Uostas

[Fanas]

"Klaipėdos naftoje" - didžiausias tanklaivis uosto istorijoje

Trečiadienį vakare nuo AB "Klaipėdos nafta" krantinės atsišvartavo didžiausias Klaipėdos uosto istorijoje tanklaivis "Tour".

Šio laivo ilgis - 274,47 m, plotis - 48,04 m, o maksimali grimzlė siekia 17,022 m. Tanklaivis, kurį agentavo UAB "Compass Transit" plaukioja su Maltos vėliava.

Laivą į Klaipėdos uostą pirmadienį įvedė Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos vyriausiasis locmanas-instruktorius Vytautas Grigeliūnas ir 1 klasės locmanas Rimvydas Eitutis.

Per 42 val. į tanklaivį buvo pakrauta 90 600 tonų mazuto ir jis pasiekė 12,3 m gramzdą.

Tanklaivį "Tour" iš uosto išvedė tie patys locmanai, Laivų eismo tarnybos bokšte vadovaujant uosto kapitonui Viktorui Lukoševičiui.

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" per šių metų vasarį į tanklaivius perpylė 780,9 tūkst. tonų naftos produktų. Šis krovos rezultatas yra net 55 proc. didesnis nei pasiektas 2007-ųjų vasarį, kai buvo perpilta 504 tūkst. tonų. Lyginant pirmuosius praėjusių metų ir 2008-ųjų mėnesius "Klaipėdos naftos" krova yra išaugusi 37 proc. - nuo 1,03 iki 1,41 mln. tonų.

Per šių metų sausį ir vasarį žymiai išaugo ir "Klaipėdos naftos" pajamos. Pernai įmonė per šį laikotarpį buvo gavusi 14,8 mln. litų pajamų, o šiemet - 20,3 mln. litų (37 proc. daugiau).

"Klaipėdos nafta" pernai uždirbo 21 proc. didesnį pelną prieš apmokestinimą, lyginant su planuotu uždirbti 8,8 mln. litų pelnu. Tai pavyko pasiekti dėl trigubai išaugusios Rusijos ir Baltarusijos gamyklų tamsiųjų naftos produktų krovos. Šių klientų atžvilgiu taikoma optimali tarifų politika ne tik padidino krovinių kiekį, bet ir leido "Klaipėdos naftai" gauti 4 proc. (2,7 mln. litų) daugiau nei planuota pagrindinės veiklos pajamų.

2007-ųjų pabaigoje Ūkio ministerija valdė 70,63 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų. 13,7 proc. akcijų priklausė užsienio juridiniams asmenims, 12,6 proc. - Lietuvos fiziniams asmenims, 2,39 proc. - Lietuvos juridiniams asmenims.

www.ve.lt

[Metropolis]

Klaipėdos uostas šiemet pirmauja pagal konteinerių krovą

Klaipėdos jūrų uostas pagal konteinerių krovą 2008 m. toliau pirmauja tarp kitų keturių Baltijos šalių uostų, krovos augimo tempai Klaipėdoje taip pat buvo didžiausi.
Sausio-vasario mėnesiais uoste perkrauta 58,2 tūkst. sąlyginių
konteinerių (TEU) - 32,8 proc. daugiau nei 2007-aisiais tuo pat metu, pranešė uosto direkcija. Antrame pagal konteinerių krovą Rygos jūrų uoste jų krova palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 12,4 proc. iki 33,2 tūkst., Talino uoste - 8,4 proc. iki 26,4 tūkst., Ventspilyje - smuko 2,5 proc. iki 2,3 tūkst., o Liepojoje -7,3 proc. iki 1,1 tūkst. TEU.
2007 m. Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 321,4 tūkst. sąlyginių
konteinerių - 38,8 proc. daugiau nei 2006 m.

BNS.2008.03.18

[groundzer]

Malonu girdeti kad musu mylimasis uostas nestovi vietoje.

[Eimantas]

Vietoje griuvenų – šiuolaikiniai krovos terminalai

Vidmantas Matutis

Neatpažįstamai keičiasi buvusio Žvejybos uosto teritorija, nors iki šiol ji išlieka viena problemiškiausių Klaipėdos uosto dalių. Kažkada dalį Žvejybos uosto valdžiusią „Klaipėdos Smeltės“ bendrovę ketinusi privatizuoti vokiečių kompanija už ją siūlė vieną JAV dolerį. Paaiškinimas buvo paprastas – teritorijoje visus pastatus reikės nugriauti ir statyti iš naujo.

Nuo 2001 metų, kai prasidėjo teritorijos valymas, dabartiniai „Klaipėdos Smeltės“ savininkai seniems pastatams pirkti ir griauti jau skyrė per 30 mln. litų. Nors bendrovės teritorija smarkiai keičiasi, tačiau joje dar yra likę senų pastatų. Teberiogso ir didžiulė buvusi Žuvies konservų gamykla.

Statė atskirai

„Klaipėdos Smeltės“ transporto tarnybos vadovas Ilarionas Legenzovas dabartinėje bendrovės dalyje dirba nuo 1960 metų. Tuometiniame „Litrybprom“ susivienijimui priklausiusiame Žvejybos uoste krantinės buvo medinės. Tik 1967-aisiais įrengtos pirmosios gelžbetoninės krantinės su metaliniais įlaidais. Ant krantinių buvo nedideli kranai, kurie iš laivų galėjo iškelti statines su žuvimi iki 500 kilogramų.

Pagrindinės statybos Žvejybos uoste vyko 1975-1977 metais. Žvejybos uoste buvo sukoncentruota įvairiausių įmonių. Kiekviena jų šioje teritorijoje stengėsi atskirai tvarkyti savo ūkį - statė savo sandėlius, technines ir administracines patalpas.

„Jei tuomet statybos būtų vykdytos centralizuotai, šiandien nebūtų reikėję griauti tiek daug pastatų“, - svarstė I.Legenzovas.

Jis džiaugėsi dabartinių šeimininkų sprendimu sukurti buvusio Žvejybos uosto teritorijoje universalią krovos įmonę. Tačiau veteranui skauda širdį, kad nebuvo išsaugota Lietuvos žvejybos laivyno įmonė „Jūra“, kuri turėjo 167 laivus. Jam akyse dar tebestovi vaizdelis, kai Žvejybos uoste prie krantinių laivai stovėjo trimis keturiais korpusais.

Šiaurinėje „Klaipėdos Smeltės“ dalyje medinės aptriušusios krantinės buvo dar prieš trejus metus. Dabar jų vietoje įrengtas modernus Konteinerių terminalas.

Už statinius permokėjo

„Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos kabinete yra bendrovės schema, kur raudonai pažymėti jau nugriauti statiniai. Vaizdas įspūdingas – nugriautų pastatų gerokai daugiau nei likusių.

Griovimai prasidėjo 2001 metų sausį nuo buvusio kulinarijos cecho. Vėliau nugriauti katilinės sandėlis, vandens paruošimo mazgas, okeaninės žvejybos bazė, rūkykla, medienos apdorojimo dirbtuvės ir kiti smulkūs statiniai.

Dabartinės „Klaipėdos Smeltės“ teritorijos vystymas vyksta nuosekliai pagal 2002 metais patvirtintą detalųjį planą. Didžiuliai griovimai prasidėjo 2004 metais, kai reikėjo išlaisvinti teritorijas būsimam konteinerių terminalui. Tam panaudota per 10 mln. litų.

R.Juška teigė, kad už kai kuriuos statinius teko mokėti neproporcingai dideles kainas. Pavyzdžiui, už 10 tūkst. litų buhalterinės vertės lentpjūvę jos savininkas paprašė net 400 tūkst. litų. Didžiules kainas dabar prašo mokėti ir kitų pastatų savininkai. Už jau keletą metų riogsantį nenaudojamą žuvies konservų gamyklos statinių kompleksą prašoma septynis kartus daugiau, nei yra jo vertė pagal dokumentus.

„Klaipėdos Smeltė“ nepajėgia išpirkti visų pastatų, kad nugriovusi juos galėtų statyti naujus terminalus. Pietinėje ir šiaurinėje bendrovės teritorijose jau susiformavo aiški struktūra. Neužbaigta liko tik centrinė dalis, kur nebaigtos rekonstruoti krantinės. Sutvarkius kratines galbūt sparčiau pajudėtų ir šios dalies įsisavinimo reikalai.

Seni pastatai daugiausiai buvo griaunami naudojantis technika, kai kur sprogdinti. Taip susprogdinta katilinė ties šimtąja krantine.

Nemaža dalis statinių išlaisvinta ir pietinėje „Klaipėdos Smeltės“ dalyje, kur dabar įrengtas šiuolaikinis Šaldytuvų terminalas. Ten buvo Tralinio laivyno remonto bazė. Teko išgriauti jos sandėliukus, dirbtuves, administracinį pastatą.

Sudėtingi išvažiavimo

Sparčiai besivystanti „Klaipėdos Smeltė“ vis daugiau patiria krovinių atgabenimo ir išgabenimo iš jos teritorijos problemų. Pernai „Klaipėdos Smeltės“ dalyje kartu ir Birių krovinių terminale iš viso krauta trys milijonai tonų krovinių, o šiemet planuojama beveik keturi milijonai tonų.

„Jei neišspręsime transporto srautų į „Klaipėdos Smeltę“ problemų, vieną dieną uždusime. 90 procentų bendrovės teritorijos riboja geležinkelis. Jame eismas intensyvėja. Kartais iki pusės valandos geležinkelio vagonais uždaromas įvažiavimas į mūsų teritorija. Tuomet sutrinka ir automobilių eismas“, - aiškino R.Juška.

Į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją planuojama atidaryti papildomą automobilių įvažiavimo kelią. Iki liepos jis turėtų atsirasti ties Šaldytuvų terminalu. Čia per vienus vartus transportas įvažiuotų, per kitus išvažiuotų. Srautas būtų nukreiptas Nevėžio ir Senosios Smiltelės gatvėmis. Taip pat bus įrengta papildoma automobilių kaupimo aikštelė.

Keletą metų svarstoma, kaip iš „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo tiesiogiai per Baltijos prospektą išgabenti krovinius. Netgi atlikta studija. Ji pateikė duomenis, kad dėl tiesioginio krovinių gabenimo per Baltijos prospektą bendras automobilių kiekis jame padidės tik keturis procentus.

Tačiau tarp įvairių institucijų yra skirtingas požiūris dėl šio išvažiavimo kelio. „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės atstovai daug kartų kreipėsi į Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos atstovus. Tačiau kol kas niekas nesikeičia. Guodžiama, kad reikalai pajudės tik tada, kai statant Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą bus rekonstruotos Baltijos prospekto sankryžos su Minijos gatve, Taikos prospektu, Šilutės plentu ir iš esmės pertvarkytas Jakų žiedas.

Plečia teritorijas

„Klaipėdos Smeltės“ bendrovei visada trūko krovinių sandėliavimo plotų. Nors ir išgriauta daug senų statinių, jos teritorija yra siaura. Rekonstruojant krantines, buvo priimtas sprendimas Klaipėdos laivybos kanale suformuoti papildomas teritorijas. Naujosios krantinės, palyginti su senosiomis, iškeltos iki 80 metrų į vandens pusę. Taip, pastačius 550 metrų ilgio 82-89 krantines, papildomai prisidėjo 4,4 hektaro teritorijos.

Papildomos teritorijos bus ir rekonstravus 400 metrų ilgio 90-96 krantines. Šiuo metu kaip tik vyksta jų rekonstrukcija. Jau numatyta, kad dalis tų krantinių iki 93 krantinės bus naudojamos Konteinerių terminalui praplėsti. Jo veikla sparčiai auga. Tik 2006 metų pabaigoje pradėjęs veikti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas pernai krovė 39 tūkst. sąlyginių vienetų konteinerių (TEU), o šiemet per pirmuosius du mėnesius jau 10 tūkst. TEU. Per šiuos metus tikimasi krauti apie 100 TEU konteinerių. Toks spartus Konteinerių terminalo krovos augimas yra ir todėl, kad „Klaipėdos Smeltė“, kuri vienoje muitinės priežiūros zonoje turi ir Šaldytuvų terminalą, ir generalinių krovinių krantines, klientams gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą. Likusias dabar rekonstruojamas 90-96 krantines „Klaipėdos Smeltė“ planuoja skirti krauti generaliniams arba pagrindiniams kroviniams.

Šiemet jų krova bus padidinta maždaug 25 procentais iki 1,2 mln. tonų. Bendra „Klaipėdos Smeltės“ krova turėtų perkopti per du milijonus tonų. Pernai ji siekė 1,7 mln. tonų.

R.Juška apgailestavo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2008-2010 metų strateginės veiklos plane iki 2010 metų nėra numatyta pinigų 97-100 krantinėms statyti. Bendrovei krantinių ypač trūksta krauti generaliniams kroviniams. Dabar šiai krovai skirtų krantinių ilgis sudaro vos 400 metrų.

Šalia gyvenamųjų namų esanti „Klaipėdos Smeltė“ beveik neturi ir rezervinių teritorijų.

Sandėliavimo plotams praplėsti planuojama nuomoti apie du hektarus vaistų sandėlio teritorijos, kuri priklauso bendrovei „Nikėja“, ir dar dalį teritorijos, kuri priklauso Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

www.kl.lt

[Eimantas]

Uoste yra ir tuščių laivų krantinių

Eglė Kasperavičiūtė

Nors Klaipėdos uostas modernėja, tačiau kai kuriose vietose dar liko krantinių, kur laivyba yra ribojama.

Medinės krantinės

Kalbama apie giliavandenio uosto statybas, kai tuo tarpu dabartiniame uoste yra likę apleistų krantinių.

Tokių krantinių yra Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“, Vakarų laivų gamyklos, bendrovių dalyje. Jose gali švartuotis tik tušti laivai. Medinių krantinių yra likę ir Senojoje Smiltynės perkėloje, Malkų įlankoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto eksploatacijos ir gilinimo projektų skyriaus viršininkė Audronė Balionytė neigė, kad uoste būtų nenaudojamų pakrantės plotų. Ji tikino, kad ir medinės krantinės dar tinka švartuoti kai kuriems laivams.

Uoste yra sudaryta krantinių schema, kur nurodomos ir leistinos jų apkrovos. Kiekviena krantinė turi savo galiojimo laiką. Kas penkerius metus kruopščiai tikrinamos ne tik krantinių sausumos dalys, bet apžiūrimos ir esančios po vandeniu. Narai patikrina, ar nėra išsiskleidę įlaidai, nesusidarė plyšiai.

Medinių krantinių išliko ir Uosto direkcijos laivyno bazėje. Šiose krantinėse Uosto direkcija laiko savo pagalbinius laivus, todėl jų apkrovos nėra didelės.

Turi pasus

Kiekvieną dieną uosto bendrovės turi apžiūrėti savo teritorijos pakrantę ir nustatyti, ar nėra kokių nors pažeidimų. Daugelis senųjų krantinių nėra pritaikytos tokioms apkrovoms, kokių pageidautų uosto krovos bendrovės. Naujai statomos krantinės orientuotos į dideles apkrovas. Pačią didžiausią apkrovą gali išlaikyti Konteinerių terminalo 143 krantinė. Prie vandens vieną kvadratinį metrą gali slėgti šešios tonos.

Uoste dažniausiai naudojamasi mobiliaisiais kranais. Todėl krantinės statomos didelėms apkrovoms. Kai kurios specializuotos krantinės, skirtos krauti naftai, skystiems produktams, yra mažesnių apkrovų. Kai produktai pumpuojami vamzdžiais, niekas krantinių pernelyg neslegia. Išimtis yra tik Krovinių terminale, kur krantinėje buvo planuojama krauti įvairius produktus. Ji buvo statoma pritaikant didelėms apkrovoms. Pastačius krantinę verslo planai pasikeitė, joje įrengtas naujas naftos ir chemijos produktų terminalas, kuriam reikia gilios, bet ne ypatingai patvarios krantinės.

Giliausiomis 14 metrų krantinėmis naudojasi „Klaipėdos naftos“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), „Krovinių terminalo“ bendrovės.

Žvejybos uostas buvo pritaikytas iškrauti laivams, naudojant iki 10 tonų keliamosios galios kranus. Didesnių apkrovų jos neatlaikytų.

Kiekviena uosto krantinė, panašiai kaip ir žmonės, turi pasus. Juose nurodyti krantinių ilgiai, gyliai prie jų, leistinos eksploatacinės apkrovos, paskutinio tikrinimo data.

Uosto gatvės

Iš viso uoste yra per 160 krantinių. Kaip ir gatvėse namai, krantinės turi savo numerius. Tarp dviejų senų naujai pastatytos krantinės gauna ir raidę. Pavyzdžiui, 143 A krantinė. Anksčiau krantinių numeriai buvo dėliojami pagal kompanijas, kurios taip pat turėjo savo numerius. Ši sistema pasirodė pernelyg sudėtinga. Klysdavo netgi laivus į uostą vedę locmanai.

Krantinių ilgiai susiklostė istoriškai. Žvejybos uoste krantinės pačios trumpiausios. Jos buvo pritaikytos švartuoti trumpesniems laivams. Trumpos, vos kelių metrų krantinės, yra ir šalia „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovės, prie Uosto direkcijos laivų bazės.

Pirmosios krantinės prasideda nuo uosto vartų ties „Klaipėdos naftos“ bendrovės nuomojama teritorija. Prieš kelerius metus planuota, ir idėjos dar neatsisakyta, prie pat uosto vartų įrengti nulinę krantinę. Krantinių numeriai didėja į nuo uosto vartų į pietinę pusę. Smiltynės pusėje yra tik keturios sunumeruotos 153 – 156 krantinės, kur švartuojasi Smiltynės perkėlos keltai.

Krantinių numeriai uoste yra lyg mieste gatvių pavadinimai. Dideliais skaičiais numeris parašytas ant kiekvienos jų. Ties kiekvienos krantinės pradžia yra riboženklis, kur matosi, kur krantinė prasideda ir žymintis baigiasi. Tai labai patogu. Atplaukia laivas ir iš karto aišku, kokioje vietoje jam švartuotis.

www.kl.lt

[Eimantas]

Miškininkus gąsdina uosto plėtra
http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1207072270

[Eimantas]

Dar neiškeltas... Smeltalės žiotys.

[Gaxas]

Ech, tokį laivą tik supjaustyt. Vasarą kai buvau prie jo tai būklė baisi buvo, tokia kokia ir dabar.

[Eimantas]

Net nesitiki tuo kas įvyko, atrodo tokiuose ramiuose vandenyse, ne valtelė kažkokia...ir še tau.
Klaipėdos uoste nuskendus laivui-vilkikui, žuvo 2 žmonės
http://www.delfi.lt/news/daily/crime...hp?id=16637928

[Gaxas]

Mano duomenimis laivas-vilkikas atsitrenkė ar užplaukė ant krovininio laivo vadinamosios bulbės ir automatiškai vilkikas apsivertė.

[Silber418]

Sveiki,norėčiau paprašyti Jūsų pagalbos.Labai atsiprašau,jeigu pataikiau ne į tą temą,nes diskusijų šia tema dar nemačiau.O klausimas būtų toks- gal kas nors iš Jūsų žinote,kur galima rasti informacijos apie Švedijos uostų infrastruktūros priklausomumą? Arba bent apie Švedijos uostų infrastruktūrą? Rengiu referatą uostų inžinerijai ir susidūriau su keblumais rasti šią informaciją.Jeigu žinote,labai prašau,padėkite.Tinka įvairaus pobūdžio informacija - norodos,knygos,straipsniai ir pan.
P.S. Jeigu,vis dėlto,ne į tą temą pataikiau,prašau perkelkite į tinkamą vietą.AČIŪ

[Eimantas]

Klaipėdos uoste pasiekti nauji rekordai

Vidmantas Matutis

Šiemet, panašiai kaip ir pernai, Klaipėdos uoste mušami visų laikų krovos rekordai.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 7,89 mln. tonų krovinių. Tai net 23,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Ypač smarkiai augo cukraus žaliavos (4,2 karto), žemės ūkio produktų (3,4 karto), durpių (60,1 proc.), medienos ir miškininkystės produktų (42,7 procento), ferolydinių (41,8 procento), birių trąšų (31 procentas), naftos produktų (29,9 procento) ir pirminių bei apdorotų naudingųjų iškasenų (26,3 procento) krova. Konteinerių krova, skaičiuojant pagal TEU, išaugo 21,6 procento. Praėjusių metų lygio išliko ro ro vienetų krova. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius bendras keltais uostą aplankiusių keleivių skaičius išaugo 8,4 procento ir sudarė 42,1 tūkstančio.

Būtingės terminale šiemet perpilta 1,95 mln. tonų nevalytos naftos. Pernai per tą patį laiką perpilta 0,91 mln. tonų. Bendros krovos apimtys padidėjo daugiau nei dvigubai. Per tris mėnesius aptarnauta 19 tanklaivių. 2007 metais per tą patį laiką prie terminalo plūduro apsilankė 9 laivai.

Šių metų kovą Klaipėdos uoste pasiekta rekordinė mėnesinė krova – 2,88 mln. tonų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, krova išaugo net 26,2 procento.

Birių krovinių krova kilo net 54,4 procento. Tokį augimą lėmė apie 4,5 karto padidėjusi žemės ūkio produktų, 3,8 karto - cukraus žaliavos, 49 procentus - birių trąšų, 17,5 procento durpių bei apie 10 procentų - ferolydinių krova. Šiemet kovą krauta beveik 0,7 mln. tonų birių trąšų. Pagal krautą krovinių kiekį tai antras rezultatas po naftos produktų krovos.

Skystų krovinių krova išaugo 37 procentais. Šių krovinių didėjimą lėmė stipriai auganti naftos produktų krova. 2008 metų kovą perpilta 0,95 mln. tonų, o 2007 m. kovą buvo 0,65 mln. tonų. Skystų trąšų krovos apimtys išliko praėjusiųjų metų lygio

6,4 procento mažiau nei pernai krauta generalinių arba pagrindinių krovinių. 72,7 procento išaugo pakuotų durpių, 12,4 procento konteinerių skaičiuojant tonomis, krova.

Šaldytų krovinių, medienos, konteinerių ir ro ro krovinių lygis šiemet kovą išliko maždaug toks pats kaip ir pernai kovą. 32,3 procento mažėjo geležies ir plieno gaminių, 23,3 procento - pakuotų trąšų, 15 procentų ro-ro krovinių skaičiuojant tonomis. 2008 kovą Klaipėdoje apsilankė daugiau kaip 16 tūkst. keleivių. Tai buvo 9,3 proc. daugiau nei 2007 metų kovą.

www.kl.lt

[Eimantas]

Konteinerių terminalas Smeltės pusiasalyje:

[Eimantas]

2008 04 25

Darbai Vilhelmo kanalo žiotyse ir gretimoje teritorijoje tarp Malkų įlankos, Konteinerių terminalo bei Perkėlos gatvės.

[RDA]

prailgina 143 krantinę.. kas ten bus, kraus konteinerius, ar sandėlius kokius statys?

[groundzer]

prailgina 143 krantinę.. kas ten bus, kraus konteinerius, ar sandėlius kokius statys?

Ten kraus konteinerius, nes jiems ir taip jau mazai vietos.

[Eimantas]

Klaipėdos uostas jau lyginasi su Ventspilio ir Talino

Vidmantas Matutis

Klaipėdos uostas šiemet rodo krovos stebuklus. Dar niekada nebuvo, kad vienintelis mūsų šalies uostas pagal krovos rezultatus susilygintų su Talino ir Ventspilio uostais.

Pagal šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus Klaipėdos uostas nuo Talino atsiliko vos 254 tūkstančiais tonų, nuo Ventspilio – 469 tūkstančiais tonų. Prieš trejus ketverius metus šie uostai buvo aiškūs lyderiai tarp rytinės Baltijos šalių. Jų atotrūkis kiekvieną ketvirtį siekdavo po kelis milijonus tonų. Prieš trejus metus Klaipėdos uostas atsilikinėjo netgi nuo Rygos uosto, o šiemet pagal pirmojo ketvirčio rezultatus jį lenkia daugiau kaip vienu milijonu tonų. Prieš kelis mėnesius į Klaipėdą netgi buvo atvykę Latvijos valdžios atstovai aiškintis, kokios yra tokio staigaus Klaipėdos uosto krovos kilimo paslaptys.

Šiemet Klaipėdos uoste žymų krovos didėjimą lėmė naftos produktų krova. Iš viso krauta 2,59 mln. tonų naftos produktų arba 29,9 procento daugiau nei pernai.

Ventspilio uosto krova taip pat labiausiai augo dėl net 26,5 procento padidėjusios naftos produktų krovos. Gerokai daugiau Ventspilyje krauta ir anglies, grūdų, tačiau net 47 procentais sumažėjo birių trąšų. Tai gali reikšti, kad dalis trąšų, ypač iš Baltarusijos, buvo permesta į Klaipėdos uostą.

Talino uostas tebejaučia iš šio miesto centro iškelto rusų kareivio sindromą. Šiame uoste pastebimai sumažėjo Rusijos tranzito dalis. Krito visų pagrindinių krovinių krova, išskyrus metalo laužą. Net 96,7 procento sumažėjo anglies krova, 15,4 procento – naftos produktų, 58,9 procento – birių trąšų, 42,2 procento – grūdai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Talino uoste ir toliau daugėjo tik keleivių. Iš viso jų apsilankė 1,34 milijono arba 20,5 procento daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Kaliningrado uosto pagrindiniais kroviniais, kaip ir 2007 m., išliko naftos produktai, juodieji metalai ir konteineriai. Vien tik naftos produktų per pirmąjį šių metų ketvirtį perpilta 2,49 mln. tonų arba 57,3 procento visos krovinių apimties.

Rygos uoste gerokai – net 42,9 procento daugėjo anglių. Šis ekologiškai nešvarus ir mažai pelningas krovinys sudarė net 46,7 procento bendros Rygos uosto krovos. Šiame uoste beveik nepakito naftos produktų krova, 20,8 procento mažiau nei pernai krauta medienos.

Liepojos uoste šiemet vyksta staigus, net kelių šimtų procentų krovos šuolis. Taip būna nedideliuose uostuose, kai atsiranda naujas masinis krovinys arba pastatomas naujas terminalas. Panašu, kad Liepojos uoste fiksuojamas staigus visų rūšių krovinių augimo šuolis. Net 12 kartų daugiau krauta naftos, 44 procentais daugiau – naftos produktų, 40,5 procento grūdų, 44,2 procento – metalų. Iš bendros 2,3 mln. šio uosto krovos net 548 tūkst. tonų sudarė grūdai, kurie ir buvo pagrindinis Liepojos uosto krovinys. Tokią grūdų krovą lėmė tai, kad prieš kelerius metus Liepojoje pastatytas naujas grūdų terminalas.

www.kl.lt

[Eimantas]

Universiteto burlaiviui Klaipėdoje nėra vietos

Eglė Kasperavičiūtė

Burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras ketina sugėdinti klaipėdiečius ir nuolatinio stovėjimo uostu pasirinkti Liepoją. Visur kviečiamas ir laukiamas burlaivis Klaipėdoje neturi net stovėjimo vietos. Dabar „Brabander“ stovi Kruizinių laivų terminalo vidinėje krantinėje apsuptas prekybinių laivų.

Liepojoje pasijuto vertinami

Burlaivio kapitonas net nežino, kaip suspėti į visas regatas, kuriose lietuviai pakviesti kaip svečiai. Pernai Lenkijos Ščecino mieste lankęsis „Brabander“ net stovėdamas nuošalyje pritraukė daug žmonių. Ščecino miesto meras netgi teigė, kad „Brabander“ iš visų atplaukusiųjų į šventę laivų buvo antras pagal grožį po Meksikos burlaivio „Cuauhtemoc“.

Laivo kapitonas V.Vizbaras nusivylė, kad mėgstamas kituose uostuos burlaivis „Brabander“ Lietuvai, galima sakyti, nereikalingas.

„Bet kuriuo metu atplaukę į Liepoją, mes nemokamai galime stovėti prie krantinių. Šiame mieste esantis viešbutis net specialiai prašė pranešti, kada atplauksime. Jie tuomet atlaisvins mums vietą prie viešbučio, nes mes puošiame jų krantinę, priviliojame žmones. Netgi ant savo reklaminio lankstinuko viešbučio savininkai įdėjo nuotrauką, kur matosi „Brabander“,– didžiavosi V.Vizbaras. Jis pastebėjo, kad nei latviai, nei estai neturi burlaivių, todėl lietuviams „Brabander“ pavydi.

Į Gdanską kvietė net du kartus

Lenkijos Gdansko meras lietuvių burlaivio įgulai siuntė net du kvietimus, kad atplauktų į miesto šventę.

„Pirmą kartą atplaukus į Gdanską mumis ypač rūpinosi - pastatė miesto centre. Dabar meras kviečia būti jo asmeniniais svečiais - burlaivio atplaukimas jam jau yra šventė“,– teigė V.Vizbaras.

„Brabander“ mielai sutinka ir Švedijos mietuose - Karlskronoje, Visbyje. „Daug uostų mus kviečiasi, o Klaipėdos miesto šventėje mes net nežinojome, ką turėsime daryti. Ir šiemet nieko nežinome, išskyrus tai, kad „Baltic Sprint Cup“ regatoje turėsime dalyvauti starto ceremonijoje“,– dėmesio stoka savame uoste nusivylė V.Vizbaras.

Pernai per Jūros šventę „Brabander“ stovėjo prie Lietuvos jūrų muziejaus. „Per kelias valandas laivą iš vidaus apžiūrėjo apie tūkstantis žmonių. Eilė buvo kaip prie mauzoliejaus“,– juokavo V.Vizbaras.

Burlaivyje atsirado naujovių

„Brabander“ žiemą praleido ant vandens. Burlaivis visą laiką buvo šildomas, vandens sistemos neužšalo.

Prieš sezoną „Brabander“ atnaujintas. Atsirado ypač reikalingi vėjo kryptį, stiprumą, pokyčius rodantys matavimo prietaisai.

Taip pat įrengtos vidinės ryšio priemonės. Sukomplektuotos ir visos saugumo sistemos – nauji plaustai, specialios gelbėjimosi liemenės. Pastatytas ir naujas elektros generatorius.

Į Gdanską apžiūrai išvežtos burės. Būsimųjų miesto šventės svečių bures lenkai pažadėjo patikrinti nemokamai. Toje pačioje siuvykloje kitais metais laivui ketinama siūti naujas bures. Lietuvoje nėra specialios siuvyklos burėms siūti.

Sukomplektavo naują įgulą

Burlaivio kapitonas V.Vizbaras sakė, kad yra patenkintas, jog surinko neblogą įgulą. Laive dirba šeši žmonės – kapitonas, bocmanas, vyriausiasis mechanikas, kokas ir du jūreiviai.

V.Vizbaras džiaugėsi, kad sumažėjo kadrų kaita. Įgula turi jauną kvalifikuotą bocmaną, jūreiviu dirba Klaipėdos universiteto studentas, koku - profesionalus laivyno virėjas.

„Įguloje ypač svarbus kokas. Kai reikia tris kartus per dieną padaryti 18 žmonių komandai valgyti, yra ką veikti. O juk dar laivas visuomet supasi. Virėjas negali sirgti jūros liga, nes įgula liks alkana“,– tikino kapitonas.

Šį pavasarį įgulos nariai siekia gauti SOLAS sertifikatus. Burlaiviui net ir stovint prie kranto reikia didesnės aptarnaujančios įgulos nei paprastam laivui. Plaukiančiame prekybiniame laive budėti užtenka keturių žmonių, o burlaivyje, kuris turi šimtus virvių, reikia bent šešių.

Pagal užsakymus mokys buriuoti

Paskutinį balandžio savaitgalį „Brabander“ išplauks į mokomąjį reisą iki Liepojos. Šį plaukimą yra užsisakę panevėžiečiai. Prižiūrimi laivo įgulos, jie mokysis buriuoti ir valdyti burlaivį. Laivas turi 13 burių ir 124 jas valdančias virves. Besimokantiems tikrai yra ką veikti.

„Ne viena firma nori užsakyti „Brabander“ mokymo tikslams. Jiems aiškiname, kad tai nebus pramoginė išvyka. Mūsų įgula tik padės valdyti laivą, o visą darbą atliks tie, kurie mokosi. Kartu planuojame klientus supažindinti ir su jūrinėmis tradicijomis“,– kalbėjo burlaivio kapitonas.

Prieš kelionę stažuotojams išsiuntinėjamos instrukcijos apie burlaivio valdymą. Burlaivyje atliekami darbai, kurių nėra kituose laivuose – pavyzdžiui, stebėtojas, laiko prižiūrėtojas. Pasak V.Vizbaro, po pirmųjų instrukcijų ir laivo įgulos nurodymų, panevėžiečiai turėtų sugebėti pakelti, valdyti ir nuleisti bures.

Mokomieji reisai burlaiviui „Brabander“ ne naujiena. Olandijos Brabando krašte, iš kur burlaivis pirktas, jis priklausė buriuotojų mokyklai. Laivas plaukiojo net Karibų jūrojes.

Nors burlaivyje „Brabander“ yra visos sistemos, kaip ir dideliuose laivuose, bet Lietuvos studentai praktikos burlaivyje negali atlikti, nes jis per mažas.

„Lietuvoje ilgą laiką nebuvo burlaivių, todėl jie ir išbraukti iš praktikos programų. Dabar paruošti naujas programas reikėtų ir laiko, ir kvalifikuotų žmonių“,– aiškino V.Vizbaras.

Net burlaivio kapitonui pradžioje nebuvo lengva pradėti valdyti tradicinę škuną. V.Vizbaras anksčiau valdė jachtą, sudėtingomis sąlygomis plaukiojo Atlanto vandenyne. Mokslų teko semtis ir iš lenkų, ir iš praktinių vadovėlių.

Pačiame jėgų žydėjime

Kapitonas pastebėjo, kad nors „Brabander“ yra 30 metų, jis mažai plaukiojo. Laivo variklis pradirbo tik 1000 valandų. Kiek plaukiota tik su burėm, duomenų nėra.

Per dvejus metus, kai Klaipėdos universitetas įsigijo laivą, į jį investuota per 300 tūkstančių litų. Pernai su „Brabander“ nuplaukta 3,5 tūkstančio jūrmylių. Per tą laiką kapitonas spėjo įsitikinti, kad škuna tikrai patikima. „Brabander“, jo kapitono nuomone, dabar yra „pačiame jėgų žydėjime“.

V.Vizbaras mano, kad burlaivis galėtų garsinti Lietuvą pasaulyje.

„Lietuvos vardo tūkstantmečio proga su „Brabander“ galėtume apiplaukti aplink pasaulį, aplankytume visas lietuvių išeivių kolonijas. Mūsų vėliavą pamatytų ir įsimintų daugelis tautų, parodytume, kad esame tikra jūrinė valstybė“,– kalbėjo burlaivio kapitonas.

Ant burlaivių iškelta vėliava pastebima labiau nei kitų laivų. Burlaiviai turi didesnę – keturių metrų ilgio ir dviejų metrų pločio vėliavą.

„Tai yra jūrinės tradicijos. Anglų laivai, kai plaukdavo į mūšį, turėdavo didelę purpurinę vėliavą. Tai reiškė, kad iš mūšio jie nepasitrauks. Mes irgi galėtume su Lietuvos vėliava plaukti kaip į mūšį“,– juokavo kapitonas.

V.Vizbaras piktinosi, kad apie „Brabander“ sklinda daug neteisingų gandų. „Girdėjau klaipėdiečius sakant, kad universitetas išleido pinigus, o burlaivis stovi nulaužtais stiebais. Iš tiesų yra klaipėdiečių, kurie net nematė vienintelio plaukiojančio Lietuvos burlaivio, o ką jau kalbėti apie vilniečius, kuriems jūra net neįdomi“,– svarstė kapitonas.

www.kl.lt

[Eimantas]

Lietuva netenka 4 laivų
http://ve.lt/?data=2008-05-07&rub=10...&id=1210096573

Vieni iš naujausių buvo, gera reorganizacija...

[URBANISTAS]

Smeltės kvartalas – nebe uosto

Eglė Kasperavičiūtė

Smeltės kvartalo gyventojai tik protestu išsireikalavo, kad jų gyvenama vieta nebepriklausytų uosto rezervinei teritorijai.

Prieš keletą savaičių su protesto plakatais prieš Klaipėdos miesto savivaldybę stovėję Smeltės kvartalo gyventojai buvo pakviesti pas merą Rimantą Taraškevių ir kitus atsakingus asmenis spręsti kvartalo gyventojų problemų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas patikino, kad jau paruoštas kvartalo geodezinis matavimas ir nustatytos konkrečios jo ribos.

Šio dokumento reikėjo, kad Uosto direkcija galėtų atsisakyti Smeltės kvartalo, kaip uosto rezervinės teritorijos.

Kvartalo detalųjį planą ruošusi Uosto direkcija nori atsisakyti šios teritorijos ir visus darbus perleisti savivaldybei.

Uosto direkcija taip pat pažadėjo padėti išspręsti susisiekimo per geležinkelį klausimą.

Numatoma Senosios Smiltelės gatvėje statyti požeminę automobilių pervažą.

Vis dėlto Smeltės kvartalo individualių namų savininkų bendruomenės pirmininkas Evaldas Jurkevičius liko nepatenkintas susitikimu.

„Mums vėl nieko konkrečiai nepasakė dėl komunikacijų tiesimo. Visi tie kosminiai skaičiai ne visai atitinka tikrovę”,– mano E.Jurkevičius.

Anot jo, su bendrove „Klaipėdos vandenys” gyventojai tarsis bent dėl trijų gatvių komunikacijų nutiesimo, nes Krašto apsaugos ministerija jas žadėjo išasfaltuoti, o šių darbų be komunikacijų nepadarysi.

„Klaipėdos vandens” generalinis direktorius Leonas Makūnas tvirtino, kad kvartalo komunikacijoms prireiks aštuonių milijonų litų.

www.kl.lt