Uostas

[Tylus]

Uostas ir miestas nesutaria dėl želdinių

Teigiama, kad reikalavimas 12 proc. uosto teritorijos apželdinti trukdo jo plėtrai. Aplinkos ministerija sutinka, kad želdiniai būtų ne uosto teritorijoje, o kur nors mieste ir dėl to susitarti paliko uostui ir miestui. Tačiau pastariesiems tai padaryti kol kas sunkiai sekasi.

Pirmadienį vykusio miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje dalyvavo labai daug uosto įmonių atstovų.

Pasak Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, šis klausimas uoste yra aptartas visais lygiais. Principinis sprendimas priimtas. Kompanijos, kurios neturi galimybių apželdinti 12 proc. teritorijos, želdynus sutinka perkelti į kitą vietą. Uosto direkcija parengė tvarką, numatančią, kokiu būdu tai būtų įgyvendinama. Įmonėms būtų suteikiama galimybė rinktis, ar už želdinius kompensuoti pinigais, ar juos pasodinti kitur.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigė, kad vis dėlto iškyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kas turi parengti želdynų projektus, kas turi patvirtinti - ar pačios įmonės, ar Savivaldybė. Negana to, norima įpareigoti kompanijas tuos želdinius prižiūrėti 3 metus. Manoma, kad pakaktų vienerių metų. Be to, turėtų būti formulė, kaip kompensuojama pinigais.

Dėl tokio tvarkos aprašo daug klausimų kilo ir Savivaldybės atstovams. Jie norėtų, kad teritorijos, į kurias būtų perkeliami želdiniai, būtų iki 2 km nuo tos vietos, nuo kurios taršos reikia apsaugoti gyventojus. Miestas pageidauja, kad už uosto ribų būtų apželdinama dukart didesnė teritorija, galbūt net sutvarkomi kiemai.

Uostininkai norėtų, kad želdinių plotą vėliau perimtų prižiūrėti Savivaldybė, nes priešingu atveju jiems reikėtų samdyti sodininkus ar kitus papildomus darbuotojus ir tai gali jiems būti neįveikiama užduotis. Be to, uostininkai norėtų, kad būtų laikomasi teisingumo principo, o ne reikalauti apsodinti dukart didesnę teritoriją.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas mano, kad tokia diskusija galėjo įvykti gerokai anksčiau. Pasak jo, Savivaldybė laukia pasiūlymų projekto iš Uosto direkcijos.

Bent jau vakarykščio posėdžio metu atrodė, jog Savivaldybė linkusi derėtis dėl želdinių priežiūros klausimo, o ne dėl apželdinamos teritorijos dydžio.

Komiteto posėdyje nutarta sudaryti darbo grupę, kuri iki gruodžio vidurio turėtų pateikti pasiūlymus.

[Tylus]

Operatyvumas neturi būti baudžiamas

[Tylus]

Estakada statoma gerokai pigiau

Apie estakados statybą į „Klaipėdos Smeltę“ virš Nemuno gatvės ir geležinkelio linijų kalbama jau nuo 2010 metų, bet jie strigdavo dėl bendro uosto kompanijų nenoro viso uosto lėšomis gerinti vienos kompanijos veiklą.

Šiuo metu naujo įvažiavimo/išvažiavimo į „Klaipėdos Smeltės“ nuomojamą teritoriją estakados statyba jau įpusėjo. Matomi naujo 330,6 metrų ilgio dviejų juostų kelio po 3,5 metrų pločio virš Nemuno gatvės ir geležinkelio linijų kontūrai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, kad estakada statoma pigiai. Nuo skaičiuotinos kainos (26 mln. 233 tūkst. litų – 7,6 mln. eurų) jos statybos kaina po konkurso sumažėjo per 40 procentų – iki 4,1 mln. eurų.

Jis akcentavo, kad daugelyje uosto statybos projektų yra tokia tendencija, kai kainos nuo skaičiuojamųjų po konkursų juda žemyn. Daugeliu atveju netgi prašoma rangovų pagrįsti sumažėjusią kainą.

„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška tikisi, kad estakada bus pastatyta iki kitų metų vidurio. Pagal sutartį estakados statybą numatoma užbaigti iki 2016 metų birželio 29 dienos.

A.Juškos nuomone, estakada jau reikalinga dabar. Bet konteinerių krova dėl pasaulinių tendencijų ir Rusijos krizės yra sumažėjusi, todėl be didelių problemų dar galima verstis ir nesant esatakados.

Didžiausia bėda būna, kai į „Begos“ kompaniją judantys geležinkelio sąstatai uždaro įvažiavimą į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją. Esant krovinių gabenimo pikui, tai trikdo šios kompanijos veiklą.

Estakada sujungs dvi „Klaipėdos Smeltės“ teritorijas – buvusią „Progreso“ teritoriją su dabartine kompanijos dalimi prie krantinių, o svarbiausia naujuoju konteinerių krovos kompleksu. „Progreso“ teritorija bus naudojama konteineriams sandėliuoti. Be estakados tarp šių teritorijų neįmanoma normali konteinerių krovos apyvarta.

[Tylus]

MSC gigantai veržiasi į Baltijos jūrą

Dar šiais metais – gruodį į Švedijos Geteborgo uostą planuoja atplaukti 19224 TEU talpos konteinerinis laivas „MSC Maya“.

Geteborgas tarsi laikomas Baltijos jūros uostu, bet realiai jis yra Kategato sąsiaurio dalyje. Į Baltiją dar neplaukia tokio dydžio laivai. Realiausiai juos galėtų priimti Gdanskas.

Apie naujus didelius konteinerinius laivus svajoja ir „Klaipėdos Smeltė“. Dar šiais metais „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška su šio terminalo valdytojais planuoja aptarti planą, kaipo į Klaipėdą pritraukti didesnius konteinerinius laivus. Aišku, kad tai nebus patys didžiausi MSC gigantai. Bet realu, kad 2016 metais Klaipėdoje galima tikėtis dar didesnių konteinerinių laivų.

[Tylus]

Valstybės įmonių rezultatus kelia uosto veikla

Statistikos duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės ir akcinės bendrovės pasiekė geresnių rezultatų nei planuota – gautas ikimokestinis pelnas beveik trečdaliu (31,1 proc.) lenkia metų pradžioje numatytus rodiklius, – praneša Susisiekimo ministerija.

„Pasiekti rezultatai itin svarbūs, įvertinant transporto sektoriui didelės įtakos turinčias prekybos su Rusija suvaržymų pasekmes. Nors valstybės valdomų įmonių pelnas, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, kiek sumenko, vis dėlto pelno uždirbta gerokai daugiau nei tikėjomės. Teigiamus rezultatus labiausiai lėmė didžiausių įmonių – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ – sėkmingas darbas“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Per pirmus 9 šių metų mėnesius Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir VĮ „Infostruktūra“ – iš viso uždirbo beveik 23 mln. eurų ikimokestinio pelno. Tai 22 proc. daugiau nei planuota ir tik 1,3 proc. mažiau nei per atitinkamą 2014 m. laikotarpį. Šių įmonių pajamos taip pat viršijo planus – per tris šių metų ketvirčius gauta beveik 80 proc. visų 2015 m. planuotų pajamų.

Anot Susisiekimo ministerijos, didžiausios įtakos geriems valstybės įmonių rezultatams turėjo KVJUD veikla. Pirmieji trys šių metų ketvirčiai pagal krovą buvo patys sėkmingiausi visoje Klaipėdos jūrų uosto ir Būtingės terminalo istorijoje: šiemet sausio–rugsėjo mėn. čia buvo krauta 35,3 mln. t jūrinių krovinių, t. y. 3,6 mln. t, arba 11,5 proc. daugiau nei per 2014 m. 9 mėn. Uždirbta beveik 19 mln. eurų pelno – 9,2 proc. daugiau nei atitinkamu 2014 m. laikotarpiu.

[Tylus]

Klaipėdos uoste - nauji kokybiniai parametrai

Klaipėdos jūrų uoste užbaigti dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15 m darbai bei pasirašyta sutartis dėl išorinio laivybos kanalo gilinimo. Tai pirmasis gilinimo darbų etapas, ateityje suteiksiantis galimybę priimti didesnės talpos laivus.

„Tai naujas kokybinis šuolis uoste, ateityje leisiantis priimti dar didesnius laivus. Norėdami būti konkurencingi, turime užtikrinti reikiamus gylius tiek laivybos kanale, tiek prie krantinių, nes kiekvienas centimetras yra aukso vertės“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laivybos kanalas nuo uosto vartų iki dešimtos krantinės išgilintas puse metro – nuo 14,5 m iki 15 m. Gilinimo darbus per pusmetį atlikusi Austrijos statybos milžinė „Strabag Wasserbau GmbH“ iškasė apie 260 tūkstančių kubinių metrų grunto. Aktais patvirtintų darbų vertė siekė 4,14 mln. eurų, iš jų – 3,12 mln. eurų ES lėšos.

Šį projektą Uosto direkcija sėkmingai įvykdė už likusius, kitiems projektams nepanaudotus, ES pinigus. Taip šimtu procentų buvo įsisavintos visos 2007–2014 m. programos ES lėšos, skirtos uostui tobulinti.

„Tai sėkmingo bendradarbiavimo su partneriais – Transporto investicijų direkcija ir Susisiekimo ministerija – rezultatas. Galime pasidžiaugti, kad skiriant ES pinigus buvo patikėta, jog Uosto direkcija įvykdys visus darbus kokybiškai ir laiku“, – sako A. Vaitkus.

Kad uostas galėtų priimti didesnius laivus, būtina gilinti ir uosto prieigas. Šiomis dienomis pasirašyta sutartis su belgų bendrove „Jan DE Nul N.V“, kuri iki kitų metų pirmo ketvirčio atliks gilinimo darbus atviroje jūroje esančiame laivybos kanale, nuo uosto vartų nutolusiame daugiau kaip vieną kilometrą. Darbų vertė siekia 1,08 mln. eurų. Atlikus šiuos darbus gylis čia sieks 15,5 m.

Šie darbai – tai pirmasis žingsnis Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio. 2018–2020 m. planuojama uosto laivybos kanalą iki Malkų įlankos išgilinti iki 16,5–17 m.

Kiekvienas uosto gylio centimetras leidžia generuoti daugiau krovinių, o tai reiškia ir tiesioginę naudą valstybei. Viena krovinio tona valstybės biudžetą papildo 17,8 eurų. Pernai Klaipėdos uoste perkrovus 36,41 mln. tonų krovinių, valstybė gavo apie 650 mln. eurų pajamų, o tai prilygsta grynajam pelnui, nes valstybė šioms pajamoms gauti nepatiria sąnaudų.

[Tylus]

Darbiniai Klaipėdos uosto rūpesčiai ir lūkesčiai

[Tylus]

Uosto projektai – tarp prioritetinių

Susisiekimo ministerijos paskelbtame susisiekimo plėtros 2014-2022 metais sąraše, kuris bus remiamas ES lėšomis, dominuoja geležinkelių ir automobilių kelių projektai, bet nemažai pinigų planuojama skirti ir Klaipėdos uostui vystyti.

...

Uoste – šimtamilijoninės investicijos

Jau dabar Klaipėdos uoste vyksta kai kurie darbai iš 2014-2020 ES finansavimo laikotarpio lėšų.

Iki 2016 metų vidurio planuojama užbaigti dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę statybą arba vadinamąją estakada į „Klaipėdos Smeltę“. Bendra jos vertė 6,3 mln. eurų. Iš jų ES parama sudaro 5,4 mln. eurų.

Didžiausi Klaipėdos uosto modernizavimo darbai ES lėšomis prasidės jau kitais metais. Pagal programą Malkų įlankos gilinimui (iki 14,5 metrų) iki 2017 metų planuojama skirti 20,3 mln. eurų. Iš jų ES paramos dalis sieks 17,2 mln. eurų.

Pagal programą iki 2018 metų Klaipėdos uoste planuojama atlikti du didžiulius darbus - įplaukos kanalo tobulinimą (gilinimas ir platinimas) bei molų rekonstrukciją ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimą.

Įplaukos kanalo tobulinimui numatyta įspūdinga 156,4 mln. eurų suma. Iš jų ES parama siektų 39,5 mln. eurų. Tai reikštų, kad trūkstamus apie 117 mln. eurų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės skirti pati. Greičiausiai šie pinigai bus skolinami iš bankų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau prabilo apie skolinimosi galimybes.

Molų rekonstrukcijos ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo darbų vertė planuojama 43,4 mln. eurų. Iš jų beveik 37 mln. eurų sudarytų ES parama.

Šie, o taip pat ir kiti einamieji uosto vystymo projektai, pradedant nuo 2016 metų žymiai padidins Uosto direkcijos investicijų sumas. Šiemet į Klaipėdos uostą planuojama investuoti apie 119 mln. eurų. Jau 2016 metais investicijos turėtų šoktelėti iki 319 mln. eurų, 2017 metais – net iki 436 mln. eurų, o 2018 metais jos sieks apie 337 mln. eurų.

Dar 20,3 mln. eurų (ES parama – 17,2 mln. eurų) numatoma laivų eismo saugą ir saugią laivybą Klaipėdos uoste užtikrinančioms priemonėms diegti.

Tarp uostų ir jūrinių projektų nebenumatyta Šventosios uosto atstatymo projekto, kuriam ES institucijos nebesutiko skirti pinigų, nors pagal 2007-2013 metų priemones tokie pinigai buvo numatyti, bet jie nepanaudoti.

...

[Tylus]

Klaipėdos uoste skaičiuos žuvis

2016 metais atlikdama kasimo darbus Uosto direkcija planuoja vykdyti ir žuvų migracijos stebėjimus.

Tai bus daroma nuo sausio 1 iki spalio 31 dienos. Bus stebimos stintos ir kitos žuvys per uostą plaukiančios neršti pavasarį ir rudenį.

Bus parengtas ir žuvų migracijos gerinimo planas, kuris bus pateiktas Aplinkos ministerijai.

[Tylus]

Rusija smukdo Šiaurės ir Baltijos jūrų uostus

...

Lietuvos uostų nei Rusijos krizė, nei Kinijos ekonomikos lėtėjimas tarsi neveikia. Nors taip nėra – apie tai liudija konteinerių krovos smukimas.

Tačiau šie metai pagal krovą buvo patys sėkmingiausi bendroje Klaipėdos jūrų uosto ir Būtingės naftos terminalo istorijoje.

Per 10 mėnesių Klaipėdos uoste krauta 32,3 mln. tonų krovinių. Tai 7,3 arba 2,19 mln. tonų daugiau nei pernai. Šiemet Klaipėdos uoste tikimasi perkrauti 38,5 mln. tonų.

Rygos uosto Klaipėdai šiemet greičiausiai nepavyks aplenkti, nors šiuo metu Klaipėdos uostas krauna daugiau nei Ryga. Tai liudija spalio mėnesio rezultatai. Klaipėdos uosto krova buvo 3,38 mln. tonų, Rygos – 3,31 mln. tonų. Tarp šių uostų dar yra maždaug 1 mln. tonų skirtumas Rygos uosto naudai.

Būtingės naftos terminale per 10 mėnesių krauta apie 7 mln. tonų naftos, kuri skirta „Orlen Lietuva“ naftos gamyklai. Iki metų pabaigos šio terminalo krova gali sudaryti iki 8,5 mln. tonų.

Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės naftos terminalo krova šiemet gali siekti net 47 mln. tonų. Tarp rytinės Baltijos uostų Lietuva su tokia krova gerokai aplenktų Estijos uostus ir gerokai priartėtų prie bendros Latvijos uostų krovos.

...

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ užsiims dujų skirstymo verslu

„Klaipėdos nafta“, kaip ir planavo, užsiims dujų skirstymo verslu. Su Vokietijos bendrovė „Bomin Linde LNG“ pasirašyta sutartis ir steigiama bendra įmonė.

„Bomin Linde LNG“ užsakys pagaminti suskystintųjų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, kurį nuo 2017-ųjų naudos suskystintosioms dujoms transportuoti iš terminalo Klaipėdoje į „Klaipėdos naftos“ statomą mažą antžeminę dujų skirstymo stotį.

Šiai planuojamos beveik 27-ių mln. eurų investicijos. Bendra įmonė teiks ir bunkeriavimo, kitaip tariant degalinės paslaugas – tai yra laivus pildys degalais – Klaipėdos uoste, Baltijos ir Šiaurės jūrose.

Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 10-čiai metų. „Klaipėdos naftai“ teks penktadalis akcijų. Pajamos iš šios veiklos, teigiama, mažins terminalo išlaikymo naštą Lietuvos dujų vartotojams.

[Tylus]

"Klaipėdos nafta" atnaujino baltarusiško VGO krovą

Po bene dešimtmečio pertraukos AB „Klaipėdos nafta“ valdomame naftos terminale kraunamas naftos produktas iš Baltarusijos – vakuuminis gazolis (VGO). Bendrovė anksčiau yra krovusi palyginti nedideles šio naftos produkto partijas iš Baltarusijos, tačiau dabar talpyklose surinktas ir šiuo metu kraunamas standartinį rinkos dydį atitinkantis VGO krovinys.

Bendrovės valdomame naftos produktų terminale iki šiol buvo kraunamas tik VGO iš Rusijos, tačiau šį rudenį atnaujinta baltarusiškos produkcijos krova – planuojama perkrauti 30 tūkst. tonų VGO. Tai yra standartinį rinkos dydį atitinkantis krovinio kiekis, kurį efektyvu gabenti tanklaiviu.

„Tam, kad priimtume VGO krovinį, turėjome paruošti visą technologinę grandinę nuo geležinkelio cisternų iki tanklaivio, atitinkamai parengti talpyklas. Bendrovės specialistai tai atliko per optimalų laiką, kas leidžia mums būti pranašiais rinkoje ne tik dėl modernių technologijų, bet ir lankstumo. Išplėtotas talpyklų parkas, tinkama grimzlė prie krantinių įgalina bendrovę paskirstyti krovinius esant įvairiems rinkos poreikiams“, - sako Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Bendrovė deda pastangas pritraukiat nuolatinį VGO krovinių iš Baltarusijos srautą.

[Arunasx]

Kinijos korporacija CMG žengia į Lietuvą: Klaipėdoje investuos į logistikos parką

Premjeras Algirdas Butkevičius darbo vizito Kinijoje metu susitiko su šios šalies pramoninės korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) vadovybe. Susitikimo metu buvo pasirašyti susitarimai tarp Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ir CMG, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir CMG.
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...rka-662-546979

[Tylus]

Klaipėdos uostas pasiruošęs laivybos stabdymui

Sinoptikams perspėjant, jog pirmadienį Lietuvoje labai sustiprės vėjas, kuris jūroje gali viršyti 30 metrų per sekundę, Klaipėdos uostas ruošiasi galimam laivybos stabdynui. Uosto atstovė sako, jog sekmadienį laivyba vyksta įprastai.

„Visi uosto naudotojai, agentai perspėti, uosto tarnybos pasirengusios galimam vėjo sustiprėjimui, o kaip žinia, esant 20 metrų per sekundę vėjui, laivai įvedami ir išvedami uosto kapitono leidimu. Dabar laivyba nėra sustabdyta“, - BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Nijolė Dvarionaitė.

„Kol kas laivyba vyksta įprastai, vėjas nėra labai stiprus, gūsiai siekia 15-17 metrų per sekundę, bet naktį jo stiprumas gali viršyti jau 20 metrų per sekundę, o dieną gali pasiekti 28-32 metrų per sekundę“, - pridūrė ji.

Sinoptikas Vytautas Sakalauskas sako, jog sekmadienį stiprėjantis vėjas pirmadienį dar labiau sustiprės, o jūroje jis gali pasiekti iki 32 metrų per sekundę.

„Vakaruose jau stiprėja vėjas ir prie jūros jis jau pasiekė 15 metrų per sekundę ir toliau stiprės. (...) Rytoj rytą vakarų Lietuvoje kai kur iki 21-26 metrų per sekundę, o štai prie jūros - virš jūros jis turėtų įsismaginti iki 28-32 metrų per sekundę. Taigi, stipriausia vėjas turėtų būti virš jūros, o pakrantėje irgi 28 - kai kur 25 metrai per sekundę, taip, tai stiprus vėjas“, - LRT radijui sakė V.Sakalauskas.

[Tylus]

Dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste ribojama laivyba

Dėl pirmadienį sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba. Tai BNS patvirtino Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

„Ribojama laivyba. (...) Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, kai vėjas siekia daugiau nei 20 metrų per sekundę, uosto kapitonas sprendžia ar įvesti, ar išvesti laivą iš uosto“, - BNS sakė N. Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasak jos, šiuo metu išoriniame reide laukia du sausakrūviai laivai ir vienas tanklaivis, o išplaukti iš uosto laukia vienas sausakrūvis laivas.

7 valandos duomenimis, Klaipėdoje vėjas siekė apie 18,5 metro per sekundę, gūsiai siekė iki 24 metrų.

[Tylus]

Uoste toliau ribojama laivyba, daugėja leidimų laukiančių laivų

Nerimstant vėjui, kurio gūsiai vietomis siekia 20 metrų per sekundę, Klaipėdos uoste toliau ribojama laivyba. Tačiau padaugėjo į uostą įplaukti ir iš jo išplaukti laukiančių laivų.

„Laivyba tebėra ribojama, eismas tebėra ribojamas. Vėjo stiprumas šiuo metu gūsiais siekia 19,6 metro per sekundę, o paprastai yra apie 15 metrų per sekundę“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasak jos, prognozuojama, kad po pietų vėjas turėtų aprimti, tuomet laivyba turėtų būti atnaujinta.

„Mes tikimės, kad vėjas nebesustiprės. Kai tik aprims vėjas, iškart bus atnaujinama laivyba pamažu, išvedami ir įvedami laivai“, - sakė uosto atstovė.

N.Darionaitės-Milkintienės teigimu, šiuo metu išoriniame reide įplaukti į Klaipėdos uostą laukia 4 laivai, o išplaukti iš uosto - 6 laivai. Jos teigimu, jūroje bangos siekia beveik 5 metrus.

[Tylus]

Ar įmanomas terorizmas laivuose?

Po Europą sklendžiant teroro šmėklai vis dažniau užduodamas klausimas, ar įmanomas teroras uostuose ar laivuose ir ką jis atneštų?

...


Klaipėda – saugus uostas

Šiandien pasaulinėje transporto sistemoje viena iš saugiausių grandinių yra uostai. Čia po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV įdiegtos apsaugos sistemos (ISPS kodas). Daugelyje uostų prie vartų stovi kameros, skaneriai. Klaipėdos uosto pavyzdžiu, kameros išdėstytos ir pagal visą uosto perimetrą.

Kaip teigiamas pavyzdys galėtų būti Klaipėdos uostas. Čia daugelyje kompanijų per uosto vartus neįmanoma įvažiuoti netgi vakarykščiai išgėrus. Kilus menkiausiam įtarimui tenka pūsti į alkotesterį. Ir pakliuvus atimami įvažiavimo į uostą leidimai.

Neseniai Klaipėdos uoste nuskambėjo pavyzdys, kaip vienos kompanijos administracijos darbuotojas su automobiliu važiavo per uosto vidinę pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Tai užfiksavo apsaugos kamera ir jis buvo griežtai nubaustas.

Ekspertai mano, kad teroristams pakliūti į uostus per sugriežtintos apsaugos vartus yra žymiai mažiau galimybių nei per laivus, nors juose taip pat įdiegti ISPS kodekso reikalavimai.

...

[Tylus]

Kuriamas skaitmeninis uosto žemėlapis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą sukurti naują skaitmeninį itin tikslų uosto teritorijos ir akvatorijos žemėlapį.

...

Praplės informaciją apie laivus

Kuriamas naujas skaitmeninis uosto teritorijos ir akvatorijos žemėlapis iš esmės atnaujins ir LUVIS (Laivyba uosto valdymo informacinėje sistemoje) naudojamą uosto žemėlapį.

Jame bus pateikiama ne tik dabar jau prieinama informacija, bet ir nauji duomenys apie į uostą atplaukiančius laivus.

Naujame uosto žemėlapyje bus galimybė nuskaityti į uostą plaukiančio laivo koordinates, įvairią jo techninę informaciją, laivo judėjimo istoriją. Netgi numatyta galimybė gauti informaciją apie galimą laivo pažeidimą, jei toks bus.

LUVIS sistemai bus perduodami ne tik šie su laivais susiję atnaujinti duomenys, bet ir veiks krantinės, uosto piketų, laivų paieškos sistema.

...

Naujovė – uosto techniniai duomenys

Naujovių, palyginti su tuo, kas yra dabar, bus ir kuriamame uosto ir akvatorijos žemėlapyje.

Naujo uosto žemėlapis bus uosto teritorijas ir akvatoriją apimantis ortofotografinis žemėlapis. Jis bus sudarytas remiantis uosto topografinių matavimų duomenimis ir kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypų ribomis.

Skaitmeniniame uosto žemėlapyje bus pažymėtos ne tik atskirų uosto kompanijų nuomojamų sklypų ribos, bet ir uosto geležinkeliai, keliai, gatvės, krantinės su jų dokumentais - pasais. Atskirose dalyse skaitmeniniame žemėlapyje bus prieinami ir su uosto infrastruktūros gerinimu susieti teritorijų planavimo dokumentai, inžinerinių tinklų ir statybų techniniai projektai, netgi uosto akvatorijos batimetriniai matavimai ir tiriamieji geologiniai gręžiniai.

...

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ trečiąjį ketvirtį užbaigė nuosekliai augančiais rezultatais

Palankių makroekonominių sąlygų bei pritrauktų naujų klientų ir krovinių dėka per 9 šių metų mėnesius „Klaipėdos naftos“ krova augo beveik 23 proc., o grynasis pelnas – net 2,5 karto.

Nuo metų pradžios bendrovės naftos produktų krova Klaipėdos ir Subačiaus terminaluose, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, didėjo nuo 3,8 mln. iki 4,7 mln. t, t.y. 22,9 proc. Per 9 mėnesius bendrovės pardavimo pajamos išaugo beveik 3,3 karto ir sudarė 78,9 mln. eurų, o grynasis pelnas ūgtelėjo 2,5 karto iki 13,1 mln. eurų, palyginti, pernai – 5,2 mln. eurų).

„Žvelgiant į įgyvendinamus naftos produktų perkrovos planus, kurių dėka užtikrinami ilgalaikiai bendrovės tikslai – diversifikuojant naftos produktų portfelį bei vykdomas kitas veiklas, šių metų bendrovės pelnas bus rekordinis. Trečiojo ketvirčio krovos augimą lėmė tiek eksportuojamų, tiek tranzitinių krovinių srauto didėjimas. Pastarasis rodiklis kilo į viršų, nes bendrovei pavyko pritraukti papildomų Baltarusijos gamyklų krovinių – tiek šviesiųjų, tiek tamsiųjų naftos produktų. Naftos produktų krovos gautos pardavimo pajamos atitinkamai lėmė ir grynojo pelno augimą“, - rezultatus komentavo Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Pasak M.Bartuškos, labai svarbu įgyvendinant naftos produktų krovą vykdyti ir investicijų užsibrėžtus planus. III ketvirtį bendrovė patvirtino ir jau atlieka parengiamuosius darbus dėl naftos terminalo plėtros didinant šviesiųjų naftos produktų eksporto ir importo galimybes. Investicijos į naftos terminalo pajėgumų didinimą iš viso sieks apie 9,5 mln. eurų. Taip pat siekiant tapti Baltijos regiono SGD paskirstymo centru bendrovė investuoja iki 27 mln. eurų į antžeminės SGD paskirstymo stoties projektą. Šios investicijos skatins industriją naudoti švarų SGD kurą, kuris transporte gali pakeisti dyzelinį kurą, energijos gamyboje pakeisti skystas naftos dujas (LPG).

[Tylus]

Keltai pasiliko krante

...

Sekmadienio vakarą nepatogumų patyrė tik tie keliautojai, kurie turėjo keltu išvykti į Švedijos Karlshamno uostą.

"Keltas "Victoria Seaways" neišplaukė dėl oro sąlygų. Matyt, nuspręsta nekamuoti keleivių. Iš Karlshamno į Klaipėdą keltas taip pat neišplaukė. Tačiau sėkmingai iš uosto išplaukė krovininis keltas "Botnia Seaways", – tikino uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

Kompanijos "DFDS Seaways" atstovas Vaidas Klumbys aiškino, kad keleiviai nesipiktino dėl audros nutrūkusia kelione.

"Tie, kuriems reikėjo viešbučių, apgyvendinimas buvo pasiūlytas mūsų kompanijos sąskaita. Pirmadienio vakarą iš Karlshamno keltas turėtų pajudėti pagal grafiką. Iš Klaipėdos keltas išplauks naktį į antradienį, 3 val. Tikimasi, kad vėliau keltai pasivys grafiką", – vakar aiškino V.Klumbys.

Keltais iš abiejų pusių turėjo vykti po 85 žmones.

"Be to, iš Klaipėdos turėjo išplaukti apie 120 vilkikų vairuotojų, o iš Karlshamno – apie 40 vairuotojų. Tačiau, jei taip nutinka, kad žmogus nepasinaudojo paslauga, o vėliau jam plaukti nebėra prasmės, mes grąžiname jam pinigus už bilietą", – akcentavo V.Klumbys.

Jūroje pirmadienį siautė 5 metrų aukščio bangos. Uosto tarnybos po pietų priėmė sprendimą neatšaukti laivybos ribojimo uoste iki antradienio ryto, kai paaiškės naujos orų prognozės.