Uostas

[Tylus]

Uostą dar valys samdytos žemsiurbės

Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi naujos žemsiurbės statybos konkursą, tačiau uostą bent kelis artimiausius metus dar valys samdyti rangovai.

Šiuo metu skelbiamas Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir pasisukimo ratų valymo darbų konkursas. Pagal jį iš uosto bus išvalyta apie vienas milijonas kubinių metrų grunto. Laivybos kanalo valymas vyks ne arčiau kaipo 15 metrų nuo krantinių, o ties Smeltės apsisukimo ratu ne arčiau kaip 5 metrai nuo krantinių.

Kiek ilgai užtruks šis valymas priklausys nuo uosto užnešimo intensyvumo. Kuo audringesni orai, tuo Klaipėdos uosto laivybos kanalo užnešimas yra intensyvesnis.

Įprastai Klaipėdos uostas valomas labai greitai po užnešimo, kad netrukdytų laivybai. Reikalaujama, kad rangovas valymą po audros išorės kanale pradėtų ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užnešimo, o vidinėje akvatorijoje ne vėliau kaip 15 dienų po užnešimo.

Uosto direkcija renkasi pakankamai greitą valytoją, kad darbai ilgai neužsitęstų. Jis per parą privalo išsiurbti ir į dampingo rajoną išgabenti ne mažiau kaip penkis tūkst. kub. metrų grunto. Užnešus uostą, kai į jį atplaukia vis didesni laivai, vėlavimas ar lėtas valymas gali turėti skaudžių pasekmių.

Iki šiol dažniausiai uostą valydavo žemsiurbės, kurių triumo talpa buvo 2,5 tūkst. kub. metrų, o pajėgumas 5-8 tūkst. kub. metrų per parą.

...

[Tylus]

Klaipėdos uosto regiono nuosmukiai neveikia

Šiemet Klaipėdos uostas rytinės Baltijos jūros regione pagal krovos augimo tempus yra vienas iš lyderių lenkdamas netgi Rusijos uostus.

Per septynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 22,22 mln. tonų krovinių. Tai net 8 proc. daugiau nei pernai. Klaipėdos uostui sėkmingas buvo liepos mėnuo. Per jį krauta 3,36 mln. tonų. Tai net 19,4 proc. arba 546 tonomis daugiau nei pernai liepą. Pagal šį augimo tempą Klaipėda tapo regiono lyderiu.

Šiemet Klaipėdos uoste ir toliau išlieka sėkminga naftos produktų ir trąšų krova. Skystų krovinių krova Klaipėdos uoste yra net 40,4 proc. arba 1,787 mln. tonų didesnė nei pernai. Trąšų krauta 14,9 proc. arba 910,569 tūkst. tonų daugiau nei pernai.

...

Galima daryti prielaidą, kad bendras Baltijos jūros krovos smukimas dėl Rusijos ekonomikos lėtėjimo mažiausiai veikia Klaipėdos uostą. Vieninteliame Lietuvos uoste kiek ryškiau krito tik konteinerių krova. Bet kai į Klaipėdos uostą plaukia rekordinio dydžio konteineriniai laivai, galima tikėtis, kad konteinerių krova pradės taisytis.

...

[Tylus]

Klaipėdos uostas atnaujins apžvalgos sistemą

Klaipėdos uoste modernizuojama televizinė apžvalgos sistema.

Pertvarkomas mažiausiai 8 kamerų apsauga ir valdymas, atnaujinama kamerų valdymo programinė įranga. Montuojam viena nauja kamera.

Uosto apžvalgos įrangai taikomi ypatingi reikalavimai, nes jos turi patikimai veikti ir esant prastam orui.

Klaipėdos uoste iš viso veikia 25 kameros, kurios stebi uosto perimetrą ir vidines teritorijas. Kameros sumontuotos ant įvairių bokštų ir aukštų pastatų.

[Tylus]

Laivyno vandentiekis – žvejų uoste

Klaipėdoje mažėjant žvejybos laivų kiekiui jau artimiausioje ateityje iš žvejų uosto bus perimtos dvi vietos ir skirtos uosto kanalizacijos ir vandentiekio tinklams.

Vandentiekio ir kanalizacijos iš laivų priėmimo sistemą Klaipėdos uoste planuojama pradėti statyti 2016 metais. Kaip tik šiuo metu ieškoma kompanijos, kuri pasiūlytų, kaip geriau vandentiekio ir buitinio nuotekų tinklus. Jau apsispręsta, kad tinkamiausia vieta vandentiekiui ir kanalizacijai būtų žvejybos laivų prieplaukoje.

Pagal planus prie specialiai įrengtų tinklų, kurie būtų sujungti su Klaipėdos magistraliniais tinklais, priplauktų specialūs tanklaiviai nuo 30 iki 82 metrų ilgio. Jie paimtų vandenį, kuriais aprūpintų uoste stovinčius laivus. Taip pat į buitinių nuotakų tinklą iš specialių tanklaivių būtų išpumpuojamos iš kitų laivų surinkti nebereikalingi vandenys.

Klaipėdos uosto aprūpinimo mazge žvejybos uoste turėtų būti įrengti palyginti galingi vandens užpykimo ir nebereikalingų vandenų priėmimo tinklai. Planuojama, kad jų galia turėtų būti ne mažiau kaip 100 kubinių metrų per valandą.

[Arunasx]

Klaipėdos uoste į laivus kraunami lietuviški grūdai
Klaipėdą pasiekė pirmosios Lietuvos žemdirbių išauginto javų derliaus siuntos – jūrų krovinių kompanijos „Bega“ krantinėje į laivus kraunami net trijų bendrovių atgabenti grūdai. Eksporto krovinys bus išplukdytas į Saudo Arabiją.
Švelnesnė žiema, didesni nei pernai kviečių pasėlių plotai šiemet Lietuvos žemės ūkiui atvėrė naujas galimybes – visa dar prognozuojamas rekordinis derlius. Prie grūdų priėmimo punktų jau nusidriekė eilės. Pernai Lietuvos žemdirbiai į aruodus subėrė 5 mln. tonų grūdų – 0,5 mln. tonų daugiau nei 2013-aisiais.
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...ski-grudai.htm

[Tylus]

"Klaipėdos naftoje" lankėsi oficiali Turkijos delegacija

Šiandien Turkijos Susisiekimo ministerijos, uostų kapitonų, jūrų ekspertų delegacija lankėsi bendrovėje AB „Klaipėdos nafta“.

Bendrovės vadovybė Turkijos delegacijos narius supažindino su „Klaipėdos nafta“ vykdoma veikla ir krovos galimybėmis, įgyvendintu Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektu bei perspektyviniais infrastruktūros projektais.

Susitikimo metu Turkijos delegacijos nariai domėjosi laivų navigacija Klaipėdos uoste, esamomis technologijomis bei saugumo priemonėmis. Taip pat domėjosi reikalavimais, kurie taikomi Klaipėdos uoste laivams gabenantiems pavojingus krovinius.

Per kelias pažintinio vizito dienas - Istanbulo, Samsuno bei Kocaeli uostų vadovai bei ministerijos atstovai lankėsi: Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje, Jūrų krovos kompanijų asociacijoje, „Hoegh LNG Klaipeda“, „KLASCO“ bei Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Per likusias vizito dienas svečiai susitiks su Saugios laivybos administracija, Klaipėdos konteinerių terminalo atstovais bei penktadienį lankysis LR Susisiekimo ministerijoje.

Turkijos delegacijos pažintinis vizitas organizuojamas vykdant Europos Sąjungos Dvynių projektą - „Jūrinio saugumo tobulinimas gabenant pavojingus krovinius uostuose ir pakrančių infrastruktūrose“. Projekte dalyvaujančios šalys – Turkija, Lietuva, Italija bei Olandija. Lietuvą šiame projekte atstovauja Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla. Projekto įgyvendinimas numatomas 2016 metų pirmą ketvirtį.

[Tylus]

Naujo derliaus grūdai jau kraunami į laivus

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į didelio tonažo laivą kraunama pirmoji šio sezono lietuviškų grūdų derliaus siunta. Palyginti su praėjusiais metais, šiemetinis grūdų eksporto sezonas prasidėjo ypač anksti. Paprastai eksportiniai grūdai į laivus uoste būdavo pradedami krauti tik rugsėjį, tuo metu šiemet pirmoji partija pradėta krauti jau rugpjūčio viduryje.

63 tūkst. tonų kviečių į Saudo Arabiją siunčia išsyk trys Lietuvos kompanijos, dirbančios tarptautinėje prekybos augaline žemės ūkio produkcija rinkoje: „Agrorodeo“, „Kauno grūdai“ ir „Agrospelta“. Būtent jų turimi kontraktai su grūdų pirkėjais paankstino šių metų lietuviško derliaus eksportą.

...

[Tylus]

Klaipėdos uostas ruošiasi kanalo gilinimui iki 17 metrų

Klaipėdos jūrų uostas ruošiasi gilinti laivybos kanalą iki 17,5 metro. Uosto direkcija centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė gilinimo darbų projekto ir poveikio aplinkai vertinimo konkurso technines specifikacijas.

Konkurso laimėtojas turės parengti išorinio kanalo gilinimo iki 17,5 metro bei vidinio - iki 17 metrų - gilinimo projektą, taip pat bangolaužių rekonstrukcijos ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo projektą, parengti PAV.

Gilinimo darbus ketinama atlikti iki 2021 metų. Šiuo metu uosto kanalo gylis siekia 15 metrų, o artimiausiu metu ketinama jį išgilinti iki 15,5 metro.

[Tylus]

Išpainiotas uosto statybų voratinklis

Lietuvos aukščiausiajame teisme priimtas galutinis sprendimas dėl daugiausiai ginčų Klaipėdos uoste sukėlusių krantinių statybos, po kurių prasidėjo „Klaipėdos hidrotechnikos“ žlugimas.

...

2006 metų gruodį sudaryta 90-96 krantinių statybos sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir konsorciumo pagal jungtinės veiklos sutartį, kurį sudarė „Klaipėdos hidrotechnika“ kartu su vokiečių kompanija „Josef Mobius Aktiengesellschaft“ (dabar „STRABAG Wasserbau“). Kai iš 78 mln. litų jau buvo padaryta darbų už 68 mln. litų ši sutartis sustabdyta. Buvo rengiami nauji statybų dokumentai, ardomi jau įrengti geležinkeliai. 2009 metais sutartis su statybininkų konsorciumu buvo atnaujinta, bet „Klaipėdos hidrotechnikoje“ jau buvo prasidėjusios finansinės problemos. 2011 metais sutartis visai nutraukta. 90-96 krantinių statybas 2015 metais jau baigė visai kitas rangovas. Šių krantinių statyba yra bene ilgiausia Klaipėdos uosto istorijoje.

...

Uosto direkcija pripažinta neteisėtai nuskriaudusi rangovus - „Klaipėdos hidrotechniką“ ir „STRABAG Wasserbau“. Ji negalėjo nutraukti su jais 2006 metų gruodžio 4 d. sudarytos rangos sutarties. Joje iš anksto nebuvo numatyta priežastis, kad dėl krantinių paskirties keitimo bus stabdomi darbai.

...

[Arunasx]

/\ Ta Hidrostatyba tiek maklių su direkcija iki Gedvilo buvo pridirbusi, kad visai nesistebiu, kad daug kas nebuvo numatyta sutartyje, kad tik kuo mažiau svertų direkcija turėtų.

[Tylus]

Rekonstruos pirmas krantines prie uosto vartų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketina rekonstruoti AB "Klaipėdos nafta" naudojamas 1 ir 2 krantines. Parengtą techninį projektą planuojama turėti kitų metų vasarą. Po rekonstrukcijos gerokai prasiplėstų bendrovės galimybės, nes vienu metu būtų galima vykdyti ir krovos darbus, ir kuru aprūpinti bunkeriavimo laivą.

"Klaipėdos naftos" naudojamoms krantinėms jau beveik 50 metų ir techninė būklė tokia, kad jau dabar reikia atlikti kapitalinio remonto darbus, pastiprinti jas, kad prie jų būtų galima saugiai švartuoti laivus dar kelerius metus ir tol, kol vyks krantinių rekonstrukcijos darbai.

Krantinių rekonstrukcija būtina, nes reikia orientuotis į naują gylį Klaipėdos uoste. Dabar jis yra 14,5 m, ateityje bus 17 m. "Pagrindinis tikslas - suprojektuoti krantines taip, kad būtų galima prie jų priimti naujo dydžio laivus atsižvelgiant į naują gylį uoste", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

...

[Tylus]

Pajudėjo didžiausias uosto projektas

Šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė uosto išorinio ir vidinio kanalo tobulinimo (gilinimo ir platinimo), šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo, dalies Kuršių nerijos šlaito sutvirtinimo ir pietinės dalies uosto vartų suformavimo poveikio aplinkai vertinimo konkurso techninę užduotį.

Joje iš dalies apibrėžta tai kas vyks uoste artimiausius 3-8 metus pertvarkant jį. Uostas bus gilinamas išorės laivybos kanale iki 17,5 metrų, vidiniame kanale – iki 17 metrų. Dabar uosto laivybos kanalo gylis yra atitinkamai 15 ir 14,5 metrų.

Kokio pločio bus laivybos kanalas paaiškės atliekant tyrimus. Bet kuriuo atveju nuo dabartinio 150 metrų pločio kanalas platės iki 180, 200 metrų, o gal ir daugiau. Tai leistų priimti iki 365 metrų ilgio ir iki 54 metrų pločio laivus. Klaipėdos uostas siekia prisitaikyti priimti didžiausius pasaulyje konteinerinius laivus. Kaip tik konteinervežiai ir yra patys plačiausi laivai, kai kurie siekia iki 60 metrų.

Pertvarkymai uoste numatyti maždaug nuo 2018 metų ir vyktų naudojantis 2014-2020 ES paramos fondo lėšomis.

...

[Arunasx]

Klaipėdos uoste – naujos laivybos linijos ir unikalus visoje Europoje projektas

http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...poje-projektas

[Tylus]

Klaipėdos uostas jau perkrovė 25 mln. tonų krovinių

Klaipėdos jūrų uostas per aštuonis šių metų mėnesius perkrovė 25,367 mln. tonų krovinių - 9 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, kai jų krauta 23,269 mln. tonų.

Vien rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, krova padidėjo 16,8 proc. iki 3,15 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Direkcijos teigimu, praėjusį mėnesį fiksuotas visų laikų uosto rugpjūčio krovos rekordas. Anksčiau jis pasiektas 2012 metais, kai buvo perkrauta 3,04 mln. tonų krovinių.

Skystųjų krovinių krova per metus padidėjo 41,3 proc. iki 7,068 mln. tonų, per mėnesį - 48,6 proc. iki 855,2 tūkst. tonų, biriųjų krovinių - atitinkamai 1,9 proc. iki 10,91 mln. tonų ir 17,9 proc. iki 1,385 mln. tonų, tuo metu generalinių krovinių - sumenko atitinkamai 2,3 proc. iki 7,39 mln. tonų ir 3,9 proc. iki 910 tūkst. tonų.

[Aleksio]

Klaipėdos uostas jau perkrovė 25 mln. tonų krovinių

Skystųjų krovinių krova per metus padidėjo 41,3 proc

Dujų terminale perpumpuotos dujos įskaičiuotos į šitą krovinių kiekį?

[Tylus]

Geras klausimas. Manyčiau, jog ne. Bent jau toks įspūdis susidaro pažvelgus į ankstesnes uosto suvestines, kuriose terminalo veiklos rezultatai pateikiami atskirai.

[Dainiulis]

"Naujas ūkio Mazas" ruošiasi tolimai kelionei, į Venesuelą kokią

[Tylus]

Klaipėdos uoste šiemet – rekordinė krova

Rugpjūtį Klaipėdos uostas fiksuoja rekordinę krovą – perkrauta beveik 17 procentų daugiau krovinių nei praėjusių metų paskutinį vasaros mėnesį. Pasak uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, antrus metus iš eilės augančią krovą lėmė laiku atliktos investicijos į uosto vystymą.

Trys milijonai šimtas penkiasdešimt tūkstančių tonų – tiek Klaipėdos uoste perkrauta rugpjūtį. Ankstenis rugpjūčio rekordas fiksuotas 2012-aisiais, kai buvo pakrauta trys milijonai 40 tūkst. tonų.

Į naujas krovos aukštumas Klaipėdos uostą pakėlė sėkminga naftos produktų ir trąšų krova. Rugpjūtį skystųjų naftos krovinių perkrauta 48 proc., o trąšų – beveik 20 proc. daugiau.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 9 proc. krovinių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Tai nėra visiškai įprastas augimas mūsų uoste. Tuo labiau, kad praeitais metais krova taip pat augo 9 proc. Vidurkį turėjom 6,6. Pagrindinis veiksnys, kuris mums leidžia pasiekti šį rezultatą, yra laiku padarytos investicijos, ypač 2013 m.“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Į krantinių statybą, geležinkelių plėtrą bei akvatorijos gilinimą investuojama nuolat. Šiaurinėje uosto dalyje iki Danės upės jau spalį prie krantinių bus išgilinta iki 15 metrų. Krovos apimtis didinančiai „Klaipėdos naftai“, šalia esančiam Krovinių terminalui ir „Klasco“ kompanijai tai bus paspirtis konkurencinėje kovoje su kitais Baltijos jūros uostais.

Bendrovės galės priimti didesnius laivus. Pagal šių metų aštuonių mėnesių krovos duomenis, Klaipėda stipriai lenkia Talino uostą, o su Ryga kraunama panašiai.

18 procentų kritusi konteinerių krova Klaipėdos uosto kol kas negąsdina. Šių krovinių sumažėjimas, dėl mažesnio vartojimo, stebimas visuose Baltijos jūros uostuose. Tačiau tikimasi, kad ateityje jų srautai augs.

Geras grūdų derlius žada birių krovinių augimą ir tikimasi – metinį rekordą. Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 36 mln., šiemet tikimasi perkrauti 38 mln. tonų krovinių.

[Tylus]

Direkcija norėtų įsikurti prie marių

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus vakar pareiškė, kad kur kas paprasčiau pasistatyti naują pastatą nei daryti kapitalinį senojo, esančio J. Janonio gatvėje, remontą. Direkcijos vadovo manymu, geriausia būtų naują pastatą statyti vadinamojo "Memelio miesto" teritorijoje.

Pasak A. Vaitkaus, šiuo metu siekiama kardinaliai pertvarkyti uosto veiklą pirmiausia ją optimizuojant. Tad ir Uosto direkcija sutiktų atsisakyti dabartinės Uosto laivyno bazės, kurios užimama teritorija nėra efektyviai išnaudojama, bei perkelti ją kitur. Liekant šioje teritorijoje reikėtų pertvarkyti krantines, nes jų techninė būklė prasta. Pastatų techninė būklė irgi nėra gera, be to, jie nėra pritaikyti direkcijos reikmėms. Pasak A. Vaitkaus, norint išspręsti pastatų klausimą, jiems reikėtų skirti apie 6,5 mln. Lt.

Direkcijos vadovas dar nenorėjo skelbti, bet jau žinoma, kur reikėtų dislokuoti uosto laivyną ir bazei reikalingus statinius. Uosto direkcija svarsto 4 vietas: antrosios perkėlos teritorijoje, AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje, Vitės kvartalo verslo centre ir vadinamojo "Memelio miesto" teritorijoje, kurią šiuo metu nuomoja SEB banko antrinė bendrovė UAB "Litectus". Visoms toms vietoms atlikti skaičiavimai, bet kol kas galutinis sprendimas dar nepriimtas.

...

[Tylus]

„Vikingui“ – ukrainiečių palankumas

Bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas – krovinių gabenimo traukinys „Vikingas“ sulaukė Ukrainos Vyriausybės pripažinimo.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas paskelbė, kad dvigubai sumažins pagal „Vikingo“ projektą gabenamų tranzitinių krovinių uosto rinkliavas. Kroviniai į „Viking“ traukinį formuojami Ukrainos Odesos ir Iljičovsko uostuose. Jie keliauja per Ukrainą, Baltarusiją, stabteli Minske ir toliau juda į Klaipėdos uostą.

Uostų rinkliavos „Vikingu“ gabenamiems kroviniams Ukrainoje mažinamos pagal eksperimentą siekiant įvertinti, kiek tai padidins krovinių gabenimo „Vikingu“ srautus. Iki šiol „Vikingas“ labiausiai buvo apkrautas maršruto linijoje tarp Klaipėdos uosto ir Baltarusijos sostinės Minsko. Toliau į Ukrainą jis judėdavo pustuštis. Tikimasi, kad nuolaidų taikymas pagyvins krovinių gabenimą ir „Vikingo“ dalyje tarp Ukrainos uostų ir Minsko.

Kombinuotas konteinerių ir kitų krovinių traukinys „Vikingas“ tarp Klaipėdos ir Ukrainos uostų kursuoja nuo 2003 metų.