Uostas

[Adomux]

Jūroje yra grunto, iškasto gilininant uosto akvatoriją, savartynas į kurį yra pilamas gruntas (morena) netinkamas krantinių statybai. Smėlis yra pilamas į pliažus ar kaip dabar į statomas krantines (šiuo metu Smeltės).
Smeltės naujai statomose krantinėse situacija tokia: pirmo etapo 82-90 krantinės įlaidai yra sukalti ir pilamas bei tankinamas gruntas. Jau apie pusė pirmo etapo ploto yra užpilta.

"Globe Asimi" nuskendo praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje. buvo išsilieje daug mazuto.

[Eimantas]

Karo laivai specialiai šaudo šalia taikinio,kad nereiktų kiekvienąkart naujų gaminti. Todėl jis neapgadintas.

[ArTuRAs]

Smeltės naujai statomose krantinėse situacija tokia: pirmo etapo 82-90 krantinės įlaidai yra sukalti ir pilamas bei tankinamas gruntas. Jau apie pusė pirmo etapo ploto yra užpilta.

Kiek zinau tai yra atsiliekama nuo grafiko. Kada zada viska baigt? Su konteineriu terminalu.

[Adomux]

Gilinimo darbai prie rekonstruojamų krantinių Nr.105-106

[ArTuRAs]

Gal zinai ka Smelte zada statyt prie tu krantiniu?

[Eimantas]

Lietuva nesigiria uosto įranga

ADELĖ ŽIČKUVIENĖ

Naujausia Klaipėdos uosto navigacinė įranga - tobulesnė už esančią Hamburge (Vokietija).

Taip dalindamiesi savo pastebėjimais savaitgalį nusprendė į klubą susirinkę jūrų kapitonai.

Tarp klubą vienijančių pusšimčio narių yra ir prityrusių kapitonų, ir locmanų, ir mokslo pasaulio atstovų. Vienas jų - profesorius Vytautas Paulauskas - neseniai svečiavosi Danijoje Kopenhagoje esančiame jūrų institute, kur paprastai stažuojasi mūsų specialistai, kad galėtų valdyti Klaipėdos uoste sumontuotą laivų saugumą užtikrinančią įrangą.

Iš Danijos nuvykus į Hamburgą profesoriui buvo aiškinama, kad šio miesto uoste yra pati moderniausia įranga.

Tačiau kapitonų klube aptariant mokslininko viešnagę pastebėta, kad Klaipėdos uoste sumontuota ne tik vokiečių turima, bet ir pati naujausia povandeninių srovių uoste bei bangų aukščio matavimo įranga. Lietuva tik tuo nesigiria.
www.klaipeda.daily.lt

[ArTuRAs]

Logistikos centras Smeltės pusiasalyje. MS PowerPoint prezentacija, 32Mb
http://www.klasco.lt/media/TLC_LT.pps

Įgyvendinimo pradžia 2004 metai. Svarstomos šios priemonės, kurios galėtų būti įgyvendintos Logistikos centre:

konteinerių terminalo plėtra
konteinerių remonto dirbtuvės
sandėlių ūkio plėtra – distribuciniai sandėliai – pridėtinės vertės kūrimas
sandėliai šaldytuvai
automobilių ir konteinerių plovykla
specializuotas medienos terminalas

As parsisiunciau, stai kelios istraukos

KLASCO
Transporto Logistikos Centras

Bendrovė nusprendė plėsti savo paslaugų sferą ir apimtis;
Nuspręsta įsteigti logistines paslaugas teikiantį centrą (TLC);
Svarstomas sprendimas apjungti dabartines Konteinerių ir Ro-Ro terminalų teritorijas, pastatyti sandėlius;
Ateityje planuojama Kuršių marių sąskaita didinti TLC teritoriją, pastatant atskirus terminalus ir sandėlius.

I-je eilėje numatoma įgyvendinti šiuos projektus:
Bendradarbiavimo pagrindu įsteigti šaldytų produktų terminalą;
Pastatyti skystų maisto produktų terminalą;
- Pastatyti specializuotus daugiafunkcinius krovinių sandėlius nuo 12 iki 25 tūkst.m2

II-je eilėje numatoma įsisavinti papildomus teritorijos plotus užpilant Kuršių Marias;
Planuojama pastatyti keletą logistinių sandėlių 100-120 tūkst.m2;
Kitaip racionaliai išnaudoti teritoriją;
Įsisavinti naujai pastatytas krantines, jas aprūpinti reikiama krovos įranga ir technologijomis.

Vėliau įgyvendinant II-ą eilę, būtų toliau plečiama logistinė veikla;
Įrengiamos naujos krantinės;
Sandėliavimo plotai plečiami iki 100 – 120 tūkst. kv. metrų;
Steigiami daugiafunkciniai sandėliai.


Igivendinus si projekta, krova smeltes pusiasalyje turetu padidet iki 8mln.t, nuo dabartiniu ~4mln. t.
Tik idomu keliems metams cia tas projektas

[Adomux]

Įdomi jų vizija. Tas miškelis, kur yra prie konteinerių terminalo, yra draustinis (ten auga kažkoks retas augalas), o jie ten planuoja sandėlį, krantines...
Ir kaip tada VLG į dokus statys Panamax tipo laivus, jei priešais padarys krantinę jiems neužteks vietos manevruoti.

[ArTuRAs]

O kaip ten VLG gali statyt Panamax`us jeigu ir taip ten gylio neuztenka?
Be to, is tos puses krantines nepasistums, tik padarys jas vietoj tu krantu kur dabar nenaudojami.
O dauguma sandeliu juk statys ant naujos zemes kuria supils netoli kiaules nugaros palei visa TJP.

[Adomux]

Kai bus padaryta užteršto grunto valymo aikštelė (čia vietoj nebaigtos valčių prieplaukos, kur KLASCO žada statyti krantines ir sandėlius) bus išgilinta ir Malkų įlanka, nes ten labai užterštas gruntas ir jo neleidžia vežti į jūrą.

[ArTuRAs]

Bet kiek suprantu Panamax`ams reikia apie 13 metru gylio, tai malku ilankoj reiketu gilinti dar kokiais 3-4 metrais, o tai, nemanau, kad taip greit padaroma
Nors jeigu tusti gal gylio zymiai maziau reik?

[Adomux]

VLG Panamax'sus remontuos ir 10 m gylio jiems pilnai užteks. O jei prie naujų krantinių, priešais dokus, atsistos kitas laivas krautis, Panamax'sas neišlys iš doko ir atv.

[ArTuRAs]

Na stovint dokuose, tai cia laikas nera taip svarbu, o be to ir dabar negaletu islyst turbut, jei klasco konteinerius krautu.
O su gyliu, jeigu tiek uztenka, tai jo, suprantama tada.

[ArTuRAs]

"Klasco" išvengė rugpjūčio štilio

Bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") šiemet nepatyrė rugpjūtį įprasto tarptautinės prekybos lėtėjimo ir kone trečdaliu intensyvesne apyvarta įkvėpė uostui optimizmo.

Dėl sumažėjusios naftos produktų krovos Klaipėdos uostui šiemet nepavyksta atitrūkti nuo pastarųjų metų rezultatų, tačiau "Klasco" per 8 mėnesius perkrovė 5,92 mln. tonų - maždaug šeštadaliu arba 1,3 mln. tonų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Pasak "Klasco" generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, rugpjūčio mėnesio apyvartai didelės įtakos turėjo liepą prasidėjusi dviejų mėnesių trukmės eksperimentinė kaimyninės šalies gamyklos "Belaruskalij" trąšų krova į didelio tonažo laivus.

Nepaisant to, kad pasitaikė produkcijos pristatymo į uostą sutrikimų, rugpjūtį per "Klasco" išgabenta 135 tūkst. tonų kalio trąšų.

Iš viso praėjusį mėnesį "Klasco" perkrovė 872 tūkst. tonų krovinių - 29 proc. daugiau negu tuo pat metu pernai. Ar pavyks įgyvendinti panašaus masto rugsėjo mėnesiui numatytą krovos planą, anot V.Greičiūno, priklausys nuo derinamo su baltarusiais laivų atplaukimo grafiko ir oro sąlygų.

Į Klaipėdos uostą gręžiasi ir Rusijos kompanija "Akron", kuri per "Klasco" pradėjo krauti Novgorodo gamyklos biriąsias trąšas.

Kaip teigia "Klasco" komercijos direktorius Vytautas Kaunas, bendrovės apyvartą didina ne tik biriosios ir skystosios trąšos, bet ir cukrus, grūdai bei konteineriai.

Per 8 mėnesius perkrautos 59 938 dėžės (TEU), o pernai tuo pačiu metu - 43 967. Pasiektas 39 proc. padidėjimas viršijo prognozes. Vien rugpjūtį krauta 7852 TEU, arba 2200 daugiau negu tą patį mėnesį pernai.

Praėjusiais metais "Klasco" krovė 7,22 mln. tonų, 2005 metais planavo pasiekti maždaug milijonu didesnę apyvartą. Šiemet iki rudens "Klasco" jau yra perkrovusi 1,3 mln. tonų daugiau nei tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu.

[ArTuRAs]

"Begos" krova šiemet išaugo dešimtadaliu

Klaipėdos jūrų krovos kompanija "Bega" per sausio-rugpjūčio mėnesius perkrovė 1,57 mln. tonų krovinių - 10,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai terminaluose buvo perkrauta 1,42 mln. tonų krovinių.

Šiemet perkrauta 620 tūkst. tonų trąšų, 132 tūkst. tonų cemento, 88 tūkst. tonų žemės ūkio produktų - atitinkamai 10,3 proc., 30,7 proc. ir 135 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, pranešė "Bega".

"Trąšų krova per pastaruosius du mėnesius praėjusių metų atitinkamus rodiklius viršija 66 proc.", - sakė "Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Anot jo, tai rodo sėkmingą pagrindinio "Begos" partnerio - Kėdainių trąšų gamybos bendrovės "Lifosa" veiklą. Taip pat prie augančio srauto jau prisideda ir Rusijos fabrikų biriosios bei skystosios trąšos.

Pirmadienį iš skystųjų trąšų terminalo, kurio talpyklose sukaupiama iki 40 tūkst. tonų krovinio, rusiškomis kompleksinėmis trąšomis bus pradėtas krauti tanklaivis, į savo rezervuarus sutalpinantis beveik 30 tūkst. tonų skystų krovinių.

Per aštuonis šių metų mėnesius gerokai ūgtelėjo ir bendrovės "Akmenės cementas" eksportui skirtos produkcijos krova. "Manome, kad šiais metais palaido cemento "Begoje" bus perkrauta apie 40 proc. daugiau nei vidutiniškai 2002-2004 metais. Iki metų pabaigos cemento krovos tempai gali sumažėti, nes labai išaugo jo paklausa vidaus rinkoje",- sakė A. Kuzmarskis.

Anksčiau "Bega" skelbė, jog tikisi šiemet krovos apimtis padidinti 5-10 proc. ir perkrauti apie 2,5 mln. tonų krovinių. Pernai kompanija perkovė 2,26 mln. tonų krovinių.

"Begos" terminalų krovos pajėgumas viršija 4 mln. tonų per metus.

[WILD_WEST]

Uosto vadovas teisiamas už netinkamai atliktą darbą

Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl skandalingos trijų uosto krantinių rekonstrukcijos. Į kaltinamųjų suolą sėdo vienas iš jūrų uosto direkcijos vadovų Algirdas Kamarauskas. Jis Eltai sakė, jog yra kaltinamas tuo, kad priėmė vienos bendrovės atliktus kontrolinius inžinerinius geologinius tyrimus, kuriais nebuvo galima remtis atliekant projektinius skaičiavimus krantinių rekonstrukcijai. Kitaip tariant, įtariama, jog be reikalo vienas ir tas pats darbas buvo atliktas du kartus: pirmąkart gręžta nustatant krantinių techninę būklę, antrąkart- rengiant rekonstrukcijos projektą.
Tačiau KVJUD infrastruktūros direktorius tvirtina, jog pasielgė teisingai, nes uosto taisyklės draudžia kontrolinius gręžinius naudoti ir ruošiant kokius nors projektinius sprendinius. Kaip reikalauja reglamentas, tyrimas esą buvęs atliktas tik krantinių techninei būklei nustatyti, o projektavimui - padaryti kiti gręžiniai.
Byla susijusi su Belgijos kompanijos "Hydrosoil Service" vykdyta trijų uosto krantinių - 7, 8, 9 - rekonstrukcija. Apie 32 milijonus litų kainavusioje statyboje vėliau buvo aptiktas brokas. Specialistams kilo įtarimų, kad jos buvo statomos naudojant netinkamą betono įpurškimo į gruntą metodą, todėl krantinės nėra pakankamai tvirtos, kad prie jų kanalą būtų galima gilinti iki 14 metrų.

VOX MARIS ŽINIOS
www.vox.lt

[ArTuRAs]

"Klasco" valdomas "Krovinių terminalas" į naują naftos ir chemijos terminalą investavo 110 mln. Lt

Didžiausios uosto krovos bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") valdoma įmonė "Krovinių terminalas" į naujo naftos ir chemijos produktų terminalo statybas investavo 110 mln. litų. Tai - didžiausios privačios investicijos Klaipėdos uoste, teigiama pranešime spaudai.

2004 metų vasarą pradėto statyti terminalo pajėgumas - 2 mln. tonų per metus, jis pradėtas eksploatuoti šių metų pabaigoje. Statyba pradėta 2004 metų vasarą.

"Mūsų planai ilgalaikiai, tad investavome į patikimą įrangą ir tikimės, kad veikiantis terminalas atneš naudą tiek mums, tiek uostui", - sakė "Krovinių terminalo" vadovas Audrius Pauža.

"Krovinių terminalo" turimos krantinės ilgis - 250 metrų, gylis - 14 metrų. Prie krantinės gali švartuotis 60-65 tūkst. tonų talpos laivai. Naftos ir chemijos produktų terminalas skirtas priimti, sandėliuoti ir pakrauti į tanklaivius naftos produktus, chemijos ir naftos chemijos produktus, tiekiamus laivais bei geležinkelių transportu.

Koncerno "Achemos grupė" valdomai "Klasco" priklauso 51 proc. "Krovinių terminalo" akcijų, likusį 49 proc. akcijų paketą valdo privatūs asmenys.

2004 metų "Klasco" ataskaitoje nurodyta, kad "Krovinių terminalo" įstatinis kapitalas - 3 mln. litų, bendrovė pernai patyrė 2,243 mln. litų nuostolių.

Per 2004 metus "Klasco" suteikė "Krovinių terminalui" 34,3 mln. litų paskolų. 2005 metų pirmojo pusmečio "Klasco" ataskaitoje skelbiama apie "Krovinių terminalui" suteiktą 38 mln. litų paskolą.

"Klasco" per aštuonis šių metų mėnesius perkrovė 5,92 mln. tonų krovinių - 28,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,62 mln. tonų).

"Klasco" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 4,346 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, bendrovės pajamos siekė 59,23 mln. litų.

2004 metais "Klasco" pajamos pagal Verslo apskaitos standartus sumažėjo 12,7 proc. - iki 96,647 mln. litų, uždirbta 38 tūkst. litų grynojo pelno. Iš pernai gauto pelno akcininkams išmokėta 11,4 mln. litų dividendų.

[Bizkit-D]

"Krovinių terminalas" ruošiasi atidarymui
2005 rugsėjo 21
Achemos grupė
UAB "Krovinių terminalas", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto giliavandenės krantinės Nr. 3 operatorė, baigia statyti Naftos ir chemijos produktų terminalą. Bandomosios šviesių naftos produktų partijos bus kraunamos jau šių metų IV ketvirtyje. Planuojama, kad iki metų pabaigos terminalas bus priduotas eksploatacijon.


Tikimasi, kad terminalas atneš naudą ir miestui - vien tik terminale sukurta iki 100 naujų darbo vietų, išaugs uosto krovos apimtys.

Į naujojo naftos ir chemijos krovinių terminalo statybą UAB "Krovinių terminalas" investavo apie 110 milijonų litų. Tai didžiausios privačios investicijos Klaipėdos uoste.

Daugiau nei 25 proc. investicijų teko darbų saugos technologijoms ir aplinkosaugai, priešgaisrinei saugai. Sumontuotas modernus, kainavęs daugiau 1 mln. eurų, "John Zink" kompanijos garų rekuperacijos įrenginys, leidžiantis surinkti iš laivo krovos metu išstumiamus garus ir juos kondensuoti .

"Mūsų planai ilgalaikiai, tad investavome į patikimą įrangą ir tikimės, kad veikiantis terminalas atneš naudą tiek mums, tiek uostui", - sakė Audrius Pauža, generalinis direktorius.

Terminale veikia specialus priešgaisrinis mobilus padalinys, automatinė gaisrų gesinimo sistema, kraunant krovinį į laivą naudojami greitojo atsijungimo vožtuvai. Visame terminale įdiegtos pažangios technologinės sistemos.

Naftos ir chemijos produktų terminalas skirtas priimti, sandėliuoti ir pakrauti į tanklaivius naftos produktus, chemijos ir naftos chemijos produktus tiekiamus laivais, geležinkelių transportu.

Terminalo pajėgumas - 2 mln. tonų per metus, jis bus baigtas ir pradėtas eksploatuoti šių metų pabaigoje. Statyba pradėta 2004 m. vasarą. "Krovinių terminalo" turimos krantinės ilgis 250 m, gylis 14 m. Prie krantinės gali švartuotis 60-65 tūkst. t talpos laivai.

Koncernas "Achemos grupė", įkurtas 2001 metais, šiuo metu valdo per trisdešimt Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įvairių sričių įmonių, tarp kurių yra tokie Lietuvos ūkio gigantai kaip "Achema", azoto trąšų ir pramoninių chemijos produktų gamintoja bei Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Klasco".

"Achemos grupė" - vienas iš Lietuvos verslo lyderių. 2004 - aisiais visų Koncerno įmonių apyvarta siekė 1,5 mlrd. Lt. Koncerno produkcija pasiekia Europos Sąjungos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalis; "Achemos grupėje" dirba daugiau nei 5 000 darbuotojų.

[ArTuRAs]

Klaipėdos uostas šiemet sulauks 115 mln. litų valstybės investicijų

Valstybė į Klaipėdos uostą iki šių metų pabaigos ketina investuoti apie 115 mln. litų - beveik dvigubai daugiau nei pernai, tačiau mažiau, nei buvo planuota anksčiau. Pernai valstybės investicijos į uostą siekė 60 mln. litų, o šių metų pradžioje per 2005 metus buvo tikėtasi uoste atlikti 180 mln. litų vertės darbų, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Sigito Dobilinkso, vidutiniškai po 100 mln. litų investicijoms į uostą valstybė skiria beveik kasmet, tik pernai spėta investuoti kiek mažiau.

Šiuo metu yra rengiama 5 metų investicijų į uostą programa, tačiau šį darbą apsunkina ne tik uoste kol kas nenuveikti darbai, bet ir lėtai didėjanti krovinių apyvarta, neaiški rinkliavų prognozė.

Spaudžiant Seimui, ministerija priėmė politinį sprendimą nuo rugsėjo sumažinti rinkliavas naftos tanklaiviams. Dėl to, pasak S.Dobilinsko, 2006 metais vienas investicijų šaltinių - uosto rinkliavos - gali sumažėti 6-8 mln. litų.

Klaipėdos uostas praėjusiais metais perkrovė 20,2 mln. tonų krovinių. Pagal kompanijų paraiškas šiemet tikėtasi 13 proc. didesnės krovos.

Mane veikia tos "valstybes investicijos"

[Edd]

Cia specialiai ArTuRUi

Klaipėdos uostas sulauks 115 mln. litų investicijų

Valstybė į Klaipėdos uostą iki šių metų pabaigos ketina investuoti apie 115 mln. litų - beveik dvigubai daugiau nei pernai, tačiau mažiau, nei buvo planuota anksčiau. Pernai valstybės investicijos į uostą siekė 60 mln. litų, o šių metų pradžioje per 2005 metus buvo tikėtasi uoste atlikti 180 mln. litų vertės darbų, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Sigito Dobilinkso, vidutiniškai po 100 mln. litų investicijoms į uostą valstybė skiria beveik kasmet, tik pernai spėta investuoti kiek mažiau.

Reklama

Šiuo metu yra rengiama 5 metų investicijų į uostą programa, tačiau šį darbą apsunkina ne tik uoste kol kas nenuveikti darbai, bet ir lėtai didėjanti krovinių apyvarta, neaiški rinkliavų prognozė.

Spaudžiant Seimui, ministerija priėmė politinį sprendimą nuo rugsėjo sumažinti rinkliavas naftos tanklaiviams. Dėl to, pasak S.Dobilinsko, 2006 metais vienas investicijų šaltinių - uosto rinkliavos - gali sumažėti 6-8 mln. litų.

Klaipėdos uostas praėjusiais metais perkrovė 20,2 mln. tonų krovinių. Pagal kompanijų paraiškas šiemet tikėtasi 13 proc. didesnės krovos.

BNS

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=7575267