į uosto vystymą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo apie vieną milijardą litų, uosto kompanijos – apie 1,5 milijardo litų.

Dėl atsiradusių papildomų krovinių srautų kasmet uoste gaunamų pajamų dydis papildomai sudarė apie 850 milijonų litų. Nuo 1996 iki 2004 metų uoste gautos papildomos pajamos sudarė apie 4,3 milijardo litų. Iš jų apie 1,1 milijardo litų teko valstybės biudžetui, apie 1,6 milijardo litų – Klaipėdos miestui per įvairius atskaitymus ir pirkimus, apie 1,2 milijardo litų užsienio kompanijoms už įrangą, medžiagas ir paslaugas.

Kas lems krovą?

Dėl išaugusių krovinių srautų per pastaruosius 8 metus įvairiose šalies ekonomikos srityse papildomai sukurta 1200 naujų darbo vietų. Ir toliau didėjant krovai iki 2015 metų planuojama, kad bus sukurta dar apie 2200 naujų darbo vietų. Manoma, kad uosto pajamos iki 2015 metų, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, didės maždaug 2,2 milijardo litų.

Pagrindinės Klaipėdos uosto perspektyvos siejamos su didėjančiu brangių krovinių (konteineriai, ro ro) gabenimu, logistikos centrų, kurie pritrauktų brangius krovinius, kūrimu, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veikla.

Klaipėdos LEZ reikšmė didėja. 2005 metų rugsėjo duomenimis, į Klaipėdos LEZ buvo investuota 123 mln. litų, veikė 3 bendrovės, sukurta 3450 naujų darbo vietų. Jau artimiausiu metu uoste turėtų smarkiai pagausėti krovinių susijusių su Klaipėdos LEZ veikla. Ekspertų skaičiavimais, per artimiausius metus, krovinių srautai per uostą susiję su LEZ, padidės iki 600 tūkstančių tonų per metus.

Sudėtingesnė padėtis dėl logistikos centrų kūrimo. Klaipėdos logistikos centro perspektyva šiuo metu yra visiškai neaiški. Nors vertinama, kad tokio centro sukūrimas papildomai galėtų pritraukti iki 2 mln. tonų krovinių per metus. Yra norų išdėstyti smulkius logistikos centrus šalia kai kurių uosto terminalų. Yra didelis noras kurti logistikos centrą Kaune ir gabenant krovinius į Klaipėdos uostą panaudoti vidaus vandenų kelią Nemunu ir Kuršių mariomis.

Uosto silpnosios vietos

Prieš 8 metus Klaipėdos uoste apie 70 proc. krovinių sudarė tranzitiniai. Dabar jų liko tik 30-35 proc. Tai, kad dominuoja tik Lietuvos kroviniai, nėra gerai. Pablogėjus šalies ekonomikai tai tiesiogiai atsilieptų ir uostui. Sumažėjus tranzitui pablogėjo ir galimybės papildomai uždirbti iš šalies. Svarbu ir tai, kad, norėdamos išlaikyti šalies krovinių siuntėjus, uosto krovos kompanijos priverstos joms taikyti žymių nuolaidų. Ryškiausias to pavyzdys „Mažeikių nafta“, kuri savo produkciją per „Klaipėdos naftą“ gabena turėdama išskirtinį krovos tarifą.

Ir toliau svarbia uosto problema išlieka privažiavimo keliai. Preliminariais skaičiavimais, geležinkelių pajėgumai į Klaipėdos uostą yra išnaudojami apie 50-60 proc. Silpna geležinkelių vieta - viena kelio dalis tarp Šiaulių ir Klaipėdos, nėra tiesioginio įvažiavimo į „Draugystės“ geležinkelio stotį nuo Šilutės, nepakankamai išvystyti privažiuojamieji keliai į pietinę uosto dalį, neišplėtotas Pauosčio geležinkelio mazgas. Visa tai sutvarkius geležinkelio pajėgumų turėtų pakakti pervežti 30-35 mln. tonų krovinių per metus.

Į uostą einantys automobilių keliai išnaudojami tik apie 18 proc., tačiau daugybė problemų yra privažiavimo prie uosto per miestą keliuose. Būtina baigti tvarkyti šiaurinį išvažiavimo nuo Melnragės į Liepų gatvę kelią, kurio darbai šiuo metu vyksta. Reikia įrengti naują pietinio išvažiavimo kelią aplenkiant Rimkus į kelią Šilutė – Palanga. Būtina pastatyti dviejų lygių sankryžas išvažiavime iš centrinės uosto dalies Baltijos prospekte susikirtimuose su Minijos gatve, Taikos prospektu, Šilutės plentu, rekonstruoti Jakų žiedą. Manoma, kad išplėtojus nurodytas automobilių kelių vietas į uostą automobiliais per metus bus galima gabenti 20-25 mln. tonų krovinių.

Rekomenduoja toliau vystyti uostą

Studijos rengėjai padarė išvadą, kad, jei ekonominė situacija išlaikys tas tendencijas, kokios yra šiuo metu, pavyzdžiui, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą krovinių nepadaugėjo, per artimiausius 7-10 metų netikėtų pokyčių neįvyks. Tik ir toliau gali didėti konteinerių ir ro ro krova.

Planuoti uosto plėtrą patariama atsižvelgiant į numatomas tendencijas. Pavyzdžiui, laiku pastačius ir išplėtojus konteinerių terminalų skaičių ir pajėgumus Klaipėdos uostas sulauktų 3-4 kartus daugiau konteinerių. To nepadarius konteinerių srautai per Klaipėdos uostą pradėtų mažėti.

Dėl to „Klaipėdos Smeltės“ užsispyrimą statyti naują konteinerių terminalą, nors jis ir sulaukė neigiamos konkurentų reakcijos, galima tik sveikinti.

Studijos rengėjai mano, kad ir siekiant pritraukti kitų rūšių krovinius būtina numatyti iš anksto, kokių terminalų reikės. Krovinių savininkams būtina atgabenti krovinius tuo metu, kai jie jų turi, nelaukiant, kol bus pastatytas terminalas. Taip pat rekomenduojama kaip galima greičiau sutvarkyti krovinių transportavimo į uostą silpnąsias vietas.

Tam, kad uostas būtų konkurencingas, reikia turėti rezervinių pajėgumų. Galima teigti, kad šiuo metu Klaipėdos uostas yra pakankamai konkurencingas, nes apkrautas tik apie 50 proc. ir gali reikiamu momentu pasiūlyti savo paslaugas krovinių siuntėjams.

Kita rekomendacija – išnaudoti ne tik Klaipėdos uosto ir miesto, bet ir regiono galimybes. Ypač būtina išnaudoti sparčiai besivystantį jūrinį turizmą, daugiau dėmesio skirti pramoginei žvejybai.