Reto Baltijos uosto istorija tokia turtinga kaip Klaipėdos
Neseniai dienos šviesą išvydo naujas albumas apie Klaipėdos uostą. Tai antrasis pataisytas ir papildytas 1999 m. išleisto albumo "Klaipėdos uostas" leidimas.
Senojo albumo knygynuose nebeliko jau prieš trejus metus. Jis sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Idėja išleisti antrąjį šio albumo leidimą kilo prieš keletą metų. Iniciatyvos autoriai - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Per prabėgusius metus Klaipėdos uostas neatpažįstamai pasikeitė - dar labiau išaugo ir sumodernėjo: pradedant naujaisiais uosto vartais, iki 14,5 m pagilėjusiu farvateriu ir naujomis krantinėmis bei terminalais KLASCO, "Begoje", "Klaipėdos Smeltėje" ir baigiant nauju Kruizinių laivų terminalu.
Retas Baltijos uostas gali pasigirti tokia turtinga istorija. Karališkasis jūrų ir prekybos miestas Klaipėda - pirmasis gavęs miesto teises dabartinėje Lietuvos teritorijoje - yra vienas seniausių uostų Baltijos pajūryje. Albume lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama trumpa Klaipėdos uosto istorija nuo seniausių laikų iki dabar. Teksto ir daugelio fotografijų autorius - leidyklos "Libra Memelensis" savininkas Kęstutis Demereckas.
Naujasis albumas papildytas ne tik šiuolaikinėmis modernų uostą reprezentuojančiomis fotografijomis, bet ir senomis, niekur nepublikuotomis nuotraukomis. Leidinyje galima pamatyti senuosius uosto žemėlapius, planus, locijas bei graviūras. Beje, albume pristatomas ir šiandieninis miestas - "veidu atsuktas į jūrą".
Istorijos vingiuose miestas ir uostas visada buvo neatsiejami. Tik sovietmečiu atsirado tvoros, atskyrusios iki šiol miestą nuo uosto. Kas būtų Lietuva be uosto, o lietuviai be jūros? Dar 1420 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suprato, kad Lietuvai Klaipėda reikalinga kaip langas į pasaulį. Deja, tik paskelbus nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir 1923 m. atsiėmus Klaipėdą, uostas grįžo tikriesiems šeimininkams. Lietuva tapo jūrų valstybe. Tik tuomet Klaipėdos uostas pradėjo normaliai vystytis. Jis augo ir plėtėsi taip greitai, kaip joks kitas Baltijos uostas.
"Vakarų ekspreso" inf.
Neseniai dienos šviesą išvydo naujas albumas apie Klaipėdos uostą. Tai antrasis pataisytas ir papildytas 1999 m. išleisto albumo "Klaipėdos uostas" leidimas.
Senojo albumo knygynuose nebeliko jau prieš trejus metus. Jis sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Idėja išleisti antrąjį šio albumo leidimą kilo prieš keletą metų. Iniciatyvos autoriai - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Per prabėgusius metus Klaipėdos uostas neatpažįstamai pasikeitė - dar labiau išaugo ir sumodernėjo: pradedant naujaisiais uosto vartais, iki 14,5 m pagilėjusiu farvateriu ir naujomis krantinėmis bei terminalais KLASCO, "Begoje", "Klaipėdos Smeltėje" ir baigiant nauju Kruizinių laivų terminalu.
Retas Baltijos uostas gali pasigirti tokia turtinga istorija. Karališkasis jūrų ir prekybos miestas Klaipėda - pirmasis gavęs miesto teises dabartinėje Lietuvos teritorijoje - yra vienas seniausių uostų Baltijos pajūryje. Albume lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama trumpa Klaipėdos uosto istorija nuo seniausių laikų iki dabar. Teksto ir daugelio fotografijų autorius - leidyklos "Libra Memelensis" savininkas Kęstutis Demereckas.
Naujasis albumas papildytas ne tik šiuolaikinėmis modernų uostą reprezentuojančiomis fotografijomis, bet ir senomis, niekur nepublikuotomis nuotraukomis. Leidinyje galima pamatyti senuosius uosto žemėlapius, planus, locijas bei graviūras. Beje, albume pristatomas ir šiandieninis miestas - "veidu atsuktas į jūrą".
Istorijos vingiuose miestas ir uostas visada buvo neatsiejami. Tik sovietmečiu atsirado tvoros, atskyrusios iki šiol miestą nuo uosto. Kas būtų Lietuva be uosto, o lietuviai be jūros? Dar 1420 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suprato, kad Lietuvai Klaipėda reikalinga kaip langas į pasaulį. Deja, tik paskelbus nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir 1923 m. atsiėmus Klaipėdą, uostas grįžo tikriesiems šeimininkams. Lietuva tapo jūrų valstybe. Tik tuomet Klaipėdos uostas pradėjo normaliai vystytis. Jis augo ir plėtėsi taip greitai, kaip joks kitas Baltijos uostas.
"Vakarų ekspreso" inf.
Comment