Uostas

[Tylus]

Uoste – svajonės apie geresnį gyvenimą

Šiemet, Klaipėdos uostui vykdant rekordinę krovą, apie 800 tūkst. eurų buvo viršytas metinis pajamų planas.

Gerėjant uosto ekonomikai pačioje Uosto direkcijoje grįžta prie dviejų nuolatinių problemų – per mažų darbuotojų atlyginimų ir nepatogių darbo sąlygų.

Uosto direkcijos darbuotojų atlyginimai jau keletą metų nesikeitė. Uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus nuomone, norint direkcijoje išsaugoti gerus specialistus būtina didinti atlyginimus, kitaip darbuotojus pavilios tie, kurie gali mokėti daugiau. Todėl jis jau kitų metų sąmatoje žadėjo numatyti didesnius atlyginimus darbuotojams.

Kita problema – Uosto direkcijos pastatai.

"Visi skaičiavimai parodė, kad pertvarkyti Uosto direkcijos pastatą nėra logiška. Paprasčiau – pastatyti naują. Jau pirkimo metu buvo aišku, kad sienų varža yra niekinė, langai prasti, stogo konstrukcija neapšiltinta. Pastatas yra reljefinis ir ką nors keisti yra labai sudėtinga", – aiškino A.Vaitkus.

Uosto direkcija planuoja pertvarkyti ir savo laivyno bazę. Ji yra buvusio Žvejybos uosto teritorijoje, šalia "Klaipėdos Smeltės". Bazės pastatai – seni, o teritorija išnaudojama neefektyviai.

"Uoste trūksta krovos plotų. Bazę būtina iškeldinti ir tą vietą atiduoti krovai. Juo labiau kad per ją numatyta tiesti geležinkelio atšakas. Uoste yra kelios vietos, kur galima statyti naują administracinį pastatą ir iškeldinti laivyno bazę. Nagrinėjome mažiausiai keturis variantus – bene patraukliausias įsikurti "Memelio miesto" dalyje", – dėstė A.Vaitkus.

[Tylus]

Uostą kels ankstyvas grūdų eksportas

Neįprastai anksti šiemet prasidėjęs grūdų eksporto sezonas džiugina Klaipėdos uosto įmones, rašo "Verslo žinios". Paprastai grūdai į laivus uoste būdavo pradedami krauti rugsėjį, o šiemet pirmųjų laivų sulaukta jau rugpjūčio viduryje, bendrovės planuoja didesnę krovą ir pajamas.

Pernai Lietuvoje prikulta 5,123 mln. tonų grūdų. Laivais iš Klaipėdos uosto pernai išgabenta 2,9 mln. tonų lietuviškų grūdų, arba 28 proc. daugiau nei 2013 metais. Planuojama, kad šiemet grūdų eksportas dar augs ir sieks apie 3,5 mln. tonų.

Klaipėdos jūrų uoste dabar grūdus krauna 5 įmonės: Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), "Bega", "Vakarų krova", Malkų įlankos terminalas, Klaipėdos konteinerių terminalas.

[Tylus]

Permainos uoste: kiekviena pėda tampa svarbi

Didžioji Klaipėdos uosto bėda - trūksta žemės plotų veiklai plėtoti. Todėl Uosto direkcijos specialistai suka galvas, kur dar būtų galima suformuoti kad ir nedideles teritorijas krovai vykdyti. Pasak direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, pagrindinė teritorija, turinti labai aiškią perspektyvą, yra uosto pietinė dalis. Be kitų svarbių ir grandiozinių projektų joje, sugalvota iškeldinti botanikos draustinį, "išbuožinti" jos pačios labui AB Vakarų laivų gamyklą ir laimėti nemažai teritorijos krovai.

Turint omenyje grandiozinius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planus - 17 metrų gylį uoste, milžiniškas išlaidas - iki 2020-2022 metų Klaipėdos uostui vystyti reikia apie 1,5 milijardo litų, suprantamas noras kuo geriau išnaudoti turimas galimybes.

...

[Eidvis]

kažkas dar litais skaičiuoja

[Tylus]

Pagaliau krantinės duoda naudos valstybei

Bankrutuojančios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" nuomota teritorija Klaipėdos uoste dvejus metus nedavė valstybei nė vieno lito. Pagaliau ji yra išnuomota kitai bendrovei ir grąža valstybei iš šios teritorijos dvigubėja.

UAB "Klaipėdos hidrotechnika" patekus į sunkią finansinę padėtį, jos nuomota teritorija uoste tapo balta dėme - galų gale žemės nuoma nebuvo mokama. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo nutraukusi su bendrove žemės nuomos sutartis už įvairius pažeidimus. Prasidėjo ilgai trukę teisminiai procesai, o iš teritorijos valstybė negavo jokios naudos.

"Šiandien jau yra naujas tos teritorijos nuomotojas, atėjęs teisiniu keliu. UAB "Kamineros" krovinių terminalas" išpirko turtą toje teritorijoje ir pagal teisės aktus ši bendrovė turėjo teisę pasirašyti žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija. Tai buvo padaryta pernai. Man smagu, kad toje teritorijoje pagaliau pradėjo dirbti normali įmonė, tad grąža iš šios teritorijos vertinant krovos rodiklius dvigubėja. Mokamas ne tik žemės nuomos mokestis, direkcija gauna rinkliavas iš laivų, atplaukusių į šį terminalą", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

UAB "Kamineros" krovinių terminalas logistikos verslo ėmėsi nuo 1991 metų. Pernai buvo atlikta šios bendrovės reorganizacija - prie jos buvo prijungta UAB "MABRE LPC", užsiimanti durpių krova.

UAB "Kamineros" krovinių terminalas tęsia jos veiklą, Klaipėdos uoste krauna birius ir fasuotus krovinius, užsiima kita uostine veikla. Ši bendrovė yra Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos ir asociacijos "Lietuviškos durpės" narė.

Pasak A. Vaitkaus, šiuo metu svarstomas klausimas, kaip reikėtų nutiesti geležinkelio liniją į "Kamineros" krovinių terminalą, be kurios bendrovė negalės didinti krovos apyvartos. Jis neslėpė, kad tai gana sudėtingas klausimas.

[Tylus]

Hamburge pristatomas Klaipėdos uostas

Klaipėdos uostas rugsėjo 9-11 dienomis pristatomas tarptautinėje kruizinio turizmo parodoje Hamburge „Seatrade Europe 2015". Parodoje dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, bendrovės „Klaipėdos Mėja", „Krantas Travel", „Klaipėdos laivų remontas".

„Tai didžiausias kruizinio turizmo renginys visoje Europoje. Kruizinė laivyba - sparčiausiai augantis turizmo segmentas. Nuo 2008 metų vien tik Europoje kruizinė rinka išaugo 44 procentais. Pernai net 6,4 mln. europiečių keliavo kruiziniais laivais, kruizinio turizmo pardavimų apimtys siekė apie 40,2 mlrd. eurų", - teigiama oficialiame parodos „Seatrade Europe 2015" pranešime spaudai.

Pagrindinis dalyvavimo „Seatrade Europe 2015" tikslas - skatinti kruizinę laivybą į Klaipėdos uostą, atskleisti kruizinėms linijoms, kelionių agentūroms ir potencialiems keleiviams Klaipėdos regiono patrauklumą, informuoti juos apie naujas turizmo paslaugas, Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams sistemą.

Pernai į Klaipėdą atplaukė 63 laivai, kuriais atkeliavo 57 797 keleiviai. Šiais metais laukiama 51 laivo, tačiau turistų skaičius gali būti ir didesnis nei pernai. Keleivių skaičius tendencingai auga, nes sulaukiama vis didesnių laivų. Vertinant 2015 sausio-rugpjūčio mėnesio duomenis, vienu laivu vidutiniškai atplukdoma apie 1 200 keleivių. Remiantis šiais skaičiavimais, šis kruizinis sezonas gali būti rekordinis keleivių skaičiumi - preliminariai skaičiuojama, kad Klaipėdą aplankys kone 59 tūkst. kruizinių keleivių. Paskutinis kruizinis laivas į Klaipėdą atplauks spalio 5 dieną.

Šiais metais Klaipėdoje lankėsi ir laivas rekordininkas - ilgiausias kruizinis laivas per visą uosto istoriją „Celebrity Eclipse" (ilgis - 317 m). Tikėtina, kad kitais metais ilgiausio laivo rekordas turėtų būti pagerintas. Kitų metų birželį į Klaipėdą turėtų užsukti 319 m ilgio laivas „Celebrity Silhouette".

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kruizinės laivybos rinkodarai skyrė apie 34 tūkst. eurų, šiais metais - 43 tūkst. eurų.

[Tylus]

Uostas orientuojasi į rekordinę metų krovą

Jei Klaipėdos uoste išliks tokie krovos tempai, kokie buvo aštuonis mėnesius nuo metų pradžios, metus uostas baigtų su rekordine maždaug 38 mln. tonų krova.

Iki šiol didžiausia Klaipėdos uosto krova buvo 2011 metais – 36,59 mln. tonų ir 2014 metais – 36,41 mln. tonų. Šiemet kol kas žengiama praėjusių metų krovos rezultatus viršijant 9 procentais. Tai sudaro apie du milijonus tonų daugiau krovinių.

„Kalbamės su uosto operatoriais. Jie pagal turimas sutartis žada dar didesnę krovą. Tai leidžia mums tikėtis metinio krovos rekordo“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Ypač palankus uostui buvo rugpjūtis. Per jį krauta 3,15 mln. tonų krovinių arba net 16,8 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.

...

A.Vaitkus akcentavo gerokai padidėjusią „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“ krovą.

„Bendrovė „Klaipėdos nafta“ keičia savo pozicijas ir ieško kitų galimų tiekėjų. Kiek žinau, pakankamai geros derybos vyksta su Baltarusijos tiekėjais. Uosto direkcija stengsis skatinti naftos produktų krovą. Šiuo metu su „Klaipėdos nafta“ derinamės, kaip rekonstruoti 1 ir 2 krantines, kad kuo mažiau nukentėtų krova“, - akcentavo A.Vaitkus.

„Man džiugu ir tai, kad Klaipėdos uoste daugėja grūdų. Žemdirbiai deklaruoja, jog šį sezoną per uostą kraus iki 6,5 mln. tonų grūdų. Pamenu, kad prie 5-6 metus tas kiekis uoste siekė apie 3,4-4 mln. tonų. Labai svarbu, kad nė vienas Lietuvos žemdirbių grūdas neiškeliautų per kitus regiono uostus“, - svarstė A.Vaitkus.

Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste buvo pastatyti keli grūdų sandėliai ir linijos. Grūdus uoste krauna mažiausiai keturios bendrovės. Anot A.Vaitkaus, uoste girdimas poreikis ir toliau plėtoti grūdų bei maisto produktų krovos infrastruktūrą ir suprastruktūrą.

...

Uosto direkcija, anot A.Vaitkaus, sieks padaryti viską, kad Klaipėdos uostas išlaikytų ir didintų pasiektas rekordinės krovos aukštumas.

Pagrindinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcija yra gerinti uosto infrastruktūrą, sudaryti sąlygas atplaukti didesniems laivams, pritraukti krovinius.

„Šiais metais mes akcentą teikėme uosto išvalymui – greičiausiai pasiekiamam uosto gylio padidinimui. Uostas keletą metų buvo per mažai valomas. Kitais metais uoste planuojame pradėti vykdyti šešis stambius investicinius projektus. Tai padės pagrindus dar didesnei uosto krovai“, - tikino A.Vaitkus.

Naujoms investicijoms lėšų suteikia ir padidėjusi krova. Šiemet Uosto pajamos yra apie 10 proc. didesnės nei planuota. Per aštuonis mėnesius pajamų surinkimo planas viršytas 800 tūkst. eurų.

[Tylus]

Klaipėda – tarp geriausių Baltijoje

Šiuo metu devyniose šalyse prie Baltijos jūros yra 52 jūros uostai. Iš jų 15 stambių, kur metinė krova siekia per 10 mln. tonų.

...

Lietuva prie Baltijos jūros turinti trumpiausią pakrantės liniją turi ir mažiausiai uostų – vieną vidutinį (Būtingė) ir vieną stambų (Klaipėda).

...

Bendra visų Baltijos uostų krova per metus siekia apie 871 mln. tonų. Per dešimtmetį Baltijos uostų krova nuolat augo – po 2-3 procentus kasmet. Tarp Baltijos uostų labiausiai augimo tempus didino Ust Lugos, Rygos, Klaipėdos ir Gdansko uostai.

Pagal 2014 metų rezultatus didžiausių uostų viržuje buvo trys Rusijos uostai – Ust Luga (75,7 mln. tonų), Sankt Peterburgas (61,2 mln. tonų) ir Primorskas (53,7 mln. tonų). Ketvirtas Rygos uostas – 41,1 mln. tonų.

O kur Klaipėda? Garbingoje šeštoje vietoje. Po Švedijos aprūpinimo uosto Geteborgo, kurio krova pernai sikė 37,1 mln. tonų. Priminsime, kad Klaipėda pernai krovė 36,4 mln. tonų.

...

Tarp atskirų krovinių rūšių per porą dešimtmečių labiausiai kilo konteinerių krova. Tačiau šiais metais konteinerių krovos augimas visame Baltijos jūros regione, o ypač rytinėje jos dalyje yra smarkiai smukęs. Tai lėmė Rusijos ekonomikos kritimas, pablogėję ES ir Rusijos santykiai.

Pagal 2014 metų konteinerių krovos rezultatus didžiausiu Baltijos jūros uostu buvo Sankt Peterburgas (2,37 mln. TEU), antras – Gdanskas (1,21 mln. TEU), trečia Gdynė – (849 tūkst. TEU), ketvirtas – Švedijos Geteborgas (837 mln. TEU), penktas – Suomijos Hamina- Kotka (574 tūkst. TEU), šešta – Klaipėda (450 tūkst. TEU), septintas - Helsinkis (401 tūkst. TEU), aštunta Ryga – 367 tūkst. TEU.

Šiemet situacija jau bus pakitusi, nes, tarkim, Rygos uostas pagal konteinerių krovą sugebėjo aplenkti Klaipėdą. Klaipėdos uoste konteinerių krovos kritimas šiemet siekia apie 18 proc., Rygos uoste jis svyruoja ties praėjusių metų riba.

...

[Tylus]

Uoste atnaujinamas Operacijų centras

Klaipėdos uosto direkcijoje modernizuojamas ekstremalių situacijų operacijų valdymo centras.

Jis įkurtas Uosto direkcijos administracinio pastato trečiajame aukšte. Centre bus įrengtos 8 papildomos darbo vietos su kompiuteriais, dideliu centriniu monitoriumi, radijo stotelėmis.

Šis centras naudojamas koordinuoti veiksmams uoste vykstant ekstremalioms situacijoms. Kol kas realiai tokių veiksmų nebuvo. Centru naudojamasi uoste vykstant su įvairiais pavojais susietiems mokymams.

[Tylus]

Kazachstane - susidomėjimas Klaipėdos uostu

[Tylus]

Klaipėdos uoste užderėjo naujų vilkikų

Šį mėnesį ketinama krikštyti net tris laivus - naują bendrovės "Klasco" vilkiką "Klasco 3" ir net du UAB "Towmar Baltic" vilkikus TAK-10 ir TAK-11. Tik šios dvi kompanijos uoste teikia laivų buksyravimo paslaugas ir, suprantama, konkuruoja tarpusavyje.

Vilkikas "Klasco 3" tik šiemet pastatytas olandų kompanijai "Damen Shipyards Gorinchem" priklausančioje įmonėje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") naudojamas krantines pasiekė šiemet rugpjūčio pabaigoje. Daugiau kaip 7 mln. eurų kainavusio vilkiko "Klasco-3" ilgis - 28,67 m, plotis - 10,43 m, grimzlė - 4,6 m, greitis - iki 13 mazgų, buksyravimo galia - iki 60 tonų. "Klasco" filialas "Klasco Towage Assitance" šiuo metu turi tris vilkikus - be minėto "Klasco 3", 2008, 2009 metais Sankt Peterburge statytus "Klasco 1" ir "Klasco 2", kurių kiekvieno buksyravimo galia - 55 t, ir dar nuomoja iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vilkiką "Stumbras", pastatytą 2000-aisiais, kurio buksyravimo galia - 51 t.

Bendrovė "Towmar Baltic" vienu metu irgi nuomojo "Stumbrą" iš Uosto direkcijos. Šiuo metu ji turi net devynis vilkikus TAK ir dirba ne tik Klaipėdos, bet ir Liepojos (Latvija) uoste. Abu naujieji jos vilkikai statyti toje pačioje olandų įmonėje, kaip ir "Klasco 3", tik jų buksyravimo galia - daugiau kaip 60 t. Jie šiuo metu yra galingiausi vilkikai Klaipėdos uoste.

Naujieji vilkikai pakeis du seniausius bendrovės vilkikus, tad ji turės jų 7. Šiandien šioje bendrovėje dirba 79 darbuotojai. Naujų dėl dviejų vilkikų įsigijimo priimti neketinama.

...

[Tylus]

Klaipėdiečiai patirtimi dalijosi su ukrainiečiais

Uosto direkcijos specialistai priėmė grupę Ukrainos jūrų uostų administracijos atstovų ir jiems pristatė ne tik Klaipėdos uosto galimybes, vystomus projektus, bet ir čia veikiančias modernias informacines sistemas, kurios padeda skaidriai valdyti laivybos procesus bei krovinių gabenimą.

...

[Tylus]

Į Klaipėdos uosto plėtrą investuos 350 mln. eurų

Per artimiausius trejus metus į Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą numatoma investuoti apie 350 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos teks gilinimo darbams ir krantinių statybai bei rekonstrukcijai, o didžiausi pokyčiai laukia ilgus metus užmirštos Malkų įlankos, rašo "Verslo žinios".

Laivybos kanalo rekonstrukciją, kurią atliekant kanalas bus gilinimas, platinamas ir 10-12 laipsnių pasuktas į šiaurę, Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas vadina didžiausiu infrastruktūros projektu uosto istorijoje.

Šiuo metu iki 15 metrų gilinamą uosto laivybos kanalą per artimiausius 6-7 metus ketinama pagilinti iki 17 metrų. Planuojama, kad molų ir pietinių uosto vartų statybos darbai galėtų būti pradėti 2019 metais, o kanalo gilinimo ir platinimo - 2020 metais.

[Tylus]

Keturiems objektams reikalingas politinis sprendimas

Klaipėdiečiams kyla klausimas, ar miesto interesai nenukentės dėl to, kad tiek Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringą atliko, tiek uosto bendrąjį planą rengia tie patys uostamiestyje jau tampančios nepakeičiama UAB "Sweco Lietuva" specialistai. Ar uostui ir miestui pavyks rasti bendrą politinį sprendimą dėl keturių kertinių dalykų.

...

[Tylus]

Konteinerių krova smukdo uostus

Rytinės Baltijos jūros regione nėra nė vieno uosto, įskaitant ir Rusijos, kur konteinerių krova šiemet būtų teigiama.

Nieko nuostabaus, kad visų rytinės Baltijos uostų konteinerių krova smarkiai sumažėjo, nes bendra viso regiono uostų krova per aštuonis mėnesius yra net 26 proc. arba beveik 700 tūkst. TEU mažesnė nei pernai.

Todėl Klaipėdos uosto konteinerių krovos sumažėjimas 19 proc. palyginti su kitais yra ne pernelyg baisus rezultatas. Jei ne Rygos uosto konteinerių kritimas tik 5,2 proc. Klaipėdos uosto krovos kritimas regione būtų mažiausias pagal procentus.

Tačiau tai, kad Rygos uosto konteinerių krovos kritimas gerokai mažesnis ir tas uostas pagal bendrą 8 mėnesių krovą jau aplenkė Klaipėdos uostą, kelia nerimo. Mažesnis už Klaipėdą konteinerių krovos kritimas vertinant procentais mažesnis ir Liepojos uoste. O jei paimtume Ventspilį, tai Latvijoje konteinerių krovoje iš viso stebinantis rezultatas. Daugybę metų konteinerių nekrovęs Ventspilio uostas, kaip tik šiemet, kai regionas dūsta nuo konteinerių stygiaus, jų krovė net 322 TEU. Mažiausiai tarp regiono uostų, tačiau šioks toks pajudėjimas yra.

...

[Tylus]

Krantinių rekonstrukcija Malkų įlankoje

Uosto direkcija pradėjo rengti 143 ir 143a krantinių pritaikymo 14 metrų gyliui dokumentus. Pradžioje bandoma išsiaiškinti ar prieš gilinant reikės atlikti poveikio aplinkai tyrimus. Malkų įlankos akvatoriją rengiamasi gilinti iki 14,5 metrų, o prie 139-144 krantinių gylis būtų iki 14 metrų.

Jau paskelbtas ir 139-140 krantinių rekonstrukcijos projekto konkursas. Papildomai prie šių krantinių, kurias naudoja bendrovė „Vakarų krova“, ketinama nutiesti ir geležinkelio liniją.

[Eimantas]

Trumparegiškumas ką reiškia.

[Tylus]

Kuo Klaipėdos uostas gali būti įdomus milžinei Kinijai?

Palanki geografinė padėtis, artimos didelės rinkos, modernūs uosto terminalai ir gerai išplėtoti logistikos centrų tinklai bei transporto infrastruktūra - šiuos pagrindinius faktorius įvardija Kinijos verslininkai, kalbėdami apie Klaipėdos uostą.

Neseniai Kinijos Lianjungango uoste vykusioje 2-ojoje tarptautinėje Šilko kelio logistikos parodoje-forume daug dėmesio skirta Klaipėdos uostui, pristatytam specialiu stendu. Joje Lietuvos bendradarbiavimo su Kinija galimybes pristatė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienintelis Lietuvos uostas neprilygsta uostams gigantams Kinijoje, tačiau jo vardas vis dažniau yra linksniuojamas Tolimuosiuose Rytuose. Tuo dar kartą įsitikino Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacija, apsilankiusi Urumči, Lianjungango, Šendženo, Honkongo miestuose Kinijoje ir ten susitikusi su šios šalies verslo atstovais.

"Verslo ryšiai su Kinija įgauna vis didesnį pagreitį, o Lietuvos vardas yra puikiai žinomas šioje vienoje didžiausių pasaulio šalių. Prieš kelis mėnesius su kompanija "China Merchants Group" Klaipėdoje pasirašėme memorandumą dėl Klaipėdos ir Šendženo Vakarų uostų bendradarbiavimo. Kinijos verslininkai turi labai rimtų ketinimų investuoti Klaipėdoje, tuo dar kartą įsitikinome per šią viešnagę", - pasakojo iš Kinijos grįžęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

...

[Tylus]

Krantinių rekonstrukcija – jautrioje uosto vietoje

Uosto direkcija rengiasi rekonstruoti uoste itin jautrioje vietoje architektūriniu ir paminklo požiūriu esančias 52 ir 53 krantines.

Šias krantines naudoja Klaipėdos laivų remonto bendrovė. 2007 m. patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane rekonstruojamos krantinės nurodytos kaip infrastruktūros teritorija su papildomu štrichu keleivinių ir kruizinių laivų terminalui ar perkėlos prieplaukoms.

Šiuo metu netoli krantinių, kurios yra prastos būklės, prie pantoninių prieplaukų buvo leista švartuotis pramoginiams laivams.

Klaipėdos miesto savivaldybės paminklotvarkos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška yra nurodęs, kad prieš rekonstruojant krantines turi būti atlikti judinamos žemės archeologiniai tyrimai. 52 ir 53 krantinės yra toje vietoje nuo ko prasidėjo Klaipėda kaip uostamiestis. Jos yra buvusios Pilies papėdėje. Be to šalia krantinių buvo istorinė Pauliaus Lindenau laivų statykla.

Bendras abiejų krantinių ilgis beveik 80 metrų. Jos įrengtos dar senuoju krantinių statybos būdu su mediniais poliais ant kurių uždėtas gelžbetoninis antstatas. Krantinės paskutinį kartą buvo rekonstruotos prieš 55 metus.

Po rekonstrukcijos prie krantinių bus 6 metrų gylis. Šalia krantinių bus padaryta trinkelių danga. „Klaipėdos laivų remontas“ pageidavo, kad prie 52 krantinės būtų suprojektuota estakada pastatyti jachtų iškėlimo kranui.

[Tylus]

Baltarusijoje pristatomas Klaipėdos uostas

Šią savaitę Minske (Baltarusijos Respublika) vyksta Baltarusijos transporto savaitės renginiai: IX tarptautinė transporto ir logistikos paroda „Transportas ir logistika“ bei tarptautinis Lietuvos–Baltarusijos transporto forumas. Forume pristatyti ir svarbiausi Klaipėdos uoste įgyvendinami projektai.

Per šių metų pirmus 6 mėnesius tranzitinis krovinių vežimas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą išaugo 8,6 proc. ir siekė 6,9 mln. tonų.

„Baltarusiai – vieni svarbiausių mūsų partnerių, o dalyvavimas šiuose renginiuose suteikia puikią progą pristatyti, kuo Klaipėdos uostas gyvena šiandien, kokius projektus vystysime ateityje. Susitikimai su esamais ir potencialiais partneriais atveria galimybes toliau plėtoti sėkmingą bendradarbiavimą su Baltarusijos eksportuotojais ir importuotojais, o prisistatymas parodoje leidžia stiprinti Klaipėdos uosto ir jo kompanijų įvaizdį rinkoje, kuri formuoja didžiausią pagal apimtį uosto tranzitinių krovinių srautą“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, forume skaitęs pranešimą apie Klaipėdos uosto svarbiausius infrastruktūros projektus.

Minske rengiamoje parodoje „Transportas ir logistika“ Klaipėdos uostas dalyvauja devintą kartą. Vienintelio Lietuvos uosto galimybės pristatomos bendrame stende. Jungtinėje 120 kv. m Klaipėdos jūrų uosto ekspozicijoje tradicinėje parodoje Minske šiemet dalyvauja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB JKKA „Bega“, UAB Krovinių terminalas, UAB Malkų įlankos terminalas, UAB „BPA“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „VPA Logistics“, Limarko grupė, UAB „Baltijos logistikos grupė“, UAB „Arijus“. Jungtinę uosto ekspoziciją inicijuoja ir organizuoja Uosto direkcija.