Išgilina kanalą ir apsisukimo ratus. Eina laikas, pasikaušo pakaušį, ir supranta, kad didesni laivai kuriems skirtas ir reikalingas gilesnis kanalas negali būti švartuojami prie krantinių kur seni gyliai. Tada skelbia konkursą gilinimui, eina mėnesiai, gilina ir trimituoja apie naujas galimybes. Ir metai ar du išgilintas kanalas pats sau "tuščiai".
O jei ne iškart, tai bent tuo metu kai vyksta gilinimas nereikia skelbti konkursų ir gilinimui prie krantinių?
Išgilina kanalą ir apsisukimo ratus. Eina laikas, pasikaušo pakaušį, ir supranta, kad didesni laivai kuriems skirtas ir reikalingas gilesnis kanalas negali būti švartuojami prie krantinių kur seni gyliai. Tada skelbia konkursą gilinimui, eina mėnesiai, gilina ir trimituoja apie naujas galimybes. Ir metai ar du išgilintas kanalas pats sau "tuščiai".
O jei ne iškart, tai bent tuo metu kai vyksta gilinimas nereikia skelbti konkursų ir gilinimui prie krantinių?
Tai ir buvo paskelbti konkursai gilinimams prie krantinių. Kiek domėjausi, yra žinomas laimėtojas gilinimo projektui prie Smeltės krantinių. Jį laimėjo danų kompanija Rohde Nielsen. Jau kuris laikas prie Smeltės krantinių stovėjo darbams paruošta danų kompanijos technika (eskavatorinė žemkasė "Mjolner R" ir dvi šalandos "Helge R", "Roar R"). Tačiau prieš kelias dienas atplaukė vokiečių vilkikas "Mistral" ir išplukdė žemkasę į Rygą. Ten dabar vykdomi kanalo gilinimai. Tad kolkas neaišku kada prasidės realūs darbai.
Tik investicijų dėka Klaipėdos uostas išlieka konkurencingiausiųjų sąraše
Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą bus investuota 310 mln. Lt. Uosto direkcijos apyvarta, t. y. pajamos iš žemės nuomos ir rinkliavų, tesieks tik šiek daugiau nei 160 mln. Lt. "Investuoti reikia beveik dvigubai daugiau nei mes gauname pajamų, o dar reikia vykdyti visas 16 Uosto direkcijos funkcijų, iš kurių tik viena yra infrastruktūros statyba", - sakė M. Armonaitis
"Begos" krovinių derlių lemia laiku padarytos investicijos
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011-2012 metais padarytos investicijos į naują birių žemės ūkio produktų krovos kompleksą jau duoda vaisių.
Pastačius Universalų žemės ūkio produktų krovos terminalą bei naujas krantines - pirsą, birios žemės ūkio produkcijos krova, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik 2 kartus, o jeigu lygintume ją su 2010-aisiais, augimas siektų daugiau nei 8 kartus.
Kompanija "Bega" investuoja ne tik į krovos plėtrą, bet ir į pridėtinės vertės paslaugų teikimą uoste.
Bendrovė jau kurį laiką teikia birių krovinių - trąšų, pašarinių priedų, kalcinuotos sodos, o pastaruoju metu ir žemės ūkio produktų - fasavimo į įvairaus dydžio maišus paslaugas. Atsižvelgiant į augančius rinkos poreikius dalį produkcijos tiesiai iš uosto krovinių gavėjams pristatyti atitinkamai supakuotą, ši paslauga yra plečiama.
Ar būtų prasmė krauti anglis? Šiandien anglys yra tas krovinys, kurio dėka krovos tempus išlaiko kaimyniniai uostai. Šiemet per 10 mėnesių iš 29,5 mln. tonų anglys Rygos uoste sudarė 11,5 mln. tonų. Ventspilio uoste anglys yra antrasis krovinys po naftos produktų. Per 10 mėnesių šiame uoste iš 24,2 mln. tonų anglys sudarė 6,1 mln. tonų. Didžiausius krovos augimo tempus šiemet demonstruojantys Rusijos Ust Lugos ir Vysocko uostai taip pat krauna didžiulius kiekius anglių. Ust Lugoje nuo 51,4 mln. tonų per 10 mėnesių anglys sudarė 15,3 mln. tonų. Vysocko uoste nuo bendros 13,5 mln. tonų krovos anglys sudarė 4 mln. tonų.
Neseniai lankydamasis Kazachstane, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus išgirdo siūlymą per mūsų uostą krauti tos šalies anglis. A.Vaitkaus nuomone, tai yra įdomus pasiūlymas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kuria planus, kaip įgyvendinti uosto plėtros siekius apsieinant be invazijos į Klaipėdos miesto teritoriją. Svarstomas molų pailginimo variantas ir antrų vartų atsiradimo bei naujos teritorijos formavimo pietinėje uosto dalyje galimybė.
2014-01-07, 11:39 Klaipėdos uostas išsiverstų be “japonų” salos
Siūlymas toks: į jūrą pratęsti tiek pietinį, tiek šiaurinį molus, „užlenkti“ jų galus, ištiesinti laivų plaukimo į Klaipėdos uostą vedlinę, pasukant 11 laipsnių, praplatinti šį kanalą nuo 150 iki 200 metrų, o išorėje – iki 250 metrų. Sustiprinus dabartinius molus, išgilinti laivybos kanalą tarp molo galvučių nuo dabartinių 15 iki 17 metrų, o įplaukoje – nuo 15,5 iki 17,5 metro.
Pakoregavus laivų plaukimo į Klaipėdos uostą kampą, prie šiaurinio molo iš jūros pusės galima suformuoti papildomą teritoriją, įrengti keletą naujų krantinių. Ir prie dalies jų, ir prie dabartinių 1-4 krantinių, o gal net ir dar giliau uoste galėtų būti 17 metrų gylis iškasus iki jų tokio gylio laivybos kanalą. 17 metrų gylis galėtų driektis ir tolyn į uostą. Kažkada buvo svarstoma, kad bent po vieną \„Baltmax\“ krantinę galėtų turėti ne tik šiaurinės uosto kompanijos, bet ir pietinės, kaip \„Bega\“, \„Klaipėdos Smeltė\“ ir \„Birių krovinių terminalas\“.
Tam, kad Klaipėdos uoste būtų galima gilinti iki 17 metrų, reikėtų koreguoti vandens tėkmę iš Kuršių marių, o sykiu ir sūraus vandens patekimą į jas.
Siūlomas variantas – uždaryti prataką iš Kuršių marių ties Smeltės pusiasaliu. Tuomet už Kiaulės Nugaros suformavus papildomas teritorijas būtų įrengta ir nemažai naujų krantinių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau buvo užsiminęs, kad toli nuo miesto esančiose pietinėse uosto teritorijose ateityje galima būtų krauti ir rinkoje paklausų krovinį – akmens anglis.
Klaipėdos uosto teritorijoje baigiami griauti paskutiniai sovietinės žuvies pramonės pastatai mohikanai. Praėjusį penktadienį pradėtas trupinti LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje esantis vadinamasis šprotų cechas
Nemažai pastatų buvo nugriauta dar tais laikais, kai "Klaipėdos Smeltei" vadovavo ir jos akcijas valdė Marinas Gusiatinas. Seniai jau nebeliko nei katilinės su garsiuoju kaminu, kulinarijos cecho, vadinamosios tralinio laivyno remonto bazės, okeaninės žvejybos bazės, rūkyklos, medienos apdorojimo dirbtuvių ir kt. Kai kurie jų buvo griaunami naudojant dinamitą ir sprogdinant.
2014-01-20, 13:59 Klaipėdos uoste – ypatingas krovinys
Praėjusią savaitę Klaipėdos uosto krovos bendrovėje \„Malkų įlankos terminalas\“ į laivą \„AbouKarim IV\“ pakrauti 1080 mėsinių galvijų. Beirute registruotas laivas galvijus išplukdė į Libaną.
Nedideliame 96 metrų ilgio ir 14 metrų pločio laive šešiuose deniuose įrengti specialūs aptvarai. Vienu metu čia galima gabenti iki 2 tūkst. galvijų.
Statys specifinius terminalus
KLASCO tikisi, kad bent jau šiemet pirmą pusmetį visi klausimai dėl geležinkelio bus išspręsti. Pasak A. Paužos, 144-ojoje krantinėje dirbama, kartkartėmis kraunami ir palaidi birūs kroviniai, ir specialioji technika.
KLASCO vadovas sakė, jog toje krantinėje žadama plėtoti technikos krovą. Buvo formuojamas naujas krovinių srautas, bet atsimušta į geležinkelio problemą. Turimas pasiūlymas toje krantinėje statyti terminalą, KLASCO jau rado ir partnerius, tačiau šį klausimą spręs bendrovės valdyba. Pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą, ar toks sumanymas yra pagrįstas ekonominiu atžvilgiu.
Antradienį į Klaipėdos jūrų uostą atplukdyta paskutinė siunta su Lietuvos karių Afganistano Goro provincijoje naudota technika ir įranga. Trijuose konteineriuose atgabenti du vikšriniai transporteriai BV-206, degalų talpykla ir automobilinių priekabos, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Comment