Uostas

[Tylus]

Uostas skaičiuoja išaugusias pajamas

Šiemet Klaipėdos uostas skaičiuoja net tik padidėjusius krovinių kiekius, bet ir gerokai išaugusias pajamas.

Per penkis šių metų mėnesius gauta 20,5 mln. eurų pajamų. Krova per šį laikotarpį didėjo 7,3 proc., o pajamų augimas siekė net 12 proc. Šiemet surinkta 2 mln. eurų daugiau nei pernai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansų direktorius Martynas Armonaitis pagrindiniu sėkmės faktoriumi įvardijo krovos augimą. Anot jo, jei yra laivų, yra ir pinigų.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad "uosto krova ir pajamos yra pagerėjusios dėl sėkmingų pastarųjų metų investicijų į uostą". A.Vaitkus įvardijo net 18 objektų, kurie uoste buvo atiduoti naudoti per pakutinius trejus metus.

Pastaraisiais metais daug investuota į krantines, kitą infrastruktūrą, kurią naudoja "Klaipėdos Smeltė". Ir rezultatas – jau jaučiamas.

Pastebima, kad kaimyniniai uostai, kaip Ryga, Talinas, Sankt Peterburgas, mažina konteinerių krovą, o Klaipėdoje ji pradėjo ypač sparčiai augti. Gegužę konteinerių krovos augimas Klaipėdos uoste siekė net 39 proc. A.Vaitkus patikslino, kad teigiamus pokyčius lėmė "Klaipėdos Smeltė".

Į Klaipėdos uostą jau atkeliauja ne vien tušti konteineriai iš Gdansko, kaip buvo kurį laiką, – jų jau sulaukiama ir su kroviniais.

Bene pirmą kartą A.Vaitkus prabilo apie tai, kad tokiu atveju, jei išsilaikys panašios tendencijos, o tam prielaidų yra, šiemet Klaipėdos uostas gali pežengti ir 40 mln. tonų metinę krovą.

[Tylus]

Baltijos regione greitesni pokyčiai

Baigiasi laikai, kai rytinės Baltijos jūros šalių uostai rusiškus krovinius galėdavo pritraukti dėl efektyvesnių, saugesnių ir patikimesnių paslaugų.

Tai liudija Latvijos uostų rezultatai. Per penkis mėnesius Rygos uosto krova sumažėjo 10 proc. Ji siekė 15,51 mln. tonų. Ventspilio uosto krova per tą patį laiką smuko 23 proc. iki 8,95 mln. tonų.

14 proc. sumažėjusi bendra Latvijos uostų krova, kuri per penkis mėnesius siekė 27,4 mln. tonų, kirto šios šalies geležinkeliams (pervežimai mažėjo apie 20 proc.), automobilių transportui (mažėjimas apie 8 proc.). Apie 12 proc. mažiau naftos pumpuota ir iš Rusijos į Latviją nutiestais vamzdynais.

...

Džiugu, kad Klaipėdos uostas regione didėjant konkurencijai sugeba išsilaikyti ir netgi didinti krovą. Ji per penkis mėnesius siekė 16,69 mln. tonų ir buvo 7,2 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką.

Šiemet gegužė, kai krauta 3,4 mln. tonų, yra geriausias visų laikų gegužis. Bet tokio atotrūkio, koks buvo metų pradžioje jau nebėra. Šiemet gegužę, palyginti su praėjusiais metais, augimas tik 0,5 proc.

Ar Klaipėdos uostą taip pat jau pradės veikti visus rytinės Baltijos didžiuosius uostus apimantis krovinių badas?

Tai, kad netekdami rusiškų krovinių Latvijos uostai vis agresyviau Baltarusijoje ieško kuo juos pakeisti, gali atsiliepti Klaipėdos uosto krovai.

Kita vertus nestabilumas Ukrainoje Klaipėdos uostui taip pat galėjo turėti įtakos. Pasigirdo ekspertų vertinimų, kad dalį krovinių, kurie keliaudavo per Ukrainos uostus, Baltarusija permetė į Klaipėdos uostą.

...

[Tylus]

Didės Malkų įlankos konkurencingumas

Netrukus prasidės Malkų įlankos pertvarkymas, kur apie 2018 metus tikimasi užbaigti ją gilinti. Ketinama suformuoti pakankamai galingą uosto dalį, kuris duos apčiuopiamą naudą.

Pertvarkys krantines

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus minėjo, kad pagal Malkų įlankos kompanijų vystymo planus prie dabar esančių 5,5 mln. tonų per metus pajėgumo tikimasi pridėti dar kokius 10-15 mln. tonų.

Į Malkų įlankos vystymo projektus artimiausiais metais numatyta investuoti apie 150-180 mln. eurų.

Bus pertvarkomos visos Malkų įlankos krantinės. Dalis jų bus kapitališkai pertvarkytos, kitas numatoma pritaikyti didesniam gyliui.

Jau netrukus paaiškės, kas tvarkys 139 ir 140 krantines. Prie jų „Vakarų laivų gamykla“ suformuos naują krovos teritoriją. Perspektyvoje krovos teritoriją galėtų plėsti net iki 40 hektarų.

Iš esmės numatoma pertvarkyti - gerokai praplatinti „Klaipėdos konteinerių terminalo“ naudojamą pirsą prie 127-128 krantinių. Naujam gyliui bus pritaikytos „Malkų įlankos terminalo naudojamos krantinės 141 ir 142, „Klaipėdos konteinerių terminalo“ krantinės 143 ir 143A, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinė Nr. 144.

Sukurs vienodas sąlygas

Malkų įlankos pertvarkymas turėtų startuoto jau netrukus.

Šios įlankos apsauginę sienelę pagal Smeltės pusiasalį ir 143 krantinės dalies rekonstrukciją už 11,73 mln. eurų atliks Latvijos kompanija „Latvijas tilti“ pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti su Klaipėdos kompanija „Borta“.

Tai paaiškėjo atlikus viešojo pirkimo konkurso procedūras. Kaip subrangovai prie šio projekto taip pat dirbs „Sweco Lietuva“, „Eurovia Lietuva“ ir „Voltas“.

Iki kitų metų įrengus apsauginę sienutę Malkų įlanką nuo 11 metrų bus galima gilinti iki 14,5 metrų. Bus įrengtas naujas laivų apsisukimo ratas. Planuojama, kad reikės iškasti iki 2,5 mln. kubinių metrų grunto.

Taip pat bus praplatintas ir pats įplaukimas į šią įlanką. Į ją galės įplaukti „Panamax“ tipo laivai su 13,8 metrų grimzle.

Išgilinus Malkų įlanką ir pertvarkius krantines bus sukurtos vienodos konkurencinės sąlygos visoms uosto kompanijoms.

Investicijos - geriausiais garantas

„Klaipėdos uostas yra skolingas Malkų įlankos bendrovėms. Apie šios įlankos pertvarkymą buvo kalbama berods nuo 2003 metų. Ir nieko nedaroma. Mums abejonių nekyla. Šią įlanką reikia pertvarkyti. Bus nauji pajėgumai, bus ir krovinių“, - kalbėjo A.Vaitkus.

Visos Malkų įlankos kompanijos, kurios bus rekonstruojamos krantinės yra pateikusios savo planus su ekonominiu pagrindimu. A.Vaitkus teigė neabejojantis, kad pažadai krauti gerokai daugiau krovinių bus įvykdyti.

„Klaipėdos uostas yra pats geriausias pavyzdys Lietuvoje, kaip tarp verslo ir valstybės interesų galima rasti naudingų sąlyčio taškų. Uosto kompanijų investicijos yra vidutiniškai du kartus didesnės nei Uosto direkcijos. Ir tai yra geriausia garantija uostui, kad jų įdėtos investicijos į suprastruktūrą ir mūsų investicijos į infrastruktūrą atveš naudos valstybei“, - svarstė A.Vaitkus.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2016 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 7,3 proc. – krauta 16,69 mln. t, t. y. 1 129,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–gegužės mėn. Pagal procentinį krovos pokytį (7,3 proc.) Klaipėdos uostas – 2-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų, o pagal krovos prieaugį tonomis (1 129,7 tūkst. t) – 3-as.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

generaliniai kroviniai – krauta 5 114,6 tūkst. t, +11,1 proc. arba +509,3 tūkst. t;
skystieji kroviniai – pilta 5 366,6 tūkst. t, +23,2 proc. arba +1 012,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 6 210,8 tūkst. t, -5,9 proc. arba -391,5 tūkst. t.

2016 m. sausio–gegužės mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 2 845 laivai, t. y. 7,2 proc. arba 190 laivų daugiau nei 2015 m. sausio–gegužės mėn. Keleivių apsilankė 80 427, t. y. 9,1 proc. arba 8 006 keleiviais mažiau.

Kruizinė laivyba. 2016 m. gegužės 9 d. startavo kruizinis sezonas – atvyko kruizinis laineris „MSC Opera“. Š. m. gegužės mėn. apsilankė 5 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 7 370 keleivių.

[Jopapa]

Puikios naujienos!„DFDS“ turės konkurentą: į Klaipėdos uostą gali ateiti nauja laivybos kompanija....http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...a-keltu-linija

Ar girdeti kas nors del naujo zaidejo ir konkurento DFDS?Kazkaip tylu

[groundzer]

Ar girdeti kas nors del naujo zaidejo ir konkurento DFDS?Kazkaip tylu

Planavo, bet nesutarus su krovinių siuntėjais kompanija pakeitė planus. Neperseniausiai rašė kažkuriam portale.

[Tylus]

Kroviniai geležinkeliuose susieti su uostu

„Lietuvos geležinkelių“ krova tampriai susieta su Klaipėdos uostu.

Nors Klaipėdos uoste krova per penkis mėnesius didesnė 7,3 proc. nei pernai, geležinkeliuose augimas siekė vos 2,8 proc.

Sumažėjo krovinių tranzito kiekiai, trąšų srautai į Klaipėdos uostą, bet augo naftos produktų, grūdų kiekiai.

Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ per 5 mėnesius gabeno 19,46 mln. tonų krovinių. Iš jų naftos produktai sudarė 6,77 mln. tonų (13,4 proc. daugiau nei pernai), trąšos – 5,38 mln. tonų (16,9 proc. mažiau nei pernai), maisto produktai ir grūdai – 2,19 mln. tonų (20,2 proc. daugiau nei pernai).

[Tylus]

Baltijos šalyse toliau mažėja krovinių

Bendra Baltijos šalių uostų krova šiemet per penkis mėn. siekė 58,84 mln. t. ir buvo 7,9 proc. mažesnė nei pernai.

Klaipėdos uosto krova augo 7,3 proc., bet lėmė 24 proc. sumažėjusi Ventspilio, 15,5 proc.– Talino, 10 proc. – Rygos krova, 6,3 proc. – Silamejos uosto krova.

Klaipėdos uostas pirmauja pagal krovą tarp rytinės Baltijos šalių uostų. Jo dalis bendroje krovoje siekė 39,6 proc.

Klaipėda regione pirmauja ir pagal konteinerių krovą. Jis per penkis mėnesius krovė 179,6 TEU (+4,8 proc. palyginti su 2015 metais). Rygos uosto konteinerių krova siekė 154,7 tūkst. TEU (+1,7 proc.), Talino – 81,2 tūkst. TEU (- 6,4 proc.).

[Tylus]

Iškels laivų remontininkus, plės jachtų uostelį

Aimanuojame, kad kituose Europos miestuose uostai iškeliami iš jų centrų į nuošalesnes vietas, o Klaipėdoje ta linkme nieko nedaroma. Atrodo, kad dar šiemet įsitikinsime, jog toks žingsnis bus žengtas ir pas mus. AB "Klaipėdos laivų remontas" jau planuoja iškelti gamybą iš savo nuomojamos teritorijos į kitą vietą, tad miesto centre liks tik vadinamoji švarioji ir gražioji veikla.

Šiuo metu vis dar apie 50 proc. AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) gamybinės veiklos sudaro laivų remontas. Pasak bendrovės direktoriaus Alvydo Butkaus, šią veiklą planuojama išlaikyti ir toliau, tačiau jau mąstoma apie kitas teritorijas gamybiniam procesui. KLR laivų remontininkus dar šiemet planuoja iškelti į kitą teritoriją. Kol kas, kol nėra pasirašyta jokių sutarčių, bendrovės vadovas neišduoda, kur bus keliama gamybinė veikla.

Taigi "purvinasis" darbas iškeliamas, o KLR nuomojamoje teritorijoje prie Kuršių marių, miesto centre, liks vadinamoji švarioji veikla. KLR ir toliau vykdys Kruizinių laivų krantinės operatoriaus funkcijas, rūpinsis laivų švartavimu prie Danės upės krantinių, Klaipėdos pilies uostu, įgyvendins planuojamus nekilnojamojo turto vystymo projektus.

A. Butkus sako, kad jachtų Pilies uostelyje po to, kai šiemet pavasarį Smiltynės jachtklubas atvėrė duris, nesumažėjo. "Jachtklubo atidarymo mes nevertiname kaip konkurencijos atsiradimo, priešingai, tikimės, kad kolegiškai bendradarbiausime. Klientai patys renkasi, kur jie nori būti - ar jachtklube, ar Pilies uostelyje. Šiuo metu mūsų uostelis pilnas laivų, jų skaičius nesumažėjo", - sakė A. Butkus.

KLR turi planų plėsti ir Pilies uostelį. Kai gamyba bus iškelta į kitą vietą, uostelį keltiname plėsti Kruizinių laivų terminale. Galimybių plėsti jį piliavietės sąskaita praktiškai jau nebėra - viskas suplanuota, viskas užimta.

Rengiamas strateginis planas uostelį vystyti Kruizinio laivų terminalo išorinėje dalyje, t. y. ten bus kuriamos naujos vietos laivams stovėti.

[Tylus]

Reanimuojama laisvojo uosto veikla

Klaipėdos uoste jau seniai galėjo būti laisvojo uosto zonos, nes tai įteisinta. Bet kompanijos nepanoro dirbti pagal laisvojo uosto statusą, nes reikalavimai buvo iškelti dideli, o lengvatų beveik jokių.

Neseniai pakoreguotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas iš esmės keičiantis laisvojo uosto statusą. Laisvojo uosto zonose be jokių muitų bus galima apdoroti laivais atsivežtas prekes ir vėl jas išgabenti laivais be jokių muitų. Muitai atsiras tik įvežant prekes iš uosto į Lietuvos teritoriją.

Iki tol laisvojo uosto statuso kompanijos neprašė, nes išgirdo, kad išgirdo, kad uoste nebus leista steigti papildomų veiklų taikant mokesčių lengvatas. Baimintasi, kad gamyba persikels į uostą.

Dabar tokių baimių neliko. Aplink Klaipėdą sėkmingai veikia laisvosios zonos su mokesčių lengvatomis. Tai kodėl to realiai nepritaikius ir Klaipėdos uoste?

Tikimasi, kad po šio įstatymo koregavimo laisvojo uosto statusas pradės veikti ir Klaipėdos uoste. Tokiu statusu yra naudojamasi kaimyniniuose Latvijos uostuose. Jie netgi prie uostų pavadinimų pabrėžia, kad tai yra laisvieji, o vadinasi verslui patrauklūs uostai.

...

[Tylus]

Sutvarkytos Klaipėdos laivų remonto naudojamos krantinės

Rekonstruotos trys krantinės, kuriomis naudojasi AB „Klaipėdos laivų remontas“, ne tik pasitarnaus įmonės veiklai, bet ir pagerins kruizinių laivų terminalo teritorijos vaizdą.

„Krantinės buvo labai prastos būklės, įgriuvusios, senos atmušos, knechtai, reikalingi laivų švartavimui. Dabar krantinės yra visiškai sutvarkytos. Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko sutaupyti apie 141 tūkst. eurų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Per daugiau nei metus krantines Nr. 43–45, kurių būklė buvo itin prasta, rekonstravo konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS. Objekto rekonstravimo kaina buvo 1,034 mln. Eur be PVM, tačiau realiai darbai atlikti pigiau.

„Yra suvarkyti pokraniniai keliai, sudėtos naujos dangos, atlikti kiti būtini darbai. Visa tai leidžia ne tik efektyviau darbuotis „Klaipėdos laivų remontui“, bet ir papuošia kruizinių laivų terminalo teritoriją. Tai gražus akcentas miestui, miestiečiams ir miesto svečiams“, – teigia A. Vaitkus.

Artimiausiu metu turėtų prasidėti krantinių Nr. 67–68, kuriomis naudojasi UAB „Bega“, rekonstravimo antro ir trečio etapo darbai. Juos atliks konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS pagal jungtinę veiklos sutartį kartu su UAB „Hidrostatyba“. Darbų vertė – 14,95 Eur su PVM.

[Tylus]

Klaipėdos uoste naujas pusmečio rekordas

Š. m. liepos 8 d. duomenimis, birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,23 mln. t krovinių, t. y. 1,8 proc. arba 60,5 tūkst. t mažiau nei 2015 m. birželio mėn.

2016 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 19,93 mln. t, t. y. 5,7 proc. arba 1 069,2 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn. Tai geriausias pusmetis Klaipėdos uosto istorijoje.

Tai 1,4 proc. arba 274,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. II pusmetį (krauta 19,65 mln. t).Į Klaipėdos uostą atplaukė 3 460 laivų, 5,8 proc. arba 189 laivais daugiau, o keleivių apsilankė 131 359, t. y. 5,0 proc. arba 6 982 keleiviais mažiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. birželio mėn.:

generaliniai kroviniai – krauta 1 008,1 tūkst. t, -0,3 proc. arba -2,8 tūkst. t;
skystieji kroviniai – pilta 1 036,8 tūkst. t, +21,4 proc. arba +182,5 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 188,6 tūkst. t, -16,8 proc. arba -240,2 tūkst. t

[Tylus]

Rekordus lėmė investicijos ir euro kursas

[Tylus]

„Latvijos tilti“ atsisakė laimėjimo

Po skandalo į kurį Klaipėdos uoste įsivėlė „Latvijos tilti“, kai jos atstovas galimai davė pinigus Uosto direkcijos jau buvusiam infrastruktūros direktoriui Gediminui Zumarui, įvyko ir dar vienas ryškus pokytis.

„Latvijos tilti“ atsisakė vykdyti darbus, nors laimėjo 67-68 krantinių rekonstrukcijos konkursą ir po to vykusį teismo procesą.

„Latvijos tilti“ pasiūlė rekonstruoti 67-68 krantines už 13,267 mln. eurų. Antroje vietoje likusios kitos Latvijos kompanijos BMGS ir „Hidrostatybos“ konsorciumo kaina buvo 1,685 mln. eurų didesnė.

BMGS apskundė „Latvijos tilti“ teismui, kad jų pasiūlyta kaina esanti nereali. Teismas įvertinęs „Latvijos tilti“ pasiūlymą ir paprašęs papildomo pagrindimo tos kainos nerealia nelaikė. Tokia jos nelaikė ir Uosto direkcija, nes „Latvijos tilti“ jau ne kartą buvo įrodę, kad mažiausiomis kainomis sugeba statyti kokybiškai.

Bet skandalas su pinigų siūlymu viską sustatė į vietas. Dėl to Uosto direkcija patyrė mažiausiai 1,685 mln. eurų nuostolių, nes turės sudaryti sutartį su antroje vietoje likusiu konkurso dalyviu.

[Tylus]

Milijonai eurų - krantinėms remontuoti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija netrukus pradės rekonstruoti dvi kompanijos "Bega" krantines. Šiuo metu baigiamos remontuoti AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) krantinės. Kadangi ši bendrovė dar šiemet ketina iškelti savo gamybinę veiklą į kitą vietą, kyla klausimas - ar nemetami pinigai
į balą?

Neseniai įgyvendintas projektas sutvarkant 43-45 krantines, kuriomis naudojasi KLR. Bendras jų ilgis - 142,14 m. Remonto darbai kainavo per 1 mln. eurų neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Uosto direkcijai pavyko sutaupyti 141 tūkst. eurų, tad reali šių darbų kaina - 893 tūkst. eurų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, tos trys krantinės buvo prastos būklės, netgi įgriuvusios, nes vietomis buvo išplauta grunto dalis. Be to, reikėjo pakeisti senas atmušas ir knechtus, sutvarkyti pokraninius kelius, uždėti naują dangą, gelbėjimosi kopėtėles. Pasak A. Vaitkaus, tai pagerino darbo sąlygas KLR, be to, papuošė Kruizinių laivų terminalo vaizdą.

"Prie KLR krantinių, kurios suremontuotos ir pripažintos tinkamomis naudoti, švartuojami pramoginiai laivai. Tad jeigu bendrovė ir iškels savo gamybinę veiklą, tos krantinės vis tiek bus naudojamos. Viena krantinių jau buvo visai griūvanti, prie jos nebebuvo galima tvirtinti pontonų. Tai buvo sena dar medinių polių krantinė, viskas jau buvo supuvę", - sakė Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

Šiuo metu dar remontuojama paskutinė KLR krantinė, kuri taip pat buvo avarinės būklės. Krantinė atitrūko nuo kranto, buvo atsiradęs tarpas. Tad nepaisant to, kam ji bus naudojama, bet kuriuo atveju ją reikėjo remontuoti, nes kitaips ji būtų įgriuvusi. Prie jos irgi bus švartuojami pramoginiai laiveliai, nes jie netelpa Pilies uostelyje.

Netrukus startuos statybų darbai laivų krovos kompanijos "Bega" naudojamose 67-68 krantinėse, bus įgyvendinami antrasis ir trečiasis šių krantinių rekonstrukcijos etapai. Darbai buvo užstrigę dėl ilgo teisminio ginčo. Juos atliks Latvijos kompanija BMGS pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB "Hidrostatyba". Darbų vertė - beveik 15 mln. eurų, trukmė - šiek tiek daugiau nei dveji metai.

[Tylus]

Kova dėl kinų: Ryga džiaugiasi per anksti?

Kai kurie Rusijos ir Latvijos portalai trimituoja, kad Kinija sudavė Lietuvai smūgį ir savo vartais į Vakarų Europą pasirinko ne Klaipėdos, o Rygos uostą. Tačiau Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako žinių, kad kinai būtų persigalvoję, neturįs.

Kinijos holdingo "China Merchants Group" (CMG), kuriam priklauso 20 stambių uostų 16 šalių, atstovai Lietuvoje yra įsteigę savo atstovybes. Viena yra Vilniuje, kita - Klaipėdoje (Uosto direkcijos pastate). Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, jose dirbantys kinai yra įpareigoti atlikti išsamų ekonominį visų galimų koridorių per visus galimus uostus tyrimą.

"Su Rygos uostu mes visada buvome aršūs konkurentai. Aš galvoju, kad Kinija visada renkasi alternatyvas. Bent jau anksčiau kinai yra mums prisižadėję, kad tai bus daroma Klaipėdoje. Jie atidarė verslo atstovybes Klaipėdoje ir Vilniuje tam, kad būtų parengti verslo planai būsimoms investicijoms. Jeigu jie keistų planus, manau, būčiau buvęs informuotas. Ambasadorius reziduoja Vilniuje. Oficialių žinių šiuo klausimu, kad situacija būtų radikaliai pasikeitusi, neturiu. Negavau jokios papildomos informacijos. Ji yra išlikusi tokia pat optimistinė. Mes ateitį siejame su kinų investicijomis į Minsko laisvąją ekonominę zoną", - "Vakarų ekspresui" vakar sakė R. Sinkevičius.

A. Drungilas, komentuodamas internete pasirodžiusius pranešimus, atkreipė dėmesį į tai, kad straipsnio pavadinimas būtuoju kartiniu laiku skelbia, kad Lietuvai suduotas didžiulis smūgis, o pačiame tekste rašoma, jog yra šansų, kad kinai pereis į Rygos uostą. Taigi, kalbama tik apie ateitį. Tad, pasak A. Drungilo, yra šansų, kad kinai gali pereiti visur, kur tik nori.

"Net jeigu kinai ir įsikurtų Klaipėdoje, turėtų terminalą, yra šansų, kad jie dar norėtų turėti terminalą ir Gdanske, ir Rygoje", - sakė A. Drungilas.

Anot jo, kinai jokių išvadų dar nėra pateikę.

"Toje žinutėje labiau atsispindi Rygos uosto noras, o ne kokie nors sprendimai. Skelbiamas niekuo nepagrįstas teiginys, o komentarą duoda Latvijos uosto atstovas", - sakė direktorius.

Paklaustas, ar Klaipėdos išorinio uosto atsiradimas buvo siejamas su Kinijos investicijomis, susisiekimo ministras atsakė: "Jis planuojamas tolimoje ateityje. Apie tai mes jau kalbame seniai, ir be Kinijos. Studijos atliktos dar tada, kai Kinija visai nerodė jokio noro ateiti į Klaipėdą arba tos idėjos dar visai nebuvo gvildenamos. Mes patys sprendžiame."

Pasak A. Drungilo, išorinis uostas yra planuojamas nepriklausomai nuo to, ar kinai ateitų į jį, ar ne, nes tai yra Lietuvos valstybės projektas.

[Galis]

Įdomu kiek realios kalbos apie kinų pasitraukimą į Rygą?

[Globalus]

Jei tiesa, kad pasirinks Rygą, tai būtu didelis smūgis ir didelis pralaimėjimas Klaipedai

[Tylus]

Uoste bus atnaujinamos bujos

Uosto direkcija atnaujins nemažą dalį net 21 uoste esančią laivybos kanalo perimetrus žyminčią bują.

Joms keliami ypatingi reikalavimai. Bujos kaip ir laivai būna ledo klasės su storesniu korpusu.

Bujose įtaisytos sistemos, kurios leistų jų šviesos intensyvumą valdyti bevieliu ryšiu. Klaipėdos uoste pastatytos 1,5 metro skersmens iki 1500 kilogramų bujos su baterijomis.

Numatyta, kad iš nerūdijančio metalo pagaminta buja turi tarnauti ne trumpiau kaip 8 metus.

[Tylus]

Uosto įmonės iki 2020 metų planuoja investuoti 400 mln. eurų

Klaipėdos uosto krovos bendrovės ir "Klaipėdos nafta" planuoja į paslaugų plėtrą, efektyvumo didinimą, infrastruktūrą 2016-2020 metais investuoti apie 400 mln. eurų, rodo "Verslo žinių" atlikta didžiųjų privačių įmonių, "Klaipėdos naftos" investicijų planų analizė. Dar 340 mln. eurų investuoti ketina pats uostas, rašo "Verslo žinios".

Vien "Klaipėdos nafta" iki 2020 metų planuoja investuoti 200 mln. eurų. "Koncerno "Achemos grupė" valdoma "Klasco" šiemet planuoja investuoti 20 mln. eurų, o ateities investicijų planų kol kas neatskleidžia. Kita koncerno bendrovę Krovinių terminalas šiemet ketina investuoti 8 mln. eurų.

"Bega" per trejus metus planuoja investuoti 25 mln. eurų, "Klaipėdos Smeltė" šiemet planuoja 2 mln. eurų investicijas. Klaipėdos konteinerių terminalas planuoja 3 mln. eurų investicijas, Malkų įlankos terminalas konkrečių investicijų neatskleidžia. O Vakarų laivų gamykla iki 2021 metų planuoja 100 mln. eurų investicijas, Birių krovinių terminalas ketina investuoti 45 mln. eurų.