Uostas

[Tylus]

Prasidėjo Jūrų perkėlos perdislokavimas

Koks Jūrų perkėlos likimas?

Bene pirmą kartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prabilo apie tai, kad visos keltų linijos anksčiau ar vėliau turėtų persikelti iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą. Jo nuomone, pietinėje uosto dalyje Smeltės pusiasalyje esantis 46 ha Jūrų perkėlos terminalas turėtų būti panaudotas žymiai efektyviau.

Tai, kad anksčiau ar vėliau keltus aptarnaujantis terminalas iš Jūrų perkėlos bus perkeltas į centrinį terminalą jau galima buvo numanyti po to, kai šalia Kiaulės Nugaros buvo pradėtas statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dujų krovos ir keleivinių laivų kaimynystė tikrai nebūtų pageidaujama.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovas Audrius Pauža teigė, kad šiuo metu atliekama studija, kaip ateityje bus panaudota Jūrų perkėlos teritorija. Manoma, kad jos pertvarkymas truks nuo 5 iki 7 metų.

„DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinio vadovas Jonas Nazarovas norėtų, kad kuo greičiau į naująjį terminalą iš Jūrų perkėlos būtų perkeltos visos linijos. Jis tikisi, kad tai pavyks padaryti per vienerių metų laikotarpį. Kol kas perkelti kitas linijas trukdytų ne iki galo užbaigtas išvažiavimas iš Klaipėdos centrinio terminalo.

Problemiškas yra visas Baltijos prospektas ypač ties žiedinėmis sankryžomis su Taikos prospektu ir Šilutės plentu. Prieš perkeliant kitas linijas iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą dar reikės padaryti nemažai darbų, kad prestižiniu turintis tapti išvažiavimas į automagistralę netaptų keltų klientų keiksnojimo objektu.

[Tylus]

Gilinamas uostas verčia perstatyti krantines

Klaipėdos uostas vystosi taip sparčiai, kad kiek daugiau nei prieš dešimtmetį statytos krantinės jau nebeatitinka naujų reikalavimų.

Šiomis dienomis paskelbtas konkursas perstatyti 101-104 krantines, kurias naudoja viena sparčiausiai uoste besivystančių bendrovių – „Birių krovinių kompanija“ (BKT).

Minėtos krantinės, kurių bendras ilgis beveik 432 metrai, buvo rekonstruotos 2002 metais. Jos buvo statytos didžiausiam leistinam 12,5 metrų gyliui, koks ir yra dabar. Tačiau dar pernai uosto laivybos kanalas pietinėje dalyje buvo išgilintas iki 14,5 metrų. Ateityje jį planuojama gilinti dar daugiau.

Po to, kai dalį BKT akcijų įsigijo Baltarusijos trąšų gamintojai, prie 101-104 krantinių nuolat stovi 1-2 laivai. Tačiau dėl mažo gylio pilnai pakrauti jų neįmanoma. Apribotos krantinių apkrovos.

Nors 101-104 krantinės bendrai yra nusidėvėjusios kiek daugiau nei 13 proc., jas tenka perstatyti, kad galima būtų priimti didesnius laivus.

...

[Eimantas]

Gilinamas uostas verčia perstatyti krantines

Kai toliau savo ištiestos rankos nematoma...

[Tylus]

Į Klaipėdą atplauks milžiniškas konteinervežis

Trečiadienį į Klaipėdos uostą įplauks laivas, kurio ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokšto aukščiui. 324,8 metrų ilgio konteinervežis „MSC Charleston“ įeis į Klaipėdos uosto istoriją kaip pats ilgiausias ir didžiausias į Klaipėdą atplaukęs konteinerinis laivas, kuris kartu pažymės ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro (HUB’o) oficialią veiklos pradžią.

Iki šiol į Klaipėdos uostą atplaukdavo tik Baltijos ir Šiaurės jūromis kursuojantys konteineriniai laivai-fideriai, atvežantys ir išgabenantys importo, eksporto ir tranzito krovinius, tuo tarpu okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija, vadinamasis „tranšipmentas“, tekdavo tradiciniams didiesiems Vakarų Europos uostams: Roterdamui, Antverpenui, Hamburgui ir kitiems.

Nuo šiol Klaipėdos uostas pajėgus aptarnauti ne tik fiderinius, bet ir okeaninius laivus-konteinervežius, kurių talpa – iki 12.000 TEU. Vienas pirmųjų tokių laivų – minėtasis „MSC Charleston“. Planuojama, kad neilgai trukus Klaipėdos uoste bus pradėtas ir konteinerių skirstymas į mažesnius, fiderinius laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus; tuomet didiesiems laivams, gabenantiems konteinerius iš kitų žemynų į mūsų regioną, nereikės atlikti tarpinių perkrovimų tradiciniuose Vakarų Europos uostuose.

[Tylus]

Į Klaipėdą atplaukė dar neregėto dydžio laivas

Trečiadienį į Klaipėdos uostą įplaukė laivas, kurio ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokšto aukščiui. 324,8 metrų ilgio konteinervežis „MSC Charleston“ įėjo į Klaipėdos uosto istoriją kaip pats ilgiausias ir didžiausias į Klaipėdą atplaukęs konteinerinis laivas, kuris kartu pažymės ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro (HUB’o) oficialią veiklos pradžią.

Iki šiol į Klaipėdos uostą atplaukdavo tik Baltijos ir Šiaurės jūromis kursuojantys konteineriniai laivai-fideriai, atvežantys ir išgabenantys importo, eksporto ir tranzito krovinius, tuo tarpu okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija, vadinamasis „tranšipmentas“, tekdavo tradiciniams didiesiems Vakarų Europos uostams: Roterdamui, Antverpenui, Hamburgui ir kitiems.

Nuo šiol Klaipėdos uostas pajėgus aptarnauti ne tik fiderinius, bet ir okeaninius laivus-konteinervežius, kurių talpa – iki 12.000 TEU. Vienas pirmųjų tokių laivų – minėtasis „MSC Charleston“. Planuojama, kad neilgai trukus Klaipėdos uoste bus pradėtas ir konteinerių skirstymas į mažesnius, fiderinius laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus; tuomet didiesiems laivams, gabenantiems konteinerius iš kitų žemynų į mūsų regioną, nereikės atlikti tarpinių perkrovimų tradiciniuose Vakarų Europos uostuose.

[Tylus]

Nuomonės dėl Uosto direkcijos pastato išsiskyrė

Tokį galvosūkį pastaruoju metu sprendžia Uosto direkcija. Neatmetama galimybė, kad pigiau bus pasistatyti naują pastatą nei rekonstruoti šį sovietinį reliktą.

Didžiulį pastatą J. Janonio gatvėje Uosto direkcija nusipirko iš AB "DFDS Seaways". Jis buvo suprojektuotas ir pastatytas 1980 m. pagal tuometinės "Lietuvos jūrų laivininkystės" ("Lisco") poreikius.

"Mūsų ir funkcijos skiriasi, ir darbo specifika kitokia, ir mes esame visai kita organizacija. Todėl norime tą pastatą susiremontuoti atsižvelgdami į savo reikmes", - sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Šis pastatas ir energetiniu požiūriu jau neatitinka šiandieninių reikalavimų, todėl direkcija norėtų atnaujinti visas energetines sistemas ir jas atskirti, nes šiuo metu yra du jų šeimininkai - ir direkcija, ir Lietuvos saugios laivybos administracija. Pasak A. Drungilo, Uosto direkcija žiemą tokio pastato šildymui išleidžia labai daug pinigų, nes jis yra kiauras, kai lyja, sunkiasi vanduo ir t. t. Be to, norima ir pastato viduje pasidaryti remontą. Todėl direkcija užsakė, kad architektai parengtų pastato rekonstrukcijos projekto techninę užduotį ir ją suderintų su miesto architektais ekspertais.

...

[Tylus]

Atidarytas konteinerių paskirstymo centras

Milijoninės investicijos iš esmės pakeitė buvusio Žvejybos uosto teritoriją. Jame vakar atidarytas konteinerių paskirstymo centras (HUB’as), kuris pristato Klaipėdos uostą kaip vieną iš Baltijos jūros krovos lyderių.

Į šį projektą 29 konteinerių terminalus įvairiose šalyse valdanti bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ savininkė kompanija „Terminal Investment Limited“ (TIL) investavo per 70 mln. eurų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos siekė 58 mln. eurų.

Rezultatas toks, kad į prieš 15 metų labiausiai apleistą krovos krantinę, kuri kai kur buvo net medinė, šiandien plaukia didžiausi uosto laivai. Vakar iš „Klaipėdos Smeltės“ išplaukęs 324,8 metro ilgio konteinervežis „MSC Charleston“ yra ilgiausias Klaipėdos uosto istorijoje.

TIL generalinis direktorius Vikramas Sharma pažadėjo, kad tokio įspūdingo dydžio laivai taps „Klaipėdos Smeltės“ kasdienybe. Nuo 140 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių vienetų) pernai, planuojamų 200 tūkst. TEU šiemet, jis pažadėjo per 10 metų išvesti „Klaipėdos Smeltę“ į 1 mln. TEU krovą.

Kol kas Baltijos jūroje konteinerių krovos milijonierių yra tik du – Sankt Peterburgo ir Gdansko uostai.

[Tylus]

Uostas užsimanė iškelti III vandenvietę

Vakar vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, daug diskusijų sukėlė Uosto direkcijos siūlymas ieškoti galimybių iškelti Klaipėdos III vandenvietę, esančią pietinėje uosto dalyje, visai šalia uosto rezervinės teritorijos.

III vandenvietės (su tokiam jautriam objektui priklausančiomis apsaugos zonomis) ir uosto rezervinė teritorija užima apie 600 ha plotą. Klaipėdos uostas neturi daug galimybių plėstis, tad jo žvilgsnis dabar krypsta į pietinę uosto dalį. Dar pridėjus toje dalyje ir privačias teritorijas, kurias savininkai planuoja panaudoti logistikai, ir kitas valdas, susidarytų nemažas 1 500 ha plotas, kurį būtų galima panaudoti uosto reikmėms.

Todėl Uosto direkcija pradėjo analizuoti vandenvietės iškėlimo į kitą vietą galimybes. Be uosto plėtros planų, yra ir kitas dalykas - ši vandenvietė yra likusi vienintelė Lietuvoje, kurioje geriamasis vanduo imamas iš paviršinio grunto. Lietuvoje reikalaujama imti vandenį giluminių gruntų, tiesti į jį vamzdį.

...

[Tylus]

Gegužė "Klaipėdos naftai" buvo dosni krovinių

Per šių metų gegužės mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ estakadose perpilta 662 tūkst. t naftos produktų, tai kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį mėnesį.

Palyginti, pernai gegužę perpilta 457 tūkst. t šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų, tad šiemetis rezultatas yra 44,9 proc. didesnis. Panašios krovos tikimasi ir birželį.

Nors naftos produktų gamybos rinkoje vyrauja stipri konkurencija, didžiausi bendrovės klientai ir toliau nemažina apsukų: atpigusi naftos žaliava bei padidėjusios perdirbimo maržos augino galutinių vartotojų paklausą.

„Naftos produktų gamybos rinka išlieka dinamiška, tačiau makroekonominės sąlygos šiuo metu palankios perdirbėjams, tuo pačiu, ir mums – krovinius perkraunančioms bendrovėms. AB „Klaipėdos nafta“ ir toliau laikysis krovinių portfelio diversifikavimo strategijos, kad būtų kuo mažiau priklausoma nuo galimų rinkos duobių, stengdamasi išlaikyti pagrindinius bei pritraukti naujų klientų bei krovinių“, - komentuoja Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

[Ramūnas kns]

Būna tokių dienų, kai net toks pramoninis ir griozdiškas Klaipėdos uostas „pražysta“ vasaros spalvomis, lengvomis burėmis, džiazu.

[Tylus]

Kur dėti Malkų įlankos gruntą?

Netrukus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakys Malkų įlankos akvatorijoje esančio grunto gramzdinimo jūroje galimybių studiją. Bus prašoma pasiūlyti įvairias Malkų įlankos grunto gramzdinimo jūroje priemones, kurios sukeltų mažiausią poveikį jūros aplinkai.

Iš Malkų įlankos į tolimiausią jūros sąvartyną (dampingą) planuojama išgabenti apie 140 tūkst. kubinių metrų grunto.

Prieš išplukdant šį gruntą į jūrą bus atliekami Malkų įlankoje esančio grunto moksliniai tyrimai. Bus numatytos kompensacinės priemonės dėl jūroje planuojamo pilti ne itin švaraus grunto. Bus apsispręsta ar tai bus paprasta studija ar reikės atlikti Poveikio aplinkai vertinimą dėl Malkų įlankos grunto.

...

Išvalyti Malkų įlanką yra itin svarbu. To nepadarius nebūtų galima jos gilinti iki ateityje planuojamų 14,5 metrų.

Kyla klausimas iš kur uždaroje Malkų įlankoje susidaro sąnašos. Kaip žinia Malkų įlanką yra atitverta nuo Klaipėdos kanalo, todėl sąnašos iš jo negali patekti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas tikino, kad dalis sąnašų į Malkų įlanką patenka laivams plaukiant į ją. Kita priežastis – dėl Kiaulės Nugaros prie „Birių krovinių terminalo“ ir „Klaipėdos Smeltės“ pietinių krantinių susidarantys dideli sūkuriai, kurie dalį vandens su nuosėdomis „įsuka“ į Malkų įlanką.

Tie nuosėdų kiekiai nėra dideli. Todėl jei uostą tenka valyti kasmet tai Malkų įlankoje užtenka valymo kas 6-7 metus.

[Tylus]

Baltarusių pasirinkimas tarp Klaipėdos ir Rygos

Baltarusijos naftos ir chemijos kompanijų žvilgsniai vis dažniau krypsta į artimiausius Baltijos šalių uostus, kur jie norėtų įsigyti nuosavus terminalus.

Po to, kai „Belaruskalij“ Klaipėdos uoste įsigijo 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų, baltarusiai pajuto, kad gerokai naudingiau yra krauti krovinius savuose terminaluose, nes galima pasiimti dalį gauto pelno.

Po „Belaruskalij“ savo terminalą Baltijos uostuose planuoja įsigyti Baltarusijos koncernas „Belneftechim“. Jis valdo keletą Baltarusijos naftos chemijos gamyklų tarp jų ir akcinę bendrovę „Grodno Azotas“. Ši bendrovė yra vienas iš Baltarusijos azotinių trąšų gamybos lyderių.

Koncernui „Belneftechim“ pagal geografinę padėtį patraukliausi Rygos ir Klaipėdos uostai. Rygos uosto administracija skelbia, kad baltarusiai ketina įsigyti terminalą jų uoste. Tačiau paties „Belneftechim“ atstovai savo sprendimo dar nepaskelbė.

...

[Tylus]

Elektros linija dar trukdys Klaipėdos uostui

Šiuo metu yra suaktyvėję orinės elektros linijos iškėlimo iš uosto teritorijos ir Kiaulės Nugaros svarstymai. Klaipėdos uosto vystymui trukdanti oro linija gali tapti paties uosto arba visų Lietuvos gyventojų problema, nes dėl jos kiltų netgi elektros įkainiai.

...

[Tylus]

Klaipėdos uostą pristatys Minske

Baltarusija tampa pagrindine Klaipėdos uosto tranzito partnere.

Svarbu kasmet rudenį tinkamai pristatyti uostą specializuotoje transporto parodoje Minske „Transportas ir logistika“. Šiemet ji vyks spalio 6-8 dienomis Minsko futbolo manieže.

Uosto direkcija prisistatys 120 kvadratinių metrų „salos“ tipo stendu.

Baltarusiški kroviniai Klaipėdoje sudaro apie 35 proc. nuo bendros šio uosto krovos. Per metus Klaipėdos uoste bendrai kraunama apie 13 mln. tonų baltarusiškų krovinių. Pagrindiniai kroviniai – trąšos, prekės konteineriuose, ratinė technika, įvairūs įrengimai. Nuo šių metų pastebimai padaugėjo ir baltarusiškų naftos produktų.

[Tylus]

Rekonstrukcija su žiemos uosto užpylimu nesusijusi

Realūs 10 ir 11 uosto krantinių rekonstrukcijos darbai prasidės, ko gero, tik 2017 metais, tačiau jau visi pasiruošimo darbai pradėti, gauta ir aplinkosaugininkų išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi rekonstruoti 10 ir 11 krantines, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). Gylis prie jų - 9,2 m. Be to, ketinama tiesti naują geležinkelio privažiuojamąjį kelią ir gilinti akvatoriją.

Pasak Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, šiuo metu dar tik rengiamas minėtų krantinių rekonstrukcijos projektas. "Tai jau labai senos krantinės ir jas būtina rekonstruoti dėl jų būklės. Tai tipinis krantinių rekonstrukcijos projektas, prieš tai buvo rekonstruotos 7-9 krantinės. Tačiau rekonstruodami 10-11 krantines turime atsižvelgti ir į savo tolesnius planus visame uoste", - sakė V. Paukštė.

Į projektuotojų užduotį buvo įtrauktas ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos atlikimas.

...

[Tylus]

Avarinių krantinių rekonstrukcija kelia nepagrįstą baimę

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmiausia investuoja į krovos kompanijų naudojamų krantinių rekonstrukciją, nes tokios investicijos greičiausiai atsiperka ir ji, ir valstybė gauna daugiau naudos. Tačiau uoste yra ir avarinių krantinių, kurių jau negalima eksploatuoti, tad, nori ar nenori, tenka ir jas tvarkyti. Prasidėjus tokiems darbams, tuojau kilo klausimų, o kodėl rekonstruojamos tos, o ne uragano "Feliksas" sugriautos krantinės, ar nebus pakenkta jūriniam paveldui.

Šiemet pradėtos remontuoti krantinės prie AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) nuomojamos teritorijos netgi išgąsdino kai kuriuos klaipėdiečius. Buriuotojai nesupranta, kodėl pirmiausia netvarkoma ta krantinė, kurią pernai žiemą sugriovė uraganas "Feliksas".

Poliai kalami į vandenį KLR nuomojamojoje teritorijoje, prie pat buvusios P. Lindenau jachtų statyklos pastato, ties vakarine krantine.

...

[Tylus]

Klaipėdos uosto atstovai lankosi Japonijoje

Šią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus kartu su rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriumi Artūru Drungilu vieši Japonijoje, kur susitinka su Japonijos plėtros agentūros „Keikanren“ ir „Keidanrem“ atstovais, konteinerinės laivybos linijų „K-Line“, MOL, pramonės korporacijų „Honda Motors Co., LTD“, „Nissan Motor Co., LTD“, „Toyota Motor Corporation“ vadovais.

Kartu su Uosto direkcijos atstovais susitikimuose dalyvauja Lietuvos užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Kęstutis Kudzmanas, Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas, Japonijos–Lietuvos mainų centro (JLEC) vadovas Kenjiro Tamaki, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Tekančios saulės šalies atstovams pristatomas Klaipėdos uosto ir Lietuvos transporto sistemos potencialas.

„Vizito metu Japonijos kompanijų atstovams pristatomi Klaipėdos uosto pranašumai ir pajėgumai, aptariami ekonominiai uosto rodikliai, vykdomi svarbiausi uosto plėtros projektai, apžvelgiame uoste veikiančių krovos įmonių veiklą, specifiką, logistikos klausimus. Japonus labai sudomino vienintelio šalies uosto galimybės, matome neišnaudotų nišų, kuriose būtų galima sėkmingai plėtoti abipusius verslo ryšius“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

...

[Eimantas]

Krantinių rekonstrukcija kelia nepagrįstą baimę

http://www.ve.lt/naujienos/jura/kran...baime-1361627/

Ir 2015 06 daryta nuotrauka:

[Eimantas]

Būna tokių dienų, kai net toks pramoninis ir griozdiškas Klaipėdos uostas „pražysta“ vasaros spalvomis, lengvomis burėmis, džiazu.

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Vienu metu fotografavom?









http://www.miestai.net/forumas/showt...135#post888135

[Tylus]

Iš uosto valymo siekta pasipinigauti?

Uosto direkcijoje užfiksuotas nemalonus faktas, kai iš uosto akvatorijos valymo ir grunto pylimo siekiant pamaitinti smėliu pajūrio zoną buvo bandoma, kaip manoma, neteisėtai gauti kompensaciją.

...