Uostas

[Tylus]

Klaipėdos uoste krova įgauna pagreitį – vėl pasiektas mėnesio krovos rekordas

Š. m. rugsėjo 8 d. duomenimis, 2017 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,61 mln. t krovinių, tai 13,2 proc. arba 421,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. rugpjūčio mėn.

Tai geriausias rugpjūčio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. rugpjūčio mėn.:

• generaliniai kroviniai – krauta 1 001,8 tūkst. t, +4,3 proc. arba +41,1 tūkst. t;
• skystieji kroviniai – pilta 1 130,7 tūkst. t, +48,9 proc. arba +371,4 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 478,6 tūkst. t, +0,6 proc. arba +8,8 tūkst. t.

[Tylus]

Uostininkai sunerimę dėl naujų valdžios ketinimų

Jeigu Vyriausybė įpareigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo, gerokai sumažės konkurencinės vienintelio Lietuvos jūrų uosto galimybės.

Dabartinė valdžia pateikė siūlymą - nuo kitų metų atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) generalinis direktorius Audrius Pauža mano, kad to nereikėtų daryti, mat Lietuva turi tik vieną uostą. Tai tranzito centras, per kurį vežamas didelis kiekis krovinių.

„Uoste gaunamos didžiulės pajamos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, į krantines atsiperka per trejus metus. Tai didelė ekonominė nauda valstybei“, - sakė jis.

Anot jo, pastaraisiais metais matomas gana didelis Lietuvos kaimynų susierzinimas dėl Lietuvos uosto laimėjimų ir pasiekimų turint omenyje ir „Klasco“, ir Uosto direkciją, ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Latviai įdėmiai stebi, kas vyksta Klaipėdos uoste.

„Šiandien niekas neskaičiuoja krovos tarifų, vyksta konkurencija dėl krovinių judėjimo maršrutų nuo gamyklų. Mūsų veiklai kaišiojami pagaliai į ratus. Norima perimti baltarusiškus ir kitus krovinius. Konkurencinė kova labai didelė, todėl nepamatuoti žingsniai gali turėti neigiamų pasekmių, - kalbėjo A. Pauža. - Manau, būtų neteisinga ir netikslinga apmokestinti Uosto direkcijos rinkliavas ir žemės nuomą, kol Klaipėdos uostas nėra tinkamai išvystytas. Šiuo metu jis turi didelių ambicijų. Labai džiaugiuosi jomis, nes jeigu neturima ambicijų, nieko ir nepasiekiama. Jeigu bus įvykdyta nors pusė, ką norima padaryti, tikrai turėsime geresnę situaciją nei šiandien.“

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas nemano, kad toks sprendimas galėtų sužlugdyti uostą, tačiau sako, jog sumanymas atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo nėra geras. Uostui labai svarbu turėti aiškią perspektyvą. Jeigu Vyriausybė pradeda kaitalioti savo nutarimus, o juo labiau įstatymus, perspektyva tampa miglota.

Pasak profesoriaus, yra šalių, kur jokių nuolaidų uostams nėra, tačiau jų vyriausybės biudžete numato lėšų jų infrastruktūros plėtrai. Taip yra Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Jeigu Lietuvos Vyriausybė numato vėliau kokiu nors lygiu dotuoti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, tada būtų aiškiau. „Jeigu atiduodi į biudžetą, turi gauti iš jo infrastruktūrai. Jeigu ne, iškyla klausimas, kaip ją plėtoti. Daugiau kaip 20 metų uosto veiklos praktika parodė, kad tokia sistema veikia normaliai. Didelis klausimas, kam reikia ją ardyti. Šiuo metu visiems kyla labai daug klausimų. Suprantu uosto bendruomenės nerimą. Reikia diskusijos, kuri konkrečiai atsakytų į klausimą, kaip veiks naujasis mechanizmas“, - sakė V. Paulauskas.

[Tylus]

Dėl stipraus vėjo uoste ribojama laivyba

Laivyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste apribota nuo vakar vakaro 22 valandos, kai vėjo stiprumas gūsiais siekė 20-23 m/s. Antrą valandą nakties į uostą įplaukė „DFDS Seaways“ keltas OPTIMA, atvykęs iš Karlshamno (Švedija). Jis įplaukė be locmanų pagalbos, prišvartuotas padedant vilkikams.

Apie antrą valandą nakties vėjo stiprumas gūsiais siekė iki 24,6 m/s. Naktį uosto kapitono tarnybų specialistai apžiūrėjo uoste stovinčius laivus, visi buvo prišvartuoti saugiai, incidentų neužfiksuota.

Anksti ryte vėjo stiprumas gūsiais fiksuotas iki 20-23 m/s, bangos aukštis – iki 5 m. Apie 10 valandą planuojamas ro ro laivo įplaukimas.

Ryto aštuntos valandos duomenimis, išoriniame reide stovi 5 laivai, iš kurių vienas negali įplaukti dėl stipraus vėjo, kiti laukia, kada bus atlaisvintos vietos prie krantinių.

[Tylus]

„Bega“ 25-metį pasitinka užbaigdama didelį plėtros etapą

[Tylus]

Klaipėdos uoste – nauja infrastruktūra

Rugsėjo 15 d. Klaipėdos jūrų uoste atidaroma rekonstruota krantinė su šalia nutiestu nauju geležinkeliu bei keletą pastarųjų metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ plėtotas vienas galingiausių žemės ūkio produktų krovos kompleksų Baltijos regione.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti didelės apimties projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją – ši krantinė atnaujinta iš esmės, pastatyta nauja krantinės sienutė, pakeista danga, taip pat nutiestas geležinkelis.

„Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą leidžia uosto įmonėms planuoti savo investicijas į suprastruktūrą ir įgyvendinti numatytus planus. Džiaugiuosi, kad uoste didinami žemės ūkio produktų krovos pajėgumai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Anot jo, investuojama siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto paslaugų ir galimybių patrauklumą krovinių siuntėjams bei gavėjams, o kartu – krovos apyvartos augimą bei, kas ypač svarbu mums kaip valstybės įmonei, pajamas valstybei.

Krantinės rekonstrukcijos ir geležinkelio statybos projektą įgyvendino įmonė „Latvijas tilti“, sutarties vertė – apie 4 mln. eurų įskaitant PVM.

Dar 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai krantinių Nr. 66–67 rekonstrukciją su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu pripažinus svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu, 2013 m. buvo pastatytas 236,80 m ilgio ir 30 m pločio pirsas, kuris padidino bendrą kompanijos „Bega“ naudojamų krantinių ilgį ir išplėtė jos galimybes priimti įvairaus tipo laivus. Įmonė BMGS šiuo metu vykdo krantinių Nr. 67–68 rekonstrukciją. Jos vienos pirmųjų Klaipėdos uoste perstatomos perspektyviniam 16,5 m gyliui.


Galingas krovos kompleksas


Uosto teritorijoje ties 66-67 krantinėmis ir pirsu jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigė nuo 2012 m. eksploatuojamo universalaus žemės ūkio produktų eksporto–importo terminalo plėtrą. Paskutiniame terminalo plėtros etape buvo investuota 8 mln. eurų į 6 silosų tipo talpyklų po 10 tūkst. kub. m bei geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo stoties statybas.

Siloso talpyklomis pagal ilgalaikę sutartį naudosis nuo šio sezono per kompaniją „Bega“ grūdų eksportą koncentruojanti stambiam tarptautiniam žemės ūkio koncernui „Danish Agro“ priklausanti bendrovė Lietuvoje „Baltic Agro“.

Iš viso kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalas šiuo metu yra pajėgus dengtose talpyklose sukaupti per 300 tūkst. kub. m grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos, veikia trys geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo stotys, grūdų valymo ir džiovinimo įranga, krovinio kokybės tyrimo laboratorijos, laivų pakrovimo ir iškrovimo technologijos. Metinis terminalo pajėgumas išaugo iki 4 mln. t.

Visos per keletą metų pastatytos terminalo dalys technologiškai yra integruotos į bendrą sistemą, kuri yra visiškai automatizuota ir leidžia vykdyti krovos procedūras pagal visas įmanomas logistines schemas, t. y. birių žemės ūkio produktų eksportas, importas, paskirstymas, arba vadinamasis „tranšipmentas“, palaido krovinio pakavimas, konteinerizavimas ir kt.

Kompanijos „Bega“ investicijų, padarytų šioje buvusio celiuliozės fabriko teritorijos dalyje, kuri iki 2010 m. nebuvo pritaikyta uosto veiklai, apimtys siekia apie 50 mln. eurų.

Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, tuo investiciniai projektai šiaurinėje teritorijos dalyje dar nesibaigia. Šiuo metu bendrovė komplektuoja technologinę įrangą naujam cemento terminalui, skitam apdoroti nuo ateinančio pavasario dvigubai didėsiančius AB „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus. Pasibaigus krantinių Nr. 67–68 rekonstrukcijai, jose bus statomos naujos universalios talpyklos biriems kroviniams bei nauja laivų krovos įranga, skirta krauti „Baltmax“ tipo laivus po to, kai uosto kanalas bus išgilintas iki 17 m.

[Tylus]

Klaipėdos uostas stiprina pozicijas

Augo kroviniai ir pajamos

„Rugpjūtis tikrai buvo labai geras mėnuo. Esu labai dėkingas uosto kompanijoms, kurios mobilizavosi, sukaupė nemažą kiekį krovinių, kuriuos pavyko išvežti. Visuose segmentuose krova teigiama. Rugpjūtį skystųjų krovinių krova, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, išaugo net 48,9 proc. Tai gera naujiena“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Bendra Klaipėdos uosto krova per 8 mėnesius yra 4,6 proc. didesnė nei pernai. Iš viso krauta 27 mln. 631 tūkst. tonų.

Šiemet Klaipėdos uoste labiausiai augo trąšų krova. Birių krovinių uoste krauta net 19,5 proc. daugiau nei pernai. Jie sudarė net 12 mln. 142 tūkst. tonų. Teigiama yra konteinerių, metalų krova.

Nors į Klaipėdos uostą per 8 mėnesius atplaukė 111 laivų mažiau, bet jie buvo didesni. Tai lėmė ir uosto pajamų augimą. Per 8 mėnesius gauta 38,89 mln. eurų pajamų – 4 proc. daugiau nei pernai.

...

[Tylus]

Ar atiteks „Varūna“ Uosto direkcijai?

Vyriausybės struktūroms vykdant Lietuvos saugios laivybos administracijos reformą, klaipėdiečiai vis dažniau kelia klausimą, o kam atiteks jos gylio matavimo laivas „Varūna“?

Mat atlikus Lietuvos saugios laivybos administracijos auditą buvo nurodyta, kad tas laivas naudojamas neefektyviai.

„Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas. Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos ir ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė“, – buvo teigiama Susisiekimo ministerijos vidaus audito išvadoje.

Vienas iš variantų yra tai, kad laivas „Varūna“ galėtų būti perduotas jūrinių reikalų mokslininkams. Tai yra Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras prie Klaipėdos universiteto. Jis šiuo metu jau valdo mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, burlaivius „Brabander“ ir „Odisėja“

Tačiau dėl to kyla ir abejonių, nes planuojama, kad mokslo mekos - Klaipėdos universiteto ateityje neliks.

Vienas iš realių variantų laivą „Varūna“ atitektų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Ji taip pat turi savo laivyną. Šiuo metu Uosto direkcija valdo locmanų, gylio matavimo, narų laivus. Taip pat dar vienas laivas „Naras“, skirtas aptarnauti narams ir surinkti naftos produktus, statomas Estijoje. Pagal papildomą susitarimą šio laivo statyba turi būti baigta ir jis privalo būti perduotas Uosto direkcijai iki šių metų gruodžio 5 dienos. Laivą už 2,89 mln. eurų stato Estijos kompanija „Baltic Workboots“.

Uosto direkcija nenorėjo komentuoti apie tai, ar priims laivą „Varūna“, nes ji neturinti jokių žinių, kad tas laivas jai gali būti perduotas.

[Tylus]

Klaipėdos uosto laukia permainos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri šiuo metu yra valstybės valdoma įmonė, 2018-aisiais turėtų tapti akcine bendrove.

Apie tai užsiminė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis ramino, kad Valstybinio jūrų uosto direkcijos ateityje tikrai neketinama privatizuoti.

Ministras R. Masiulis paaiškino, kad šiuo metu šis klausimas svarstomas Susisiekimo ministerijoje, o 2018 metų pavasario sesijos metu turėtų pasiekti Seimą.

Vakar Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje R. Masiulis paaiškino, kad akcionavimo tikslas yra tik tam, kad būtų sutvarkyta įmonių forma, būtų galimybė mokėti dividendus į biudžetą, bet nėra nė mažiausios minties, kad tos įmonės būtų ne valstybės rankose.

R. Masiulis priminė, kad kyla diskusija, reikia ar nereikia vystyti Klaipėdos išorinį jūrų uostą.

Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus vakar „Vakarų ekspresui“ pareiškė, kad į tokius pasiūlymus reaguoja labai teigiamai: „Šiandien mūsų įmonė, kaip valstybinė įmonė, turi tam tikrų apribojimų. Galimybė teisingai, vadovaujantis verslo principais disponuoti turtu yra suvaržyta. Akcinės bendrovės kontekste toks suvaržymas išnyksta. Mums atrišamos rankos, ir aš manau, kad tai būtų labai pozityvus sprendimas.“

[Tylus]

Ieškos miesto ir uosto sąlyčio taškų

UAB „Sweco Lietuva“, rengianti tiek Klaipėdos miesto, tiek uosto bendruosius planus, siūlo rengti specialią jų suderinimo programą, padėsiančią išeiti iš susidariusios padėties.

Priminsime, kad Klaipėdos miesto taryba pritarė antrajam miesto bendrojo plano (BP) variantui, numatančiam tik pietinės uosto dalies plėtrą. O štai patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto BP IV koncepcija numato maksimalią uosto plėtrą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje uosto dalyje, kartu ir išorinio uosto statybą. Taigi uosto ir miesto interesai nesutapo.

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės specialistų pasitarime dėl Klaipėdos miesto BP rengimo eigos buvo aptarta siūloma programa ir priemonės.

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė sakė negalinti komentuoti priemonių, nes jos kol kas yra tik juodraštinės. Dar nežinia, ar tai bus programos, ar sprendinių forma, t. y. kol kas dar tik daromi namų darbai.

„Sweco Lietuva“, turinti baigti rengti abu BP, siūlo nesuderinamus dalykus bandyti derinti arba įgyvendinant tokią programą, arba įrašant tam tikrų priemonių sprendinius. Šiuo metu apie tai ir diskutuojame. Mes ir uostas dabar atskirai vertiname, kas mus yra svarbiausia. Ieškoma sąlyčio taškų ir išeities iš susidariusios situacijos“, - sakė J. Simonavičiūtė.

Jos manymu, jeigu tokia programa būtų sudaryta ir suderinta, tada reikėtų vėl ją svarstyti miesto Taryboje. Galbūt susipažinus su ja Tarybos narių nuomonė būtų kitokia.

[Tylus]

„Limarko“ įsigijo dar vieną konteinerinį laivą

Limarko Grupės bendrovė AB „Limarko laivininkystės kompanija“ užbaigė laivo KANTATA įsigijimo sandorį. Rugsėjo 6 dieną pasirašius laivo priėmimo-perdavimo aktą, AB „Limarko laivininkystės kompanija“ tapo konteinervežio KANTATA savininke. Bendrovės investicijos į laivą viršija 5 mln. JAV dolerių.

Laive iškelta Lietuvos valstybinė vėliava, jis tapo didžiausiu konteineriniu laivu, įregistruotu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Laive dirba septyniolikos jūrininkų iš Lietuvos įgula.

2006 metais pastatytas laivas yra CV1100 tipo. Jis yra pritaikytas gabenti 1118 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių. Didelis įsigyto laivo pranašumas yra galimybė gabenti 220 refrižeratorinių konteinerių. 148 metrų ilgio laivas gali plaukti 19 mazgų greičiu.

Tai jau antras tokio tipo laivas bendrovės laivyne. Kaip ir anksčiau įsigytas laivas TOKATA, naujasis laivas yra įdarbintas pagal ilgalaikę sutartį gabenti konteinerius Vakarų Viduržemio jūros regione tarp Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Šiaurės Afrikos valstybių uostų. Dviejų analogiškų laivų, dirbančių tame pačiame regione valdymas bendrovei suteikia galimybes efektyviau spręsti techninio tiekimo bei įgulų keitimo klausimus, pasinaudoti sinergija kaštų valdyme.

Pavadinimai laivams buvo suteikti laikantis ilgametės bendrovės tradicijos savo konteinerinius laivus vadinti muzikiniais terminais. „Tokata“ reiškia instrumentinės muzikos žanrą, laisvai išplėtotą kūrinį klavišiniam instrumentui. „Kantata“ – vokalinės instrumentinės muzikos žanras, didelės apimties kūrinys solistams, chorui ir orkestrui.

Šiuo metu bendrovės laivyną sudaro šeši laivai. Be minėtų konteinerinių laivų, bendrovei priklauso keturi refrižeratoriniai laivai – LIBRA, ANDROMEDA, CAPELLA ir CASSIOPEA.

[lukass]

Premjero vizitas paklojo pamatą: Lietuva turės išorinį uostą

„Tikiu, kad Lietuva tikrai turės išorinį uostą“, – tokie žodžiai penktadienį susitikime su į Klaipėdą atvykusiu premjeru nuaidėjo iš Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko lūpų. Tampa akivaizdu, jog Klaipėdos uostas ir miestas žingsnis po žingsnio ima žvelgti viena kryptimi ir rengiasi vieno didžiausių Lietuvoje ekonominių projektų įgyvendinimui – išorinio uosto statyboms.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 27,70 mln. t, tai 4,8 proc. arba 1,28 mln. t daugiau nei 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn.

...

[Tylus]

Šiemet augo Klaipėdos uosto užimtumas

Pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste krauta 27,70 mln. tonų - 4,8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Tam didžiausią įtaką turėjo birieji kroviniai, kurių šiemet krauta daugiau nei 12 mln. tonų. Tai yra net 20 proc. daugiau nei pernai. Skystųjų ir generalinių krovinių krauta atitinkamai 7,2 ir 2,1 proc. mažiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį.

Pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 382 laivai. Pernai atitinkamu laikotarpiu čia atplaukė 116 laivų daugiau. Nors laivų uostas aptarnavo mažiau, jame apsilankė 293 474 keleiviai, tai 10,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Taip pat pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste apsilankė 31,8 proc. daugiau kruizinių laivų (58), kuriais atvyko 68 050 keleivių.

[Tylus]

Gal Klaipėdos uoste galima panaudoti srovę elektros energijai gaminti?

Pasaulio uostuose elektros energijai gaminti yra naudojamos ir srovės. Uosto direkcija norėtų, kad Lietuvos mokslininkai paanalizuotų situaciją, ar to nebūtų galima daryti ir Klaipėdos uoste. Tai galėtų gerokai pagerinti jo ekologinę situaciją.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, direkcija didelį dėmesį skiria inovacijoms uoste. Uostas pageidauja, kad Klaipėdos universitetas (KU) išliktų savarankiškas. Jai tai svarbu turint omenyje kadrų rengimą. Uostui reikalingi tokie specialistai, kurių Lietuvoje nėra daug. A. Vaitkaus manymu, jie turėtų būti rengiami Klaipėdoje.

Pasak A. Vaitkaus, valstybei, ieškančiai inovatyvių kelių, uostas yra ta sritis, kurioje inovacijoms yra labai didelė erdvė.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis neseniai lankydamasis uostamiestyje pastebėjo, kad šaliai labai svarbu, jog Klaipėdos regionas vystytųsi ir kaip mokslo centras, o į šį procesą būtų įtraukta ne tik valstybė, kaip universitetų steigėja, bet ir Klaipėdos miestas, ir uostas.

Uosto direkcija labai norėtų, kad KU specialistai, mokslininkai glaudžiau bendradarbiautų tiek su direkcija, tiek su uosto kompanijomis. Norima išnaudoti naujus konstruktyvus ekologiškos energetikos srityje, nesvarbu, ar tai būtų vėjo energetika, ar srovių generavimas. Tokia energija galėtų būti pritaikoma uosto veikloje ir tai gerokai gerintų ekologinę situaciją mieste.

Pasak A. Vaitkaus, tam galėtų būti panaudota šalia uosto molų esanti akvatorijos dalis. Žinoma, laivybos kanalas negali būti užkrautas kokiais nors įrenginiais. Prie molų susidarančios srovės greitis būna apie 0,5 mazgo ir didesnis. A. Vaitkaus teigimu, tokios srovės pasaulyje yra išnaudojamos. Reversinė srovė taip pat generuoja elektros energiją. Ar tai būtų galima padaryti ir Klaipėdos uoste, pasak jo, turėtų atsakyti mokslininkai. Galbūt perstatant uosto vartus būtų galima pritaikyti ir šias inovacijas.

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas nėra šios srities specialistas, tad komentuoti tokios inovacijos negali. Į šį klausimą, jo manymu, turėtų atsakyti elektrikai. Profesoriui žinoma, kad kai kuriuose užsienio uostuose srovė būtent tam ir panaudojama, tačiau abejoja, ar Klaipėdos uoste pakaktų srovės stiprumo.

[Tylus]

Perstatyti uosto vartai bus naudingi ilgiau nei 100 metų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia, jog jau žinoma, kaip reikia pertvarkyti uosto vartus. Jis džiaugiasi sulaukęs ir Vyriausybės palaikymo šioje srityje.

Rugsėjo 11 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje jau buvo svarstomi konkretizuoti uosto bendrojo plano (BP) sprendiniai. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, problema ta, kad norint, jog tas planas neliktų tik popieriuje, o būtų įgyvendintas, reikia keisti net tris įstatymus, priimti daug teisės aktų.

Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad visi trys šalies vadovai - prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, jog uostas, duodantis 10 proc. valstybės biudžetui, privalo plėstis. Klaipėdos uosto perspektyva - vienas didžiausių Lietuvos planų.

A. Vaitkus rugsėjo 22 d., kai uoste lankėsi premjeras S. Skvernelis, pavadino istorine diena, kadangi premjeras atsakė į daugelį iškilusių klausimų, vaizdžiai tariant, sudėliojo visus taškus ant „i“, kad būtų galima eiti toliau į poreikį. Premjero vizito metu iš esmės aptartas uosto BP, visos su tuo susijusios aktualijos, kurios būtinos, jeigu norima, kad tas planas būtų ne tik popieriuje, bet ir realizuotas. Kalbėta ir apie galimybę panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, ypač uosto vartų rekonstrukcijai.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) doko, skirto „Panamax“ tipo laivams remontuoti, atplukdymas į Klaipėdos uostą yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodė dabartinę jo situaciją. Dokas sėkmingai įplukdytas tik gerų Uosto direkcijos specialistų dėka.

„Mes jau praktiškai matome, kaip reikia pertvarkyti uosto vartus, kad būtina keisti kampą. Pertvarkyti jie turėtų būti naudojami 150-200 metų. Tai labai atsakingas ir sudėtingas procesas. Vartų konfigūracija labai glaudžiai siejasi su IV, maksimalia, uosto plėtros koncepcija. Jeigu ji nebūtų pasirinkta, konfigūruoti vartus taip, kaip numato vienas pasirinktas iš, ko gero, 9 variantų, negalėtume. Jeigu po kelerių metų paaiškėtų, kad reikia statyti išorinį uosta, o molų konstruktyvas būtų jau pastatytas, būtų išleisti didžiuliai valstybės pinigai ir tuo jai padaryta žala. Uosto direkcija yra valstybės įmonė, ji negali priimti sprendimų taip laisvai kaip privačios kompanijos. Todėl rugsėjo 22 d. vadinu istorine diena“, - sakė A. Vaitkus.

[Tylus]

Rinka pripažino Baltijos uostų lankstumą

Rusijos siekis visą jūrinę prekybą sutelkti nacionaliniuose uostuose atsimuša į Rygoje ir Klaipėdoje sukurtos infrastruktūros kokybę bei įvairovę teikiamų logistikos paslaugų, kuriančių uostams pridedamąją vertę, – tai pažymi logistikos dalyviai.

Kaliningrado uostas pastaruoju metu Klaipėdai nekelia tokios konkurencijos grėsmės kaip kiti. Tačiau nuolat atgaivinami rusų planai statyti gilų uostą, tik dabar jau kitoje vietoje – ne Baltijske, o Pionerskio gyvenvietėje, ir pagal naują schemą – ne tik už biudžeto lėšas, bet ir privataus rangovo, konkurenciją sukeltų. „Dabar Kaliningradas nėra varžovas, tačiau naujas uostas būtų konkurentas Klaipėdos išoriniam uostui, jeigu Lietuva apsispręstų jį statyti“, – samprotavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracijos ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas.

Šį mėnesį vykusioje transporto konferencijoje Kaliningrade, sprendžiant iš atgarsių žiniasklaidoje, daug dėmesio skirta ne tik srities ateities jūriniams planams, bet ir Baltijos šalių uostų pranašumų analizei, taip pat klausimui, kaip krovinių siuntėjai apeina prekybos sankcijas.

...

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) skelbia, kad pagal krovos mastą Baltijos šalių uostuose Lietuvos uostas išlieka lyderis. Per 8 mėnesius perkrauta 294,4 tūkst. TEU – 3,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2016 metais.

Tuo pat laikotarpiu konteinerių krova Rygoje padidėjo 13,5 proc., iki 281,9 tūkst. TEU, Taline – 5,4 proc., iki 138,3 tūkst. TEU, Liepojoje – dukart, iki 2,8 tūkst. TEU. 2016 metais Klaipėdos uoste krauta 443,3 tūkst. TEU – 12,9 proc. daugiau nei 2015 metais.

Du trečdalius visų konteinerių kraunančios bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika nurodo, kad terminale atliekama nemažai papildomų paslaugų, susijusių su krovinių gabenimu konteineriuose. „Perkrauname į konteinerius nefasuotas ir fasuotas trąšas, žemės ūkio produktus, medieną ir jos gaminius. Teikiame krovinių fasavimo, pakavimo paslaugas. Atliekame konteinerių remontą, juos plauname ir paruošiame krovinių pakrovimui. Pasaugome iš konteinerių iškrautus krovinius uždaruose sandėliuose ir teikiame distribucines paslaugas. Jomis naudojasi nemažai terminalo klientų, o tai sudaro galimybę generuoti naujus krovinių srautus“, – sakė V. Šileika.

Per šių metų 8 mėnesius KKT perkrauta 186 641 TEU, o tai 15 proc. daugiau nei per analogišką 2016-ųjų laikotarpį. „Iki metų pabaigos tikimasi perkrauti 290 000 – 300 000 TEU.

„Pagilinus Malkų įlanką ir rekonstravus krantines prognozuojame tolesnį krovos didėjimą. Pagerinta infrastruktūra sudarys vienodas konkurencines sąlygas su kitais rytinės Baltijos konteinerių terminalais, o tai leis sustiprinti konteinerių krovos pozicijas šiame regione“, – svarstė KKT vadovas. Šiais metais bendrovė į terminalą investavo 4 mln. eurų, o Malkų įlanką rekonstravus planuojama investuoti 30–50 mln. eurų. Šioje uosto vietoje pradėtus darbus KVJUD numato atlikti per artimiausius dvejus trejus metus.

[Tylus]

Planuojant uosto plėtrą pradedama girdėti ir miesto balsą

Dienraštis „Klaipėda“ tęsia rubriką „Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai“, kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus.

– Prieš kelis mėnesius Klaipėdos savivaldybė apsisprendė miesto plėtrą planuoti atsižvelgiant į antrąjį uosto plėtros variantą, kuris nenumato išorinio uosto statybos. Dabar skelbiama, kad miestas vėl kalbasi su uostu dėl išorinio uosto statybų. Ar tai reiškia, kad Klaipėda tam jau pritaria?

– Reikia aiškiai pasakyti, kad šiandien jokio oficialaus miesto pritarimo ar susitarimo dėl išorinio uosto statybų nėra. Tačiau pastarasis ministro pirmininko vizitas Klaipėdos uoste ir pažadas, kad artimiausiu metu uosto plėtros klausimams spręsti bus sudaryta visas sprendimus priimančias puses sujungsianti koordinacinė projekto grupė, leidžia manyti, kad miesto balsą pagaliau pradedama girdėti, kad pagaliau pradėtas dialogas, imta kalbėti ne tik apie ekonominę naudą, ne tik apie tai, ko reikia uostui, valstybei, bet ir apie miesto bendruomenės poreikius, taip pat kalbama apie miesto įtraukimą į patį uostą, jo valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą.

Negalime nekreipti dėmesio į tai, kad kalbame apie valstybinės svarbos strateginį objektą, kurio plėtros planai – valstybinės svarbos reikalas.

Kiek giliau šiuo klausimu besidomintieji supranta, kad egzistuoja ir tokia teorinė galimybė, jog maksimalios uosto plėtros projektas gali būti įgyvendintas vadinamuoju jėgos principu, net jei miestas tam nepritaria, tad, mano giliu įsitikinimu, susitarimas ir sutarimas yra gerokai didesnė vertybė nei nuolatinė priešprieša, trintis ir įtampa tarp miesto, uosto ir valstybės.

Manau, užuot stojant piestu prieš plėtrą, kur kas racionaliau ieškoti, rasti ir užtikrinti, jog plėtros atveju maksimalią naudą gautų ir miesto bendruomenė, kad jos interesai būtų vertinami kaip lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir uosto bei visos valstybės ekonominiai interesai.

Tai esminis akcentas, kurį bus privalu įteisinti aukščiausio lygio dokumentuose: bet kokie miesto ir miestiečių praradimai, jeigu tik jie bus neišvengiami šiame procese, turės būti adekvačiai kompensuojami.

Viso to forma, vieta ir laikas – būsimosios vyriausybinės darbo grupės derinimo objektas. Tikiu, kad šios vyriausybinės darbo grupės sudarymas bus kelio, vedančio į miesto, uosto ir valstybės susitarimą, pradžia.

Būtina ne tik ieškoti, bet ir rasti miestą, uostą bei valstybę tenkinantį variantą: net ir uostui įsisavinant naujas teritorijas bei dar labiau didinant krovos apimtis, Klaipėda turi išlikti vieta, kur deramas dėmesys skiriamas gyventojų ir miesto svečių rekreaciniams poreikiams, draugiškai gyvenamajai aplinkai, kokybiškam poilsiui.

Klaipėdos miesto tarybos sprendimas keičiant miesto bendrąjį planą orientuotis į antrąjį uosto plėtros scenarijų, kuris nenumato išorinio uosto statybos, neužkerta galimybės ateityje įgyvendinti ambicingesnius uosto planus.

Ir priimdami tokį sprendimą sakėme, kad sukūrus reikalingą teisinę bazę, numačius adekvačius kompensavimo už praradimus mechanizmus, pateikus aiškius atsakymus į visus klausimus ne tik miesto ar uosto, bet ir Vyriausybės lygmeniu, galime kalbėti apie didesnes ambicijas. Miestas tikrai nėra suinteresuotas stagnacija, tačiau uosto plėtra turi būti subalansuota suvaldant visas neigiamas pasekmes.

Miesto pozicija dėl uosto plėtros bus išsakyta vertinant naująjį Klaipėdos valstybinio jūsų uosto bendrąjį planą, kurį uostininkai tikisi turėti dar iki naujų metų. Aš tikiu, kad Klaipėdos politikai, prieš apsispręsdami, ar pritarti maksimaliai uosto plėtrai, rimtai įvertins per šį laikotarpį įvykusius pokyčius.

[Tylus]

Klaipėdoje plaukiojo keltai, stebinę visą pasaulį

[Tylus]

„Klaipėdos naftos“ pajamos rugsėjį išaugo penktadaliu

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės "Klaipėdos nafta" pajamos rugsėjį augo beveik penktadaliu, tačiau devynių mėnesių pajamos buvo vis dar žemesnės nei pernai.

Bendrovė pranešė, kad rugsėjį jos pajamos siekė 8,8 mln. eurų - 18,9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį: iš naftos krovos jos augo 68,4 proc. iki 3,2 mln. eurų, SGD krovos - 1,8 proc. iki 5,6 mln. eurų.

"Klaipėdos naftos" devynių mėnesių pajamos siekė 79,8 mln. eurų - 0,9 proc. mažiau nei pernai: iš naftos krovos - smuko 6,5 proc. iki 28,1 mln. eurų, o SGD - ūgtelėjo 2,4 proc. iki 51,7 mln. eurų.

[Tylus]

Klaipėdos laivininkams – skandinavų užsakymai

Vakarų Baltijos laivų statykla šiemet pritraukė svarbų užsakovą ir stato didžiausio pasaulyje hibridinio kelto korpuso blokus.

Vakarų laivų gamykla pranešė, kad jos įmonė „Vakarų Baltijos laivų statykla“, pavasarį pasirašiusi sutartį su Norvegijos kompanija „Ulstein Verft AS“ dėl didžiausio pasaulyje hibridinio kelto korpuso blokų statybos darbų, jau pradeda pjauti pirmuosius plieno lakštus. Ro-pax tipo laivas, kuris savo veiklą pradės 2019 metų vasarą, talpins maždaug 2000 keleivių ir net 500 automobilių, plaukios maršrutu Norvegija – Švedija – Norvegija.

„Šis užsakymas mums labai svarbus dėl to, kad pavyko pritraukti dar vieną strategiškai svarbų užsakovą, vieną iš laivų statybos lyderių Skandinavijoje, kuriam labai svarbūs užsakymo įgyvendinimo kokybė ir terminai. Tai pasitikėjimo mūsų statykla ženklas“,– džiugiomis žiniomis dalinosi Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Baigti blokų statybos darbus numatoma 2018 metų liepą, kuomet jie bus perduoti užsakovui, kuris keltą surinks ir įrengs iki galo.

Šiam laivui taikomi inovatyvūs triukšmo ir išmetamųjų dujų mažinimo sprendimai. Jis bus montuojamas su hibridine varomąja jėgaine, o tai reiškia, kad bus ekologiškas, sumažinto užterštumo bei tausojantis aplinką. Hibridinio kelto, varomo elektra, baterijos galės būti kraunamos naudojant uoste esančius įrenginius arba laive esančius generatorius.

Klaipėdiečių laivininkų gebėjimai aukštai vertinami visoje Europos laivų pramonėje. Pavyzdžiui, pernai į pirmą plaukiojimą Baltijos kruizuose išplaukusio ir į Klaipėdą užsukusio paties moderniausio vokiečių kruizinio laivo „Mein Shiff 5“ kapitonas kalėdamas apie laivo sandarą pažymėjo, kad blokai pagaminti Klaipėdoje.

Vakarų Baltijos laivų statykla tiekia blokus ir kitiems šios serijos laivams. Šiemet birželio 2 dieną Hamburge pakrikštytas ketvirtasis – 295 metrų ilgio, 15 denių laivas „Mein Shiff 6“, skirtas plukdyti 2,5 tūkst. keleivių. Šis kruizų kompanijos „TUI cruises“ naudojamas laivas pirmąjį plaukiojimą pradėjo birželio 3 dieną kelione iš Norvegijos į Šiaurės ašigalį, vėliau apsuko Baltijos jūrą ir dabar plaukioja Centrinėje Amerikoje.