Uostas

[ArTuRAs]

Vaizdelis iš Smeltės krantinių statybos
[/URL][/IMG]
Taip atrodė gegužės mėnesį. Dabar viskas užpilta ir vyksta betonavimo darbai.

Kiek zinau, darba ivyks 3 etapais. Gal zinai kada pirma baigs? Ir kaip del to konteineriu terminalo? Kada ji zada baigt?

[Adomux]

/ Pagal sutartį spalio vidury turi baigti krantinę, bet ryškiai nespėja. Turbūt prašys pratesimo

[Adomux]

Smeltės naujai statomos krantinės šiandiena
[/URL][/IMG]

[ArTuRAs]

Dekui
Gal turi nuotrauku is Vilhelmo kanalo ziociu? Kiek zinau ten irgi krantines naujas daro

[Adomux]

Turiu:
[/URL][/IMG]
Priekiniame plane matosi seni įlaidai - jie turėtų būti išardyti. Tolimame plane, kairiau matosi automobilinis kranas su geltona strėle, o prieš jį betoninė sienutė - tai ir yra naujoji krantinė. Iki jos Vilhelmo kanalo žiotys bus platinamos ir gilinamos, kad tilptų laivas.

[Adomux]

Dar keletas vaizdelių.
Liavitės automobiliniai vartai
[/URL][/IMG]

Begos administracinis pastatas
[/URL][/IMG]

Čia bus Smeltės konteinerių terminalas
[/URL][/IMG]

KLASCO konteinerių terminalo automobiliniai vartai
[/URL][/IMG]

119 krantinės rekonstrukcija
[/URL][/IMG]

[ArTuRAs]

Dekui
O kam priklauso ta 119 krantine?

[ArTuRAs]

Baltarusija teigiamai vertina Klaipėdos uosto perspektyvas

Lietuvos ir Baltarusijos tarptautinių krovinių vežimo ir krovos apimties didinimo darbo grupės sutarė, jog kaimyninė šalis didins trąšų krovą per Klaipėdos uostą.

Trečiadienį parodos "Belarus Expo 2005" metu vykusioje spaudos konferencijoje Baltarusijos gamybinio susivienijimo "Belruskalij" generalinis direktorius Andrejus Bašura teigė, kad eksperimentas, kaip ir planuota, buvo vykdomas du mėnesius ir pavyko gerai, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios"

"Išanalizavome uosto bei "Klasco" terminalo galimybes", - sakė A.Bašura. Jo teigimu, tolesnės bendradarbiavimo perspektyvos priklausys nuo to, į kurias šalis bus kreipiamos baltarusiškos prekės, su kuo bendrovė pasirašys kontraktus.

Pasak A.Bašuros, šiuo metu jie naudojasi trijų uostų - Klaipėdos, Ventspilio bei Nikolajevo - paslaugomis. Šiuo metu per Klaipėdos uostą transportuojama apie 15 proc. "Belaruskalij" eksporto.

Vasarą vykusiame susitikime Lietuvos atstovai patikino kaimynus, kad nuo šių metų pradžios Klaipėdos uostas gali krauti daugiau nei 3 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų, perkrauti į tanklaivius ne mažiau kaip 2 mln. tonų mazuto bei 1,5 mln. tonų šviesių naftos produktų.

Be to, Klaipėdos uoste numatyta atidaryti Baltarusijos krovinių siuntėjų atstovybę, o Lietuvos pareigūnai pažadėjo taikyti nuolaidas krovos darbams Klaipėdos uoste, jei šios šalies krovinių siuntėjai įstengs padidinti savo prekių tranzitą per Klaipėdos uostą.

Pernai Baltarusijos kroviniai Klaipėdos uoste sudarė 4,1 mln. tonų. Pasak "Klasco" generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, per rugpjūtį ir rugsėjį perkrauta 290 tūkst. tonų baltarusiškų kalio trąšų. Šiek tiek jų numatyta krauti ir spalį - šį mėnesį tikimasi perkrauti apie 100 tūkst. tonų.

[Eimantas]

Tas laivas Nauta, kuris matosi šioje nuotraukoje, jei neklystu statytas prieš maždaug šimtą metų , ir bent priš pora metų tikrai buvo naudojamas. dar skaičiau, kad priklausė Al Kaponei ir prieš karą į JAV iš Europos gabeno kontrabandinį spiritą. kažkoks Lietuvos verslininkas jį nusipirko Norvegijoje ir suremontavo. tai tiek.

[Edgaex]

Krova Klaipėdos uoste šiemet išaugo 5,5 proc.

Klaipėdos uoste tris šių metų ketvirčius buvo perkrauta 15,847 mln. tonų krovinių - 5,5 proc. daugiau nei per tą patį 2004 metų laikotarpį (15,017 mln. tonų). Per rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, krova išaugo 20,7 proc. iki 1,9 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uostas.

Klaipėdos uoste per devynis 2005-ųjų mėnesius išaugo visų rūšių krovinių srautai, išskyrus skystuosius. Jų uoste perpilta 8 proc. mažiau - 5,2 mln. tonų (pernai - 5,7 mln. tonų). Birių ir suverstinių krovinių kroava padidėjo 18 proc. iki 5,354 mln. tonų, o generalinių krovinių - 11 proc. iki 5,252 mln. tonų.

Sausio-rugsėjo mėnesiais perkrauta 156,8 tūkst. sąlyginių (TEU) konteinerių, arba 27 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu (123,3 tūkst.).

Trąšų krova Klaipėdoje išaugo 25 proc. iki 3,2 mln. tonų. Šiemet 22 proc. daugiau perpilta skystų , 24 proc. birių ir 52 proc. pakuotų trąšų.

Grūdų krova išaugo 5 kartus iki 412,8 tūkst. tonų, geležies ir plieno gaminių apie 2 kartus iki 344,6 tūkst. tonų, o greitai gendančių produktų taip pat maždaug 2 kartus iki 335,1 tūkst. tonų.

Automobilių krova per devynis mėnesius padidėjo 7 proc. iki 121 tūkst. vienetų.

Klaipėdos uoste per tris ketvirčius aptarnauta 192,8 tūkst. keleivių, arba 34 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu (143,6 tūkst.).

www.delfi.lt


p.s. aciu uz nuotraukas, Adomux !

[taimis]

WOW!!! Net nezinojau kad uostui taip sekasi ir kad net pleciasi!! Puiku!!

[syle]

[QUOTE=ArTuRAs][B]Lietuvos ir Baltarusijos tarptautinių krovinių vežimo ir krovos apimties didinimo darbo grupės sutarė, jog kaimyninė šalis didins trąšų krovą per Klaipėdos uostą.

Neklausys draugo Prezidento

[Adomux]

119 krantinę nuomoja Lietuviškų durpių krova. Užsiima Šilutės durpių ir pjuvenų eksportu, dažniausiai į vokietiją.

[Edgaex]

Uostas sieks rekordinės krovos

Vidmantas Matutis

Šiemet, palyginti su kaimynais kitose rytinės Baltijos šalyse, išskyrus Rusiją, Klaipėdos uosto krovos augimo tempai yra didžiausi.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad tai lėmė nuolat didėjanti konteinerių krova. Taip pat įtakos turėjo ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje atliktas baltarusiškų trąšų krovos eksperimentas. Buvo įrodyta, kad Klaipėdos uostas sėkmingai gali priimti ir į “Panamax” laivus krauti baltarusiškas trąšas.

Rugsėjį į laivą netgi buvo pakrauta per 67 tūkst. tonų trąšų ir jis sėkmingai išvestas iš uosto su 13 metrų gramzda.

Augimo tempai geresni nei latvių

Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 15,85 mln. tonų krovinių. Tai 5,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2004 metų laikotarpį. Labai gera ir rugsėjo krova, kai krauta 1,9 mln. tonų krovinių. Tai 20,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius išaugo visų rūšių krovinių srautai, išskyrus skystųjų. Jų uoste perpilta 8 proc. mažiau (šiais metais perpilta 5,2 mln. tonų, pernai – 5,7 mln. tonų).

Per tą patį laikotarpį krauta 156 757 TEU konteinerių. Jų srautas, palyginti su pernai, išaugo 27 procentais. Trąšų krova Klaipėdoje išaugo 25 proc. iki 3,2 mln. tonų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, 22 proc. daugiau perpilta skystų, 24 proc. - birių ir 52 proc. daugiau krauta pakuotų trąšų.

Per devynis šių metų mėnesius uoste beveik 5 kartus padidėjo grūdų (iki 412,8 tūkst. tonų), iki 2 kartų geležies ir plieno gaminių (iki 344,6 tūkst.tonų) ir greitai gendančių produktų (iki 335,1 tūkst. tonų) krova.

Per tris ketvirčius uoste aptarnauta 192,8 tūkst. keleivių, arba 34 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų metų laikotarpiu (143,6 tūkst.). Šiemet Klaipėdą aplankė 24,1 tūkst. kruizinių laivų keleivių, beveik 70 proc. daugiau nei pernai. Per sezoną kruiziniai laivai atplaukė 60 kartų, arba 25 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Mažeikių naftos bendrovei priklausančiame Būtingės naftos terminale 2005 metų sausio – rugsėjo mėnesiais perpilta 4,2 mln. tonų naftos. Latvijos žinių agentūra išplatino pranešimą, kur lyginama Latvijos ir Lietuvos uostų krova. Būtingės naftos terminalo krova šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 33 proc. Todėl ir bendras Lietuvos uostų krovos rezultatas yra blogesnis nei Latvijos uostų, nors Klaipėdos uostas pagal krovos augimo tempus šiemet lenkia visus Latvijos uostus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius S.Dobilinskas mano, kad toks lyginimas nėra teisingas. Vertinant tik Klaipėdos uosto rezultatus matosi, kad jo vystymas, prie kurio prisidėjo ir Uosto direkcija, ir kompanijos, yra teigiamas. Pasak S.Dobilinsko, tikimasi, kad šiemet Klaipėdos uostas kraus 21 mln. tonų krovinių. Tai gali būti geriausias visų laikų rezultatas. Daugiau kaip 21 milijonas, tiksliau - 21,19 mln. tonų, Klaipėdos uoste buvo krauta 2003 metais.

Nusileido tik Rusijos uostams

Klaipėdos uosto krovos augimas per devynis šių metų mėnesius buvo didžiausias tarp rytinės Baltijos šalių, išskyrus Rusijos, uostų.

Anot S.Dobilinsko, Rusijos uostai ir toliau gerina rekordus. Tai gali trukti, kol visiškai bus užpildyti jų pajėgumai. S. Dobilinskas teigė kalbėjęsis su Kinijos „China Shipping“ kompanijos atstovais. Jie įvardijo Sankt Peterburgą kaip pagrindinį savo kompanijos krovos uostą. Kai jis užšąla, kinai naudojasi Suomijos uostais. Kinijos atstovams pristatyta, kad, pradėjus kursuoti konteineriniam traukiniui „Merkurijus”, patrauklus yra ir Klaipėdą bei Kaliningrado uostus jungiantis transporto koridorius.

Per devynis šių metų mėnesius Sankt Peterburgo uoste krauta 42,8 mln. tonų krovinių. Tai 15 proc. daugiau nei pernai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, didėjo visų pagrindinių krovinių krova, išskyrus anglies (iki 2,5 mln. tonų) bei grūdų (iki 0,3 mln. tonų), kurių krauta atitinkamai mažiau 7 ir 41 proc. Naftos produktų krova Sankt Peterburgo uoste sudarė 27,8 proc. bendros krovos. Jos perpilta 20 proc. daugiau nei pernai (iki 11,9 mln. tonų). Metalo krova šiame uoste sudarė 16 proc. - jų per devynis mėnesius krauta 1 proc. daugiau nei pernai (iki 6,8 mln. tonų). Primorsko uoste naftos krova padidėjo 35 proc. Per devynis šių metų mėnesius perpilta 42,6 mln. tonų naftos.

Talino uoste šiemet krauta 29,4 mln. tonų. Tai 3 proc. daugiau nei per atitinkamą 2004 m. laikotarpį. Krovos augimą lėmė birių (iki 5,4 mln. tonų, arba 24 proc. daugiau nei pernai) ir skystų krovinių (iki 19,9 mln. tonų, 1 proc. daugiau) krova. Talino uoste net 38 proc. (nuo 1,5 mln. tonų 2004 m. iki 0,9 mln. tonų 2005 metais) sumažėjo generalinių krovinių krova.

Ventspilio uoste šiemet krauta 22,3 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai. 3 proc. mažiau perpilta skystų (iš viso 13,8 mln. tonų), 23 proc. mažiau - generalinių krovinių, 41 proc. mažiau ro-ro krovinių. Tačiau 14 proc. daugiau nei pernai krauta birių krovinių. Šiais metais Ventspilio uoste 13 proc. daugiau krauta naftos produktų (iki 12,9 mln. tonų), 9 proc. trąšų (iki 3,8 mln. tonų). Didžiausias augimas pasiektas kraunant anglį. Jos krauta iki 3,4 mln. tonų, arba 22 proc. daugiau nei pernai.

Rygos uoste krauta 18,3 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai. 25 proc. sumažėjo skystų krovinių (nuo 3,5 mln. tonų 2004 m. iki 2,6 mln. tonų 2005 metais) ir 7 proc. generalinių krovinių (nuo 5 mln. tonų 2004 m. iki 4,8 mln. tonų 2005 metais). Birių krovinių kiekiai padidėjo 14 proc. (nuo 9,5 mln. tonų 2004 m. iki 10,9 mln. tonų 2005 metais). Daugiau nei 43 proc. Rygos uosto apyvartos sudaro anglis, jos krova išaugo 15,2 proc., iki 8 mln. tonų.

Liepojos uoste per devynis šių metų mėnesius krauta 3,35 mln. tonų krovinių. Tai 1,6 proc. mažiau nei 2004 metais. 30,5 proc. mažiau krauta skystų ir 1 proc. generalinių krovinių. Birių krovinių krova padidėjo 21 proc. Grūdų krova išaugo net 60 proc., naftos produktų krova sumažėjo 36 procentais.

Per devynis šių metų mėnesius Kaliningrado uoste krauta beveik 11 mln. tonų krovinių. Iš jų generalinių krovinių 14 proc. daugiau, skystų krovinių 10 proc. daugiau nei 2004 metais, birių 1,5 mln. tonų, arba 9,4 proc. mažiau nei pernai. Konteinerių krova išaugo 52 proc. (nuo 50 282 TEU 2004 m. iki 76 350 TEU 2005 metais), naftos produktų 11 proc. (nuo 5,9 mln. t 2004 m. iki 6,6 mln. t 2005 m.), sumažėjo ferolydinių bei metalų krova, atitinkamai 37,5 proc. ir 1 proc.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -



Olandai laivybos linijas brėžia per Klaipėdą

Vidmantas Matutis

Olandijos uostai Vakarų Europoje yra pagrindiniai Klaipėdos uosto partneriai. Tarp Klaipėdos ir Olandijos uostų per metus krovinių apyvarta yra didesnė nei trys milijonai tonų.

Su Vyriausybės delegacija Olandijoje apsilankęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas susipažino su Roterdamo ir Amsterdamo uostų vystymu. Ieškota sąsajų su Klaipėdos uostu.

„Apsilankęs didžiuliame Roterdamo konteinerių terminale pastebėjau, kad jie rezervuoja didžiulę teritoriją ir iš vandens atkovotoje dalyje ateityje plės terminalą“, - sakė S.Dobilinskas. Tai turi sąsajų su Klaipėdos uostu, kuris iš vandens atkovoti uosto teritorijas planuoja ties Melnrage.

Europoje ir kitose pasaulio vietose, kur žemės prie vandens yra labai brangios, uostai jau seniai žengia į jūrą. Ypač tai tinka įrengiant giliavandenes krantines. Tame pačiame Roterdamo uoste konteinerių terminalas įrengtas prie krantinės, kur laivų gylis neribojamas. Jis gali priimti netgi iki 16 tūkst. TEU konteinerių gabenančius transatlantinius konteinervežius.

Geresni ryšiai Klaipėdą sieja su Roterdamo uostu, per kurį gabenama nafta ir konteineriai. Tačiau daug iniciatyvos dėl bendradarbiavimo su Klaipėdos uostu rodo ir Amsterdamo uostas. S.Dobilinskas iš Amsterdamo uosto parsivežė schemą, kur pagrindinės trumpųjų nuotolių laivybos linijos iš Olandijos į Rytų šalis piešiamos per Klaipėdos uostą. Įvertinus, kad iš Olandijos į Rytus juda nemaža dalis automobilių transporto, Amsterdamo uosto administracija jį norėtų nukreipti į laivybos liniją: Amsterdamas – Kylis – Klaipėda. Priminsime, kad tarp Kylio ir Klaipėdos keltų laivybos linija veikia jau 12 metų.

Europos Sąjungos transporto srities politika numato „nukrauti“ kelius ir pasiekti, kad kuo daugiau krovinių judėti laivais. Kuriant trumpųjų nuotolių laivybos tinklą, Amsterdamo uosto schema ir iniciatyva yra labai naudingos Klaipėdos uostui. Tai pagerintų Klaipėdos ir Kylio laivybos linijos apkrovimą ir galbūt sudarytų prielaidas atsirasti naujoms su Klaipėda susijusioms laivybos linijoms.

Šią savaitę Briuselyje vyko seminaras dėl trumpųjų nuotolių laivybos, kur Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atstovavo rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija norėtų parengti Klaipėdos uosto trumpųjų nuotolių laivybos studiją, kuriai gauti finansavimą tikisi iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos skirtų fondų lėšų.


klaipeda.daily.lt

[ArTuRAs]

Sekina krovinių srautus per Baltijos šalis

Rusijos angliakasybos bendrovės ketina nutraukti akmens anglių eksportą per Baltijos šalių uostus. Estijos bendrovės mano, jog didelio eksportuojamo anglių srauto užteks visiems. Per Klaipėda anglių jau nebegabenama.

Rusijos angliakasybos bendrovės "Kuzbassrazrezugol" vadovas Andrejus Bokarevas tvirtina, jog šios šalies angliakasybos bendrovės ketina nutraukti akmens anglių eksportą per Baltijos šalių uostus. Estijos geležinkelių bendrovės bei uostai teigia, jog tai viso labo tik grasinimai, kurie vargu ar bus įgyvendinti.
Tačiau Latvijos krovinių ir geležinkelių bendrovės dėl to sunerimo, mat iš trijų Baltijos šalių ji perkrauna daugiausia rusiškų akmens anglių. Per Lietuvą jų į Vakarus gabenama mažiausiai.
Statistika rodo, jog Klaipėdos uoste per 2005 m. sausį-rugsėjį akmens anglių krauta 44.500 t. Per devynis šių metų mėnesius Rygos uoste krauta 7,95 mln. t anglių, o Ventspilyje - 3,44 mln. t.
Labiau nei Estijos geležinkelių bendrovė "Eesti Raudtee" dėl akmens anglių srauto galimo sumažėjimo jaudinasi "Latvijas dzelzcelš" geležinkelininkai, mat akmens anglys yra antras pagal apimtis, po naftos ir naftos produktų, šios bendrovės vežamas krovinys.
Estijos geležinkelininkai įsitikinę, kad rusiškų anglių srautas per Estijos uostus nenutrūks, mat anglių paklausa užsienyje yra tokia didelė, jog Rusijos angliakasiai nespėja jų kasti. Be to, naujasis Ust Lugos uostas nėra pajėgus perkrauti visų eksportuojamų rusiškų anglių.

Pagal planą
Rusija prieš pusantrų metų nutraukė naftos eksportą per Ventspilį naftotakiu, o vėliau smarkiai apribojo ir jos eksportą geležinkeliu. Maskva ne kartą skelbė, jos strateginis tikslas - naftą gabenti per Rusijos Primorsko, Vyborgo ir kitus uostus esą turėtų sumažėti naftos pumpavimą per Estijos uostus.
Rusiškų dujų eksportas taip pat vis labiau aplenkia Baltijos šalis.
VŽ rašė (2005 09 14), jog Rusija ir Vokietija rugsėjo 8 d. susitarė dėl naujo 1.200 km ilgio Šiaurės Europos dujotakio tiesimo iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu. Įgyvendinus šį projektą, dujos iš Uralo Baltijos šalis ir Lenkiją aplenks.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekė, kad dujotakis būtų tiesiamas per jų teritoriją. Todėl jos sukritikavo Vokietiją, kad ši ES šalių interesus pamynė dėl gerų santykių su Maskva.

[ArTuRAs]

KLASCO parduoda Konteinerių terminalą



Klaipėdos uoste nuolat didėjant konteinerių krovai, uostininkus nustebino žinia, jog šio verslo atsisako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO.

Dar spalio pabaigoje KLASCO ir UAB Klaipėdos terminalo grupės (KTG) pasirašė susitarimą dėl KLASCO filialui "Eurogate Klaipėda" priklausančio Konteinerių terminalo pirkimo.

Nuo gruodžio 1 dienos šio terminalo operatorės teisės bus perduotos KTG.

Paklaustas, ar KLASCO pasiūlė pirkti Konteinerių terminalą, ar KTG prašė jį parduoti, pastarosios direktorius Vaidotas Šileika atsakė, kad tai buvo sena KTG idėja.

Kiek ji sumokėjo už terminalą su visa technika, neskelbiama. Žinoma tik tiek, kad sandoriui paimtą banko paskolą grąžinti jai reikės maždaug per 10 metų.

Žinia, į Konteinerių terminalą, pastatytą 1999 metais, iš viso investuota apie 130 mln. litų, KLASCO dalis perkant kranus ir kitą įrangą - 11,4 mln. JAV dolerių.

Tuo metu KTG teigia kursianti naują konteinerių terminalą, kuriame bus koncentruota viskas, ką geriausio turėjo abu Klaipėdos uosto konteinerių terminalai.

"Viską koncentruodami vienoje vietoje norime padaryti puikų "šveicarišką laikrodį", kuris galėtų suktis be sustojimo. Naujajame terminale bus diegiamos naujos technologijos, kompiuterinės sistemos, kad nebūtų atsiliekama nuo Hamburgo, Roterdamo uostų konteinerių terminalų", - sako KTG direktorius.

Jo teigimu, visi konteineriai - ir tušti, ir pilni, - esantys dabartinio KTG konteinerių terminalo teritorijoje ir šalia jos, pamažu bus perkelti į įsigytąjį. Linijų operatoriai bus informuoti apie numatomas perkėlimo datas. Kraustymasis prasidės gruodžio pradžioje. Pusę konteinerių tikimasi iškelti gruodžio mėnesį, o likusius - per pirmąjį kitų metų pusmetį.

Koncernui "Achemos grupė" priklausanti KLASCO iki lapkričio vidurio numato užbaigti derybas su KTG dėl Konteinerių terminalo turto pardavimo. Dar šį mėnesį ketinama pradėti sandorio įforminimo procedūras.

Koncerno prezidento Bronislovo Lubio teigimu, mintį atsisakyti konteinerių verslo iškėlė auganti uoste vidinė konkurencija ir poreikis stiprinti bendrovės pozicijas.

"KLASCO perspektyvą vertinome atsižvelgdami į tai, kad uoste statomas trečiasis konteinerių terminalas. Į šiaurinės uosto dalies modernizavimą daug investavusi KLASCO turi beveik 30 mln. litų skolų, todėl koreguoti ekonominę situaciją siaurinant paslaugų apimtis šiuo metu palankus metas", - koncerno vadovybės strategiją komentavo B. Lubys.

KTG Klaipėdos uoste šiuo metu krauna 60 proc. visų konteinerių. Planuojama, jog šiemet bendrovė pasieks naują rekordą - 120 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių vienetų) per metus.

A. Šileikos teigimu, 120 tūkst. TEU per metus - senojo KTG konteinerių terminalo riba. Šiuo metu jo pajėgumai sandėliavimo vietos atžvilgiu visiškai išnaudoti. Plėtoti čia konteinerių krovos verslą jau buvo nebeįmanoma, todėl ir buvo įsigytas KLASCO konteinerių terminalas.

[Eimantas]

www.ve.lt

[ArTuRAs]

Jei ne naftos krovos smukimas, augimas jauciu butu daugiau nei 10%, kas butu puiku. Nors ir dabar neblogai


Šiemet krovinių Klaipėdos uoste padaugėjo beveik 6 procentais

Per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 17,71 mln. tonų krovinių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet krova išaugo 5,7 proc.

Vien šių metų spalį Klaipėdos uoste perkrauta 1,86 mln. tonų krovinių, arba 7,1 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu.

Vertinant krovą pagal krovinių tipus, šalies uoste padidėjo birių (15,9 proc., iki 5 mln. 964 tūkst. tonų) ir generalinių krovinių (10,0 proc., arba 5 mln. 898,6 tūkst. tonų) krova.

Skystųjų krovinių kiekiai kol kas nepasiekia praėjusių metų rezultatų (šiemet jų perkrauta 6,3 proc. mažiau, tik 5 mln. 851,5 tūkst. tonų, pernai per 10 mėnesių - 6 mln. 247 tūkst. tonų), nors, palyginti su pernai metais, skystų trąšų krova padidėjo 19 proc., iki 983,3 tūkst. tonų.

Sausio-spalio mėnesiais perkrauta 175 534 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Jų srautas, palyginti su pernai, išaugo 24,7 proc.

Trąšų krova Klaipėdoje padidėjo 20,4 proc. (iki 3 mln. 607 tūkst. tonų). Palyginti šių metų krovą su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, birių trąšų perkrauta 19 proc. daugiau (iki 2 mln. 322 tūkst. tonų), o pakuotų trąšų - 43,6 proc. daugiau (iki 301,4 tūkst. tonų).

Per dešimt šių metų mėnesių beveik 5 kartus (iki 520,5 tūkst. tonų) padidėjo grūdų, iki 1,5 karto - greitai gendančių produktų (iki 391,8 tūkst. tonų), geležies bei plieno gaminių (iki 367,7 tūkst. tonų) ir cemento (iki 174,6 tūkst. tonų) krova.

Treilerių ir roltreilerių šiemet pervežta net 146 proc. daugiau nei pernai - 40,018 tūkst. Kitų transporto priemonių, neskaičiuojant autotreilerių, sunkvežimių, automobilių ir mikroautobusų - net 98 proc. mažiau nei pernai per 10 mėnesių.

Šiemet, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, keleivių Klaipėdos uoste pervežta 23 proc. daugiau - 190 tūkst. 830, o kruizinių laivų keleivių uostamiestį aplankė net 70 proc. daugiau - 24 tūkst. 107.

Būtingės naftos terminale krova šiemet per 10 mėnesių sumažėjo net 25 proc. - iki 4 mln. 901,2 tūkst. tonų. Pernai per tą patį laikotarpį Būtingėje perkrauta 6 mln. 547,3 tūkst. tonų.

[ArTuRAs]

Adomux, gal tu ka nors zinai apie Begos konteineriu terminala? Nes as pirma kart girdziu apie toki


Dėl tų pačių konteinerių konkuruos nauji terminalai

Kaip pasikeis situacija pietinėje Klaipėdos uosto dalyje po to, kai UAB Klaipėdos terminalo grupė (KTG) nusipirko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) konteinerių terminalą, kalbėjomės su KTG direktoriumi Vaidotu Šileika.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad KLASCO konteinerių terminale KTG, perkeldama visus savo konteinerius ir techniką, kurs naują konteinerių terminalą. Pradėti dirbti jame ji iš anksto pamažu ruošėsi. Norėdama spręsti anksčiau KLASCO konteinerių terminale kildavusias problemas, bando atnaujinti ir didinti terminalo technikos parką. Šiemet KTG įsigijo du naujus švediškus konteinerių krautuvus "Kalmar", kurių kiekvienas kainavo daugiau kaip 1 mln. Lt.

Rezervas - Malkų įlanka

Paklaustas, apie ankstesnius KTG ketinimus konteinerių krovai panaudoti jai priklausančios UAB Malkų įlankos terminalo nuomojamas krantines, V. Šileika atsakė: "Tie planai nepamiršti. Jeigu konteinerių krovos augimas bus toks pat kaip dabar, pritrūks įsigytojo konteinerių terminalo pajėgumų. Todėl planuojame ateityje konteineriams naudoti dalį arba net visą Malkų įlankos terminalą. Nors dabar ten kraunama mediena, infrastruktūra bus pritaikyta ir konteineriams".

Specializuotas, gerą krovos techniką turintis Malkų įlankos terminalas naudojasi 141-ąja krantine. Kol kas mediena ir toliau bus kraunama jame. Šiuo metu ir šis terminalas yra pakankamai apkrautas, jam jau šiek tiek trūksta vietos, nes čia dirba didžiausi medienos vežėjai. Tad dabar rekonstruojamos 142-osios krantinės, kuria iki šiol nesinaudota, ir kurią žadėta skirti konteineriams, reikėtų ir medienos terminalui. Ateityje planuojama įsisavinti likusią terminalo rezervinę zoną.

Senajame KTG terminale

Senajame KTG terminale kitus krovinius gabenantys klientai jautėsi esą nuskriausti, nes konteineriai buvo "okupavę" visas pakampes. Sena KTG klientė Danijos kompanija "DFDS Tor line", kurios ro-ro krovinius varžė konteineriai, tik ir laukia, kada galės laisviau jaustis. Konteinerius perkėlus į KLASCO konteinerių terminalą, ši kompanija turės daugiau galimybių plėtoti savo verslą.

Senajame terminale planuojama didinti generalinių krovinių krovą. "Manau, kad senasis terminalas tik trumpam ir laikinai apmirs, palyginti su tuo, kas jame vyko, kai buvo kraunami konteineriai. Tačiau ateityje šiame ro-ro ir generalinių krovinių terminale bus vykdoma intensyvi veikla",- sakė KTG direktorius.

Konkurencija išliks

Paklaustas, ar naujasis konteinerių terminalas konkuruos su būsimais LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovos kompanijos "Bega" konteinerių terminalais, V. Šileika atsakė: "Visi investiciniai projektai turi būti pagrįsti ekonominiais apskaičiavimais, įvertinant ir konkurenciją, ir riziką. Manau, kad naujų terminalų savininkai tai padarė. Vargu ar šiandien galima tikėti, kad iš kažkur atsiras itin dideli naujų konteinerių kiekiai. Nemanau, kad ateityje konteinerių krova didėtų 40-50 proc. per metus. Augimas bus normalus - 15-20 proc.

Nerimą kelia tai, kad gali paaštrėti vidinė konkurencija dalijantis tuos pačius konteinerius. Mes esame įpratę dirbti konkurencijos sąlygomis, tačiau gąsdina tai, kad norėdami būti patrauklūs ir pritraukti daugiau konteinerių nauji terminalai gali mažinti įkainius. Investuodami didžiules lėšas į konteinerių krovos terminalą mes norime uždirbti. Be to, nenorėdami atsilikti nuo tokių kitų uostų terminalų, turėsime ir toliau investuoti į kompiuterines programas, naują techniką, nes didėja ne tik konteinerių srautai, bet ir plėtojamos jų krovos technologijos".

Naujų konteinerių terminalų savininkai mano, jog būdami arčiau uosto vartų galės sudaryti konteinerių vežėjams palankesnes sąlygas. V. Šileikos manymu, konteinerių krovos sąlygas reikėtų vertinti neapsiribojant tik jūrine puse, bet ir atsižvelgiant į kranto infrastruktūrą, t. y. į tai, kaip konteineriai bus vežami, ar vežėjams netrukdys transporto kamščiai ir t. t.

Problema - gylis

Naujajam konteinerių terminalui aktualios lieka per mažo gylio ir krantinių ilgio problemos. Dabartinio KLASCO konteinerių terminalo infrastruktūra, jame stovintys kranai duoda galimybę aptarnauti kur kas didesnius laivus už tuos, kurie atplaukia dabar, tačiau didesni laivai negali atplaukti dėl per mažo gylio. Didžiausias laivas, aptarnaujamas KTG terminale, gali gabenti 850 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), o didieji konteinervežiai ima apie 1300 TEU.

Darbuotojai - irgi turtas

Paklaustas, ar KLASCO konteinerių terminalas perkamas su darbuotojais, V. Šileika atsakė: "Darbuotojai - tai taip pat turtas. Jų skaičius naujame terminale ne mažės, o tik didės. Jeigu mums tiks KLASCO darbuotojas ir jis sutiks pereiti pas mus, jį įdarbinsime",- sakė V. Šileika.

KTG konteinerių terminale dirba apie 180, o KLASCO - apie 40-50 žmonių. Šiuo metu KTG reikalinga apie 30 darbuotojų. Nors bendrovei per 11 veiklos metų pavyko išlaikyti pagrindinį darbuotojų branduolį, ji, kaip ir kitos įmonės, dėl didesnių uždarbių užsienyje irgi neteko gerų kranininkų. "Negalime savo darbuotojams pasiūlyti tokių atlyginimų, kokius jie gauna dirbdami Šiaurės jūroje esančiose naftos platformose. Tačiau pastaraisiais metais kasmet 10 proc. didiname darbuotojų atlyginimus",- sakė KTG direktorius.

KTG turi savo specialistų rengimo sistemą. Naujai į darbą priimti žmonės praktikos mokomi terminale, o teorijos - siunčiami į mokymo centrus.

[Adomux]

Į Smeltę atplukdė du kranus ant ratinės važiuoklės konteineriams krauti.