Uostas

[Tylus]

2017 m. kovo mėn. krauta 3,46 mln. t krovinių

Š. m. balandžio 5 d. duomenimis, 2017 m. kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,46 mln. t krovinių, tai 1,5 proc. arba 53,3 tūkst. t mažiau nei 2016 m. kovo mėn.

Geriausias kovo mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje pasiektas 2016 m. – krauta 3,51 mln. t krovinių.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2017 m. kovo mėn.:

skystieji kroviniai – pilta 842,9 tūkst. t, -27,3 proc. arba -315,9 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 070,9 tūkst. t, -7,8 proc. arba -90,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 545,8 tūkst. t, +29,6 proc. arba +353,3 tūkst. t.

[Tylus]

Uosto dumblas vėlina statybas

[Tylus]

Uoste įgyvendinami 25 projektai

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 10,30 mln. t, tai 2,8 proc. arba 282,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–kovo mėn. Tai geriausias ketvirčio krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Ankstesnis rekordas pasiektas 2016 m. IV ketv. – krauta 10,22 mln. t krovinių.


Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

skystieji kroviniai – pilta 2 682,0 tūkst. t, -16,6 proc. arba -534,5 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 2 980,8 tūkst. t, -2,1 proc. arba -64,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 4 640,1 tūkst. t, +23,4 proc. arba +881,4 tūkst. t.

[Tylus]

Kas naujo uosto kapitono tarnybose

Šiemet per pirmą ketvirtį Klaipėdos uosto akvatorija pamatuota daugiau kaip 2 kartus. Estijoje jau įpusėta naujo Uosto direkcijos naftos surinkimo ir narų laivo statyba. Pirmą ketvirtį padaugėjo locavimo darbų.

Prieš savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai vyko pažiūrėti, kaip Estijoje statomas naujas naftos surinkimo ir narų laivas, kainuosiantis beveik 3 mln. eurų be PVM. Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, pusė korpuso jau pastatyta. Padaryti špantai nuo laivagalio iki midelio, vidinės laivo korpuso konstrukcijos.

Planuojama iki šio mėnesio pabaigos padaryti laivo priekinę dalį ir apsiūti korpusą metalu. Tada laivas bus apverčiamas ir statomas antstatas, kuris jau irgi gaminamas. Laivą statanti kompanija „Baltic Workboats“ planuoja gegužės pabaigoje jį buksyruoti į Saremos salą, o birželio pabaigoje turėtų būti sumontuoti varikliai.

Šiemet per I ketvirtį Klaipėdos uosto akvatorijoje išvalyta šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. kub. m grunto. Daug valymo darbų atlikta tiek prie krantinių, tiek ir išoriniame bei vidiniame laivybos kanale. Laivybos kanale valymo darbus atlieka kompanija „Green Line Shipping“, prie krantinių - „Baltic Marine Service“. Darbų vertė - apie 550 tūkst. eurų su PVM.

Todėl teko atlikti daug matavimo darbų. Iš viso buvo parengti 79 matavimo darbų planai. Uosto akvatorija išmatuota 2,3 karto.

Dyzelinio kuro Uosto direkcijos laivai šiemet per pirmą ketvirtį sunaudojo 61 tūkst. litrų, t. y. 800 litrų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes matavimo darbams aktyviai buvo naudojamas laivas „Lotas“.

Užtat, pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, apie gylio mažėjimą prie krantinių jau pradedama užmiršti. Tam tikrų problemų turima tik Malkų įlankoje prie kelių krantinių, nes užteršto grunto negalima gramzdinti jūroje.

Pirmą šių metų ketvirtį buvo atlikti 1 908 locavimo darbai, t. y. 80 darbų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak uosto kapitono A. Aleknos, pastaruoju metu atsirado nedidelių laivų, kurie uoste stovi neilgai, apie 8 val.

Išoriniame Klaipėdos uosto reide laivai neužsistovi, dažniausiai įplaukimo į uostą laukia daugiausiai 1-3 laivai. Uosto kapitono manymu, taip yra todėl, kad uosto krovos kompanijos laivus krauna labai operatyviai. Pavyzdžiui, 108 tūkst. tonų mazuto į tanklaivį Klaipėdos uoste pakraunama per 2 paras.

[Tylus]

Uoste – planų rengimo ir statybų metas

[Tylus]

Klaipėda pirmauja lenktynėse su Ryga

[Tylus]

Viešieji konkursai virsta teismais

[Tylus]

Uosto direkcija pelnė eksportuotojo apdovanojimą

Uosto direkcija pelnė reikšmingą įvertinimą – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vidutinių įmonių grupėje direkciją įvertino „Lietuvos metų eksportuotojo 2016“ apdovanojimu. Uosto infrastruktūros išvystymas yra glaudžiai susijęs su sėkminga šalies eksporto sektoriaus veikla. Buvo įvertinti ir rekordiniai praėjusių metų veiklos rezultatai.

Uosto direkcija nuolat investuoja į infrastruktūrą, siekdama padidinti uosto konkurencingumą ir sudaryti dar geresnes sąlygas krovinių srautams judėti per uostą. Uosto infrastruktūra – pakankamas gylis, pritaikytos krantinės ir kiti parametrai – yra ypač svarbi Lietuvos eksportuotojų sektoriams, kadangi sudarytos tinkamos sąlygos į uostą atplaukti dideliems laivams suteikia galimybę eksportuotojams mažinti savo žaliavų ir produkcijos transportavimo kaštus.

„Kuriant geresnes sąlygas eksporto galimybėms Klaipėdos uoste vienas iš svarbių faktorių yra investicijos į infrastruktūrą. Nuolatos tobulinama uosto infrastruktūra sudaro galimybę priimti didžiatonažius laivus. Didžiausių Lietuvos eksporto sektorių veikla ypač priklauso nuo masto ekonomijos, kadangi didėjant produkcijos kiekiui atsiranda galimybė optimizuoti transportavimo kaštus“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uostas ir jame esanti infrastruktūra sudaro galimybę Lietuvos įmonėms didinti savo gamybos pajėgumus bei taip didinti eksportuojamos produkcijos kiekį, tuo pačiu išlaikant konkurencingumą tarptautinėse rinkose dėl efektyvios transportavimo grandinės.

Klaipėdos uostui 2016-ieji buvo sėkmingi – uostas tapo absoliučiu lyderiu tarp Baltijos valstybių uostų ir šią lyderystę išlaikė visus metus. Ne vieną rekordą pasiekęs Klaipėdos uostas pernai perkrovė didžiausią kiekį krovinių per visą uosto istoriją – 40,14 mln. t, o Uosto direkcijos pajamos siekė 56,5 mln. Eur.

[Tylus]

Keičiasi laivų stebėsena

Keičiasi laivų eismo informacinės sistemos nuostatos dėl pranešimo taikomos į Lietuvą atplaukiantiems ir iš jos išplaukiantiems laivams.

Atsirado papildomų duomenų apie laivo saugumą, įgulos narius, krovinius, kuriuos privaloma teikti. Nurodoma privalomai teikti atliekų ir laivų krovinių likučių duomenis pagal pavadinimus, kiekius, saugojimo vietą, pristatymo uostą.

Atplaukiant privaloma teikti ir laivo jūrinės sveikatos deklaraciją. Įvestas papildomas reikalavimas teikti laivo atsargų sąrašą, taip pat laivo įgulos daiktų sąrašus.

[Tylus]

Lietuvos laivai nyksta

Lietuvoje toliau mažėja jūros laivų.

2017 m. balandžio 1 d. Lietuvos laivų registre buvo 98 prekybos, žvejybos ir specializuoti laivai. Pernai jų buvo 105.

Laivų sumažėjo po Lietuvos jūrų laivininkystės bankroto.

Didžiausia Lietuvos vėliavos kompanija yra danų „DFDS“. Ji Klaipėdos uoste registravo 8 jūrų keltus.

Itin sparčiai šiuo metu verslą vysto Lietuvoje registruota kompanija „Baltnautic shipping“. Ji turi 18 nedidelio tonažo laivų. Mažiau nei trečdalis jų plaukioja su Lietuvos vėliava.

Daugiausiai jos laivų dirba Amerikos žemyne, todėl ir registruoti ten.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – incidentas

Klaipėdos uoste trečiadienio popietę užfiksuotas incidentas – dalis laivo-žemkasės „Kisel“ nusėdo ant grunto. Įvykio priežastys kol kas nežinomos.

Incidentas laive-žemkasėje „Kisel“ įvyko ties Malkų įlankos įplauka, netoli 145 krantinės, atliekant grunto kasimo darbus, reikalingus povandeninės sienutės įrengimui ties Smeltės botanikos draustiniu.

„Dėl kokių priežasčių į laivą pateko vanduo ir dalis jo nusėdo ant grunto, kol kas nėra tiksliai žinoma ir aplinkybes dar aiškinsimės. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Laivybai šis įvykis įtakos neturės, nes incidentas įvyko už laivybos kanalo ribų“, – sakė uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

[Tylus]

Uostas galėtų mokėti 10-15 mln. eurų dividendus?

Klaipėdos uostas už 2011-2012 metais į biudžetą pervedė 10 mln. eurų, tačiau 2013-2015 metais mokesčių mokėtojai iš uosto tegavo trupinius - 253 tūkst. eurų, o 2016 metais įmonė apskritai nesirengia nieko mokėti.

Uosto direkcijos nepriklausomas valdybos narys sako, kad įmonė galėtų išmokėti 10-15 mln. eurų dividendus, rašo "Verslo žinios".

"Mano nuomone, tiek šiais metais, tiek kitais pakaktų lėšų ir 10-15 mln. eurų per metus dividendams mokėti, ir plėtrai finansuoti, ypač jei plėtrai bent perpus būtų pradėta naudotis pigiu ir šiuo metu lengvai prieinamu bankų finansavimu" - komentavo Klaipėdos uosto valdybos nepriklausomas narys Marius Dvareckas.

Jo teigimu, po 2018 metų dividendų mokėjimo pajėgumas labai priklausytų nuo to, kokios apimties projektų įgyvendinimui pasiruošta ir kokie jie iš tiesų yra pradėti įgyvendinti realybėje.

[Tylus]

Kad dalis Smeltės pusiasalio nenušliaužtų į marias

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos jūrų uoste įgyvendinamas toks didelis šlaito tvirtinimo projektas. Daugiau kaip vieno kilometro ilgio povandeninės sienutės statybos darbai jau artėja į pabaigą, liko sukalti tik apie 350 metrų sienutės įlaidų. Ją statančios UAB „Latvijas tilti“ Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Kelpša juokauja, kad atliekami daugiau kaip 10 mln. eurų vertės darbai, o parodyti nėra ko - viskas po vandeniu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, šios sienutės statymas nėra Kuršių nerijos kranto sutvirtinimo projektas, kaip jis kartais pavadinamas. Šia sienute tvirtinamas Smeltės botaninio draustinio krantas. Atraminė sienutė reikalinga tam, kad Malkų įlanką būtų galima pagilinti iki 14,5 m ir paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą. „Jeigu nebūtų tos sienutės, gilinant Malkų įlanką dalis Smeltės pusiasalio nušliaužtų į marias“, - sakė V. Paukštė.

Jo teigimu, botaninio draustinio šlaito sutvirtinimo sienutė nėra tipinis projektas, tačiau techniniu požiūriu jis nėra unikalus.

Statant sienutę saugomas ir Smeltės botaninis draustinis. Jį jau seniai norima iškelti į kitą vietą. Šiuo metu atliekamas eksperimentas. Pasak V. Paukštės, 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje paaiškės rezultatai, ar reti augalai prigijo perkelti į naują vietą. Jeigu rezultatai bus teigiami, tada bus galima kalbėti apie dviejų naujų draustinių atsiradimą. O dėl dabartinio draustinio panaikinimo reikės diskutuoti su Aplinkos ministerija, nes labai sudėtinga tokių draustinių išregistravimo teisinė bazė.

...

[Tylus]

2017 m. balandžio mėn. krauta 3,14 mln. t krovinių

Š. m. gegužės 3 d. duomenimis, 2017 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,14 mln. t krovinių, tai 3,8 proc. arba 123,8 tūkst. t mažiau nei 2016 m. balandžio mėn.


Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. balandžio mėn.:

skystieji kroviniai – pilta 711,5 tūkst. t, -29,3 proc. arba -294,8 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 906,1 tūkst. t, -13,3 proc. arba -139,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 524,1 tūkst. t, +25,5 proc. arba +310,0 tūkst. t.

[Tylus]

Nuolaidos – tik išskirtiniams laivams

[Tylus]

Klaipėdos gatvėms rekonstruoti – Uosto direkcijos lėšos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, įsipareigojo skirti lėšų dalies Klaipėdos gatvių rekonstrukcijai. Tai numato Uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pasirašyta sutartis.

Pagal sutartį 2017-2020 m. Uosto direkcija gatvių rekonstrukcijai įsipareigoja skirti beveik 4 mln. eurų.

„Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, nuolat prisideda prie Klaipėdos miesto gerovės. Viena iš sričių – mūsų indėlis į miesto gatvių rekonstrukciją. Vertinant praeityje padarytus skaičiavimus nustatyta, kad su uostu susijęs transportas sudaro tik apie 4 proc. viso transporto srauto mieste. Nepaisant to, Uosto direkcija kasmet investuoja į miesto privažiuojamuosius kelius. Suteikus įstatymais įmonei tokią teisę, ji savarankiškai ir geranoriškai tai daro, siekdama socialinio atsakingumo ir darnos tarp uosto ir miesto“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pagal sutartį Uosto direkcijos lėšos bus skirtos šiems projektams įgyvendinti: Jūrininkų prospekto atkarpos nuo Šilutės plento iki Minijos gatvės rekonstrukcijai, Pamario gatvei rekonstruoti, Tilžės gatvės nuo Šilutės plento iki geležinkelio pervažos rekonstravimui, pertvarkant žiedinę Mokyklos gatvės ir Šilutės plento sankryžą. Taip pat už šias lėšas bus pratęstas Statybininkų prospektas nuo Šilutės plento per laisvosios ekonominės zonos teritoriją iki 141 kelio, tai yra II etapas – Lypkių gatvės ruožo nuo Šilutės plento tiesimas.

2000–2016 m. darniai Klaipėdos miesto plėtrai, įskaitant miesto socialinius projektus ir renginius, Uosto direkcija yra skyrusi 55,37 mln. eurų. Iš šios sumos Klaipėdos miesto kelių statybai ir rekonstrukcijai buvo skirta 22,3 mln. eurų, miesto ir uosto kelių rekonstrukcijai ir statybai – 21,8 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį Uosto direkcijos miesto gerovei skirtos lėšos vidutiniškai sudaro apie 16 proc. nuo įmonės pelno.

[Tylus]

Klaipėdos uosto plėtrai trukdo augalai?

Trys nykstantys augalai – trispalvis astras, pajūrinė pienažolė ir druskinis vikšris – aptinkami tik pajūryje. Jie pernai vasarą pasodinti naujose vietose – Kairių poligone ir Kopgalyje. Pastarajame, pasak gamtosaugininkų, augalai sėkmingai prigijo.

Eksperimentą, kurio vertė apie 100 tūkstančių eurų, finansuoja uosto direkcija. Uostininkai tikisi, kad nykstantiems augalams prigijus naujose vietose, atsiras galimybė plėstis trijų hektarų teritorijoje Kuršių marių pakrantėje prie Malkų įlankos. Joje prieš tris dešimtmečius įkurtas Smeltės botaninis draustinis, kuriame ir auga trys reti augalai, stabdantys uosto plėtrą.

„Ten yra laisvos žemės, kurios mums ypač trūksta. Ir pas mus yra patvirtinta investicijų programa, kad į Malkų įlanką mes investuojame apie 150 mln. eurų praktiškai. Tai aišku, kad mūsų noras yra, kad tie pinigai atneštų didžiausią, kiek įmanoma, naudą valstybei, tai dėl to mes ir atliekam visus šituos veiksmus“, – aiškina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Galutiniai eksperimento rezultatai turėtų paaiškėti iki 2019-ųjų pradžios.

„Sėkmingas eksperimentas bus tik tada, kai mes matysime, kad iš dabar dirbtinai pasodintų augalų bus natūralus dauginimasis, natūralus atsinaujinimas. Kai matysime, kad jie natūraliai plinta, tik tada galėsime sakyti kad šitos populiacijos yra stabilios ir natūraliai atsinaujinančios“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko botanikė Raimonda Ilginė.

Eksperimentui pavykus, būtų galima kalbėti apie dviejų naujų draustinių – Kairių poligono Kuršių marių pakrantėje ir Kopgalyje atsiradimą. Tačiau tai negarantuoja, kad dabartinis Smeltės botaninis draustinis, kur auga reti augalai, bus panaikintas.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko botanikės, tokio precedento Lietuvoje dar nėra buvę.

Tokių draustinių išregistravimo teisinė bazė – sudėtinga, dėl jo panaikinimo uosto direkcijai teks diskutuoti su Aplinkos ministerija.

[Tylus]

Elblongą įžvelgia tarsi konkurentą Klaipėdai

Lenkijos valdžios siekis išrausti kanalą Aistmarių (lenkiškai Vislinsko) nerijoje ir taip tapti nepriklausomiems nuo Rusijos sukėlė negatyvios propagandos pliupsnį Rusijos žiniasklaidoje.

Į propagandinį karą įtrauktas netgi Klaipėdos uostas. Iškeltas toks teiginys - jei per Vislinsko neriją (Rusijoje vadinama Baltijsko) bus išraustas kanalas Klaipėdos uostas sulauks rimto konkurento. Neva Elblongo uostas pritrauks krovinius iš Baltarusijos ir netgi Ukrainos šiaurinės dalies, kurie dabar keliauja per Klaipėdos uostą.

Rusijos apžvalgininkų akimis, Elblongas taps Klaipėdos uosto nykimo pradžia.

Nors tuo pat metu ir tie patys ekspertai pripažįsta, kad tarp rytinės Baltijos šalių Klaipėdos uostas yra efektyviausiai veikiantis uostas. Jo sėkmės garantu yra laikomas protingas strateginis darbas su Baltarusijos eksportuotojais. Klaipėdos uostui pavyko sudėlioti protingą logistikos grandinę visoje krovinių gabenimo linijoje „nuo durų iki durų“, tai yra nuo gamintojo iki vartotojo. Kaip įspūdingas Klaipėdos uosto pasiekimas pateikiamas ir praėjusių metų rekordinė 40,14 mln. tonų Klaipėdos uosto krova.

...

[Tylus]

Plačiai vertins Baltijos jūros aplinką

Aplinkos apsaugos agentūros prašymu bus peržiūrėti ir atnaujinti 2012-2017 metų duomenys apie Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugą.

Bus analizuojama Baltijos jūros būklės tendencijos Lietuvos vandenyse. Tyrimai platūs apimantys visas Baltijos jūros aplinkosaugos sritis.

...

Atskirai bus įvertinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros bei naujų grunto gramzdinimo vietų jūroje poveikis Baltijos jūros aplinkos būklei. Būta teiginių, kad iš dampingo rajonų gruntas išplaunamas ir paskleidžiamas plačiai jūros dugne.

...