Klaipėda – tarp pasaulio uostų
Didelis ar mažas yra Klaipėdos uostas? Tai galime įsivaizduoti palyginę jį su kitais uostais.
...
...
-
-
Uostas diskutuos su Europos biurokratais
Europos Komisijos valdininkų reikalavimas visuose ES uostuose įvesti vienodas uostų žemės nuomos sąlygas kertasi su Klaipėdos uosto realybe.
Istoriškai susiklostė, kad uosto žemę Klaipėdoje valdo valstybė per jos įgaliotą instituciją – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.
Tačiau ant šios žemės statoma krovos, laivų remonto, keleivių priėmimo ir kita įranga, vadinama suprastruktūra, priklauso privačioms kompanijoms.
Daugelyje Vakarų Europos uostų tiek krantines, tiek prie jų esančius sandėlių plotus įrengia žemės nuomininkas – rečiau valstybė, dažniau uostus valdančios savivaldos (municipalinės) institucijos. Po to jos gali išnuomoti tą žemę kartu su įranga konkurso būdu už didžiausią pasiūlytą kainą nustatytam terminui.
Tokį modelį Europos Komisijos valdininkai nori įdiegti visuose ES uostuose. Tačiau Klaipėdos uostui, o gal ir dar daliai kitų jis yra nepriimtinas – stabdytų Klaipėdos uosto vystymą. Likus netgi 10 metų iki žemės nuomos termino pabaigos, kompanijoms nebebūtų prasmės investuoti, nes jos neturėtų jokių garantijų, kad žemės nuomos terminas bus pratęstas. Sunkiau į Klaipėdos uostą būtų pritraukti ir investuotojus.
Dabar Klaipėdos uoste taip pat yra terminuotos žemės nuomos sutartys. Tačiau pasibaigus terminui, pirmumo teisė žemę išsinuomoti suteikiama tam, kuris ją nuomojo, jei jis tvarkingai mokėjo nuomos mokesčius, nedarė nusižengimų.
...Comment
-
Klaipėdiečiai gedėtų senojo uosto
Žinia, kad Uosto direkcija svarsto užpilti istorinį žiemos uostą ir pritaikyti jo teritoriją krovai, sujudino Klaipėdos jūrinę bendruomenę.
Siūlydama užpilti žiemos uostą Uosto direkcija vadovaujasi pajamų iš uosto veiklos logika. Vienas kvadratinis metras uoste valstybei per metus duoda apie 30 eurų pajamų. Užpylus žiemos uostą, būtų suformuota nauja apie 10 ha teritorija. Per metus iš tos teritorijos būtų gauta apie tris milijonus eurų pajamų.
Užpylus žiemos uostą, jame būtų vykdoma krova.
...Comment
-
Tęs bendradarbiavimą su "Neste Lietuva"
AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Neste Lietuva“, atstovaujanti Suomijos korporacijai „Neste Oil“, pasirašė sutartį, kuria užtikrinama šviesiųjų naftos produktų krova per naftos terminalą Klaipėdos uoste dar dvejus metus.
2015 m. pradžioje pratęstas bendradarbiavimas su UAB „Neste Lietuva“ dėl benzino ir dyzelino krovos per bendrovės naftos terminalą iki 2016 m. pabaigos.
„Tai, jog bendrovės klientai yra linkę su AB „Klaipėdos nafta“ sudaryti ilgalaikes paslaugų sutartis, mums yra puikus indikatorius, jog mūsų bendrovės teikiamos paslaugos ir jų kokybė atitinka rinkos poreikius. Nors esamų pajėgumų pakanka, visada esame pasirengę svarstyti investicijas ir plėtros galimybes, jei klientų poreikiai ilgainiui augtų“, - sako Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Pasak jo, ilgalaikių sutarčių reikšmė diversifikuojant užsakymų portfelį labai svarbi, ir leidžia bendrovei planuoti gautinas pajamas ilguoju laikotarpiu.
Automatinių degalinių tinklą valdanti UAB „Neste Lietuva“ per AB „Klaipėdos nafta“ talpyklas kas mėnesį perkrauna vidutiniškai 5.000 tonų šviesiųjų naftos produktų.Comment
-
Į Klaipėdą atplaukia pirmasis "LitPol Link" transformatorius
Penktadienį Klaipėdos konteinerių terminalą pasieks vienas svarbiausių būsimos elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ įrenginių – pirmasis transformatorius. Iš čia sekmadienio vakarą jis išvyks į Alytų, kur bus montuojamas būsimosios srovės keitiklių stoties statybų aikštelėje.
Transformatorių gabenantis laivas penktadienį Klaipėdą pasieks iš Noršiopingo uosto Švedijoje. Šioje šalyje įsikūrusi jungčiai tiekiamus transformatorius pagaminusi pasaulinės energetikos ir automatikos bendrovės ABB gamykla.
Klaipėdos konteinerių terminale uosto kranu transformatorius bus perkeltas ant specialios 12 ašių priekabos. Sekmadienį, apie 20 valandą vakaro, ši priekaba iš Klaipėdos išvyks į Alytaus apylinkes. Butkūnų kaime statomą srovės keitiklių stotį, kur transformatorius bus montuojamas, krovinys turėtų pasiekti per naktį.
...Comment
-
Pratęsė bendradarbiavimą su "Lukoil Baltija"
AB „Klaipėdos nafta“ iki 2016 m. pabaigos pratęsė sutartį su dar vienu stabiliausiai dirbančių įmonės klientų – UAB „Lukoil Baltija“.
Bendrovių sėkmingas bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2009 m. UAB „Lukoil Baltija“ stabiliai didina krovos apimtis, jos per metus siekia apie 80.000 kub. m šviesiųjų naftos produktų – benzino ir dyzelino, tai vidutiniškai sudaro apie 6,500 kub. m naftos produktų per mėnesį.
„Klaipėdos nafta“ ne tik stengiasi plėsti paslaugų portfelį ir pritraukti naujų krovinių bei klientų, tačiau ypač vertina patikimus ilgamečius partnerius, kurie užtikrina krovinių srautą ir jį ilgainiui didina. Šįmet tikimės apie 10-15 proc. UAB „Lukoil Baltija“ krovinių augimo per mūsų terminalą“, - sako Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.Comment
-
Klaipėdos uoste - Kazachstano salelė
Klaipėdos uostininkai mano, kad Kazachstanas turi galimybių steigti bendrą įmonę ir pasistatyti eksporto terminalą Klaipėdos uoste. Bendras įmones su kazachstaniečiais jau steigia bendrovė "VPA Logistics".
...
Šiuo metu ES šalyse vertinama vieta tokiam terminalui atsirasti ir sąlygos steigti bendrą įmonę. Anot jo, viena iš prioritetinių krypčių - Lietuvos uostas.
Preliminariais apskaičiavimais, planuojamo terminalo pajėgumas - apie 2 mln. tonų. Per jį būtų transportuojami Kazachstano eksporto kroviniai, taip pat organizuojami Pietryčių Azijos ir Kinijos krovinių srautai.
...
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia, kad kol kas viskas yra tik kalbų lygio ir kokių nors realių žingsnių nematyti. Jo manymu, noras Klaipėdos uoste statyti tokį terminalą ne kurios nors įmonės nuomojamoje teritorijoje būtų sudėtingas klausimas.
Kazachstanas galėtų krauti Klaipėdos uoste birius krovinius, pavyzdžiui, grūdus, ferolydinius, metalus, naftą. Tai šalis daugiausia eksportuojanti žaliavas.
Anot V. Šileikos, Kazachstanas nėra potencialus konteinerių krovos partneris, bet, kalbant apie visus kitus krovinius, bendros įmonės galimybę galėtų svarstyti ir UAB "Klaipėdos konteinerių terminalas".
...Comment
-
AB "Klaipėdos nafta" metų pradžią žymi išaugusia krova
Per pirmąjį šių metų mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ naftos bei Subačiaus kuro bazės terminaluose krova išaugo kone dvigubai – nuo 397 tūkst. tonų 2014 m. sausį iki 632 tūkst. tonų naftos produktų šių metų sausio mėnesį. Krovos rodiklių augimą lėmė teigiami pokyčiai naftos produktų rinkoje ir sėkmingos bendrovės sutartys.
Didžiausi „Klaipėdos naftos“ klientai – AB „Orlen Lietuva“ bei „Litasco“ AS – šių metų sausį perkrovė daugiau Baltarusijos bei Rusijos Federacijos perdirbimo gamyklose pagamintų naftos produktų, kas lėmė išaugusią krovinių apyvartą bei 32 proc. padidėjusias pajamas.
...Comment
-
Kada uostas taps milijonieriumi?
Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai praėjusiais metais pasiekė simbolinę konteinerių krovos ribą – bendra jų uostų krova peržengė vieną milijoną TEU.
Vieno milijono TEU konteinerių krovos riba yra panašus siekis, kaip ir kuriam nors asmeniui tapti milijonieriumi. Juo labiau, kad konteinerių krova laikoma bene prestižiškiausia krovos rūšimi.
Klaipėdos uoste 2014 metais krauta 450,4 tūkst. TEU konteinerių. Pagal šią krovą Baltijos jūros regione tai yra penkta vieta.
...Comment
-
Uostuose – ir optimizmas, ir nusivylimai
Rytinės Baltijos šalių uostuose 2015 metai prasidėjo lydimi didelių krovos kritimų arba kilimų, kaip Klaipėdoje. Kaimynai jau imasi skubių priemonių, kaip švelninti ryškiai pakitusias krovos netektis.
...
Metų pradžia – puiki Klaipėdos uostui. Sausį krauta 3 mln. tonų krovinių arba 15,5 proc. daugiau nei pernai. Beveik 60 proc. didesnė naftos produktų krova, 40 proc. – trąšų, 14 proc. – grūdų, 3 proc. – konteinerių.
Mažėjo tik jūrų keltais gabenamų krovinių – 7,6 proc. Ir tai yra tiesioginis nutrūkusių ryšių su Rusija rodiklis. Uoste ryškiai – net 82 proc. – sumažėjo rūdų.
Vilčių teikia ir tai, kad Lietuva ieško naujų rinkų, stengiasi Rusijoje nebeperkamus maisto produktus „permesti“ į Azijos šalių, tokių, kaip Omanas, rinkas. Tai reiškia, kad produkcija bet kuriuo atveju būtų eksportuojama per Klaipėdos uostą. Panašiai kaip grūdai, kurių eksportas iš Lietuvos smarkiai padidėjo.
Lietuvoje kol kas nesiimama kokių nors priemonių uosto veiklos procedūroms gerinti. Šiuo metu Uosto direkcijoje tik svarstoma nauja jūrų keltų rinkliavų sistema. Ja labiau siekiama skatinti jūrų keltų laivybą į Klaipėdos uostą.
Pastačius Klaipėdos centrinį keleivių ir krovinių terminalą, būtina pritraukti į Klaipėdą naujas keltų linijas, o ne dalintis jas tarp dviejų terminalų.Comment
-
Uostas dėl molo nepasiduos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė nutraukti administracinę bylą, kurioje Uosto direkcija ginčijosi su uostamiesčio Savivaldybe dėl prie šiaurinio molo esančios rezervinės teritorijos.
Uosto direkcijos teisininkai sako dar analizuojantys nutartį, tačiau neketina taip palikti šio klausimo.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad susikirtus uosto ir miesto interesams, Uosto direkcija padavė Klaipėdos savivaldybę į teismą. Ginčų objektas - Savivaldybės parengtas specialusis planas, apimantis ir šalia šiaurinio molo esančią uosto rezervinę teritoriją. Planas nebuvo derintas su Uosto direkcija, tad ši pajuto pavojų savo plėtros planams, o Savivaldybė aiškino ginanti miestiečių teisę laisvai prieiti prie molo.
Uosto direkcija prašė teismo panaikinti atitinkamą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, su juo susijusius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas ir sprendimą bei įpareigoti ją atlikti pakartotinį specialiojo plano vertinimą bei duoti nurodymą specialiojo plano rengėjams sprendinius derinti su Uosto direkcija bei iš jos gauti planavimo sąlygas.
Tačiau teismas nusprendė tokio ieškinio netenkinti ir administracinę bylą nutraukė. Ši teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
...Comment
-
Pernai KLASCO teritorijoje nugriauti sovietmečiu statyti pailgi dviaukščiai pagalbiniai pastatai (gal sandėliai iš dalies), buvę palei senąją Uosto g.
Šioje vietoje nutiestas naujas geležinkelio kelias, įdomu ar bus atvira krovos aikštelė, ar kils kokie statiniai.
Prieškariniai pastatai KLASCO teritorijoje
Comment
-
Apdovanota Klaipėdos uosto direkcija
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apdovanota Lietuvos eksporto prizu už puikius 2014 m. rezultatus. Įmonės pajamos iš pardavimo per metus padidėjo 9 proc., krova išaugo 3 mln. t, t. y. 9 proc., atsirado naujas krovinys – suskystintosios gamtinės dujos. Apskaičiuota, kad eksportas sudaro 85,4 proc. pardavimo pajamų.
„Tokių rezultatų neturėtume, jeigu neinvestuotume. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgyvendintų drąsiausių ir didžiausių investicijų, kurios 2013–2014 m. siekė apie 117 mln. eurų, Klaipėdos uostas gali teikti dar geresnės kokybės paslaugas. Investavus į uosto infrastruktūrą, Klaipėdos uostas iš trumpųjų gabenimų uosto (fiderinio) tampa krovinių paskirstymo centru (hub’u), kuriame konteineriai, birūs kroviniai išskirstomi visam Baltijos jūros regionui. Be to, dėl investicijų startavo svarbiausias Lietuvos energetinis projektas – pradeda veikti SGD terminalas. Ypač svarbios investicijos į didesnį kanalo gylį ir plotį“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.Comment
-
„Klaipėdos nafta“ pirmą sykį priėmė benziną iš Baltarusijos
Klaipėdos nafta“ pirmą kartą savo veiklos istorijoje sėkmingai priima Baltarusijos naftos perdirbimo bendrovės BNK benzino krovinį.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos per „Klaipėdos nafta“ terminalą pradėtas krauti dar vienas baltarusių naftos produktas – benzinas. Planuojama, jog „Klaipėdos nafta“ terminalas iš Baltarusijos priims apie 37 tūkst. tonų benzino.
„Kaip jau ne kartą minėjome, mažesnės apimties sutartys su šalies kaimynais padeda diversifikuoti užsakymų portfelį. Tai leidžia tikėtis geresnių finansinių rezultatų ir greičiau pajusti bei reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius. Bendrovės vadovybės tikslas - bendradarbiavimas su baltarusių partnere ilgalaikio kontrakto pavidalu“, – teigia Mantas Bartuška, „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Pasak bendrovės vadovo, šių metų pradžioje pradėtas sėkmingas bendradarbiavimas su Baltarusijos naftos perdirbimo bendrove BNK leidžia tikėtis, jog tolimesnis bendradarbiavimas išaugs į dar didesnių krovos apimčių verslo portfelį.
Iki šiol didžiąją dalį per bendrovės terminalą gabentų baltarusių naftos produktų krovinių sudarė mazutas, tačiau jau šių metų sausį priimtas dar vienas baltarusių naftos produktas - dyzelinas.Comment
-
„Klaipėdos nafta“ plėtrą planuoja kartu su SGD rinkos lydere
„Klaipėdos nafta“ ir Vokietijos „Bomin Linde LNG“ pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo remiantis bendrovės glaudžiai bendradarbiaus siekdamos kartu plėtoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą.
Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius sakė, jog tokia partnerystė atveria naujas galimybes regione: „Džiaugiamės pasirašę savitarpio supratimo memorandumą su vienu iš pasaulinės SGD rinkos lyderių. Tai tik įrodo, kad tokios bendrovės kaip „Bomin Linde LNG“ mato SGD verslo potencialą Baltijos jūroje. Sėkmingai ir laiku pradėta SGD terminalo eksploatacija bei užsitikrintas Europos Sąjungos finansavimas SGD infrastruktūros plėtros paruošiamiesiems darbams, rodo, jog mūsų bendrovė yra teisingame kelyje, ir, atsižvelgiant ir į ilgalaikę ES strategiją, planuoja naujas paslaugas“.
...Comment
-
Baigtos tvarkyti laivų "kapinės" Kuršių mariose
Baigtos tvarkyti grėsmę gamtai kėlusios laivų „kapinės“ Kuršių marių akvatorijoje, šalia Naujosios keltų į Smiltynę perkėlos. Uostamiesčio savivaldybė čia planuoja įrengti dar vieną uostelį jachtoms švartuoti.
Ledų rago įlanka, nuo seno vadinta laivų kapinėmis, susiformavo iškasus didelį kiekį grunto, kai buvo statomas žvejybos uostas. Joje buvo švartuojami laivai graužikams naikinti, vėliau – skandinti nurašyti laivai, kuriuos čia laidojo beveik dvidešimt metų – iki 1970-tųjų. Tada šių laivų niekas neregistravo, buvo neaišku, kiek jų čia paskandinta, ar juose nelikę kuro, kitų grėsmę gamtai keliančių medžiagų.
Per 8 mėnesius išvalyta daugiau nei pusantro hektaro teritorija vandenyje, iškasta apie 19 tūkstančių kubinių metrų grunto, iškelta daugiau nei pusantro tūkstančio tonų laivų dalių liekanų. Metaliniai laivų korpusai buvo pjaustomi po vandeniu.
Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis finansuoto projekto kaina
– daugiau nei pusantro milijono eurų. Ateityje čia planuojama įrengti dar vieną uostelį jachtoms švartuoti.Comment
-
Yra norinčiųjų nušluoti pusę Klaipėdos uosto
Valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai susitiko su visais kandidatais į Klaipėdos miesto merus, išskyrus vieną, atsisakiusį dalyvauti. Visiems jiems buvo užduoti tie patys klausimai. Labiausiai šokiravo nuomonė, jog reikia nušluoti pusę uosto ir toje vietoje pastatyti dangoraižius.
...Comment
-
Įtvirtins Malkų įlankos krantą
Sparčiai augant krovai uosto pietinėse bendrovėse, nuspręsta keisti Malkų įlankos parametrus – gilinti ją iki 14,5 metro. Šiuo metu atliekamas tokio gilinimo poveikio vertinimas.
Tam, kad įlanką būtų galima gilinti iki 14,5 metro, būtina įrengti Malkų įlankos sutvirtinimo šlaitą.
Tai būtų apie vieno metro pločio įrenginys vandens paviršiuje. Per jį turėtų persilieti vanduo, kuris drėkintų retiems augalams augti reikalingą kranto liniją.
Būtų įrengta gelžbetoninė ar plieninė siena su inkaravimo sistemomis. Sieną planuojama įrengti ne mažiau kaip 20 metrų atstumu nuo kranto linijos.
Šiuo metu paskelbtas konkursas rengti šios tvirtinimo sienelės techninį projektą. Jos įrengimo statybos preliminariai prasidėtų 2016 metais. Statyba būtų ypatinga. Saugant retus augalus, ji būtų vykdoma nuo vandens iš pontonų.
Iš viso būtų įrengta per 480 metrų ilgio siena. Šios įrengimas taptų savotiška repeticija ateityje rengiant panašų kranto tvirtinimą pagal visą Kuršių nerijos krantą ties Klaipėdos uostu.
...Comment
-
Šabakštynas virstų proto inkubatoriais
Europos Sąjungos institucijos išleidžia vis daugiau įvairiausių dokumentų, kurie skirti mažinti taršą, skatinti pažangą ir inovacijas. Visa tai vadinama vienu teiginiu – darnus vystymas.
Ką darnaus vystymosi sąlygos reikštų šiandieniniam Klaipėdos uostui? Lankydamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje į šį klausimą bandė atsakyti klaipėdietis mokslininkas Stasys Paulauskas.
„Europoje jau vykdomos darnaus uostų vystymo programos. Klaipėdoje iki to prieinama per lėtai. Uosto aktyvumas vystant inovatyvias technologijas yra menkas, žaliosios technologijos Klaipėdos uoste nepopuliarios“, – dėstė S.Paulauskas.
Jis siūlė drastišką sprendimą – du trečdalius dabartinio uosto teritorijų išvalyti. Jo nuomone, brangiausios Lietuvos žemės prie vandens paverstos šabakštynu. S.Paulausko supratimu, „šabakštynas“ yra uosto dalis, kuri krauna „palaidus“ krovinius, trąšas, naftos produktus. Jo teigimu, šie kroviniai esantys atgyvena, kuri stabdo progresą ir sukelia pasaulines krizes.
Nors Uosto direkcijos atstovai nuolat tikina, kad uoste esantis vienas kvadratinis metras duoda didžiausias pajamas Lietuvoje, S.Paulauskas mano, kad vietoje uosto pastatyti dangoraižiai su inovacinių kompanijų biurais duotų daugiau naudos.
...Comment
-
Jam save vadinti mokslininku reikia turėti didelį įžūlumą.Comment
Comment