Uostas

[Tylus]

Naftos produktų krova ir SGD išdujinimas augo keliskart

AB „Klaipėdos nafta“ naftos terminale bei Subačiaus kuro bazėje krovos apimtys kovo mėnesį šoktelėjo 120 proc., o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova – 3,5 karto. Teigiamos tendencijos lydėjo ir visą pirmąjį ketvirtį.

Skaičiuojant vien kovo mėnesio rezultatus, bendrovės terminaluose Klaipėdoje ir Subačiuje į talpyklas perkrauta 782 tūkst. tonų naftos produktų, tai net 120,9 proc. daugiau nei pernai kovą, kai buvo perkrauta 354 tūkst. tonų produkcijos.

Naftos produktų terminaluose pirmąjį ketvirtį iš viso į talpyklas perkrauta 2.321 tūkst. tonų naftos produktų – net 54,8 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų periodu, kai buvo perkrauta 1.499 tūkst. tonų naftos produktų. SGD terminalo veiklos augimas pirmąjį ketvirtį taip pat skaičiuojamas kartais: sausį-kovą išdujinta 5.088 MWh, o tai yra 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo išdujinta 1.399 MWh.

...

AB „Klaipėdos nafta“ naftos terminalo ir Subačiaus kuro bazė sausį-kovą gavo 12,4 mln. Eur pajamų, kurios yra 18,1 proc. didesnės nei pernai palyginamuoju laikotarpiu.

...

Iš viso bendrovės preliminarios pirmo šių metų ketvirčio pajamos siekia 29,97 mln. Eur, 12,2 proc. daugiau nei pernai.

[Tylus]

Klaipėda - rytinės Baltijos pakrantės lyderė

Krova Klaipėdoje uoste šiemet kovą, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, išaugo beveik 15 proc. Per pirmą ketvirtį šiemet krauta 10,2 proc. krovinių daugiau. Toks krovos augimas nefiksuojamas nė viename Baltijos jūros rytinės pakrantės uoste.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, pagrindas, duodantis augimą krovai šių metų kovą, yra skystieji kroviniai, daugėjo ir generalinių, šiek tiek mažėjo biriųjų krovinių kiekis. Šiemet per pirmą ketvirtį jau perkrauta beveik 10 mln. t. krovinių.

Lyginant pirmų dviejų šių metų mėnesių krovos rezultatus, tik Klaipėdos uoste krova augo 7,8 proc., o kituose Baltijos šalių uostuose mažėjo: Rygos uoste - 10 proc., Ventspilio - 18,3 proc., Talino - 14,9 proc.

A. Vaitkus juokavo atkreipdamas dėmesį į tai, kad Klaipėdos uostas krovos apimties atžvilgiu nuo Rusijos Sankt Peterburgo uosto besiskiria tik beveik 1 mln. tonų. Seniau skirtumas tarp šių dviejų uostų perkrautų tonų skaičiaus atžvilgiu buvo milžiniškas.

"Bet mūsų tai nedžiugina. Jeigu pramonės lygis krenta Rusijoje, visa tai atsilieps visos Baltijos jūros uostų krovos tendencijoms", - sakė A. Vaitkus.

"Klaipėda pagal krovos prieaugį lenkia visus Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus. Nė vienas kitas uostas tokiu dideliu tempu neauga. Kovas Lietuvos uoste buvo ypač geras, tad galime daryti prielaidą, kad pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas bus labiausiai augęs uostas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje", - teigė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

[Tylus]

Klaipėdoje – atsigavimo Rusijoje požymiai

Dėl Rusijos ekonomikos pokyčių daugiau nei metus visame regione kritusi konteinerių krova staiga pradėjo augti.

Klaipėdos uoste kovą užfiksuotas net 16,4 proc. konteinerių krovos augimas. Uosto konteinerių krovos specialistai tai linkę sieti su prasidėjusiais pokyčiais Rusijos rinkoje. Bet gali būti ir kitų priežasčių. Galbūt Baltijos jūroje susikūrus konteinerių skirstymo centrams Gdanske ir Klaipėdoje, didelės laivybos kompanijos stengiasi daugiau krovinių iškrauti šiuose Baltijos HUB-uose.

Klaipėdos uoste labiausiai pasijuto „Maersk Line“ konteinerių bumas.

Šių metų kovas yra vienas geriausių konteinerių krovos mėnesių per visą Klaipėdos uosto istoriją. Iš viso krauta per 42 tūkst. TEU konteinerių.

„Tokio sėkmingo kovo rodiklius lėmė kelios priežastys – auga krovinių realizacija, nes juntamas tuščių konteinerių poreikis, padidėjo „transhipmentas“, kai konteineriai atvežami į Klaipėdos uostą ir čia paskirstomi, auga ir konteinerizacijos lygis - į konteinerius pradėtos krauti birios trąšos, mediena“, - pastebėjo Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

...

[Tylus]

Dujovežiai uoste tapo kasdienybe

Nors iki šios dienos Klaipėdos uoste jau yra apsilankę 14 dujovežių, šių milžiniškų laivų plaukimas per uostą dar vis traukia akį.

Iki šiol Klaipėdos uoste dominavo penkios krovinių rūšys – naftos produktai, konteineriai, trąšos, grūdai ir jūrų keltais gabenami kroviniai. Dabar vis labiau į konkurencinį lauką veržiasi ir suskystintosios gamtinės dujos.

Šiemet jų augimas uoste siekia net 376 procentus. Dujovežis į Klaipėdos uostą atplaukia du kartus per mėnesį. Kiekvieną kartą jis atgabena iki 160 tūkst. kubinių metrų dujų. Vertinant tonomis dujos nėra sunkus krovinys. Šiemet jos sudarė 250 tūkst. tonų. Bendrai uosto krovai suskystintosios gamtinės dujos kol kas didesnės įtakos nedaro.

Įspūdinga vieno dujovežio gabenamo dujų kiekio kaina. Vertinant mažmeninėmis kainomis vienas dujovežis atgabena dujų, kurių vertė apie 35 mln. eurų.

Nuo 2014 metų pabaigos, kai Klaipėdoje pradėjo veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, jau lankėsi 14 dujovežių.

„Dujas gabenantys laivai Klaipėdos uoste nebėra kokia nors nežinomybė. Pačiam teko įplaukti į Klaipėdos uostą su dujovežiu esant rūkui. Galiu didžiuotis, kad mūsų locmanai yra aukščiausio lygio profesionalai ir sėkmingai šiuos laivus įvedinėja į uostą“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Mums labai daug padėjo tai, kad prieš priimant tikrus dujovežius turėjome užsiėmimus treniruoklyje. Svarbiausia, kad treniruoklis buvo labai geras, nedaug skiriasi nuo to, kas vyksta vedant tikrąjį laivą į uostą“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.

Dujovežis – galingas laivas. Jį kaskart lydi mažiausiai keturi vilkikai. Laivo priekyje plaukia policijos kateris saugantis jį nuo bet kokių netikėtumų. Uostininkai teigia, kad dujovežio plaukimas per visą Klaipėdos uostą prie Kiaulės Nugaros papildomų sunkumų uostui nesukelia. Nors kitų laivų eismas uoste apribojamas, bet ne taip kategoriškai kaip buvo manoma pradžioje. Manyta, kad plaukiant dujovežiui nuo kai kurių krantinių reikės išvesti laivus, bet to neprireikė.

[Tylus]

Klaipėdos uoste perkamos laivų švartavimo atmušos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi pirkti didelį kiekį – iki kelių šimtų atmušų. Jos, kaip apsauga, skirtos švartuoti laivams tarp krantinės ir laivo. Universaliame Klaipėdos uoste naudojama kelių rūšių atmušos.

Uosto direkcija rengiasi pirkti 400 atmušų naujoms krantinėms ir per 100 atmušų – senoms.

[Tylus]

Visi konteineriai bus sveriami

Nuo liepos 1 dienos Klaipėdos uoste įsigalios tarptautinis reikalavimas sverti kiekvieną į laivą pakraunamą konteinerį.

Prieš pradedant konteinerių krovos darbus, tam, kad būtų galima sudaryti laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą ir jį suderinti su laivo kapitonu, krovinio siuntėjas ar jo atstovas uosto žemės naudotojui (terminalo operatoriui) ir kapitonui privalo pateikti duomenis apie kiekvieno konteinerio patikrintą bendrąją masę.

Šie duomenys reikalingi įvertinti laivų stovumui vykstant pakrovimui. Nepasverti konteineriai į laivą negalės būti kraunami.

Reikalavimas netaikomas jūrų keltais su ratiniu transportu gabenamiems konteineriams.

[Tylus]

Klaipėdos uoste didinamas laivų greitis

Klaipėdos uoste pasikeitė plaukiančių laivų greitis nuo 6 iki 8 mazgų.

Tačiau kai kuriais atvejais, jeigu to reikia saugiam plaukimui, laivai per uostą gali plaukti ir greičiau. Laivų greitis gali būti toks, kad galima saugiai valdyti laivą.

Greitis gali būti pakeistas Laivų eismo tarnybos (LET) nurodymu.

Greičiai gali būti ribojami, kai kraunami pavojingi kroviniai.

[Tylus]

Uostas išmoko prisitaikyti prie krizių

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas mano, kad krovinių diversifikacija leidžia tikėtis išgyventi bet kokią krizę. Šiemet uoste laukiama teigiamų pokyčių ir konteinerių krovos srityje.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad drastiškas krovos kritimas Klaipėdos uoste galimas tada, jeigu pasaulį ištiktų labai didelė ekonominė krizė. Nuo krizių Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane jau rastas apsisaugojimo būdas. 1998-1999 metų krizė turėjo labai didelės įtakos Klaipėdos uosto veiklai, nes jis tada daugiausia buvo orientuotas į Rytus, o šiuo metu jis yra labiau orientuotas į Vakarus.

"Mes juk išgyvenome visas tas krizes, diversifikavome krovinius. Praėjusi krizė parodė, kad uostas nebuvo tas, kuris nukentėjo labiau nei kiti sektoriai. Jis išlaikė didžiulę apimtį ir generavo dideles įplaukas valstybei. Diversifikacija mums leidžia tikėtis, kad galime išgyventi bet kokią krizę, žinoma, jeigu ji nebus susijusi su visais penkiais pagrindiniais krovinių segmentais. Baimę kelia tik sprendimai, grįsti ne ekonomika, o politika", - sakė A. Drungilas.

5 strateginiai kroviniai

V. Šileika mano, kad ir šiemet auganti Klaipėdos uosto krova rodo Lietuvos uosto kompanijų gebėjimą taikytis prie kintančios situacijos tiek pasaulinėje prekyboje, tiek geopolitikoje. Visi rytinės Baltijos pakrantės regiono kaimyniniai uostai junta gana didelę finansinės ir ekonominės situacijos Rusijoje bei kitose šalyse įtaką. Lietuva, priešingai nei kitos šalys, neturi labai daug rusiškų krovinių.

Pasak A. Drungilo, Klaipėdos uostas šiuo metu lenkia krovos augimu kitus rytinės Baltijos jūros pakrantės uostus todėl, kad juose smunka anglių, naftos produktų ir konteinerių krova. Lietuvos uoste anglių krovinių nėra, naftos produktų apyvarta auga sparčiai, konteinerių nuo kovo irgi pradėjo augti ir šiemet per tą mėnesį, palyginti su pernai metų kovu, padidėjo 16,4 proc. Klaipėdos uosto privalumas - specializacija keliose krovinių grupėse. Strateginiai jo kroviniai - naftos produktai, birieji, ro-ro kroviniai, grūdai ir konteineriai.

Naftos produktų krova Klaipėdos uoste per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 41,4 proc., birių trąšų krova mažėjo 15 proc., grūdų krova padidėjo 75 proc., ro-ro krovinių augimas sudarė 11 proc. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovos augimas sudarė net 376 proc., tačiau tonomis - tik 250 tūkst. A. Drungilo teigimu, tonažo atžvilgiu SGD Klaipėdos uostui didelės įtakos nedaro.

"Šiltuoju laikotarpiu, susijusiu su pramoninėmis atostogomis, krovos augimas Klaipėdos uoste galbūt bus lėtesnis. Uosto kompanijos junta tą cikliškumą, priklausantį nuo sezono. Jeigu pavasarį ir vasarą turėsime šiek tiek mažesnę krovos apimtį, tai ruduo, metų pabaiga grįš su nauju derliumi. Kasmet metams baigiantis krova auga", - sakė V. Šileika.

...

[Tylus]

Griaus prastos būklės pirsą

Uosto direkcijos planuoja iškelti savo laivyno bazę prie kariškių. Jai ketinama statyti modernų pastatą. Jau atplėšiami konkurso jį statyti vokai.

Šioje teritorijoje esantis prastos būklės pirsas bus griaunamas, UAB "Kamineros krovinių terminalo" krantinės bus gilinamos.

Uosto direkcija rengiasi ateityje rekonstruoti tris krantines (117-119), o tris krantines (114-116) - griauti. Pastarosiomis, t. y. vadinamuoju pirsu, ir 117 krantine šiuo metu naudojasi Uosto direkcijos laivyno bazė. Anksčiau toje teritorijoje buvo įsikūrusi žvejybos bendrovė "Senoji Baltija".

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro, pirsas yra prastos būklės ir jau seniau nurašytas Vyriausybės nutarimu, tad bus griaunamas. Dėl šios priežasties šalia jo esanti 117 krantinė pailgės. Tačiau nei gylis prie jos, nei plotis nebus keičiami.

118-119 krantinėmis dabar naudojasi UAB "Kamineros krovinių terminalas" (anksčiau jomis naudojosi bankrutavusi UAB "Klaipėdos hidrotechnika"). Šios krantinės bus rekonstruojamos "Kamineros" pageidavimu. Jau rengiamas projektas, kad gylis prie šių krantinių būtų padidintas nuo 10 m iki 10,8 m. Bendrovės vadovybė tikina, kad jeigu galėtų švartuoti didesnius laivus, ji pritrauktų naujų krovinių. Šiam projektui jau gauta teigiama ekspertizės išvada. Maždaug po dviejų mėnesių turėtų būti gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir tada šiems darbams atlikti bus skelbiamas konkursas. Rangovą tikimasi turėti trečią ketvirtį.

Planuojama parinkti vieną rangovą tiek krantinėms rekonstruoti, tiek pirsui griauti. Nors teritorija naudojasi skirtingi naudotojai, tačiau darbų apimtis nebus itin didelė. Tikimasi, kad tokiu atveju statybos darbai kainuos pigiau nei skelbiant du atskirus konkursus.

Uosto direkcija neatsisako planų iškelti savo laivyno bazę į kitą vietą. Pasak G. Zumaro, šiuo metu jau atplėšiami vokai dėl naujo Uosto direkcijos laivyno bazės pastato statybos. Jis bus statomas prie žvejų uostelio esančiame laisvame sklype, netoli karo laivų flotilės. Dabartiniai pastatai Uosto direkcijos bazėje yra energetiškai neefektyvūs. Šiandien naudojami keli pastatai, tačiau, pasak G. Zumaros, visas atliekamas funkcijas galima optimizuoti ir sukelti į mažesnį plotą. To dėka tikimasi mažinti išlaidas energetiniams resursams. Teigiama, kad rekonstruoti laivyno bazės teritorijoje esančius prastos būklės pastatus, dvelkiančius gūdžiu sovietmečiu, neapsimoka.

Uosto direkcijos laivai galės švartuotis prie naujosios bazės krantinių, o kur bus laikomi kitų institucijų laivai, kurie dabar priimami Uosto direkcijos laivyno bazėje, turės pasirūpinti jos pačios.

[bato_usai]

Ko jie ten tuos vokus plėšo?

[bato_usai]

KLASCO krova pirmą ketvirtį ūgtelėjo 8%

Apie trečdalį visų uosto krovinių kraunanti „Achemos grupės“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pirmąjį šių metų ketvirtį perkrovė beveik 3 mln. t krovinių, t.y. 8% daugiau nei pernai.

Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius, tokį augimą vertina teigiamai, bet sako, kad jis nenuteikia per daug optimistiškai.

„Uostas yra globalios žaliavų rinkos, geopolitinių ir ekonominių veiksnių susikirtimo vieta, todėl padėtis čia labai priklauso nuo situacijos pasaulinėse rinkose. O situacija jose nėra gera. Naftos, metalo, grūdų, trąšų kainos šokinėja, nėra stabilumo. Paradoksalu, bet šiemet vienu metu metalo žaliavos kaina buvo didesnė negu produkcijos kaina. Kol rinkose nebus stabilumo, kuris rodo pasiūlos ir paklausos kiekio subalansavimą, tol uostų krovos rezultatai taip pat šokinės, nes uostas atspindi pramonę“, – kalba jis.

Bendrovės krovinių nomenklatūra paskutiniu metu tapo įvairesnė, tačiau sąrašo viršuje įsitvirtinusios rūšys atspindi nusistovėjusią specializaciją – veikia trąšų, grūdų, ro-ro ir generalinių krovinių terminalai. Anot p. Paužos, I ketvirtį labiausiai ūgtelėjo ro-ro ir grūdų krovinių apyvarta, o vieno svarbiausių krovinių – trąšų – krauta panašiai kaip ir pernai.

KLASCO pernai, kaip ir 2014 m., perkrovė 12,2 mln. t. krovinių. Atsižvelgiant į galimus rinkos svyravimus, šiemet planuojamas nuosaikus krovos augimas ir panašus rezultatas.

Turi viziją dėl naujo terminalo

Pašnekovas pastebi, kad geopolitinis nestabilumas KLASCO krovos kreivės nenulenkia žemyn tik dėl ilgametės patirties ir įdirbio su krovinių savininkais.

Anot p. Paužos, sudėtingu laikotarpiu akumuliuoti smūgius ir išlaikyti krovinių srautus padeda ir nuolatinės investicijos.

VŽ rašė, jog „Achemos grupė“ šiemet KLASCO investicijoms patvirtino daugiau nei 20 mln. Eur. Dalis jų nukreipta į buvusio istorinio Klaipėdos Vitės kvartalo, dabar – uosto dalies tvarkymo darbus.

„Šioje teritorijoje klojame atviras sandėliavimo aikšteles, statome naujus sandėlius. Taip pat atnaujinsime krovos techniką. Atliekame kitas investicijas, kurios šiandien gali atrodyti nelabai reikalingos, bet po pusės metų jos taps pagrindine jėga“, – detalizuoti, kur bus panaudotos skirtos lėšos, nelinkęs p. Pauža.

Jis užsimena, kad jau turima vizija, kokios rūšies terminalas bus kuriamas Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) teritorijoje, kuri atsilaisvins, kai 2017 m. viduryje ilgus metus čia veikusi AB „DFDS Seaways“ visas laivybos linijas perkels į Centrinį Klaipėdos terminalą.

„Kryptis yra, mes matome, ką galime daryti TJP teritorijoje, tačiau kol kas to nenorime viešinti. Dar laukia daug analizės, skaičiavimų, nes teritorija yra didžiulė, investicijos skaičiuojamos milijonais, o veiklą reikia planuoti 20-30 m. į priekį. Džiaugiamės, jog „Achemos grupės“ koncerno nusiteikimas į investicijas, naujus projektus yra teigiamas“, – sako KLASCO vadovas.

[bato_usai]

Uostas apsisprendė dėl nuosavos žemsiurbės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) artimiausiu metu skelbs viešąjį konkursą žemsiurbei įsigyti. Tam pritarta penktadienį vykusiame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje.

Pagal techninę specifikaciją žemsiurbė turėtų būti 70 m ilgio ir 15 m pločio, o maksimali grimzlė siektų 4,5 m. Ji būtų komplektuojama su įmontuotu grunto siurbliu, prikabinamu siurbliu ir greiferiniu kranu su kaušu. Žemsiurbė turėtų būti pritaikyta imti gruntą iš 22 m gylio.
Norima, kad be įprastinio dyzelinio kuro ji būtų varoma ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD).

Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius, skaičiuoja, jog preliminariai tokios žemsiurbės statyba galėtų kainuoti apie 25-28 mln. Eur. Dalį šių lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos paramos.

Uosto vadovas sako, jog konkursas žemsiurbei statyti bus skelbiamas artimiausiu metu:
„Teiksime medžiagą į Susisiekimo ministeriją ir per mėnesį, jei nebus kokių nesutarimų, turėtų būti skelbiamas konkursas. Žemsiurbės statyba trunka apie 1,5 metų. Jei visos procedūros vyks sklandžiai, žemsiurbę uoste galėtume turėti po dvejų metų.“

Iki šiol projektiniams gyliams uosto akvatorijoje ir prie krantinių palaikyti buvo samdomos užsienio šalių kompanijos. Praėjusiais metais valymo ir gilinimo darbus už 2,9 mln. Eur uoste atliko vienos didžiausių pasaulyje gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“ žemsiurbė.

2013 – 2014 m. valymo darbus uoste atliko „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“. Pasirašytos sutarties vertė siekė 2,8 mln. Eur, o kasamo grunto įkainis buvo nuo 2,5 iki 4,3 Eur už 1 kub. m (kaina priklauso nuo atstumo iki sąvartos jūroje).

Adomas Alekna, Klaipėdos uosto kapitonas, pastebi, kad turint nuosavą žemsiurbę išlaidos uosto valymui būtų ženkliai mažesnės, nes nereikėtų mokėti technikos mobilizacijos mokesčio, kuris siekia apie 200.000 – 250.000 Eur.

„Be to, po audrų esant didesniems užnešimams tai leistų uostą valyti operatyviau. Dabar užsienio kompanijų reagavimo laikas paprastai yra penkios darbo dienos“, – pastebi jis.

Nuosavas žemsiurbes iš kaimyninių uostų turi Ventspilis ir Hamburgas.

[Tylus]

Uosto direkcija turės savo žemsiurbę

Jau po mėnesio Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija galės skelbti naujos žemsiurbės statybos konkursą.

Rankas direkcijos administracijai įsigyti žemsiurbę vakar atrišo Uosto taryba. Žemsiurbė uoste gali atsirasti po 1,5 ar 2 metų.

Universali žemsiurbė kainuotų nuo 22 iki 28 mln. eurų. Dar neaišku, kokią dalį remtų ES.

Žemsiurbė būtų skirta uoste po audrų atsiradusioms sąnašoms valyti. Ji tiktų ir specializuotiems valymams prie krantinių. Tokių darbų nenori imtis užsienio kompanijos, nes valymo kiekiai per maži.

"Įsigiję savo žemsiurbę sutaupytume pinigų, nes vien užsienio technikos mobilizacija kainuoja 200–250 tūkst. eurų", – aiškino Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Per metus Klaipėdos uoste susidaro 350–450 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Gilinant uostą, jų kiekiai dar didės.

[Tylus]

Regiono lyderystė – Klaipėdos uostui

Pagal šių metų rezultatus tarp rytinės Baltijos jūros šalių aiškiai išsiskiria Klaipėdos uostas tapęs regiono lyderiu.

Lietuvos dalis didėja

Tarp rytinės Baltijos jūros šalių išryškėjo nauja, Lietuvai itin palanki tendencija – kyla bendra jos krovinių dalis regione.

Vertinant 2015 metus iš bendros 150 mln. tonų rytinės Baltijos uostų krovos 46,3 proc. krovė Latvijos uostai, 30,5 – Lietuvos ir 23,2 proc. – Estijos uostai.

Šiemet tendencijos keičiasi. Bendra regiono uostų krova šiemet per tris mėnesius siekia per 37 mln. tonų. Ji yra penkiais procentais mažesnė nei pernai. Lietuvos uostų dalis gerokai ūgtelėjo. Per pirmąjį ketvirtį Latvijos krovinių dalis sudarė 43,5 proc., Lietuvos – 33,5 proc., Estijos – 23,0 proc.

Akivaizdžiai matosi, kad regione labiausiai krenta Latvijos krovinių dalis, šiek tiek Estijos. Bet tuo pačiu metu smarkiai kyla Lietuvos krovinių dalis. Šiemet tiek Klaipėdos uostas, tiek Būtingės naftos terminalas didina krovos apimtis.

Tuo tarpu Latvijos pagrindiniai uostai – Ryga ir Ventspilis krovą mažina. Ją teigiamą išlaiko tik Liepojos uostas, bet jo dalis tarp bendros Latvijos uostų krovos yra nežymi. Kelis metus buvęs drastiškas Talino uosto kritimas ir toliau nesustoja.

-----

Tendencijos Rusijoje

Šiais metais didėja krovos atotrūkis tarp regione labiausiai konkuruojančių Klaipėdos ir Rygos uostų. Per I ketvirtį Klaipėdos uostas krovė 9,96 mln. tonų. Rygos uosto krova siekė – 9,12 mln. tonų.

Klaipėdos uosto krova laikosi ant penkių dramblių – naftos produktų, konteinerių, trąšų, grūdų ir jūrų keltais gabenamų krovinių. Beveik visuose šiuose segmentuose yra augimas, išskyrus trąšas. Netgi konteinerių krovos tendencijos Klaipėdos uoste gerėja. Konteinerių krova Klaipėdos uoste gerokai šoktelėjo kovą ir turi tendencijų dar didėti.

Rygos uosto kritimą lėmė rusiškų anglių ir naftos produktų netektys. Rygos, skirtingai nei Klaipėdos krova, kaip tik ir yra susieta su šiais pagrindiniais kroviniais. Taip pat ir konteineriais, kurių krova mažėjo 3,8 proc. teigiama Rygoje buvo tai, kad gerokai (net 15,8 proc.) augo keleivių skaičius.

Latvijos ir Estijos uostus labiausiai veikia krovinių perorientavimo į savus uostus tendencijos Rusijoje. Visi Rusijos uostai šiemet I ketvirtį krovė 167 mln. tonų krovinių. Tai 4,6 proc. daugiau nei pernai.

[nomad]

/\ Latvijos papildoma problema dar yra fragmentacija (trys konkuruojantys uostai), kas neleidžia tikslingai ilgalaikiškai planuoti ir investuoti. Lietuvos atveju tokios problemos nėra.

[Lettered]

/\ Latvijos papildoma problema dar yra fragmentacija (trys konkuruojantys uostai), kas neleidžia tikslingai ilgalaikiškai planuoti ir investuoti. Lietuvos atveju tokios problemos nėra.

Užtat su oro uostais yra.

[nomad]

Taip. Bet uostai yra nepalyginamai geresnis biznis už oro uostus, taigi mes galim būti ramūs

[Tylus]

Parodoje "TransRussia 2016" - ir Klaipėdos uostas

Maskvoje (Rusija) prasidėjo keturias dienas truksianti tarptautinė transporto ir logistikos paroda bei konferencija „TransRussia 2016”. Dvidešimt pirmą kartą organizuojamame renginyje dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei gausus būrys uoste veikiančių įmonių.

Nuo 1996 m. vykstanti transporto ir logistikos paroda „TransRussia“ yra laikoma vienu svarbiausiu bei didžiausiu visos transporto sistemos renginiu Rytuose ir kasmet sulaukia didžiulio transportininkų iš viso pasaulio dėmesio. Šiame renginyje pristatomos visų transporto rūšių, krovinių gabenimo paslaugos, infrastruktūros galimybės, moderniausios informacinės technologijos galimybės transporto ir logistikos sektoriuose.

Klaipėdos uostas parodoje „TransRussia 2016“ pristato savo galimybes bendrame stende šešioliktą kartą. Jungtinėje Klaipėdos jūrų uosto ekspozicijoje šiemet dalyvauja aštuonios uosto įmonės: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), AB „Klaipėdos nafta“, UAB KJKK „Bega“, UAB „Vakarų krova“, UAB „Eurochem Logistics International“, UAB „BPA“, UAB „Baltijos pervežimai“.

[Tylus]

Prioritetai – atsiperkantiems projektams

Yra ne vienas aiškinimas, kodėl kelerius metus tūpčiojusi Klaipėdos uosto veikla pradėjo sparčiai kilti. Bene svarbiausia tai, kad uosto infrastruktūros vystymas orientuojamas į atsiperkamumą.

Uoste pinigų yra

„Prieš trejus metus mums pavyko išrauti su šaknimis, pasakymą, kad uoste nėra pinigų. Mano požiūriu tai korupcinis pasakymas. Kaip gali nebūti pinigų uosto projektui, jei jis naudingas ir gretai atsiperka?“, - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kol Klaipėdos uosto veikla yra ant bangos, nekyla didesnių klausimų dėl krovos objektų vystymosi. Atsiperkančių uosto objektų sąrašas būtų koreguojamas tuo atveju, jei prasidėtų kokie nors drastiški kritimai. To kol kas neprognozuojama.

„Mes Klaipėdos uoste nuo krizių jau esame susiformavę storą odą. Anksčiau, kai uosto veikla buvo orientuota į veiklą tarp Rytų ir Vakarų, bet koks ekonomikos nuosmukis turėdavo įtakos. Dabar esame labiau orientuoti į Vakarus. Neturime liūdnų prognozių nei krovinių srautuose, nei uosto pajamose“, - svarstė Lietuvos krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

...

Išvys įbestą kastuvą

V.Šileika pastebėjo, kad vykdant Klaipėdos uosto infrastruktūros projektus įvyko rimtų pokyčių. Dauguma uosto vystymo projektų vykdoma operatyviai, laiku.

„Kai kuriais atvejais yra pernelyg didelis laiko tarpas nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Turiu galvoje ir užmirštą kampelį – Malkų įlanką. Nuolat rodėme į tą pusę, daug kas tik žadėjo. Dabar jau vyksta konkursai. Dar šiais metais tikimės išvysti ir įbestą kastuvą“, - su humoru svarstė V.Šileika.

Tai, kad Malkų įlanka iki šiol buvo užmirštas uosto kampelis pripažino ir A.Vaitkus. Padėtis joje sudėtinga dėl aplinkosauginiu reikalavimų.

„Reikėtų labai rimtai įvertinti Lietuvos teisės aktus aplinkosaugos srityje, kad juose neliktų dviprasmybių ir interpretacijų. Kartais atrodo, kad sąmoningai stabdomi kai kurie projektai, elgiamasi taip, kad blogiau būtų Lietuvai“, - svarstė A.Vaitkus.

Jis pripažino, kad Uosto direkcija dirba visiško verslo principu. Vystant infrastuktūrą pagrindinis jo siekis yra pelnas.

„Visiškai ramia sąžine galiu pasakyti, kad projektai, kurie yra ekonomiškai atsiperkantys uoste vykdomi maksimaliais greičiais, kokių niekada nebuvo. Galiu pasidžiaugti profesionaliu Uosto direkcijos infrastruktūros specialistų darbu“, - akcentavo A.Vaitkus.

...

Bene svarbiausias šiais metais atliktas uosto vystymo projektas yra užbaigtas gilinti iki 15,5 metrų uosto išorinis laivybos kanalas. Tai leido padidinti laivų grimzles ir prie uosto krantinių. Taip pat baigta tvarkyti 101-104 krantinių privažiavimo keliai, pasirašyta sutartis su kompanija „Latvijas tilti“ dėl pačių 101-104 krantinių rekonstrukcijos. Pradėtos ir 66 krantinės statybos.

Strategine prasme svarbi ir estakados per Nemuno gatvę statyba. Jis pagerins išvažiavimą iš
Klaipėdos Smeltės“, sujungs dvi šios kompanijos teritorijas.

„Netrukus, o tiksliau gegužę, vyks konkursas dėl Malkų įlankos kranto linijos įrengimo. Atlikus šiuos darbus, Malkų įlanką bus galima gilinti iki 14,5 metrų. Tai atvers visai kitas šios įlankos verslo galimybes“, - patikslino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras.

Dar šiemet Uosto direkcija planuotų pradėti rekonstruoti ir 139-140 krantines, kurias naudoja bendrovė „Malkų įlankos terminalas“.

[Tylus]

"Klasco" prognozuoja nuosaikų krovos prieaugį

Koncernui "Achemos grupė" priklausanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), atsižvelgdama į galimus rinkos svyravimus, 2016 metais planuoja nuosaikų krovos prieaugį ir panašius rezultatus kaip ankstesniais metais.

2016 metų pirmą ketvirtį "Klasco" perkrovė 2,99 mln. tonų krovinių, t. y. 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (2,78 mln. tonų).

2015 metais bendrovė krovė 12,2 mln. tonų krovinių, gavo 44,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 5,7 mln. eurų pelno (prieš mokesčius). 2014 metais bendrovė buvo perkrovusi tokį patį kiekį krovinių - 12,2 mln. tonų, pajamos sudarė 44,4 mln. eurų, pelnas - 7,4 mln. eurų.

Svarbiausia 2015-ųjų "Klasco" investicija - už daugiau kaip 7 mln. eurų įsigytas trečiasis jūrinis vilkikas "KLASCO 3".

2016 metais investicijoms patvirtinta daugiau kaip 20 mln. eurų. Šiemet tęsiama šiaurinės uosto dalies krovos ir naujų technologinių galimybių plėtra. Taip pat analizuojamas tolesnis teritorijos vystymas pietinėje dalyje, rengiami planai naujam etapui.

"Klasco" yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, kurioje dirba per 700 žmonių. Veiklą vykdo penkiuose specializuotuose terminaluose (biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro), teikia uosto vilkikų paslaugas.