Parašė Arunasx
Rodyti pranešimą
-
Turėtume sulaukt panašaus, pagal terminalo galimybes, "MSC" konteinervežio:
-
Malkų įlankos terminalas dar vieną grūdų saugyklą statosi.
Comment
-
Uostas pradeda gilinti laivybos kanalą
Klaipėdos uostas, kuris iki 2021 metų laivybos kanalą ketina pagilinti iki 17 metrų, pradeda jo gilinimo iki 15 metrų etapą. Pirmuosius 5 mln. eurų vertės darbus atliks Austrijos statybos milžinė „Strabag“.
Klaipėdos uosto direkcijos atstovė spaudai Dovilė Ringis BNS sakė, jog pirmajame kanalo gilinimo etape jis bus pagilintas puse metro - nuo 14,5 iki 15 metrų. Darbai turėtų būti baigti šių metų rudenį.
„Šie darbai - pirmas žingsnis Klaipėdos uoste pasiekti 17 metrų gylį. Šiame etape ketinama vidinį laivybos kanalą pagilinti puse metro iki 15 metrų. Darbai bus atliekami nuo uosto vartų iki dešimtos krantinės“, - BNS teigė D.Ringis.
Pirmąjį darbų etapą už 5,04 mln. eurų atliks „Strabag“, kuri laimėjo skelbtą konkursą ir iškas apie 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Pasak D.Ringis, sutartį su rangovu ketinama pasirašyti po dviejų savaičių.
Anot D.Ringis, kol kas neaišku, kiek bus skelbiama konkursų kanalo gilinimui, tačiau 17 metrų gylį planuojama pasiekti iki 2021 metų - tuomet į Klaipėdos uostą galėtų įplaukti didžiausi Baltijos jūroje plaukiojantys laivai.
Iki 2018 metų uostas ketina investuoti 332,7 mln. eurų į krantinių prieigų gilinimą ir jų pritaikymą prie kanalo, kad didieji laivai galėtų laisvai plaukioti ir švartuotis uoste.Comment
-
Klaipėdos uoste žemsiurbė veikiausiai turėtų veikti be perstojo keletą metų, kad pasiektų reikiamus gylius. Kažkaip tas žemsiurbės pirkimas atrodė kaip visai logiškas žingsnis. O dabar tie konkursų skelbimai, žemsiurbių plukdymai per jūras ir t.t., tikriausiai brangiau kainuoja, nei kad nuosava pastoviai be trukdžių darbuotus, nes darbo tikrai daug.Comment
-
Premjeras Klaipėdoje aptarė uosto plėtros galimybes
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį Klaipėdoje dalyvavo Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje, kuriame buvo aptariamos ir uosto plėtros galimybės: tinkamai veikiančio laivybos kanalo ir papildomų žemės plotų suformavimas, tinkamų gylių užtikrinimas, sklandus uosto bendrojo plano parengimas.
„Jeigu norime, kad Klaipėdos uostas, pagrindinis šalies ekonomikos variklis, judėtų, kad uostas generuotų kuo daugiau krovinių ir neštų kuo didesnę naudą valstybei, būtina išnaudoti visas įmanomas uosto plėtros galimybes“, – sakė premjeras A. Butkevičius.
„Šiandien Klaipėdos uosto vadovo išdėstyti planai yra ambicingi ir, manau, turi būti įgyvendinti, turi būti parengtas uosto plėtros bendrasis planas, tam mūsų Vyriausybė priėmė nutarimą dar 2014 metų liepos 22 dieną“, – sakė Ministras Pirmininkas, pažymėdamas, kad toks planas turi būti patvirtintas 2017 m., o planuojamas uosto plėtros teritorijos plotas galėtų siekti 32,6 tūkst. hektarų.
Pasak Vyriausybės vadovo, tokiu atveju būtų galima efektyviau vystyti uosto veiklą, vykdyti krovos, sandėliavimo darbus, plėtoti susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą. „Kad šie planai būtų įgyvendinti, būtinas ir miesto savivaldybės geranoriškas bendradarbiavimas“, – tvirtino premjeras.Comment
-
Uoste nuolatos susidaro sąnašos (Nemuno tėkmės nuolatinės ir po audrų iš jūros pusės, vartuose), joms šalinti visų pirma ir ketinama pirkti žemsiurbę, garantinio gylio palaikymui. O gilinant reikia šalinti kietą moreninį gruntą, be to ir nemažai riedulių pasitaiko. Tiesa direkcija svarsto apie universalų laivą, tinkantį abiems darbams, bet sąnašų šalinimas ir gilinimas bent metru yra nepalyginamos apimties darbai.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąComment
-
Šiaip jau, su dabartinėmis palūkanų normomis dabar yra pats geriausias metas statyti giliavandenį uostą. Gaila aišku, kad tik dabar bus pradėtas rengti projektas.Post in English - fight censorship!Comment
-
Žaliosios zonos kelsis už Klaipėdos uosto
Klaipėdoje iškilo aštri diskusija, ar uostas turi laikytis šalyje galiojančių želdinių plotų gamybinėse teritorijoje normų, ar vanduo gali būti želdinių dalis.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias normas želdinių plotai gamybinėse teritorijoje turi sudaryti nuo 10 iki 20 proc. tų teritorijų dalies, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų zonose, kuriai priklausytų ir uostas, – 12 proc. Tai būtų pasėti arba pasodinti medžiai, krūmai, vejos, gėlynai.
Uosto kompanijoms įvykdyti šį reikalavimą būtų ypač sunku. Klaipėdos uoste ir taip trūksta krovos plotų. Dalį teritorijų pavertus želdynais ši problema dar aštrėtų.
Yra ir ekonominis aspektas. Vieno kvadratinio metro uosto žemės nuoma kainuoja apie 3 eurus. Uostininkai stengiasi panaudoti kiekvieną metrą. Jie nenorėtų mokėti už uosto žemę, kuri atrodo gražiai, apsodinta gėlytėmis, tačiau uostui, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomikai naudos neneša.
...
Klaipėdos uosto žemės teritorija siekia 519 hektarų. Jei uostui, kaip ir kitiems, būtų numatyta prievolė želdiniams skirti 12 proc. teritorijos, uostas jiems turėtų numatyti apie 62 hektarus. Sumažinus privalomą dalį iki 4 proc. vis tiek želdiniais tektų užsodinti apie 21 hektarą.
Uostininkai abejoja, ar Klaipėdos miestas surastų kad ir 20 hektarų, kur uostas galėtų sodinti medžius.
...Comment
-
Apželdinti"Žalieji Stogai" būtų viena iš alternatyvų, bet aišku, tai ne paprasčiausias sprendimo būdas...Parašė Tylus Rodyti pranešimą
https://www.google.nl/search?q=wareh...3btAOOzPovM%3AComment
-
Klaipėdos uostas turės srovių atlasą
Pirmą kartą kuriamas Klaipėdos sąsiaurio srovių atlasas, kuris uosto locmanams leis lengviau švartuoti vis didėjančius laivus.
Klaipėdos uosto srovių atlasas apims uosto akvatoriją nuo minus 12 piketo (maždaug apie pusė jūrmylės nuo uosto vartų) iki 117 piketo (SGD terminalas ir Jūrų perkėla).
Bus parengti popieriniai uosto srovių atlasai. Taip pat numatyta elektroninė atlaso versija.
...
Locmanai žino tam tikrus srovių ypatumus skirtingose uosto vietose. Atlasas, kuris bus parengtas pagal skirtingus debetus, leis tiksliai įvertinti srovių ypatumus. Tai ypač svarbu pasitelkiant vienokią ar kitokią įrangą laivų švartavimo metu.
„Dabar švartuojant laivus locmanai pasitelkia savo nuojautą ir vilkikų pagalbą. Sudarius uosto srovių atlasą žinosime dėsningumus vienoje ar kitoje uosto vietoje, galėsime iš anksto numatyti švartavimo ypatumus, vilkikų kiekius“, - pastebėjo Klaipėdos uosto LET viršininkas - vyriausias locmanas Rimvydas Eitutis.
Įtakos uosto srovės pokyčiams turi ir pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, prie jo švartuojami laivai.
...Comment
-
Gilinsis į uosto konkurencinę aplinką
Pastaruoju metu Klaipėdos uostas sparčiai vystosi, didėja krova, tačiau nesnaudžia ir kaimyniniai uostai, todėl regione ypač smarkiai didėja konkurencija.
...Comment
-
-
Aplinkosaugininkai leidžia uostui ir miestui susitarti
Uostininkai piktinasi, kad mokėdami 3 eurų nuomos už 1 kv. m uosto žemės mokestį dar turi 12 proc. savo nuomojamos teritorijos apsodinti želdiniais. Aplinkosaugininkai sako, jog nereikalauja, kad būtent uoste turi būti sodinami želdiniai, ir siūlo susitarti su Klaipėdos savivaldybe, kad jie būtų pasodinti kur nors kitur, ir kuo arčiau uosto, tuo geriau.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje aptartas aplinkos ministro 2007 metų įsakymo "Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo projektas.
...
Tarybos posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad želdinių reikalaujama todėl, nes jie stabdo teršalų sklaidą. Jis priminė, kad vejos - taip pat želdynai, be to, ir vanduo, turintis absorbcinių savybių, taip pat gali būti skaičiuojamas kaip želdiniai. Jis akcentavo, kad turint omenyje tuos 12 proc. kalbama apie visą teritoriją, o ne apie vieną sklypą. Pasak aplinkosaugininko, jeigu nepavyksta želdinių sodinti uoste, tada reikia juos sodinti už tvoros, ir kuo arčiau, tuo geriau.
...
Uosto tarybos posėdžio metu nutarimas vis dėlto nebuvo priimtas. Uosto direkcija ir Savivaldybė įpareigotos parengti ir suderinti nutarimą. Šiuo klausimu diskutuojama jau kelerius metus, bet problemos sprendimo būdo vis nepasirenkama.Comment
-
Premjeras: "Džiaugiuosi tokiais ambicingais Klaipėdos uosto plėtros planais"
Taip kalbėjo šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, praėjusį antradienį lankydamasis Klaipėdoje.
Dalyvaujant šalies Vyriausybės vadovui buvo aptariamos uosto plėtros galimybės: tinkamo laivybos kanalo ir papildomų žemės plotų formavimas, tinkamo gylio užtikrinimas, sklandus uosto bendrojo plano parengimas.
"Jeigu norime, kad Klaipėdos uostas, pagrindinis šalies ekonomikos variklis, judėtų, kad generuotų kuo daugiau krovinių ir neštų kuo didesnę naudą valstybei, būtina išnaudoti visas įmanomas uosto plėtros galimybes", - sakė premjeras A. Butkevičius.
...
"Norėdami būti konkurencingi, privalome būti toliaregiški. Manome, kad šiais metais tikslinga pradėti procedūras dėl papildomų plotų, skirtų uosto reikmėms. Ties Kiaulės Nugara ateityje planuojama suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja sausumos dalimi, užpilant akvatorijos plotą. Tam reikėtų į planus dar neįtrauktų investicijų, bet tokio pusiasalio atsiradimas padėtų didinti uosto konkurencingumą. Šioje dalyje būtų galima kurti pramonės bei logistikos klasterius. Jie teiktų naudą ne tik uostui, per kurį padidėtų tranzito srautai, bet ir miestui, nes būtų sukurta daugiau darbo
vietų, o tai reiškia, jog į miesto biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčių", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.Comment
-
Pradedamas dėlioti ateities uostas
Netrukus bus pradėtas rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas. Jo sprendiniai apibrėš Klaipėdos uosto vystymą iki 2030 metų, o perspektyvas net iki 2040 metų.
Uoste labiausiai bus plėtojami naftos produktų, trąšų, konteinerių terminalai. Kiaulės Nugaroje greičiausiai atsiras suskystintųjų gamtinių dujų perpylimo į specialias talpas centras. Įdomios idėjos uosto vystymo plane gali būti „sauso uosto“ kūrimas pietinėje uosto dalyje.
Planuojant naująjį Klaipėdos uostą bus priartėta prie didžiosios svajonės – turėti 17 metrų gylį. Jis leistų priimti bet kokį laivą, kuris įplauktų į Baltijos jūrą. Todėl bus numatomi būdai, kaip reikėtų sutvirtinti Kuršių nerijos krantą, kad uosto gilinimas vyktų saugiai.
Rengiant uosto planą atskirai bus parengtos uosto šiaurinės (išorinis uostas) ir pietinės dalies koncepcijos su inžinieriniais tų teritorijų naudojimo sprendimais.
Šiuo metu vyksta Klaipėdos uosto plano rengėjo konkursas. Tikimasi, kad jis praeis sklandžiai ir planas dar šių metų vasarą bus pradėtas rengti. Jį žadama parengti per 22 mėnesius – iki 2017 metų pavasario.
...Comment
-
Klaipėdos uostas – be kiaurymių tvorose
Teismuose baigėsi dar vienas ginčas tarp bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir uosto teritorijų valdytojų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad 2012 metų vasarį Susisiekimo ministerija teisingai panaikino šiai bendrovei uosto teritorijos naudojimo atitikties saugumo (ISSP kodas) aktą.
Ši istorija – kelis metus besitęsusio ginčo tarp „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rezultatas.
...Comment
-
-
Jūrinis žvilgsnis į uostų vystymąsi
Bene pirmą kartą Klaipėdoje surengta tokio aukšto lygio akademinė konferencija apie Baltijos jūros uostų ir jūrų transporto vystymą, kurioje mokslininkai ir realiai jūrų transporto srityje dirbantys žmonės analizavo jūrų uostų ir transporto situaciją. Tiek ES mastu, tiek Baltijos jūroje pastaraisiais metais vyksta žymūs pokyčiai. Baltijos jūroje persiskirsto rinkos.
Prancūzijos La Havro universiteto mokslininko Hipolito Martel Flores analizuotoje trumpųjų nuotolių laivybos schemoje Klaipėdos uostas nefiksuojamas. Prancūzai jiems naudingiausiu Baltijos jūros uostu įžvelgia vienintelį uostą Baltijoje – Gdanską. Neatsitiktinai šis Lenkijos uostas jau tampa Baltijos jūros krovinių paskirstymo centru.
O kuo išskirtinė Klaipėda? Pirmiausiai ji įvardinama, kaip viso Baltijos jūros regiono trašų krovos lyderė. Jai neprilygsta netgi Rusijos Sankt Peterburgo uostas.
Palyginti neblogai Klaipėda atrodo ir konteinerizacijos srityje. Pagal konteinerių krovą Baltijos jūros regione ji žengia po Sankt Peterburgo, Gdansko ir Geteborgo uostų.
Nuo 2014 metų Klaipėdos uostas įrašytas ir į Baltijos jūros suskystintųjų gamtinių dujų terminalų uostų sąrašą. Jis dar trumpas. Bet pagal ketinimus statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus po kokio dešimtmečio bus galima bakstelėti vos ne į kas antra Baltijos jūros uostą.
...Comment
-
„Klaipėdos naftos“ krova auga nuo metų pradžios
Nuo šių metų pradžios į „Klaipėdos naftos“ talpyklas perkrauta beveik 23 proc. daugiau naftos produktų nei pernai per tą patį laikotarpį. Šį krovos augimą lėmė atnaujintas bendradarbiavimas su „Belarusskaja neftenaja kampanija“ (BNK) bei didesnė „Orlen Lietuva“ naftos produktų krova.
„Klaipėdos nafta“ per 2015 m. balandžio mėnesį į talpyklas perkrovė 493 tūkst. tonų naftos produktų, t.y. 1,5 proc. daugiau nei pernai balandį, kai buvo perkrauta 486 tūkst. tonų. Skaičiuojant nuo metų pradžios, krova augo 22,7 proc. – per 4 mėnesius perkrauta 1.991 tūkst. tonų naftos produktų.
„Didžiausią įtaką mūsų krovos rezultatams turėjo išaugęs mūsų vieno iš pagrindinių klientų „Orlen Lietuva“ krovinių srautas. Taip pat pastebime baltarusiškų krovinių srauto augimo tendenciją, kurią lemia atnaujinta tiesioginė sutartis su „Belarusskaja neftenaja kampanija“. Tikimės, jog ir ateityje bendradarbiavimas su Baltarusija išliks toks rezultatyvus“, - sakė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.
Geri krovos rezultatai lėmė ir pajamų augimą. Bendrovės naftos terminalo ir jos valdomos Subačiaus kuro bazės pirmųjų keturių šių metų mėnesių preliminarios pardavimo pajamos – 14,7 mln. eurų, kurios, lyginant su 2014 m. atitinkamo periodo pardavimo pajamomis, yra 23,5 proc. didesnės. Vien per balandį bendrovė gavo 4,3 mln. eurų pajamų, t.y. 48,3 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų balandžiu. 0,7 mln. eurų pavyko uždirbti pardavus valymo įrenginiuose išvalytus tamsiuosius naftos produktus.Comment
-
Kinai susidomėjo Klaipėdos uostu
Kaipėdos uostu domisi viena stambiausių Kinijos Liaudies Respublikos valstybinių korporacijų „China Merchants Group".
„Iniciatyva pasirašyti supratimo memorandumus su Kauno laisvąja ekonomine zona, Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu įprasmina praktinį valstybių bendradarbiavimą, tai pirmieji žingsniai, siekiant pritraukti Kinijos investicijas, siekiant bendrų tikslų logistikos srityje", - pažymėjo Ministras Pirmininkas. Jam antrino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
"Ši milžiniška Kinijos kompanija turi labai rimtų ketinimų investuoti mūsų šalyje. Pasirašytas memorandumas padės tvirtą pagrindą dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą aptarnaujant šios šalies krovinių srautus, padedant įgyvendinti svarbius investicinius projektus", - sakė A. Vaitkus.
...Comment
Comment