Uostas

[Eimantas]

KINIJOS KROVINIAI. Šią savaitę Kinijoje lankysis susisiekimo ministras, kuris aptars tarptautinio Vidurinės Azijos transporto koridoriaus TRACECA panaudojimą gabenti Kinijos kroviniams per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Vyks susitikimas su okeaninės laivybos kompanijos COSCO vadovais.


KROVA. Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis Baltijos valstybėse šiais metais nusileidžia tik Talino jungtiniam ir Ventspilio uostams. Taline krauta 11,567 mln., Ventspilyje - 7,816 mln., o Klaipėdoje - 6,322 mln. tonų krovinių. Rygos uostas krovė 5,810 mln. tonų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

RETI AUGALAI. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija Smeltės pusiasalyje, šalia Malkų įlankos nori statyti vaisių krovos terminalą. Tačiau rekomendacijas, ką galima daryti, turi pateikti Lietuvos energetikos ir Botanikos institutų mokslininkai, nes Smeltės pusiasalyje auga reti augalai.

„VIKINGAS“. Lietuvos transportininkai susitiko su Vidurinės Azijos, Gruzijos, Ukrainos ir Baltarusijos ambasadoriais, reziduojančiais Kinijoje. Jiems įdomus pasirodė pristatytas mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“, kuris gabena krovinius nuo Juodosios jūros iki Klaipėdos uosto.
www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Konteinerių daugėja, krovos kokybė gerėja

Praėjusį ketvirtadienį UAB Klaipėdos terminalo grupei (KTG) įteiktas kokybės vadybos sistemos liudijimas ISO-9001:200.

Visus metus kompanija dirbo ir diegė šią sistemą, kurios taikymo sritis - konteinerių, ro-ro ir generalinių krovinių pakrovimas, iškrovimas bei sandėliavimas. ISO liudijimą KTG generaliniam direktoriui Vaidotui Šileikai įteikė Anglijos kompanijos "LLOYD Register Quality" padalinio Lietuvoje UAB "LRQA Lietuva" direktorius Olegas Zakabuninas.

Šiemet per pirmą ketvirtį KTG perkrovė 69 tūkstančius TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), t. y. 30 proc. daugiau, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso per pirmą ketvirtį kompanija perkrovė 821 tūkst. t krovinių.

Praėjusį ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplukdytas konteinerių krautuvas "Libhher", skirtas geležinkelio platformoms aptarnauti. Apie 1,5 mln. Lt kainuojantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Tokio krovos įrenginio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas.

Vakar atvykę kompanijos "Libhher" atstovai pradėjo mokyti KTG darbuotojus dirbti su nauju kranu.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Derybos Kinijoje

Pirmadienį vizito Kinijoje metu Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino Mačiulio vadovaujama Lietuvos derybininkų grupė susitiko su Kinijos okeaninės laivybos kompanijos COSCO vadovais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.

COSCO - diversifikuotos veiklos įmonių grupė, užsiimanti tarptautine laivininkyste, įkurta 1961 m. Grupė išplėtojo savo veiklą konteinerių, birių ir kitų krovinių gabenimo jūra okeaniniais krovininiais laivais, kurių šiuo metu turi apie 600 su bendru metiniu tonažu iki 300 mln. tonų, srityse. Jos teikiamos paslaugos apima 1200 uostų net 150 šalių. COSCO yra įkūrusi savo atstovybes Honkonge, Japonijoje, JAV, Pietų Amerikoje, Australijoje, daugelyje Europos šalių. Be krovinių gabenimo, ši kompanija taip pat teikia laivų statybos ir remonto paslaugas.

Lietuvos delegacijos atstovai pristatė COSCO vadovams Klaipėdos uosto galimybes ir pranašumus. Puikios perspektyvos atsivertų Kinijai Klaipėdos uoste įrengus distributinį sandėlį. Pasak A. Mačiulio, Lietuvos geografinė padėtis suteikia puikias galimybes transportuoti prekes iš kaimyninių Lietuvai šalių į Kiniją ir atgal. Jo manymu, sėkmingas bendradarbiavimas jūrų laivybos srityje būtų naudingas abiem šalims.

"Vakarų ekspreso" inf.

Kinijos Čingdao uostas laukia laivų iš Klaipėdos


Pirmadienį Pekine pasirašytas Lietuvos ir Kinijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje sudaro abiem šalims vienodai palankias sąlygas plėtoti prekybinę laivybą.

Čingdao miesto meras Xia Geng susitikime su Lietuvos susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi pareiškė, kad Kinijos uostas laukia laivų iš Klaipėdos.

Kinijos jūrų uostas Čingdao užima trečią vietą šalyje ir vienuoliktą pasaulyje pagal krovinių apyvartą. Tai ne tik uostas, koncentruojantis Kinijos šiaurės rytų regiono krovinių srautus, bet ir stambus Kinijos tekstilės ir pramonės centras. Miesto ekonominis augimas kasmet siekia 12-13 procentų. Eksportas stipriai lenkia importą.

Čingdao uoste per metus perkraunama per 170 mln. tonų krovinių. Pernai Klaipėdoje buvo perkrauta 23,6 mln. t. Tačiau abu uostus sieja draugiški ryšiai - 2003 m. oficialaus Lietuvos Vyriausybės vizito Kinijoje metu gimė dviejų miestų uostų - Klaipėdos ir Čingdao - susigiminiavimo iniciatyva.

Po metų Čingdao delegacija, apsilankiusi Klaipėdoje, pasirašė partnerystės ryšių ketinimų protokolą. Svečiai bendravo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais, susitiko su miesto Savivaldybės, universiteto ir LEZ atstovais.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, viešintis šią savaitę Kinijoje, antradienį susitiko su Čingdao miesto meru Xia Gengu ir pasiūlė Čingdao verslininkams aktyviau plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos kolegomis, kurti bendras įmones. "Mes esame atviri verslo iniciatyvoms", - pakvietė bendradarbiauti A. Butkevičius, pristatydamas Klaipėdos uosto gamybinį pajėgumą.

Vakar Čingdao mieste vyko Lietuvos ir Kinijos verslo konferencija "Atrask Lietuvą - vartus į Europą". Trylikos Lietuvos jūrų verslui atstovaujančių bendrovių vadovai pristatė Kinijos kolegoms galimybes plėtoti tarptautinius prekybos mainus pasinaudojant Lietuvos partneryste. Kinijos verslininkus sudomino skirtingų transporto rūšių infrastruktūrų sąveika, kuri leistų jų kroviniams pasiekti Šiaurės ir Rytų Europą.

Šiandien Lietuvos delegacija išskrenda į Honkongą, kur susitiks su regiono transporto sekretore Dr. Sarah Sau Tung Liao.

"Vakarų ekspreso" inf.

[Eimantas]

Krovos pagyvėjimą lėmė sėkmingas ekspedijavimas

Donatas Jonikas

Bendrovės „Naftos grupė“ rinkodaros ir kontrolės departamento vadovas
Po gaisro „Mažeikių naftoje“, kai sumažėjo jų krovinių srautas per „Klaipėdos naftos“ bendrovę, atsivėrė naujos perspektyvos Klaipėdoje esančioms ekspedijavimo kompanijoms.

Bendrovės „Naftos grupė“ krovinių srautas per Klaipėdos uostą pernai šoktelėjo 3,3 karto, o šiemet vien per pirmąjį ketvirtį krovinių pritraukta beveik tiek pat kaip pernai per visus metus.

Dėl „Naftos grupės“ pritrauktų krovinių Lietuvos valstybinės įmonės pernai uždirbo daugiau nei 27 mln. litų, o šiemet per pirmąjį ketvirtį jau gavo kiek daugiau nei 26 mln. litų.


„Naftos grupė“ padidino srautus

Bendrovė „Naftos grupė“ veiklą kaip ekspedicinė kompanija pradėjo 2004 metų pabaigoje. Pagrindinė verslo sritis buvo tranzitinių naftos produktų ekspedijavimas per Lietuvą ir kitas rytinės Baltijos šalis. Įmonė įsisavino naftos produktų ekspedijavimo rinką ir, išplėtusi paslaugų spektrą, įkūrė dukterinę kompaniją „GN Logistics“ bei steigia padalinius užsienyje.

Per 2006 metus „Mažeikių naftos“ bendrovė per Klaipėdos naftos terminalą eksportavo 4,2 mln. t. naftos produktų, „Naftos grupės“ pritraukti kroviniai sudarė 920 tūkst. tonų, kitų vežėjų ir ekspeditorių bendras krovinių srautas sudarė tik apie 160 tūkst. tonų.

Palyginti su 2005 metais (271 tūkst. tonų), „Naftos grupės“ krovinių srautas išaugo daugiau kaip 3,3 karto. Pernai „Naftos grupės“ pritraukti kroviniai sudarė beveik 3,9 procentus visos Klaipėdos uosto krovos ir 13,5 procentų visų Klaipėdoje krautų naftos produktų. Pernai iš 920 tūkst. tonų naftos produktų 477 tūkst. tonų sudarė įvairus mazutas, priklausantis Lietuvos, Rusijos bei JAV kompanijoms. Beveik 438 tūkst. tonų sudarė vakuuminis gazoilis, likusiąją dalįs – dyzelinis kuras. Vakuuminis gazolis - išskirtinis krovinys, nes ji aptarnauti yra technologiškai sudėtingiau. Šio naftos produkto srautas per Klaipėdą buvo nutrūkęs 2001 metais. Jo gabenimas 2005 metų pabaigoje atnaujintas dėl aktyvios „Naftos grupės“ rinkodaros bei gerų santykių su tarptautinėmis naftos produktų prekybos kompanijomis. Vakuuminio gazolio srautui aptarnauti palankias galimybes sukūrė ir „Klaipėdos naftos“ bendrovė.

Kiek daugiau nei pusė „Naftos grupės“ pritrauktų krovinių buvo rusiškos kilmės, apie 45 procentai - iš Baltarusijos gamyklų, šiek tiek iš kitų šalių. Toks krovinių srauto kilmės pasiskirstymas leido užtikrinti stabilų kompanijos darbą nepriklausomai nuo pokyčių Rusijoje ar Baltarusijoje.

Gerėja bendradarbiavimas su geležinkeliais

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2006 metais Klaipėdos uostas krovė 6,77 mln. tonų naftos produktų, kai 2005 metais krauta 5,88 mln. tonų. Labiausiai pagerėjusią naftos produktų krovą lėmė naujai atsiradęs krovos terminalas, kuris per 2006 m. krovė apie 1,43 mln. tonų naftos produktų. Kita 2006 metų priežastis naftos produktų krovos pasekmė yra bendrovės „Naftos grupė“ veikla. Pasirinkti klientus gabenti naftos produktus per mūsų uostą padėjo ir pagerėjęs darbas su Lietuvos geležinkelių bendrove. Kai šios bendrovės generaliniu direktoriumi tapo Stasys Dailydka, pajutome, kad žymiai pagerėjo bendradarbiavimas: paraiškų svarstymas, mėnesių planų rengimas, pervežimo kaštų ir laiko skaičiavimas. Duomenų apie mūsų krovinių judėjimą gavimas tapo žymiai operatyvesnis.

Dalies užsakymo netgi teko atsisakyti

„Naftos grupė“ ir toliau sėkmingai vysto naftos produktų tranzito pritraukimą per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą.

Per pirmąjį šių metų pirmą ketvirtį „Naftos grupės“ klientai pareiškė norą per Klaipėdos uostą krauti daugiau kaip 1,26 mln. tonų naftos produktų. Sausį „Naftos grupė“ pateikė prašymą krauti – 456 tūkst. tonų. tai sudarė 77 proc. „Klaipėdos naftos“ mėnesio pajėgumo. Vasaris taip pat buvo džiuginantis – į tanklaivius krauta apie 375 tūkst. tonų arba 65,2 proc. „Klaipėdos naftos“ bendrovės mėnesinio pajėgumo. Kovą planuota krauti 430 tūkst. tonų. Pakrauta – 274 tūkst. tonų. Mažesnį nei planuota kiekį lėmė kelios esminės priežastys. Dėl globalaus klimato atšilimo sausį Europoje sumažėjo mazuto suvartojimas. Todėl daugelis terminalų bei tanklaivių buvo užimti neparduotų krovinių. Naujų produktams buvo sunku užtikrinti sklandų trasportavimą bei saugojimą Europos centriniuose terminaluose. Sausį Klaipėdos uoste krovą gana stipriai paveikė kilusios audros. Ribotos galimybės priimti laivus, krautos mažesnės tanklaivinės partijos nei planuota. Dalies užsakymų „Naftos grupei“ teko atsisakyti ir todėl, kad „Mažeikių nafta“ Klaipėdos uoste turi krovos prioritetą. Po konfliktiško sausio vasarį buvo užsilikę dalis produktų, todėl vasarį ne visos mūsų paraiškos krauti naftos produktus buvo patenkintos.

„Naftos grupės“ logistikos specialistų bei „Klaipėdos naftos“ operatyvinio valdymo skyriaus viršininko Alvydo Mikelėno bei gamybos direktoriaus Gedimino Vitkausko kompetencijos dėka, pavyko sušvelninti šiuos veiksnius ir patenkinti didžiąją dalį klientų paraiškų. Iš viso per pirmąjį ketvirtį krauta kiek daugiau nei 758 tūkst. t. „Naftos grupės“ ekspedijuotų krovinių. Tai sudarė 31,3 proc. skystųjų krovinių arba beveik 12 procentų visų Klaipėdos uoste per pirmąjį ketvirtį krautų krovinių.

Naudą labiausiai pajuto valstybė

Klaipėdos uostas tranzitiniams naftos produktams krauti dėl ekonominių kaštų nėra pats patraukliausias. Didžioji Rusijos eksportuojamų naftos produktų dalis gabenama vamzdynais, upėmis bei geležinkeliais per Rusijos uostus. Šaltąjį sezoną, kai sudėtinga upinę laivyba, dalis naftos produktų srautų nukreipiami geležinkelių maršrutais į Rusijos bei rytinės Baltijos uostus. O Baltarusijos gamyklų naftos produktų eksportui iki šiol ekonominės transportavimo sąlygos buvo palankiausios gabenant per Latvijos uostus. Nepaisant šių veiksnių, „Naftos grupė“ per „Klaipėdos naftą“ tranzitinių krovinių srautą išlaikė ištisus metus, kuo pasigirti negali nė viena kita ekspedicinė kompanija.

Naftos produktai keliaujantys per Lietuvą iki uosto yra gabenami geležinkeliu. „Naftos grupės“ krovinių srautas valstybinei Lietuvos geležinkelių bendrovei pernai atnešė 13,29 mln. litų pajamų. Šių naftos produktų saugojimas uosto rezervuaruose bei krova į tanklaivius, valstybės valdomai (turi 70,6 proc. akcijų) „Klaipėdos naftos“ bendrovei leido uždirbti apie 13,85 mln. litų. „Naftos grupės“ pritrauktas krovinių srautas Lietuvos valstybinėms įmonėms pernai uždirbo virš 27 mln. litų. Panaši suma - kiek daugiau nei 26 mln. litų - šiemet buvo pasiekta jau per pirmuosius tris mėnesius.

Dar reikėtų įvertinti ir tai, kad dėl naftos produktus paimti atplaukusių tanklaivių nemažas rinkliavas surinko ir valstybės valdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Sėkmingos veiklos priežastys

Sėkmingą mūsų veiklą lėmė kelios priežastys. Nuolat palaikome draugiškus santykius su klientais: vykstame į teminius seminarus, konferencijas, suvažiavimus, periodiškai apsilankant išsiaiškinti jų poreikių, formuojant kuo optimalesnius pasiūlymus, nestandartinius sprendimus. Toks mūsų elgesys ir dėmesys potencialiam klientui yra ne tik malonus, bet ir leidžia įžvelgti Klaipėdos uosto naudingumą.

Vykdome visus savo klientų įsipareigojimus tiek žodinius, tiek ir rašytinius, net jei laikui bėgant jų realizavimas mums tampa nenaudingas. Žodžio laikymasis šiandieniniame verslo pasaulyje yra didelė vertybė ir tai leidžia sukurti patikimos kompanijos įvaizdį. Būta atvejų, kai kaimyniniuose uostuose krovinys galėjo būti aptarnautas pigiau, tačiau klientai jį nukreipė per Klaipėdą, todėl kad buvo tikri, jog krovinio kokybė nenukentės, srautas bus aptarnaujamas operatyviai ir be jokių biurokratinių trukdžių.

Kliento nevarginame dėl techninių galimybių derinimo pervežant geležinkelių transportu, kaupiant ir saugant krovinį uoste, jį kraunant į tanklaivius. Klientui kasdien pateikiama informacija apie jo krovinio buvimo vietą, primename su transportavimu susijusių sprendimų priėmimo laiką.

Kodėl reikalingi ekspeditoriai?

Tegu nesusidaro klaidinga nuomonė, kad pagrindinis ekspeditoriaus darbas surasti klientą krovos ar transporto kompanijai. Esminė priežastis, kodėl klientai dirba su ekspeditoriumi, o ne su infrastruktūros savininkais yra ta, jog ekspeditorius visų pirma išsiaškina kliento poreikį ir tik tada teikia pasiūlymą jam patenkinti. Profesionalus ekspeditorius nėra prisirišęs prie tam tikros geografijos, transporto rūšies ar krovinio tipo – todėl klientui gali pasiūlyti ir nestandartinius sprendimus. Tuo tarpu transporto infrastruktūros savininkas, kad ir ką jis deklaruotų, pirmiausia yra suinteresuotas ne optimaliu kliento poreikio patenkinimu, bet savo infrastruktūros apkrovimu. Todėl įprasta, kad taisyklė, transporto infrastruktūros savininkas klientui siūlo savo paslaugas, o ne tas, kurios labiausiai atitiktų kliento poreikius.

Geležinkelių ir kelių transportas, vamzdynai, uosto krovos bei laivybos kompanijos sudaro materialinę bazę krovinio aptarnavimui, visa tai yra tarsi atskiri krumpliaračiai vienoje sistemoje. Ekspeditoriaus darbas kaip jungiamosios grandinės - sukti tuos krumpliaračius, kurie bendroje sistemoje teiktų didžiausią naudą. Jei nebūtų ekspeditoriaus, krovinio savininkas pats turėtų organizuoti ir kontroliuoti visą procesą. Vadinasi, kad būtų pasiektas optimalius rezultatas, krovinio savininkas turi būti visų sričių logistikos ekspertas, žinantis ir išmanatis visų transporto sistemos elementų privalumus, trūkumus, atsakomybės ribas, pareigas, organizavimo principus. Krovinio savininkas tam turėtų skirti didžiąją laiko dalį, o ne savo verslo vystymui.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Vasarą jūrų keltuose - anšlagas

Jelena Listopad

Vis daugiau mūsų tautiečių į dalykines išvykas ir keliones po Vakarų Europą vyksta Baltijos jūra. Bilietai į kompanijos „DFDS LISCO“ keltų vasaros reisus, aptarnaujančius Lietuvos, Vokietijos ir Švedijos linijas, jau dabar perkami lyg karšti pyragėliai.

„Prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO“, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO iš tarptautinės jūrų transporto rinkos neišnyko. Atvirkščiai, per tą laiką jis joje įsitvirtino: motininė kompanija „DFDS Tor Line“ Zasnico, Kylio ir Karlshamno linija gabena krovinius, mes – keleivius“, - sakė kompanijos „DFDS LISCO“ komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Pasak jo, Lietuvos keltų kompanija nuo gegužės 1 dienos atgaivina Rygos ir Liubeko liniją, iš kurios buvo priversta kuriam laikui pasitraukti. Tam Norvegijoje išsinuomojo 140 vietų keleivinį keltą.

Kompanija – tiltas

„DFDS LISCO“ iki vasaros sezono spėjo atnaujinti visus savo keltus.

Prieš metus pirktame ir gerokai Klaipėdos bei Kylio liniją sustiprinusiame kelte „LISCO Optima“ įrengtos liukso kajutės. Atnaujintas „Kauno“ restorano interjeras, sunkvežimių vairuotojams įrengta atskira valgykla, taip pat vaikų žaidimų aikštelė. Netgi pakeisti laiptai – dabar jie kur kas patogesni keleiviams. Dar patogesni ir jaukesni tapo ir keltai „LISCO Patria“ bei „LISCO Gloria“. Pastarasis šiomis dienomis baigtas remontuoti paskutinis.

„Mūsų kompanijos laivyne nėra specializuotų keleivinių laivų. Visi mūsų keltai – krovininiai ir keleiviniai. Vis dėlto siekiame keleiviams suteikti kuo daugiau patogumų, kurie atitiktų aukštus keleivinio serviso standartus.

Mūsų koncepcija – kompanija-tiltas. Kelionė šiuo tiltu per Baltiją turi būti patogi ir saugi“, - paaiškino V. Klumbys.

Vietoje parduoto seno krovininio kelto „Klaipėda“ Klaipėdos ir Zasnico liniją aptarnauja talpesnis „Vilnius“. Jau pirmąjį jo darbo mėnesį perkelta apie tūkstantis keleivių. Skaičiuota teisingai: keleiviams šios linijos labai reikia.

Kuo patraukia keleivius
Pasak V.Klumbio, kompanijos politika - visus metus, o ne vien per vasaros sezoną išlaikyti tarptautinius keleivių aptarnavimo standartus. Pavyzdžiui, šią žiemą jiems buvo teikiamas sveikatingumo poilsio Riugeno saloje paketas. Jį sudarė dvi naktys ištaigingame viešbutyje su baseinu ir vandens procedūromis. Šį rudenį tokia paslauga bus atnaujinta.

Dar viena naujovė, kurią kompanija keleiviams siūlys šį rudenį – kalėdiniai pirkinių turai į Kylį. Kol juos atgabenęs keltas rengiamas kelionei į namus, mūsų tautiečiai galės patraukliomis kainomis apsipirkti Vokietijos parduotuvėse. Tokie pirkinių turai gali būti organizuoti ir Klaipėdos bei Karlshamno linijos keleiviams.

Tarp lietuvių labai populiarūs trumpi kruizai į Baltijską ištaigingu „LISCO Patria“ keltu. Vienus vilioja nedidelė romantiškos kelionės jūra kaina, kiti laive švenčia jubiliejus, rengia verslo seminarus, korporacinius vakarėlius. Birželį „LISCO Patria“ jau užsakytos dvejos vestuvės, moksleivių išleistuvių vakarai.

Analizė parodė, kad gerokai pakito keleivių srautų struktūra. Anksčiau Vokietijos linijose vyravo vokiečiai, o keleivių iš Lietuvos skaičius vos siekdavo 50 proc. Dabar jose daugiausia mūsų tautiečių. Lietuvos keltų paslaugomis ėmė naudotis daugiau olandų, šveicarų, italų, čekų, anglų. Tai dar kartą rodo, kad LISCO prekybinis ženklas jūrinėje keleivių gabenimo rinkoje populiarus.

Švedijos linijoje padaugėjo keleivių iš Danijos, Latvijos, jau nekalbant apie pačius švedus. Tačiau Skandinavijos šalių gyventojai dar menkai pažįsta Lietuvą, todėl ne itin čia veržiasi. Reikia platesnės reklamos. Tuo turėtų būti suinteresuota ir Klaipėdos savivaldybė, ir turizmo agentūros.

Šiais metais kompanija numatė užduotį privilioti kuo daugiau keleivių, po Vakarų Europą keliaujančių automobiliais. Šį sezoną jiems numatyta nemenkų nuolaidų. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus keltais kartu su automobiliais besikeliančių keleivių padaugėjo penkis kartus.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

ATPLAUKS BURLAIVIS. Gegužės 4-5 dienomis Klaipėdoje lankysis didžiausias Lenkijos burlaivis „Dar Mlodziezy“. Juo atplauks 130-ies jaunų žmonių įgula, kuri galės susipažinti su Klaipėda, universitetu, Lietuvos jūreivystės kolegija.

Burlaivis stovės Kruizinių laivų terminale. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę apsilankyti laive ir iš arčiau susipažinti su kasdieniu laivo įgulos gyvenimu. Svečiai ir lankytojai laukiami penktadienį nuo 13 iki 16 val. ir nuo 18 iki 21 val., o šeštadienį nuo 10 iki 17 valandos.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Ir Kopgalyje rekonstruojamos krantinės neišvengė kritikos


Apie tai, kad Kopgalyje bus rekonstruotos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) krantinės, kad ten bus perkelti iš Danės upės ir bazuosis pasieniečių laivai, kalbėta kelerius metus. Jau ir patys PAR pasieniečiai buvo praradę viltį, kad kada nors tai bus daroma, nes vis nebuvo randama šiam tikslui reikalingų lėšų.

Pagaliau Lietuvai pradėjus ruoštis vykdyti Šengeno reikalavimus ir gavus Europos Sąjungos Šengeno priemonių programos lėšų (šiemet iki rugsėjo pabaigos vien Klaipėdos regione turėtų būti panaudota apie 80 mln. Lt Šengeno lėšų), reikalai ir Kopgalyje pajudėjo iš mirties taško.

Pirsas paplatės ir pailgės

Šiemet sausį pirmojo krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos etapo darbus pradėjo konkursą laimėjusi UAB "Hidrostatyba". Darbų pradžia oficialiai paskelbta šiemet sausio 15 d., realiai bendrovė dirbti pradėjo po savaitės. Balandžio vidury jau buvo atlikta darbų, kurių vertė - apie 2 mln. Lt. Šį rekonstrukcijos etapą bendrovė turėtų baigti šiemet iki rugsėjo 30 d.

Dabar Kopgalyje rekonstruojama išilginė 240 m ilgio krantinė, atnaujinamas pirsas, kuris turi pailgėti ir paplatėti. Po rekonstrukcijos pirsas 10 metrų nusitęs toliau į akvatoriją, ir vietoj 3 m bus 7 m pločio. Gylis vidinėje dalyje bus 5 m (natūralus gylis buvo 4,5-4,7 m), o išorinėje - 7 m. Pirmo rekonstrukcijos darbų etapo vertė - 11 mln. 200 tūkst. Lt.

Vėliau bus vykdomas antras krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos etapas, kurio metu bus statomi dar du pirsai. Tačiau šiems darbams atlikti bus skelbiamas kitas konkursas.

Stato ne naujokai

Gargždų UAB "Hidrostatyba" aikštelės viršininko Arvydo Biesevičiaus teigimu, pasieniečių objektas savo dydžiu ir verte bendrovei yra tik vidutinis. Neseniai ji laimėjo konkursą statyti objektą, kurio vertė - daugiau kaip 20 mln. Lt, kito jos statomo objekto dumblo valymo srityje vertė - net 50 mln. Lt.

Pasak A. Biesevičiaus, bendrovė turi ir krantinių rekonstrukcijos patirties, kitaip sakant, uoste nėra naujokė. Kaip subrangovė "Hidrostatyba" kartu su Vokietijos kompanija "Josef Mobius Bau-Aktiengeselschaft" rekonstravo 82-89 krantines, atliko darbų, kurių vertė daugiau kaip 13 mln. Lt. Remontavo 107, 117 krantines, 46-47 krantines.

Teko pasiaiškinti

Klaipėdos uoste jau tampa tradicija, kad pradėjus kokius nors didesnius rekonstrukcijos darbus, pasipila kritika, esą nukrypstama nuo projekto, naudojamos ne tos medžiagos, kurios numatytos projekte, ir t. t.

Neišvengė to ir "Hidrostatyba". Balandį Kopgalyje lankėsi Vidaus reikalų ministerijos viceministras Regimantas Čiupaila, ministro patarėjas Šengeno klausimais Virgilijus Bulovas, VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Valentinas Novikovas, kiti ministerijos ir tarnybos atstovai.

"Hidrostatybos" atstovams teko paaiškinti, kodėl buvo pakeisti projektuotojo numatyti įlaidai kitais. Pasirodo, Vokietijos kompanija juos būtų galėjusi pagaminti per 15 savaičių. Todėl buvo surasti tokie pat įlaidai, tokių pačių mechaninių savybių, netgi kaina nesiskiriantys ir turintys visus būtinus sertifikatus, tik pagaminti kitos Vokietijos kompanijos. Kad jie tinka, turėjo pavirtinti ir projektuotojos UAB "Šilutės hidroprojektas", ir projekto priežiūrą atliekančios bendrovės atstovai.

Pasirodo, ir triukšmas, kad krantinė 70 centimetrų per daug pasislinkusi į akvatoriją, buvęs sukeltas be reikalo.

Kadangi Delfinariumo pastate yra įplyšimų, siūlyta nekalti maždaug 60 m naujos inkarinės sienutės ir tvirtinti objektą prie senos krantinės. Žinia, kalami įlaidai, jeigu atsimuša į kietą kliūtį, sukelia nemenką vibraciją. A. Biesevičiaus manymu, tokiu atveju būtų buvusios netgi taupomos lėšos. Tačiau tokiam pasiūlymui nebuvo pritarta, tad nuo projekto nukrypta nebus, įlaidinė sienutė bus kalama.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

Pagaliau toje vietoje juda darbai. Dar reikėtų padaryti normalų taką iki pietinio molo.

[Eimantas]

Svečiuosis lenkų jaunimo burlaivis


Rytoj ir poryt, gegužės 4-5 dienomis, Klaipėdoje viešės didžiausias Lenkijos burlaivis "Dar Mlodziezy". Juo atplaukia apie 130-ies jaunų žmonių įgula, norinti susipažinti su Klaipėda, Klaipėdos universitetu ir Lietuvos jūreivystės kolegija.

Lenkų laivas atvyksta rytoj 10 val. ir stovės Kruizinių laivų terminale, išvyksta poryt 19 val. Jį iškilmingai pasitiks Karinių jūrų pajėgų orkestras. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę apsilankyti laive ir iš arčiau susipažinti su kasdieniu laivo įgulos gyvenimu. Jie laukiami gegužės 4 d. (penktadienį) 13-16 val. ir 18-21 val., o gegužės 5 d. (šeštadienį) 10-17 val.

Didžiausias ir žymiausias Lenkijos burlaivis "Dar Mlodziezy" pastatytas Gdansko laivų statykloje 1982 m. Lenkijos jūreivystės akademijai skirto laivo projektą parengė įžymus laivų dizaineris Zygmuntas Chorenas. Didelę dalį lėšų, reikalingų laivo statybai, surinko ir paaukojo Lenkijos jaunimas.

"Dar Mlodziezy" - tristiebis mokomasis laivas, vienas iš žymiosios burlaivių šeimos, kuriai priklauso ir "Mir" (pastatytas 1987 m.), ir "Druzhba" (1987 m.), ir "Pallada (1988 m.), "Khersones" (1988 m.), ir "Nadezhda (1989 m). "Dar Mlodziezy" - vienas greičiausių burlaivių pasaulyje, jo vidutinis greitis - 11 mazgų, maksimalus greitis - 12,35 mazgo (1 mazgas - 1,852 km/h).

Laivo konstrukcija ir įranga pritaikyta ilgiems žygiams (maksimali žygių nuo uosto iki uosto trukmė - 60 dienų). Laivas nuolat dalyvauja burlaivių šventėse ir įvairiose regatose, "The Tall Ships Races" lenktynėse. Buriavimo žygių metu apie 150 studentų iš Lenkijos ir kitų šalių atlieka praktiką ir rengiasi darbui laivyne.
www.ve.lt

Gal kas ketinate apsilankyti? Būtų įdomu nuotraukų pamatyti. Gaila pats Vilniuje sėdėsiu.

Iš google:

[Eimantas]

Didžiausiame burlaivyje - lenkų misija

Vincas Grigas

Vakar atplaukęs didžiausias lenkų burlaivis „Dar Mlodziezy“ išjudino Klaipėdos verslininkus ir studentus.

Kruizinių laivų terminale prisišvartavusiame burlaivyje buvo susispietę net 120 studentų – visų Lenkijos universitetų atstovų. Jie susipažino su Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutu ir Jūreivystės kolegija.

„Tokio lygio studentų susitikimo dar nėra buvę. Truputį gaila, kad per vėlai sužinojome apie tokią rimtą delegaciją, todėl nespėjome sukviesti studentų atstovų iš kitų Lietuvos universitetų“, - sakė Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.

“Dar Mlodziezy” kapitonas Marekas Maržecas Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui padovanojo mažytę burlaivio kopiją, įdėtą į butelį. Ją bus galima pamatyti mero svetainėje.

Meras kapitonui atsilygino įteikęs Klaipėdos miesto nuotrauką iš paukščio skrydžio.

Laive taip pat įvyko Klaipėdos uosto direkcijos ir bendrovių vadovų susitikimas su Lenkijos jūrų ūkio ministru Rafalu Viečeckiu. Tai antrasis svarbus Lenkijos valdžios atstovas apsilankęs Klaipėdoje po prezidento Aleksandro Kvasnevskio.

Buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Baltijos jūroje bei jūrinio verslo plėtros gairės.

Lenkai Klaipėdos uostą vertina kaip galimą svarbų Lenkijos partnerį Baltijos jūros regione.

Trečią kartą į Klaipėdą atplaukęs garsus Lenkijos burlaivis “Dar Mlodziezy” pastatytas Gdansko laivų statykloje 1982 metais.

Tristiebio laivo ilgis – 108 m, plotis – 14 m, grimzlė – 6.40 m. Vidurinio stiebo aukštis siekia net 51 metrą.

“Dar Mlodziezy” – vienas greičiausių burlaivių pasaulyje, jo maksimalus greitis - 12.35 mazgo (apie 22 kilometrai per valandą).

Laivas nuolat dalyvauja burlaivių šventėse ir įvairiose regatose, net prestižinėse „Tall Ships Races“ lenktynėse.

Šiandien garsųjį burlaivį Kruizinių laivų terminale kiekvienas norintis galės aplankyti nuo dešimtos iki penktos valandos po pietų.
www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

REGIONO LYDERIS. Krovos apimtys Klaipėdos uoste per keturis šių metų mėnesius išaugo labiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais trijų Baltijos valstybių uostais. Klaipėdos uoste krauta 12,2 proc. daugiau krovinių nei pernai. Talino uoste krova padidėjo 11,2 proc., Ventspilio 8,8 proc., Rygos uoste sumažėjo 5,2 proc., Liepojos – 2 procentais.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

BALTIJOS UOSTŲ KROVA
http://www.jura.lt/infocentre/lit/stevedoring.htm

[Eimantas]

Diplomatai – transportininkų paslaugoms

Jelena Listopad

Šią savaitę Klaipėda sulaukė didesnio Vyriausybės narių dėmesio. Po ministrų kabineto išvažiuojamojo posėdžio vakar čia įvyko konferencija. Joje dalyvavo susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai, septyniolika Lietuvos diplomatinio korpuso atstovų.

„Diplomatinis korpusas savo užduotimi laiko padėti Lietuvos transporto sistemai labiau integruotis į Europos ir Azijos transporto tinklą. Klaipėdos uostas joje užima ypatingą vietą. Uosto, kitoms transporto kompanijoms mes siūlome plačiau naudotis diplomatinių atstovybių užsienyje galimybėmis. Naudodami diplomatijos instrumentus, norime Lietuvai duoti konkrečios naudos per pagalbą konkrečioms įmonėms“, - tvirtino ministras P.Vaitekūnas.

Pasak jo, ambasadoriui kur kas paprasčiau nei verslininkui patekti į priėmimą pas užsienio valstybės ministrą. Diplomatai gali pasidalyti ir informacija apie vienos ar kitos valstybės transporto galimybes bei krovinius, ten pristatyti Lietuvos ir atskiros įmonės transporto potencialą.

Konferencijoje „Šalies institucijų vaidmuo atstovaujant transporto sektoriaus interesams užsienyje“, kurią organizavo dvi ministerijos, Klaipėdos uosto direkcija ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacija (LJKKA), daug diskutuota apie transporto sistemos ir iš dalies Klaipėdos uosto darbo efektyvumo didinimo būdus. Sudaryta 10 konkrečių rekomendacijų, kaip tai įgyvendinti.

Diplomatai ir verslininkai taip pat svarstė, kodėl per 10 metų uoste tranzitinių krovinių sumažėjo nuo 70 iki 30 proc. A.Butkevičius sakė, kad, siekiant susigrąžinti tranzitinio uosto statusą, dauguma Vyriausybės narių pasisakė už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą.

„Nė vienas miestas negali diktuoti savo valios šaliai, kai kalbama apie nacionalinius interesus“, - dar griežtesnę poziciją išsakė P.Vaitekūnas.

Diplomatai lankėsi LEZ ir Klaipėdos uoste, susipažino su uosto įmonių veikla.

www.klaipeda.daily.lt

Diplomatai ir verslininkai taip pat svarstė, kodėl per 10 metų uoste tranzitinių krovinių sumažėjo nuo 70 iki 30 proc. A.Butkevičius sakė, kad, siekiant susigrąžinti tranzitinio uosto statusą, dauguma Vyriausybės narių pasisakė už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą.

Ar jie kvaili ar tik apsimeta? (o gal neteisinga žurnalistės interpretacija). Apie Rusijos geležinkelių tarifų politiką pamiršo, lyg pastačius giliavandenį uostą, Maskva nuspręstų pakeisti diskriminacinius tarifus.

[Eimantas]

Startuoja antras konteinerių terminalas
http://www.ve.lt/?data=2007-05-19&ru...&id=1179501936

[ValdasJ]

Klaipėdoje - vienas didžiausių JAV karo laivų



www.ve.lt

[Eimantas]

Konteineriai. Klaipėdos jūrų uostas pagal konteinerių krovą šiemet išliko lyderis tarp keturių Baltijos šalių uostų, jos augimo tempai buvo vieni didžiausių. Sausio-balandžio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 92,65 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 33,5 proc. daugiau nei 2006-ųjų tuo pat metu, pranešė uosto direkcija.

www.klaipeda.daily.lt

[Andrew]

kaip gerai, super. labai dziaugiuosi. uosto rezultatai gereja ne dienomis, o valandomis. Greitai uostas isnaudos ne tik konteineriu krovimo pajegumus, bet ir bendrus krovimo pajegumus.

Reikia, verkiant reikia greiciau mastyti apie giliavandeni uosta. Jeigu busim trumparegiai, kentesime ateityje.

[ArTuRAs]

Krova Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose 2007 metų sausį-balandį

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2007;month;5;

Augimas - didziausias tarp Baltijos uostu.

[molotov_47]

/\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.

[Svecias]

/\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.

Bet toliau klimatui šylant, greitai taps nevieninteliu arba nebeuostu....