Uostas

[praetor]

Gal sutapimas, gal ne, bet pries menesi laikrasty vietiniam rase apie islandu ir lietuviu bendradarbiavima jurose, nuotraukoj buvo Valionis su kolega is Islandijos.
Siandien uoste ziuriu, krantinej stovi sausakruvis (?) su grudais Mindaugas. Ji be rodos iskrovinejo.

[Aš]

Klaipėdos verslas žvalgosi į Kauną

Ištraukos:

Tuo tarpu darbų tempus spartinantys Klaipėdos verslininkai tikisi daugiau verslo ryšių užmegzti su Kaunu ir ypač pagreitį įgaunančia laisvąja ekonomine zona.

Šie metai Klaipėdos jūrų uostui ir čia dirbančioms kompanijoms prognozuoja nemenką sėkmę. Pernai krovinių srautai per uostą augo 8 proc., o šiemet - jau 14 proc. Nors iki šiol uostas išnaudoja tik 60 proc. savo pajėgumų, tačiau didėjantys krovinių augimo tempai verčia jau dabar susimąstyti apie uosto ateitį.

Vakar Klaipėdos jūrų uostas paskelbė konkursą rangovams ir planuoja pagilinti įplaukos kanalą. Uosto prieigų kanalą numatoma pagilinti iki 15 metrų, o naftos įmonių krantines - iki 14,5 metro.

Kur tiksliai bus įkurtas giliavandenis uostas ir ar tokiam projektui apskritai bus duotas startas, spręs premjero Gedimino Kirkilo iniciatyva sudaryta darbo grupė. Prieš galutinai apsisprendžiant bus atlikti išsamūs tyrimai, tačiau atsakymas - teigiamas ar neigiamas turėtų būti pateiktas dar šiemet.

Vis dėlto verslininkai linkę dairytis ne į tokią tolimą ateitį. Krovos kompanijos suinteresuotos kuo greičiau suaktyvinti verslo ryšius tarp Kauno ir Klaipėdos.

“Kaunas stovi labai geroje vietoje tranzito aspektu. Laikinoji sostinė yra šiek tiek atsilikusi pagal logistikos centrų plėtrą, tačiau jeigu Kauno laisvoji ekonominė zona įsibėgėtų sparčiau, tarp uosto ir Kauno turėtų užsimegzti glaudesni verslo ryšiai. Tokiu atveju dauguma krovinių iš Klaipėdos uosto būtų gabenami per Kauną. Ypač didelių perspektyvų turi konteineriais gabenami kroviniai. Didėjantys konteinerių srautai galėtų tapti Kauno logistikos centrų sėkmės garantu”, - įsitikinęs E.Galuškinas.

Įmonės („Klaipėdos Smeltė“ - aut. past.) atstovas neabejoja, kad Kauno ir Klaipėdos junginys būtų naudingas abiem miestams.

Šiuo metu uostas ne veltui vadinamas Klaipėdos miesto maitintoju. Uoste perkrauta tona krovinio Lietuvos ūkio subjektams (transporto, krovos kompanijoms, Lietuvos jūrų direkcijai ir kt.) suteikia 45 litus papildomų pajamų. Šiemet planuojama, kad uoste bus perkrauta 25 mln. tonų krovinių, o tai įmonėms duotų apie 1,125 mlrd. litų.

Iš viso su Klaipėdos jūrų uostu yra susiję apie 23 tūkst. žmonių, o tiesiogiai uoste dirba maždaug 7 tūkstančiai.

Štai ką vadinu bendradarbiavimu, abipuse nauda. Štai taip ir turi dirbt Lietuvos miestai.

Ką gi, Klaipėda

[Eimantas]

Iš kur tas tekstas?

Gal sutapimas, gal ne, bet pries menesi laikrasty vietiniam rase apie islandu ir lietuviu bendradarbiavima jurose, nuotraukoj buvo Valionis su kolega is Islandijos.
Siandien uoste ziuriu, krantinej stovi sausakruvis (?) su grudais Mindaugas. Ji be rodos iskrovinejo.

Sutapimas greičiausiai...

[Aš]

Iš kur tas tekstas?

Nesu tikras, kad tai skirta manajam, prieš tavąjį parašytam, pranešimui, bet, jei taip, yra aktyvi nuoroda pateikta

Štai čia:

Klaipėdos verslas žvalgosi į Kauną

[Eimantas]

KROVINIAI. Didžiausia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija per pirmąjį šių metų pusmetį krovė 4,3 mln. tonų krovinių - 10,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Bendrai uoste per pusmetį krauta 13,12 mln. tonų krovinių arba 11,8 proc. daugiau nei pernai.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

KLASCO užsisakė stato du laivų vilkikus

Didžiausia uosto krovos bendrovė "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) pasirašė sutartį su Rusijos Leningrado laivų statykla "Pella" dėl dviejų vilkikų statybos.

Ši statykla konkurse nurungė varžovus pasiūlydama geriausią kainą, kokybės ir statybos terminų derinį. Pirmasis vilkikas Klaipėdoje pradės dirbti kitais metais, antrasis - 2009 metų vasarą.

Nauji vilkikai savo charakteristikomis bus panašūs į eksploatuojamą 2000 metais statytą universalų vilkiką "Stumbras". Jie turės azimutinius varytuvus ir tarptautinius standartus atitinkančią plaukiojančių bei pakrantės objektų gesinimo įrangą. Kiekvieno jų variklio galingumas - 4500 AJ, vilkimo galia - 55 tonos.

"Turėdami tokius stiprius vilkikus galėsime teikti paslaugas visų tipų į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams, laivyno galimybės atitiks Klaipėdos uosto laivybos taisyklių reikalavimus", - aiškino KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas.

Šiuo metu bendrovės filialas "KLASCO Towage Assistance" turi tris vilkikus ("Stumbrą", "Bizoną" ir "Bartą"), kurie dirba visoje uosto akvatorijoje.

Vilkikų užimtumas uoste išaugo ir poreikis kuo skubiau modernizuoti laivyną išryškėjo 2006 metų pavasarį atidarius KLASCO antrinės bendrovės Krovinių terminalas naftos ir chemijos produktų krovos kompleksą. Intensyvesnė laivyba šiaurinėje uosto dalyje ir aukšti laivybos saugumo reikalavimai paskatino KLASCO įtraukti į technikos investicinę programą iškart dviejų vilkikų statybą.

KLASCO valdantis koncernas "Achemos grupė" 2000-2006 metais į uosto krovos pajėgumų modernizavimą investavo per 400 mln. litų, šiemet investicijoms skirta daugiau kaip 15 mln. litų.

Per pirmą šių metų pusmetį KLASCO perkrovė 4,3 mln. tonų krovinių - dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausaii išaugo trąšų ir ro-ro technikos krova.

"Vakarų ekspreso" informacija

[Eimantas]

Krantinės sparčiai rekonstruojamos, gilinimo darbai vėluoja


Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūrą planavo investuoti apie 150 mln. litų. Birželio pabaigoje buvo panaudoti tik 44 mln. litų.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, planuotos investicijos krantinių statybos darbams problemų nekelia, šiek tiek vėluoja gilinimo darbai, nes užsitęsė poveikio aplinkai vertinimas.

Dėl biurokratinių trukdžių


Gilinimo darbams šiemet skirta beveik 40 mln. litų, o kol kas panaudota tik 3 mln. litų. 15 mln. litų skirta laivybos kanalui nuo išorinės įplaukos 15 m izobatės iki 10 krantinės pagilinti dar puse metro. Atlikus šiuos gilinimo darbus būtų galima padidinti ir leistiną laivų grimzlę 0,5 m.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, gilinimo darbai laiku nepradėti todėl, kad teko atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o derinimo funkcijas atliekančios tarnybos numatytų terminų nepaiso. Tačiau, jo manymu, po šešių mėnesių prie pirmųjų šešių krantinių jau bus galima švartuoti didesnius laivus.

Gilinimo darbams prie 142 krantinės šiemet numatyti 7 mln. litų, Malkų įlankoje - 15 mln.

Laukiama galingojo "Matador"


Uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbams yra priskiriama užteršto grunto aikštelės statyba ir nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas. Šiemet skenduolių iškėlimui numatyti 3 mln. litų. Šiuos darbus UAB "Garant" pradėjo 2004 metų rugsėjį, jie turėjo būti baigti 2005-aisiais, tačiau užsitęsė dėl prastų oro sąlygų ir dėl to, kad nuolaužos yra giliai įsmigusios į smėlį.

Prie pietinio molo baržos nuolaužų jau nebeliko, akvatorija sutvarkyta. Nuo pernai rudens laukiama į Klaipėdos uostą atplauksiančio olandų krano "Matador", kurio keliamoji galia - 1500 tonų. Dėl didelio užimtumo jis atvyks šiemet ne anksčiau kaip šį sekmadienį. Beje, šis kranas bus modernizuotas, turės prietaisą metalui karpyti. Jeigu oro sąlygos nesutrukdys, atplaukus "Matadorui" tiek vidinėje uosto akvatorijoje prie šiaurinio molo nuskendusio tanklaivio "Gblobe Assimi" likusi borto dalis, sverianti apie 80 tonų, tiek trijų vokiečių laivo "Rudolf Breitscheid" nuolaužų, esančių išorinėje akvatorijos dalyje, iškėlimo darbai turėtų būti baigti per kelias dienas.

Paskui metalas bus sutvarkytas, pasvertas, kad būtų užfiksuota, kiek nuolaužų iškelta. Po to dar teks atlikti magnetometriją ir įsitikinti, ar nebeliko didesnių nuskendusių laivų nuolaužų.

Kiečiama aikštelės vieta


Užteršto grunto aikštelę įrengti planuota nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Tačiau Smeltės pusiasalyje, prie Jūrų perkėlos terminalo, nutarus statyti 144 krantinę, šios idėjos atsisakyta, nes užteršto grunto aikštelei naudoti daugiau kaip 10 ha brangios uosto teritorijos neverta.

Be to, pagal ankstesnį projektą reikėjo išgilinti akvatoriją, padaryti kanalą baržoms, kurios gabentų užterštą gruntą. Tokie darbai labai brangiai kainuoja. Todėl prieš pusmetį pradėta kalbėti apie tai, kad aikštelę reikėtų statyti kitoje vietoje.

Ta vieta galėtų būti UAB "Toksika", užsiimančiai pavojingų atliekų tvarkymu, priklausančiame 5 ha sklype, esančiame prie statomo naujo Dumpių sąvartyno. Šiuo metu svarstomi du užteršto grunto išvežimo iš uosto ir pristatymo į aikštelę variantai. Pirmas - panaudoti bendrovės "Klaipėdos kartonas" vamzdyną ir siurblių pagalba transportuoti gruntą, antras - jį supilti į pastatytą nedidelę talpą ir išvežti autotransportu. Pasak A. Kamarausko, antras variantas būtų pigiausias.

Danijos kompanija "Ekorem", jau buvo pateikusi pirminius projekto pasiūlymus dėl aikštelės valčių prieplaukoje. Juose buvo numatytas mechaninis grunto apdorojimas presavimui naudojant specialius brangius mechaninius filtrus, kuriuos, ko gero, reikėtų dažnai keisti. Daugiausia užteršto grunto yra po AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiaisiais dokais, jame gali būti ir metalo gabalų, ir elektrodų atliekų, kurie gali pažeisti filtrus.

Manoma, kad reikėtų taikyti pačią paprasčiausią technologiją - gruntui leisti nusėsti natūraliai. Beje, tą gruntą būtų galima naudoti netgi šalia statomo sąvartyno rekultivacijai.

Uosto direkcija jau susitarė su danais, jog per porą savaičių parengs kitą techninę užduotį, o jie vėl pateiks projektinius pasiūlymus, kokia turėtų būti aikštelė prie Dumpių sąvartyno.

Krantinių statyba


Šiemet krantinių statybai ir rekonstrukcijai numatyti 79 mln. litų. Per pirmą pusmetį panaudota daugiau kaip 30 mln.

118-119 krantinių rekonstrukcijai numatyta daugiau kaip 8 mln. litų, per pirmą pusmetį panaudoti 6 mln. Šiuo darbus ketinama baigti rugpjūčio vidury.

105-106 krantinių rekonstrukcijos ketvirtam etapui skirta per 6 mln. litų, panaudota - per 5 mln., darbus ketinama baigti liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

90-96 krantinių statybai sąmatoje numatyti 24,5 mln. litų. Jau panaudota beveik 17 mln. Šių krantinių rekonstrukcijos metu pirmą kartą Klaipėdos uoste taikomas naujas techninis spendimas - montuojami nuleidžiamieji inkarai. Pasak A. Kamarausko, iš esmės per šiuos metus realiai šioms krantinėms būtų galima panaudoti 40 mln. litų, nes darbai čia vykdomi sparčiai. Krantinių statybai naudojamas gruntas, iškastas gilinant uosto akvatorija, tad taupomos lėšos.

66-67 krantinių rekonstrukcijai šiemet skirtas milijonas litų. Tikimasi, kad per du mėnesius bus atlikti projektavimo darbai ir planuojamas skelbiamas konkursas dėl rekonstrukcijos darbų. Pagrindiniai darbai ir projekto vykdymas bus perkelti į kitus metus.

127-128 krantinių rekonstrukcijai skirti 3 mln. litų (panaudota 1,6 mln). 50 m ilginamas UAB Klaipėdos terminalo grupės naudojamas 175 m ilgio pirsas, idant būtų galima švartuoti didesnius laivus.

Šiemet atsirado poreikis rekonstruoti ir 143 krantinę, nes konteinerių srautai didėja. Vienu metu prie 450 m ilgio krantinės pastatyti tris konteinervežius sunku, tad krantinė bus pailginta 100 metrų. Šiai rekonstrukcijai numatyti 10 mln. litų, konkursas jau paskelbtas, netrukus bus atplėšti vokai.

Kad būtų pagreitinta darbų pradžia, lygiagrečiai skelbtas konkursas ir plieno gaminiams įsigyti, kadangi jų reikia laukti 4-6 mėnesius, nes pasaulinė rinka yra perpildyta užsakymų. Anksčiau, kai pats rangovas užsakydavo plieno gaminius, ši problema gerokai lėtindavo statybų pradžią. Darbus šioje krantinėje ketinama pradėti rugpjūtį.

Šiemet taip pat atsirado poreikis rekonstruoti 450 m ilgio 144 krantinę ir akvatoriją ties ja pagilinti iki 11 m. Į ją taip pat bus perkelti iš 81-82 krantinių užterštų vandenų surinkimo darbai, nes pastarosios krantinės atiduodamos naujam keleivių ir krovinių terminalui. Šiam tikslui numatytas milijonas litų. Krantinės projektavimo darbai jau eina į pabaigą, rugpjūtį ketinama skelbti konkursą rangovui parinkti.

Statys namą gyventojams


Teritorijoje, kurioje turi būti statomas keleivių ir krovinių terminalas, iškyla daug problemų dėl gyventojų ir pastatų iškėlimo. Čia dalis butų yra Savivaldybės, dalis privatizuotų, yra dvi privačios žemės valdos, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, metalinių garažų kooperatyvas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priklausančią mokyklą ketinama perkelti į Uosto direkcijai priklausantį buvusio darželio pastatą Zauerveino gatvėje.

A. Kamarausko teigimu, Uosto direkcija prašys Savivaldybės skirti jai žemės sklypą, kuriame ketina statyti gyvenamąjį namą ir taip išspręsti gyventojų iškeldinimo iš uosto plėtrai reikalingos teritorijos problemą.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Svecias]

Klaipėdoje auga krovinių kiekis ir daugėja kruizinių laivų keleivių

DELFI.lt
2007 liepos mėn. 24 d.



Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ryšių su visuomene skyrius praneša, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo geležinkeliais pervežta ir Klaipėdos uoste perkrauta rekordinis kiekis krovinių.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ per 2007 m. pirmus šešis mėnesius pervežė 26,04 mln. tonų krovinių arba 3,3% daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Tarptautinių krovinių vežimai per 2007 m. sausio-birželio mėn., palyginti su 2006 m. sausio–birželio mėn., padidėjo 11,1%, tranzitinių krovinių vežimai sumažėjo 7,6%, vietiniai vežimai sumažėjo 18,1%.

Geležinkelių transportu vežamų tranzitinių krovinių srautai padidėjo 10,5% (per Klaipėdą tranzitiniai srautai padidėjo 1,7 karto, o per Kaliningrado sritį sumažėjo 1,2%, per kitus sausumos pasienio punktus sumažėjo 37,4%).

2007 m. pirmą pusmetį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta 13,12 mln. t krovinių, t. y. 11,8% daugiau negu per tą patį 2006 m. laikotarpį. Uoste padidėjo skystųjų (3,4%, iki 4,75 mln. t), generalinių krovinių (28,4%, iki 4,59 mln. t) ir birių krovinių (6%, iki 3,78 mln. t) krova.

Į Klaipėdos uostą pirmąjį šių metų pusmetį atplaukė 3790 laivų (1,6% mažiau nei 2006 m. sausio–birželio mėn.), aptarnauta 94 tūkst. keleivių (21,6% daugiau nei pernai sausio–birželio mėn.), iš jų 11,6 tūkst. keleivių, atvykusių kruiziniais laivais (42,8% daugiau nei pernai).

Būtingės naftos terminale per 2007 m. pirmą pusmetį nevalytos naftos perpilta 2,32 mln. t arba 8,2% mažiau, palyginti su 2006 m. sausio–birželio mėn.

[Adomux]

Kokybė nekokia, bet vaizdelis vertas dėmesio - "iškeliauja" didžioji nuolauža iš Melnragės pliažo prie Šiaurinio molo.

[img=http://img440.imageshack.us/img440/34/new1apy9.th.jpg]

[Eimantas]

Uostas laukia gero grūdų derliaus

Vidmantas Matutis

Prognozuojama, kad šiemet uoste bus kraunama nemažai grūdų.

Prasidėjus javapjūtei Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) surengė tradicinę konferenciją grūdus per uostą eksportuojančių bendrovių atstovams.

Bendrovės „Linas agro“ prekybos direktorius Dainius Pilkauskas teigė, kad iš šių metų derliaus per uostą gali būti eksportuota iki 800 tūkst. tonų grūdų. Apie trečdalį lietuviškų grūdų eksportuoja bendrovė „Linas ir agro“. Per Klaipėdos uostą grūdai daugiausiai išplukdomi į Šiaurės Afrikos šalis, taip pat Ispaniją ir Portugaliją.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas aiškino, kad šiemet Lietuvoje tikimasi prikulti 2,8 mln. tonų grūdų. Tai būtų net 1 mln. tonų daugiau nei pernai. Šalyje pašarams naudojama apie 1,4 mln. tonų grūdų, maistui – apie 1,6 mln. tonų, apie 225 tūkstančių lieka sėklai.

Įvertinęs tai, kad dalį pigesnių grūdų pašarams Lietuva nuolat perka iš Vengrijos ir Bulgarijos, V.Grušauskas prognozavo, kad eksportui gali likti netgi apie 1 mln. tonų grūdų. Toks grūdų kiekis buvo eksportuotas 2005 metais. Tuomet Klaipėdoje krauta 850 tūkst. tonų grūdų, o apie 150 tūkst. tonų išgabenta per Latvijos uostus.

Dalis grūdų nuolat išvežama ir geležinkeliais bei automobiliais į artimesnes šalis – Baltarusiją, Lenkiją.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija grūdams krauti naudoja terminalą, kuris įrengtas prie giliavandenių krantinių. Jį sudaro geležinkelio iškrovimo linija ir trys kupoliniai sandėliai po 20 tūkst. tonų talpos. Terminalas per metus gali krauti 1 mln. tonų grūdų. Šiuo metu grūdais yra užkrauti visi trys kupoliniai sandėliai.

KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas teigė, kad dalį grūdų tikimasi pritraukti ir iš Kazahstano. Ši Vidurinės Azijos šalis per metus eksportuoja 4-5 mln. tonų grūdų. Didesnioji dalis jų grūdų keliaudavo per Estijos ir Latvijos uostus.

www.klaipeda.daily.lt

[Rimas_OK]

Kokybė nekokia, bet vaizdelis vertas dėmesio - "iškeliauja" didžioji nuolauža iš Melnragės pliažo prie Šiaurinio molo.

[img=http://img440.imageshack.us/img440/34/new1apy9.th.jpg]

Vaikystėje tie visi laivų likučiai ir nuolaužos labai romantiškai nuteikdavo.
Berods 1991 m. dar teko laipioti, kai prie šiaurinio molo buvo likusi ne "nuolauža", o visas laivas ("Rudolf Breitscheid" iš Rostoko).
Iš tiesų tai buvo nerealus eksponatas, turbūt kokių 5 aukštų, su triumais, kajutėmis, šachtomis. Galėjo jame įrengti kokį viešbutį, restoraną ar kabaką Bet deja, metams bėgant supjaustė.

[Tomasl]

Vaikystėje tie visi laivų likučiai ir nuolaužos labai romantiškai nuteikdavo.
Berods 1991 m. dar teko laipioti, kai prie šiaurinio molo buvo likusi ne "nuolauža", o visas laivas ("Rudolf Breitscheid" iš Rostoko).
Iš tiesų tai buvo nerealus eksponatas, turbūt kokių 5 aukštų, su triumais, kajutėmis, šachtomis. Galėjo jame įrengti kokį viešbutį, restoraną ar kabaką Bet deja, metams bėgant supjaustė.

Gal ir tu vari iš rudolfo tempei

[Eimantas]

KLASCO kraus daugiau grūdų


Nepaisant prastų orų specialistų šiemet žadamas geras grūdų derlius atneš naudos ir Klaipėdos uostui.

Didžiausioje Klaipėdos uosto krovos bendrovėje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) viešėję grūdų supirkėjai teigia, kad didžioji eksporto dalis į užsienį iškeliaus būtent per šią įmonę.

Pastarosios vadovai tikisi, kad kartu su Kazachstano produkcija šį sezoną bus perkrauta daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų.

Derlius geras, kokybė prastesnė


Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas teigia, kad šiemet grūdų derlius bus geras - laukiama užderant apie 2,8 mln. tonų. Šis derlius bus net milijonu tonų didesnis nei pernykštis, kai orai žemdirbiams buvo itin nepalankūs. Anot sekretoriaus, specialistai prognozuoja, jog iš vieno hektaro vidutiniškai bus prikulta apie 3,8 tonos grūdų.

"Eksportuoti žadama apie 750 000 tonų grūdų. Daugiausia - kviečių", - sakė V. Grušauskas.

Anot jo, didžioji dalis eksporto iškeliauja per Klaipėdos uostą, tačiau lietuviškais grūdais domisi ir Lenkija bei Baltarusija.

Vienos didžiausių grūdų ekssportuotojų Lietuvoje AB "Linas Agro" prekybos direktorius Dainius Pilkauskas prognozuoja, jog šiemet iš mūsų šalies bus eksportuota apie 400-500 tūkst. tonų grūdų. "Linas Agro" dalis eksportuojant šią produkciją paprastai sudaro apie trečdalį. Beveik visa produkcija eksportuojama būtent per KLASCO. Lietuviški grūdai keliauja į Šiaurės Afriką, Ispaniją bei Portugaliją.

"Dėl prastesnių orų šiemet dominuos šiek tiek prastesnės kokybės grūdai - pašariniai ir žemės klasės maistiniai", - sakė D. Pilkauskas.

Siekia tarpsezoninės krovos


KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas teigia, kad šį sezoną įmonė jau perkrovė 196 tūkst. tonų grūdų. Iš jų 80 tūkst. tonų - Kazachstano grūdai.

"Siekiame, kad krova vyktų ir tarpsezoniu - nuo balandžio iki rugpjūčio. Neseniai kartu su Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliais pavyko įgyvendinti projektą ir pritraukti Kazachstano grūdų. Nuolaidos kazachams buvo suteiktos visose grandyse - nuo pervežimo iki krovos darbų. Iš viso Kazachstanas per sezoną eksportuoja apie 4-5 milijonus tonų grūdų. Nemažai jų iškeliauja per Estijos ir Latvijos uostus, nes Lietuvos geografinė padėtis turi trūkumų - reikia naudotis papildomomis kitų šalių geležinkelių paslaugomis, nei vežant į Estiją ar Latviją", - pasakojo V. Kaunas.

Anot jo, šį sezoną KLASCO tikisi per savo terminalą perkrauti daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų. Pernai krova šiame terminale siekė 606 tūkst. tonų. Geriausias iki šiol buvo 2005-ųjų sezonas, kai KLASCO ir per terminalą, ir kitu būdu perkrovė 850 tūkst. tonų grūdų. Pasak KLASCO komercijos direktoriaus, dažniausiai grūdai išplukdomi 30 tūkst. tonų talpos laivais.

KLASCO valdančio koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys

Lieka tik apgailestauti, kad į 2 mln. tonų metinio pajėgumo terminalą dėl nepalankių geležinkelio tarifų nepavyksta pritraukti rusiškų grūdų. Tačiau reikia būti optimistais.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

KLACO Jūrų perkėla auga įspūdingu tempu
2007 m. Rugpjūčio 2 d.



Į sparčiai krovos apimtis didinantį didžiausios uosto operatorės AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminalą (JPT) kitąmet plauks daugiau keltų.

Pasak JPT vadovo Vaclovo Grigalausko, kitąmet perkėlos paslaugomis besinaudojančios kompanijos yra numačiusios skirti papildomus keltus maršrutams į Kylį (Vokietija), Karslhamną (Švedija), Arhusą bei Aabenrą (Danija).

Augs ir popieriaus krova


Per pirmą 2007-ųjų pusmetį JPT bendras krovinių tonažas, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 15 proc. - iki 2 mln. tonų. Skaičiuojant vienetais, aptarnauta 20 proc. daugiau autotechnikos - 110 tūkst. Keleivių padaugėjo 15 proc. - iki 104 tūkst.

"Į perkėlą plaukiantys keltai šiuo metu jau yra maksimaliai užpildyti. Dėl šios priežasties tiek "DFDS Lisco", tiek ir "Scandlines" svarsto kitąmet skirti papildomų keltų jų linijoms aptarnauti. "DFDS Lisco" - po keltą į Kylį ir Karslhamną, o "Scandlines" - į Daniją", - sakė V. Grigalauskas.

Anot jo, padidinus keltų skaičių, JPT krova artimiausiais metais turėtų išaugti apie 50 proc. Augimas prognozuojamas ir dėl naujų sandėlių popieriui laikyti. Kitąmet pradės funkcionuoti 4 000 kv. metrų sandėlis, tad popieriaus, atkeliaujančio iš Vokietijos ir Švedijos, perkėloje turėtų būti perkraunama du kartus daugiau nei dabar.

Ateities perspektyvos


Pasak V. Grigalausko, JPT plėtros perspektyvos tiesiogiai priklausys nuo naujojo Keleivių ir krovinių terminalo (KKT) statybos eigos.

"Mano nuomone, viskas nevyks taip sparčiai, kaip planuojama ir tikimasi. Tuo tarpu JPT pajėgumus padidinti du kartus yra visos galimybes, juolab kad šio objekto vieta sunkiojo transporto judėjimo atžvilgiu yra itin palanki", - sakė pokalbininkas.

Vadovo teigimu, JPT dar galima plėsti dviem-trimis etapais. Pirmajame būtų naikinami visi dabar esantys žalieji plotai. Vietoje jų ir teritorijoje už geležinkelio pylimų būtų įrengta 12 000 kv. metrų sandėlių. Antrojo plėtros etapo metu 700 vietų autotreileriams būtų įrengta 30 000 kv. metrų ploto teritorijoje, esančioje į pietus nuo JPT, šalia Klaipėdos terminalo grupės konteinerių terminalo.

"Maksimalios krovos galimybės būtų pasiektos nugriovus visus šiuo metu JPT teritorijoje esančius pastatus. Suformavus 8 eksporto ir importo juostas, per metus perkėla galėtų aptarnauti per pusę milijono autotechnikos su kroviniais", - sakė V. Grigalauskas.

Jo įsitikinimu, naujasis KKT dėl savo geografinės padėties puikiai tinka keleiviams ir žmonėms su lengvaisiais automobiliais aptarnauti, bet ne vilkikams, gabenantiems krovinius. Pastaruosius plukdantys keltai esą turėtų koncentruotis būtent JPT, nes netoli jo planuojamas pietinis išvažiavimo kelias iš uosto. Pasak V. Grigalausko, pastarasis galėtų atsirasti iki kelio į Šilutę pratęsus Jūrininkų prospektą.

Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigia, kad pietinis išvažiavimo kelias galėtų atsirasti nuo Perkėlos gatvėje esančio viaduko, nutiesus per laukus. Į Šilutės kelią jis įsilietų ties Dumpiais, kur atsirastų dviejų lygių sankryža. Dabar yra atliekama tokio projekto studija.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

Perkrovė daugiau. 2007 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu pakrauta ir iškrauta 15,4 mln. tonų krovinių, tai 8,3 procento daugiau negu per 2006 m. tą patį laikotarpį. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 13,1 mln. tonų krovinių, tai 11,8 procento daugiau, o Būtingės terminale perkrauta 2,3 mln. tonų, tai 8,2 procento mažiau, palyginti su 2006 m. sausio–birželio mėn. Žalia nafta ir naftos produktai sudarė 40,2 procento perkrautų krovinių, tai 3,7 procento mažiau, palyginti su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kelių transporto priemonių buvo perkrauta 105,1 tūkst., arba 17,1 procento daugiau negu per tą patį 2006 m. laikotarpį, konteinerių (TEU) – 150,5 tūkst., arba 41,7 procento daugiau nei 2006 m. sausio–birželio mėn.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

KLASCO išlaiko sparčius augimo tempus

Koncerno "Achemos grupė" valdoma didžiausia uosto operatorė "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 63,2 mln. litų pajamų.

Tai 1,5 mln. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (+ 2,37 proc.).

Ikimokestinis bendrovės pelnas išaugo iki 4,7 mln. litų.

Per pusmetį KLASCO perkrovė beveik 4,3 mln. tonų krovinių - 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pasiekti gerų rezultatų leido 25 proc. išaugusi trąšų terminalo apyvarta ir 20 proc. padidėjusi autotechnikos krova Tarptautinės jūrų perkėlos terminale.

"Pirmąjį šių metų ketvirtį KLASCO veiklos rodikliai buvo prastesni nei planavome. Tačiau per antrąjį atsilikimo nebeliko, todėl bendrovės pusmečio rezultatus vertinu teigiamai. Pašalinus priežastis, kurios trukdo geriau organizuoti gamybą, tikimės, kad kompanija dirbs dar geriau", - teigia koncerno "Achemos grupė" prezidentas ir KLASCO valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys.

Paskelbus šiuos rodiklius, KLASCO akcijos kaina Vilniaus vertybinių popierių biržoje paskutinę prekybos dieną prieš Žolines pakilo 0,24 proc. - iki 20,55 lito ribos, o apyvarta siekė 9,6 tūkst. litų.

Šiais metais KLASCO numato perkrauti iki 9 mln. tonų krovinių.

www.ve.lt

[ValdasJ]

Klaipėdos uosto neveikia Rusijos politika

Vidmantas Matutis

Šiemet Klaipėdos uoste daugiau krauta visų rūšių krovinių. Uosto krova yra beveik 16 procentų didesnė nei pernai. Klaipėdos uosto istorijoje dar nėra buvę tokio staigaus krovos augimo. Pernai, kai buvo pasiektas visų laikų Klaipėdos uosto rekordas - krovos augimas, palyginti su 2005 metais, sudarė 8 procentus. Anksčiau krovos augimas būdavo iki penkių procentų, o kai kuriais metais netgi neigiamas. Todėl Klaipėdos uostas kelerius metus buvo įvardytas kaip tūpčiojantis vietoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto marketingo direktorius Artūras Drungilas teigė, kad per pastaruosius šešerius metus uoste krovinių augimas sudarė 10 mln. tonų. Šiemet iš viso tikimasi krauti 27-28 mln. tonų krovinių.

Jei ir toliau išliks tokie augimo tempai – yra reali tikimybė, kad taip ir bus, jau maždaug po 5 metų uostas pasieks 35 mln. tonų krovą. Giliavandenio uosto statybos ties Melnrage galimybes tyrusi Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra konstatavo, kad dabartinio uosto problemos prasidės pasiekus 35 mln. tonų krovą. Uostas paprasčiausiai nebegalės priimti visų atplaukti norinčių laivų.

Šiemet pagal krovos augimo tempus Klaipėdos uostas aplenkė visus rytinės Baltijos uostus, įskaitant ir Rusijos, kur pastaruosius kelerius metus krova didėjo ypač sparčiai. Tai diktavo Rusijos vykdoma politika krauti krovinius tik per savo šalies uostus. Toks Rusijos noras Klaipėdai buvo skausmingas prieš 7-8 metus, kai neliko šios šalies gamyklų metalų, naftos produktų. Tuomet Klaipėdos uosto tranzitinių krovinių srautas maždaug nuo 80 procentų buvo sumažėjęs beveik iki 20 procentų. Po tokio šoko Klaipėdos uostas persiorientavo krauti Lietuvos vidaus, Baltarusijos, Kazachstano krovinius. Vien Lietuvos vidaus krovinių srautas per pastaruosius metus Klaipėdos uoste išaugo apie 10 mln. tonų. Rusijos krovinių dalis Klaipėdos uoste pastaraisiais metais buvo nežymi ir įtakos nedarė. Tiesa, šiemet Rusijos krovinių dalis Klaipėdos uoste taip pat didėja – daugiau kraunama Rusijos naftos produktų.

Skirtingai nei Klaipėdos uostas, kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos uostai Rusijos įtaką jaučia šiuo metu. Dėl Rusijos įtakos pernai krovą gerokai sumažinęs Ventspilio uostas šiemet atsigavo. Jo krovos augimo tempas, palyginti su 2006 metais, yra 11 procentų didesnis. Vertinant tonomis Ventspilio ir Klaipėdos uostų krovos augimas šiemet yra beveik panašus. Klaipėdos uoste šiemet krauta 1969 tūkst. tonų daugiau nei pernai, o Ventspilio uoste – 1957 tūkst. tonų daugiau. Taip yra todėl, kad bendra Ventspilio uosto krova per 7 šių metų mėnesius sudariusi 18840 tūkst. tonų, yra didesnė nei Klaipėdos uoste, kur ji sudarė 15645 tūkst. tonų.

Labiausiai Rusijos vykdomą savų uostų apkrovimo politiką pajuto Rygos uostas. Jo krova šiemet sumažėjo 1,4 procento. Tai lėmė staigus rusiškos akmens anglies krovos kritimas šiame uoste. Anglies krova Rygos uoste sumažėjo –13,6 proc. iki 5,84 mln. t ir sudarė 39 procentus bendros šio uosto krovos.

Rusijos krovinių sumažėjimas atsiliepė ir daugiausiai krovinių tarp rytinės Baltijos uostų kraunančiam Talino uostui. Šiemet jo krova, palyginti su praėjusiais metais, didėjo tik 1,1 procento. Didžiausią dalį - per 60 procentų Talino uosto krovinių sudarė skysti kroviniai, daugiausiai Rusijos naftos produktai. Jų krova Talino uoste nei didėjo, nei mažėjo. Nors dėl garsiojo kareivio paminklo perkėlimo Estijos sostinėje kurį laiką mėginta dirbtinai pristabdyti Rusijos krovinių gabenimą per Talino uostą.

Dar labiau Klaipėdos uostas rytinės Baltijos dalyje diktuoja konteinerių krovos tempus. Šiemet Klaipėdos uoste, kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros tarnyba, krauta 177857 sąlyginiai vienetai (TEU) konteinerių. Tai net 41,9 procento daugiau nei pernai. Rygos uoste krauta 118577 TEU arba 17,5 procento daugiau nei pernai, Talino uoste - 102963 TEU arba 17,1 procento daugiau nei pernai. Ventspilio uoste konteinerių krovos augimas sudarė 30,9 procentus, tačiau šiame uoste iš viso krauta tik 10204 TEU konteinerių.

A.Drungilas konstatavo, kad Klaipėdos uostas pasirinko teisingą strategiją neprisirišti prie vienos rūšies krovinio. Taip pat spartų Klaipėdos uosto krovinių augimą lėmė nuolatinės investicijos į uostą, naujų terminalų statyba.

http://www.klaipeda.daily.lt

[ArTuRAs]

Atrodo, kad Estijos nesutarimai su Rusija gali gan skaudziai atsiliepti Estijos ekonomikai...

http://www.portoftallinn.ee/statisti..._figures.shtml



Kai tuo tarpu, krova Klaipedos uoste ispudingai auga:

Per 2007 m. sausį-rugpjūtį Klaipėdos uoste perkrauta 18,15 mln. t krovinių. Tai +16,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį.

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2007;month;9;

[Metropolis]

Klaipėdos jūrų uostas toliau didina krovos mastą

Info: www.transp.lt

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2007m. sausio – rugpjūčio mėnesiais uoste krova išaugo net 16,4 proc. Padaugėjo skystųjų, birių ir generalinių krovinių.

Palyginti su 2006 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais, Klaipėdos jūrų uoste 11,7 proc. išaugo skystųjų produktų krova (iki 6,46 mln. tonų), generalinių krovinių – iki 6,23 mln. tonų (išaugo 25,4 proc.) ir birių krovinių padaugėjo net 12,7 proc. (iki 5,46 mln.tonų). Iš viso šiuo laikotarpiu uoste perkrauta 18,15 mln. tonų krovinių.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta: 206,9 tūkst. TEU konteinerių (išaugo 44,2 procentais), kelių transporto priemonių – 146,8 tūkst. vienetų (krova išaugo 12,3 proc.), geležinkelio vagonų – 4900 vnt. (padidėjo 20 proc.).

Į Klaipėdą šiuo laikotarpiu atplaukė 5090 laivų (0,8 proc. daugiau nei 2006 m . sausio – rugpjūčio mėn.), aptarnauta 146,8 tūkst. keleivių (16,4 proc. daugiau nei pernai šiuo laikotarpiu), iš jų 32 000 keleivių, atvykusių kruiziniais laivais ( išaugo net. 57,1 proc.).

Palyginimas su kaimyniniais Baltijos jūros uostais Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui taip pat palankus – Ventspilio jūrų uoste krova išaugo tik 9,2 procentais, o Rygos uoste sumažėjo net 2,1 procentu.

[Perfect]

Atrodo, kad Estijos nesutarimai su Rusija gali gan skaudziai atsiliepti Estijos ekonomikai...

Rusijos tranzitinių krovinių aptarnavimo kuriama vertė nėra tokia ženkli Estijos ekonomikoje. O ir pačiam Talino uostui tai bus laikinas smūgis. Kaip galima patebėti iš viršuje pateiktos statistikos Talino uostas fiksavo 1,1 % augimą.